Pervežame mikroautobusais į Angliją Jūsų siuntas

Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau dvidešimt ketvirti metus – ir jei atvirai, pervežame mikroautobusais į Angliją Jūsų siuntas ne todėl, kad tai būtų pigiausias būdas, o todėl, kad tai yra lanksčiausias ir dažniausiai greičiausias variantas persikraustyti ar nusiųsti daiktus į Jungtinę Karalystę. Per tiek metų mačiau visko: nuo idealiai supakuotų dėžių iki juodų maišų, kuriuose skambėjo kažkas stiklinio. Anglija po Brexit tapo biurokratiškesnė, bet mes vis dar vežame. Toliau – atsakymai į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien. Esmė ta, kad noriu atsakyti tiesiai, be rinkodaros blizgesio.

Pradžiai – kaip čia viskas sukasi

Kodėl siunčiat mikroautobusu, o ne dideliu krovininiu automobiliu?

Atvirai? Fūros yra efektyvios, kai veži dvidešimt tonų sofų iš fabriko. Bet jei Jūsų siuntą sudaro penkios dėžės, dvidešimt tonų nereikia. Mikroautobusai juda greičiau, įvažiuoja į siauras gatves Londone ar Birmingeme, o vairuotojas pristato beveik iki durų. Be to, didelės įmonės kartais surenka krovinius savaitę, kol fūra prisipildo. Mes dažnai važiuojame kas kelias dienas. Žinoma, jei pervežate visą butą, gali prireikti ir didesnės mašinos. Tada ieškome variantų. Bet daiktams į Angliją mikroautobusas dažnai yra tiesiog logiškesnis pasirinkimas.

O ką, jeigu mano daiktai užima tik mažą kampelį?

Tai visiškai normalu. Dauguma mūsų klientų turi ne konteinerį, o keletą dėžių ir kartais keptuvę. Mes renkame siuntas iš kelių žmonių į vieną reisą. Tačiau – ir tai svarbu – buvo atvejų, kai klientas turėjo tik tris dėžes, bet teko laukti dvi papildomas dienas, nes kitas krovinys vėlavo. Neidealus scenarijus. Bet taip būna. Jei skubate, visada galima tartis dėl atskiro mikroautobuso, bet tada kaina visai kitokia. Na, o jei laiko turite – konsolidacija veikia. Dažnai net geriau negu siuntų tarnybos.

Ar man reikia kažkur vežti siuntą į terminalą?

Dažniausiai ne. Mes pasiimame iš Jūsų namų arba nuo laiptinių. (Na, jei tiksliau – iš 99 proc. adresų; buvo vienas kaimas prie Ignalinos, kur mikroautobusas tilpti į kiemą negalėjo, bet tai extreme atvejis.) Jums nereikia vežti nieko į Kauno oro uostą ar Klaipėdos uostą. Kartais žmonės mano, kad privaloma atvežti į mūsų "terminalą" – jokio terminalo neturime. Turime sandėlį Vilniuje, bet jis daugiau techninis. Tiesiog skambinate, susitariam laiką, vairuotojas atvažiuoja. Jei esate ne Vilniuje – iš kooperacijos taško galim pasiimti.

Ar yra svorio limitas vienam asmeniui ar siuntai?

Neformaliai galvoju, kad jei turite daugiau nei penkiasdešimt kilogramų – jau prasideda diskusija apie antrą eilę. Bet jei rimtai – vienas asmuo dažnai siunčia apie šimtą–du šimtus kilogramų. Tai normalu. Mikroautobuso erdvė ribota, bet jei užsakote tik dalį – problema tik tuomet, jei atvažiuoja su pianinu, o aš galvojau, kad "kelios dėžės". Buvęs atvejis. Tada jau arba atskiras reisas, arba ne mūsų mikroautobusas, o didesnė mašina. Reikia pasakyti iš anksto. Visiškai.

Kainos. Nuo ko priklauso ir kodėl ne visiems patiks

Kiek kainuoja pervežimas mikroautobusu į Angliją?

