Per kiek laiko atvežami baldai į Angliją ekspresu?

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau trylika (o gal keturiolika? Ne, nuo 2011-ųjų, taigi trylika – laikas bėga nežmoniškai) metų, ir žodis „ekspresas“ mane jau šiek tiek erzina. Ne todėl, kad blogas žodis. O todėl, kad į jį dedamos milžiniškos viltys. Klientas iš Kauno parašė man praėjusią savaitę: „O tai jei baldai į Angliją ekspresu – rytoj jau Londone?“ Ne. Ne rytoj. Paprastai kalbame apie dvi–keturias dienas nuo durų iki durų. Tai nėra raketa. Tai tiesiog mašina, kuri nevažiuoja aplinkui per Varšuvą atsiimti kažkieno dviračio. Pakalbėsim atvirai.

Greitis – kiek tai realiai trunka nuo durų iki durų

Ar pervežimas į Angliją ekspresu išties trunka tik dvi dienas?

Ne, išties ne. Teoriškai gal prisiartinti prie dviejų dienų, jei viskas stebuklingai susidėlioja: fūra stovi po namais Vilniuje vakarop, kitą rytą jau Kalė, vakare Doveris. Bet realiai? Dvi–trys, dažniausiai trys–keturios. Kartais penkios, jei Doverio uoste eilė nutįsusi kaip parduotuvėje prie kasų per išpardavimą. Vairuotojas privalo miegoti, valgyti, mašina negali viršyti greičio. Taip kad neprarask proto, jei perkraustytojas žada perpus mažiau nei tris dienas – vedžioja pirštu. Kai kuriose įmonėse „ekspresas“ reiškia „tiesiog nepamiršim tavo krovinio tarp kitų“.

Per kiek laiko realiai atvežami baldai jei vežu iš Vilniaus į Londoną?

Iš Vilniaus į Londoną fūrai su baldais normaliai reikia apie dviejų dienų. Ne, palauk, apie dvi dienas, o ne dviejų – šiaip greitai rašau ir matosi, kad skaičiai maišosi. Standartas: pirmą dieną pakroviai, pravažiavai Lenkiją ar Vokietiją, pavalgai kebabą kelyje ir miegi. Antrą dieną – Prancūzija, tunelis arba keltas, ir vakare jau skambini klientui: „Sveikas, po trijų valandų Londone, paruošk kiemą.“ Aišku, jei tik nėra dviejų valandų kamščio M25 žiede. Tada ta antra diena tampa ilgesne nei norėtum, bet vis tiek greitesnė už standartinį pristatymą.

O jei iš Kauno kokiam Mančesteriui – skirtumas didelis?

Oho, čia jau šiaurė. Iš Kauno startuoji, maršrutas panašus iki Doverio, bet kai pasuki į Midlands – dar geras pustrečio šimto mylių per patį Londono kamštį. Mančesteris, Liverpulis ar Glazgas prideda maždaug pusantros dienos. Kartais klientas apsidžiauga, kad sutaupė dėl nekilnojamojo Londone, bet pamiršta, kad fūros nuvažiavimas iki šiaurės kainuoja brangiau. Be to, ten keliai prastesni, o mano vairuotojas Sigitas kartą užtruko keturias valandas dėl avarijos M6 greitkelyje. Realiai skaičiuok tris–penkias dienas. Perkraustymas į Angliją ekspresu čia jau nebe toks ekspresinis.

Ar sekmadienį fūros važiuoja, ar laikas nuo to nesitęsia?

Sekmadienis — pusė komandos miega, pusė bando nepastebimai pervažiuoti pro gyvenvietes. Europoje vairuotojai dirba pagal tacho režimą, o Anglijoje kai kurie sandėliai paprasčiausiai nedirba sekmadieniais. Jei tavo baldai atvyksta sekmadienį ryte, gali tekti palaukti iki pirmadienio, nes į kiemą fūra neatvažiuoja – o jei atvažiuoja, kaimynai apskundžia garsą. Fūristai mėgsta pirmadienius. Kartais siūlau klientams: o gal tą sofą atsivežam kitą dieną? Ne, skubina teisininkas dėl buto pardavimo. Tada mokame dvigubą kainą už šeštadienio vakarą, kai vairuotojas piktas kaip špičas. Laikas fiziškai nesitęsia, bet logistiškai – taip, savaitgaliai savo padaro.