Čia tas klausimas, kurio bijau labiausiai, nes nėra vienos lentelės. Jei kas nors Jums sako fiksuotą kainą "už dėžę" nežinodamas, kas viduje – bėkit. Realiai, siuntos į Angliją mikroautobusu kainuoja pagal svorį, apimtį ir adresą. Apytiksliai – nuo eurą su trupučiu už kilogramą, bet gali būti ir daugiau, jei vežame į Škotijos atšiauriąją dykynę. Kuro kainos pastaruoju metu šokinėja kaip įsisiautėjęs triušis. Pavyzdžiui, rugsėjį kainavo truputį daugiau, o dabar – na, tenka tikrinti kiekvieną savaitę. Geriausias būdas – paskambinti ir papasakoti, ką turite.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Mes jų neturime. Pasakiau kainą – štai ji. Bet atvirai stebiuosi, kaip kai kurie konkurentai žaidžia žaidimą: pirma sako žemiausią kainą telefonu, o paskui prideda "laiptų mokestį", "krovimo mokestį", "eurotunelio priemoką". Buvo istorija, kai klientui įskaitė atskirai už tai, kad vairuotojas padėjo lagaminą į antrą aukštą be lifto. Čia jau ne verslas, o koktumas. Tikrai žinau, kad tokios praktikos yra, nes klientai persėda pas mus būtent dėl to. Skaitinėkite smulkųjį šriftą, jei jis išvis yra.

Kodėl vienas kainas sako telefone, o po to kita?

Dažniausiai todėl, kad žmonės pamiršta pasakyti svarbius dalykus. Aš irgi kaltas būna – kartais neatklausiu, ar namuose yra liftas, ar reikės nešti iš penkto aukšto. Arba pamirštu pasitikslinti, ar automobilis tilps kieme. Tada kaina koreguojasi, ir atrodo, kad "apgavau". Tiesa ta, kad jei sąžiningai išvardinsite kiekvieną dėžę ir adresą – staigmenų nebus. Bent jau pas mus. Beje, Londono centre parkavimas kartais kainuoja dvigubai daugiau negu Birmingemo priemiestyje. Tai faktas.

Kas dedasi kelyje – realybė be filtro

Kiek laiko važiuoja siunta mikroautobusu į Londoną?

Tris–penkias dienas, jei viskas sklandžiai. Bet kartais – savaite. Pernai gruodžio dvidešimtąją buvome įstrigę Folkestone tunelyje keturiolika valandų. Ne dėl mūsų kaltės – tiesiog eilė buvo kosminė. Toks realus gyvenimas. Įprastai važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ir jau kita diena tranzituojame link Prancūzijos. Bet oras, eismas, muitinė – viskas turi įtakos. Jei Jums žada pervežimą per 24 valandas iš Vilniaus į Londoną mikroautobusu, nesitikėkite. Nebent esate Pakruojyje ir siunta labai maža.

Ar galiu sekti savo siuntą internetu kaip per normalias siuntų tarnybas?

Ne visai. Didžiosios siuntų tarnybos turi GPS trackerius ir gražias programėles. Mes? Turime vairuotoją su telefonu. Jis parašo, kai pervažiuoja sieną. Kartais pamiršta parašyti – vieną kartą net įmetė telefoną į kavos puodelį, todėl tris valandas buvome be ryšio. Jei labai nervinatės – skambiname vairuotojui ir klausiam. Ar tai idealu? Ne. Ar tai veikia? Taip. Aišku, jei siunčiate vertingą elektroniką, tai gali būti neramu. Tada kalbam atskirai.

Kas jeigu mikroautobusas sulūš kelyje?

Gerai klausimas. Atsakau atvirai: atsitiko prieš trejus metus netoli Briuselio. Sankaba padvėsė – pardon, sugedo. Teko perkrauti viską į atsarginį mikroautobusą, kurį pasiuntėme iš Antverpeno. Vairuotojas dirbo kaip iš proto, bet vėlavimas buvo šešios valandos. Klientas tai pastebėjo. Tokios rizikos yra. Mes bandome jas minimizuoti, remontuodami mašinas laiku, bet kelyje – niekada nežinai. Dėlto turime du maršrutus ir planą B. Dažniausiai viskas vyksta sklandžiai, bet sąžiningai – lūžta visi, net geriausi.

Ar mikroautobuse bus tik mano daiktai, ar ir kitų žmonių?

Paprastai – dalijatės vietą su kitais. Tai vadinama konsolidacija. Jūsų dėžės sužymimos, bus atskirai, niekas nesusimaišys. Aišku, buvo atvejų, kai klientai labai jautriai į tai reaguoja: "aš nenoriu, kad svetimas daiktas gulėtų šalia mano!" Suprantu, bet tada reikia užsakyti privatų reisą, o kaina visai kitokia. Standartiškai – taip, dalijamės. Tai leidžia pervežti į Angliją pigiau. Jei tai Jūsų netrikdo, galvojame kartu. Jei turite vertingą daiktą – kalbam atskirai, bet jis vis tiek važiuos su kitais, nebent mokate už visą mikroautobusą.

Anglija po Brexit – muitai ir kiti malonumai

Ar reikia dabar kokios nors muitinės deklaracijos?

Taip. Po Brexit Anglija nebe ES, ir tai reiškia popierius. Net asmeniniams daiktams kartais prireikia pridėtinės dokumentacijos. Smulkmenoms – CN22 arba CN23 forma. Jei vertingesnė siunta – EORI numeris gali prireikti. Taisyklės keičiasi taip dažnai, kad kartais pats skambinu į Doverį agentui pasitikslinti, nes nesu šimtu procentų tikras, ką muitinė norės pamatyti kitą mėnesį. Štai kodėl vengiu pažadėti, kad taip tikrai praeis be problemų. Blogos įmonės šią dalį ignoruoja, siuntiniai stringa Sandraugos pusėje. Tada rauniesi plaukus.

Ką daryti, jeigu muitinė sulaiko siuntą?

Dažniausiai dėl dokumentų. Buvo atvejis – klientas deklaravo "dovanos", bet viduje buvo komercinė prekių siunta. Muitininkai turi nosį tokiems dalykams. Teko mokėti baudą ir muito mokesčius. Mes perspėjome iš anksto, bet jis nenorėjo klausyti. Jei sulaikys daiktus, kuriuos teisingai deklaruojate kaip asmeninius naudotus daiktus – problema sprendžiama per kelias dienas. Svarbiausia: nemeluokite. Ir nepirkite pigių "patyrusių vežėjų", kurie sako, kad muitai neva ne jų reikalas. Yra jų.

Ar galima siųsti maisto į Angliją mikroautobusu?

Teoriškai kai kas galima, bet praktiškai... nerekomenduoju. Mėsa? Ne. Pieno produktai? Tikrai ne. Medus? Hmm... dabar net nežinau šimtu procentų, ar medų dar galima, taisykles vėl atnaujino. Po Brexit maisto taisyklės griežtesnės. Buvęs klientas bandė įkišti dešrų slėptuvėje tarp drabužių – ne, neveikia, šunys Kalaise jaučia. Juokais sakau, bet tai realybė. Tiesiog nesiųskite maisto. Nebent sausainiai sandariai supakuoti. Tada gal. Bet net ir tada gali kilti klausimų.

O kaip su alkoholiu – galima butelį tėviui nusiųsti?

Galima, bet ribotai ir sudėtingai. Alkoholiui taikomi akcizai. Vieną butelį gal ir praleis kaip asmeninį daiktą, bet šeši? Nebe. Vieną kartą vežėme šešis butelius viskio – muitinė atidarė, apmokestino, o vienas butelis sudužo per papildomą patikrą. Iš viso – katastrofa. Klientas sumokėjo daugiau, negu buteliai kainavo. Tėtis gavo keturis, o du – stiklainį. Sakyčiau: jei brangus alkoholis, geriau palaukit ir patys atvežit kai vyksit. Nebus galvos skausmo. Arba pirkite vietoje Anglijoj.

Pakuotė, draudimas ir faktai, kurių nenori girdėti

Ar būtina supakuoti į dėžes, ar gali būti lagaminai?

Dėžės – geriausias draugas. Lagaminai galima, bet apvyniokite plėvele. O juodi maišai? Ne. Prašau, ne. Buvo atvejis pernai: klientas supakavo drabužius į juodas šiukšlių maišus. Važiuojant lijo kaip iš kibiro. Maišai suplyšo, drabužiai permiro, o visa siunta dvokė kaip dyzelinė stovėjimo aikštelė – pardon, benzinine. Ne, dyzelinė vis dėlto. Supakuokite normaliai. Jei reikia, mes padedame, bet kainuoja papildomai. Ne dėlto, kad pikti – tiesiog medžiagos ir laikas. Jeigu labai skubate, bent jau maišus suvyniokite į plėvelę.