Kaina ir kaip viskas įsijungia (o kodėl taip brangu?)

Kiek kainuoja baldų ekspresas į Angliją mašina tik mano kroviniui?

Jei nori fūros tik sau – brangus malonumas. Kalbam apie tūkstantį aštuonis šimtus–du tūkstančius tris šimtus eurų, priklausomai nuo kiekio. Tai nėra eilinis palečių gabenimas, o tavo asmeninis vilkikas su vairuotoju ir kuro sąskaita. Geriau kainuoja ir atsieina ramiau. Antras variantas – dalinis krovinys, bet su fiksuotu išvykimo laiku. Tada mokai už kubatūrą. Aš visada klausiu: „Kiek tų baldų? Vonios spintelė ir kriauklė?“ Tuomet ekspresas kainuos apie šešis–septynis šimtus eurų. Bet jei dar turi šaldytuvą, skalbenę ir sofą – jau pilna mašina. Matematika paprasta, tik žmonės galvoja, kad ekspresas reiškia nuolaidą. Nereiškia.

Ar galiu sutaupyti, jei sutinku, kad vežimas būtų su kitais baldais?

Gali. Tai dalinis krovinys — LTL, jei nori termino. Tavo sofa stovi šalia kažkieno stalo iš Panevėžio, ir keliaujate drauge. Sutaupai trečdalį, kartais pusę kainos. BET. Tada laikas lankstomas. Fūra pajudės tik kai susirenka pakankamai krovinių. Jeigu tau reikia per tris dienas garantuotai – netinka. Buvęs atvejis: klientas iš Klaipėdos sutiko palaukti, fūra pajudėjo po penkių dienų, nes reikėjo dar kažkieno komodos iš Šiaulių. Jis paskambino po dviejų savaičių laimingas, kad sutaupė tris šimtus. Tai pasirinkimas — laikas ar pinigai. Aš asmeniškai renkuosi viduriuką, bet čia tavo galva.

Ar tikrai verta mokėti dvigubai už ekspresą, kai galiu palaukti savaitę?

Klausimas ne man, o tavo nuomos sutarčiai. Jei išsikraustymo data nekompromisuojama – verta. Jeigu turi kur pagyventi – palauk. Aš pats sakau: „Jei gali išbūti be kampinės spintelės savaite – nesiūlysiu ekspreso.“ Skubėjimas dažnai emocinis. Neseniai vežiau biuro baldus į Birmingamą — direktorius nustatė datą, nes adresas nuo pirmadienio. Sumokėjo dvigubai, o realiai ofisą atidarė trečiadienį. Trečiadienį! Galėjo sutaupyti. Kitas atvejis — pardavimo įsipareigojimas, baudos. Tada net nekeliam šio klausimo. Verslas yra verslas. Baldų ekspresas į Angliją turi savo kainą, kurią diktuoja ne aš, o tavo situacija.

Kas gali pakrypti ne taip (ir čia aš nesivelsiu į pasakas)

Ar dažnai pasitaiko, kad ekspresinis pervežimas vėluoja?

Dažnai? Ne. Kartais? Taip. Lietuvos–Anglijos kryptis nėra traukinys pagal grafiką. Gali atsitikti, kad stabdžiai perkaito, arba vairuotojas pagal taisykles privalo sustoti miegoti. O gal Doverio uoste vėjas toks, kad keltas neplaukia. Tada ta „ekspresinė“ kelionė vėluoja pusdienį ar dieną. Aš niekada nepasirašau po garantijomis, kurių negaliu laikyti. Realiai 90% atvejų atvežame per sutartą laiką, bet likę dešimt — gyvenimas. Blogiausia, kad kai kurios įmonės žada dvi dienas, nors pačios žino, kad tikimybė — kaip laimėt lėkštę loterijoje. O tada klientas pyksta ant manęs, nors aš čia nieko dėtas. Sąžiningumas gelbsti labiau nei gražūs žodžiai.

Ką daryti, jei vairuotojas užstrigo Doverio uoste?

Valgyti čipsus ir laukti. Rimtai — jei tai keltas, palauksi. Jei tai muitinė, teks aiškintis. Po Brexit popierizmas kartais stebina net mane. Pernai vienas vairuotojas pametė CMR lapelį, tad praleido penkias valandas aiškindamasis su muitininkais. Ką daryti — nieko, fūra stovi, laikrodis tiksi. Geras vairuotojas perspėja. Blogas tyli, o mes raudonuojame prieš klientą. Kartais galiu išsiųsti antrą vilkiką, bet kainuoja drakoniškai. Daug kas priklauso nuo kaip tu viską paruoši. (O ten mašinoje — fūroje, norėjau pasakyt — turi būti daiktai teisingai surašyti.) Tiesiog skaityk sutartį, ten bus parašyta apie force majeure. Lauk.

Ar buvę atvejų, kai baldai atvykę pažeisti dėl skubos?

Deja, taip. Skubėjimas yra blogiausias draugas baldams. Prieš porą metų vežėm ekspresu vitriną iš Alytaus į Londoną. Klientė dievagojosi, kad pati supakavo. Skubiai — storas kartonas, du sluoksniai burbuliuko. Fūra stabdė staigiai kur nors prie Miuncheno (o ką, kalnai yra), ir vitrina pamatė, kas yra netvarkingas pakavimas. Stiklas trupinius. Skubus pakavimas reiškia nekokybišką. Jei vairuotojas skuba, jis krauna greičiau, mažiau prisega diržus. Aš stengiuosi nesudaryti tokių sąlygų, bet klientai kartais nori sumokėti mažiau ir padaryti patys. Tada lieku aš kaltas Instagram apžvalgoje, nors pats ant jų rankų nebuvau.

Ar visos įmonės, kurios žada “per 48 val.”, yra patikimos?

Ne, ir dar kartą ne. Jei sako, kad per dvi dienas iš Kauno į Glazgą bus baldai, meluoja arba žino ką nors, ko nežinau aš. Net patys greičiausi maršrutai reikalauja mažiausiai 36 valandų vairavimo, be to laiko, kurį praleisi kelyje, uoste, kieme. Tokios įmonės dažnai pasiima užsakymą, o paskui subnuomoja kam nors, o kam nors reiškia kadanors. Buvęs atvejis: klientas užsisakė „per dvi dienas“, atvežė per savaitę. Grąžinti pinigus? Negalima, nes sutartyje smulkiomis raidėmis: „užsakovo patogumui“. Aš nekenčiu tokių triukų. Geriau pasakyk penkias dienas ir atvež per tris, nei atvirkščiai. Klientas bus laimingesnis, o tu neišsiduosi kaip aferistas.

Ruošiant baldus ir dokumentus (nes nuo to irgi priklauso laikas)

Ar reikia baldus išrinkti prieš kelionę į Angliją?

Dažnai taip. Ypač sofos, kampai, didelės spintos. Jeigu neišrinksi, gali nepatekti pro duris nei Anglijoje. Vienąkart vežėm sofą į Readingą. Į kiemą įėjo, į laiptinę įėjo, o į butą devintame aukšte ne. Liftas per mažas. Teko išrinkti laiptinėje, o ten tamsu, dulkėta, kaimynai pikti kaip vapsvos. Užtrukom tris valandas. Jeigu būtume išrinkę prieš tai — per pusvalandį būtume iškratę. Taigi jei klausi ar verta — verta. Nepatinka? Sumokėk už didesnę fūrą su liftu. Bet Anglijos centre su dideliu automobiliu nepasukiosi. Aš rekomenduoju išrinkti, nes kitaip vėluosim ir tu pyksi ant manęs bereikalingai.