Ar imat vežti meno kūrinius ar antikvarinius daiktus?

Imam, bet atsakingai. Antikvariniai veidrodžiai, paveikslai – tai ne tas pats, kas mikrobangų krosnelė. Reikia specialios dėžės, temperatūros kontrolės... na, gerai, mikroautobuse temperatūros nekontroliuosime kaip muziejuje, bet bent jau nepaliekame saulėje tiesiai. Turime patirties, bet visada įspėjame: žuvo kaina. Dėlto apdraudžiame atskirai arba prašome ypatingos pakuotės. Buvo atvejis su senoviniu laikrodžiu – atvežėme gyvą, bet aš beveik nesiskutau tris dienas iš įtampos. Ypatingi daiktai – ypatingas rūpestis. Tik nepaslėpkite nieko nuo mūsų.

Ar mano daiktai yra drausti, jei kas nutiktų?

CMR konvencija mus saugo, bet atsakomybė ribota. Štai ką turite suprasti: jei siunčiate nešiojamą kompiuterį už du tūkstančius eurų ir jis sudūžta dėl mūsų kaltės – mes atlyginam pagal taisykles. Bet jei jis buvo netinkamai supakuotas ir sudūžo dėl kelio duobių – čia jau debatuotina. Yra išimčių, yra sąlygų. Daugelis pigiausių vežėjų sako "pilnas draudimas", bet mažuoju šriftu parašyta, kad elektronika ir keramika – ne. Perskaitykite sutartį. Aš kartais pavargstu nuo šio klausimo, bet suprantu – žmonės nori jaustis saugūs.

O jeigu kas nors sudūžta? Kas kaltas ir kaip atlyginate?

Jei mūsų kaltė – atlyginam. Bet reikia įrodyti. Turime pavyzdį prieš keletą metų: klientė siuntė porceliano rinkinį, kurį buvo paveldėjusi iš močiutės. Supakavo į seną laikraštį ir dėžę be burbuliuko. Atvežėm... na, sudužo į šipulius. Atsakomybė? Deja, toji pakuotė neatitiko standartų. Buvo nemalonu, bet sąžininga. Dėlto visada sakau: jei daiktas brangus – naudokite burbulinę plėvelę, kampų apsaugas. Geriau išleisti dvidešimt eurų pakuotei negu verkti dėl porceliano. Tai tiek.

Ką darote, jei klientas supakuoja visiškai neprofesionaliai?

Bandome padėti jam pačiam perkrauti arba perpakojame vietoje. Bet yra riba. Kartais atvažiuoja taip, kad net nežinai, ar tai siunta, ar atliekos patalpų tvarkymui. Smalsumo dėlei pažiūrime. Jei laiko nėra – vežame taip, bet su sąlyga, kad jis pasirašo, jog prisiima riziką. Nebūna taip, kad atsisakau vežti – na, beveik niekada. Bet būna momentų, kai pagalvoji – po galais, žmogau, ar tu pats nori, kad tai sulauktų? Pakuotė yra pusė darbo. Ne mažiau.

Užsakymas, gyvūnai ir paskutiniai patarimai

Kaip praktiškai užsisakyti pervežimą mikroautobusu į Angliją?

Skambinate arba rašote žinutę. Papasakojate, ką turite. Aš klausiu – kiek dėžių, koks svoris, iš kurio miesto Lietuvoje, į kurį UK. Turite sąrašą? Puiku. Kartais žmonės atsiunčia dvidešimt daiktų nuotraukas, o aš paskui skaičiuoju ir galvoju – kurgi čia dar viena dėžė pasidėjo. Neidealus darbas, bet žmogiška. Po to siunčiu kainą. Jei tinka – suderinam datą. Vairuotojas atvažiuoja. Negalvojat – lyg sutartumėte dėl baldų išvežimo. Aišku, daiktų sąrašas iš anksto būtų labai pravartus.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais vairuotojui?