Kaip supakuoti stiklinę vitriną, kad nepūstų vėjo eksprese?

Kartonas, kartonas ir dar kartą kartonas. O tada burbulinė plėvelė, o po to — kampų apsauga. Nemėgstu stiklo. Neseniai vežėm vitriną, kuri atrodė tanki, bet suskilo, nes klientas įspraudė tarp durelių storą antklodę. „Apsauga“, — sakė jis. Raktas yra stabilumas — daiktai neturi judėti, net ne centimetrą. Ekspresinis pervežimas reiškia, kad vairuotojas važiuoja tiesiai, bet kelias vis tiek turi duobių. Aš asmeniškai pasakoju: įsivaizduok, kad fūra skrieja kaip terminatorius, bet Prancūzijos greitkelyje tikrai yra nelygumų. Su stiklu nėra kompromisų. Jeigu abejoji – verčiau klausk manęs, o ne YouTube, ten visi ekspertai su vyniojimo popieriumi.

Ar man reikia kokių dokumentų muitinėje iš Lietuvos į Angliją?

Po Brexit čia viskas pasikeitė. Jeigu vežame asmeninius daiktus, einantis perkraustymas, paprastai reikia tam tikrų formų. Aš turiu brokerius, kurie tuo rūpinasi, bet jeigu pats važiuoji – pasitikrink. Tiksliai dėl tam tikrų biuro baldų po 2024 sausio tvarkų aš nežinau ar nieko nepasikeitė (hm, paskutinį kartą kai tikrino kolega, buvo naujas reikalavimas medinėms prekėms, bet baldai perkraustymo metu dažnai praleidžiami). Geriausias patarimas: rinkis įmonę, kuri tai daro kas savaitę, o ne eksperimentuok su popieriais Doverio uoste. Fūra stovi eilėje, o tu ieškai antspaudo — nemalonu. Aš dabar stengiuosi viską tvarkyti dar iki pakrovimo.

Praktika Londone ir kitur (čia yra daug pitfallų)

Ar fūra įvažiuoja į kiemą Londone ar palieka gatvėje?

Oho, Londone? Pamiršk. Na, palauk — jei gyveni priemiestyje su privažiavimu, taip. Bet jei tipinis butas su raudonomis durimis ir gatvėje draudimai — fūra stoja šalia, kiek leidžia ženklai. Vairuotojai bijo baudų kaip velnias kryžiaus. Buvęs atvejis: atvežėm sofą į Islingtoną, vairuotojas gavo PCN už šešiasdešimt svarų, nes stovėjo dvylika minučių per ilgai. Klientas neišėjo laiku. Kas mokėjo? Mes. O išties klientas. Bet vistiek nemalonu. Paruošk kiemą, pažiūrėk ar nėra draudimų, ir būk pasiruošęs padėti nešti nuo gatvės iki durų. Fūros neįvažiuos į vidų. Aš drįsčiau sakyt, kad Kenterberyje lengviau nei Londone cente.

Ar vairuotojas padės iškrauti sofą, ar tik atidarys duris?

Standartiškai — padeda, jei nešulys sveria ne daugiau nei protas leidžia. Dauguma vairuotojų yra šaunūs vyrukai, kurie prisideda, bet tai nereškia, kad jie yra samdyti nešikai. Jie veža. Jei reikia nešti į dešimtą aukštą be lifto – tai jau tavo arba samdyto pagalbininko bėda. Aš aiškiai pasakau klientams: jei turi pianiną ar itin daug daiktų – užsisakyk du vyrukus pagalbai. Kitaip vairuotojas gali atsisakyti dėl saugumo. Ir aš jį palaikysiu — jei jis susižeis, mano draudimas šaukia. Vairuotojas privalo pristatyti iki mašinos. O nuo mašinos iki tavo kambario — jau tavo teritorija. Pakalbėkim atvirai, kad nereiktų paskui feisbuke rašyti pykčio postų.