Techniškai galima, bet nenorėčiau. Ne todėl, kad mums nepatinka grynieji, bet vairuotojas važiuoja per tris valstybes. Nešiotis didelę pinigų sumą – rizikinga. Bankinis pavedimas prieš išvykimą – saugiausia. Jei jau butinai grynieji – aptariam atskirai. Kartais Anglijoje pasiturintys klientai nori mokėti svarais grynaisiais – tada tenka skaičiuoti kursą ir girdėti vairuotojo dūsavimą telefone. Palengvinam sau gyvenimą – pavedimas. Ir viskas greičiau. Taip paprasčiau.

Ar galima siųsti gyvūnus mikroautobusu į Angliją?

Katės ir šunys – galima, bet reikia skiepų, veterinarinio paso ir narvelio. Na, mikroautobusu oro nereikia, bet narvelis saugumo dėlei privalomas. Buvęs klientas bandė pervežti triušį ant rankų maišely – suprantat, tai nepraeina. Gyvūnai keliauja atskirai, ne su lagaminu ant jų. Kaina didesnė, nes reikia planuoti sustojimus ir veterinarijos patikras. Jei mielas augintinis – skambinkite bent mėnesiu prieš reisą. Ne visada turime vietą gyvūnui, nes mikroautobusas nėra visas laivas, bet vienai katei – galim suplanuoti.

Ar vežate tik į Londoną, ar ir kitur?

Ne tik į Londoną. Londonas – populiariausias, aišku. Bet mes važiuojame į Birmingemą, Mančesterį, Bristolį, net į Velso kraštus kartais. Škotiją? Retai. Būna reisų į Edinburgą, bet reikia derėtis. Paprastai Jungtinės Karalystės pietai ir vidurys – mūsų maršrutas. Jei adresas kaime už dešimt mylių nuo trunk kelio – praneškite iš anksto, nes mikroautobusas, nors ir manevringas, ne visur pravažiuos. Kartais reikia mažesnės mašinos galiniam etapui. Bet taip, vežame ne tik į Londoną, o kur reikia.

Kada geriausia siųsti siuntą į Angliją?

Venkite gruodžio. Prašau Jūsų. Lapkritis dar visai pakenčiamas, sausis – ramu. Gruodį visi nori prieš Kalėdas, vairuotojai pavargę, keliai slidūs, eilės pasienyse ilgos. Pernai gruodį (ta pati istorija, tenesupykim) vėlgi vėlavome. Be to, kainos kyla, nes paklausa šoka į viršų. Jei galit – siųskite vasarį ar kovą. Oras geresnis, kainos stabilesnės, vairuotojas giriamas geriau. Žinoma, jei jums reikia dabar – vešim dabar. Bet jei galit planuoti – ne gruodį. Ir ne prieš Velykas – ten irgi spūstys.

Kodėl turėčiau rinktis jus, o ne DHL ar didžiąją tarptautinę įmonę?

Jei siunčiate vieną dokumentų voką – rinkitės DHL. Brangiau, bet greičiau ir jie turi sistemą. Bet jei persikraustote, turite dėžių, baldų gabaliuką – mes praktiškesni. Didžiųjų įmonių siuntos pasimeta hubuose. O pas mus? Jūs žinote, kad Jūsų daiktai yra konkrečiame mikroautobuse, ir galite parašyti vairuotojui tiesiai. Tai asmeniškiau. Bet jei atvirai – mes ne universalūs. Jei turite toną atsargų į Amazon sandėlį – ieškokite kitur. Mes vežame Jūsų asmeninius daiktus į Angliją. Ne fabriko prekes.

Išvada

Svarbiausia, ką noriu pasakyti: pervežame mikroautobusais į Angliją Jūsų siuntas ne todėl, kad turime stebuklingą formulę, o todėl, kad per tiek metų supratome, jog žmonės nori ne stebuklo, o tiesos ir saugių daiktų. Tai kartais užtrunka ilgiau, nei norėtųsi. Kartais pasitaiso maršrutai. Bet jei ieškote žmogaus, kuris atsakys į telefoną penktadienio vakarą ir pasakys, kur dabar yra Jūsų sofa – mes čia. Skambinkite, rašykite, klausite. Vežame jau dvidešimt ketvirtus metus. (Švilpteliu – oho, amžius, ko ne?)