Koks maksimalus svoris, kurį galiu siųsti ekspresu neperkraunant biudžeto?

Nėra tokio „maksimalaus“ ekspresui, nes riboja ne svoris, o tūris. Fūra talpina apie šimtą dvidešimt kubinių metrų arba dvidešimt tonų — kas prieis pirmiau. Paprastam butui: sofa, spinta, lova — tilps ir nesvėrs per daug. Jeigu veži seifą ar marmuro stalą – tada brangu. Aš turiu klientą, kuris vežė aštuonias tonas biuro kėdžių. Ekspresas kainavo kaip naudotas automobilis. Bet tai logiška: degalai, tiltų mokesčiai, vairuotojo darbo laikas — visa tai skaičiuojama. Jei nori žinoti tiksliai – siųsk sąrašą. Aš nesu gyvas skaičiuotuvas, bet per dešimt minučių pasakysiu, ar telpa ir kiek kainuos baldų pervežimas į Angliją ekspresu. Paprasta kaip du kart du.

Ar galima vežti ir buitinę techniką kartu su baldais ekspresu?

Žinoma. Skalbimo mašina, šaldytuvas, televizorius — viskas tilpsta šalia sofos. Tik reikia žinoti, kad šaldytuvas turi būti išvestas, išdžiovintas, nes kondensatas kris ant kitų daiktų. Televizorių geriausia supakuoti į originalią dėžę, jei turi. Buities technika dažnai sunkesnė nei atrodo — klientas kartą pasakė, kad jo džiovyklė „gal trisdešimt kilogramų“, o pasirodo, šešiasdešimt. Fūra neperkraunama pagal reglamentus, ir tai geroji žinia. Viskas priklauso nuo to, kiek metrų užima. Aš dažnai siūlau: jei technika maža, galim prikrauti priekabą. Jei didelė — paskaičiuojam tūrį ir matom. Nėra jokių draudimų, tik reikia proto. O jo kartais pasigendu.

Ar jūs vežate ir atgal – iš Anglijos į Lietuvą ekspresu?

Taip, dažnai grįžtame tuščiomis arba dalinai pakrauti — tai „atgalinis reisas“. Jei tau reikia iš Londono į Vilnių, gali gauti gerą kainą, nes fūra jau ten važiuoja. Vakar turėjau klientą, kuris norėjo vežti tik vieną spintą iš Peterborough į Kauną. Pasakiau — palauk pirmadienio, nes šeštadienį važiuojame tuščia, o pirmadienis jau suplanuotas. Jis sutaupė keturis šimtus eurų. Štai kur ekspreso magija — ne visada skubi šiandien, o dažnai protingai pataikyti į tinkamą reisą. Tarptautinių perkraustymų esmė yra logistika, o ne vien greitis. Greitis tik vienas iš ingredientų. Įsivaizduok, kad nori šviežių bandelių — jos skanesnės ryte, bet gali nusipirkti ir vakare paskutines.

Atsakymai tavo pačias mintims (nes klausia visi)

O koks pats trumpiausias laikas, kurį teko matyti per savo praktiką?

Užsirašyk — trisdešimt dvi valandos nuo Klaipėdos iki Londono. Tai buvo 2019-ieji, klientas buvo diplomatas, turėjo tvarkingus popierius, ir mes išskridome (na, fūra išskrido) pro Lenkiją be sustojimų. Du vairuotojai keitėsi kas šešias valandas. Bet tai buvo absoliuti išimtis, ne taisyklė. Dabar tokių maratonų nebeorganizuoju, nes taisyklės dar griežtesnės, o keliai lėtesni. Paprastai žmonės klausia šito norėdami įrodymo, kad „galima“. Taip, galima, jei duodi gerą kainą, turi du vairuotojus, ir tavo krovinys telpa į mikroautobusą. Bet tai ne normalus baldų pervežimas į Angliją ekspresu, o labiau greitoji pagalba. Neimk to kaip standarto, būsi nusivylęs.

Ar geriau kreiptis į didelę įmonę ar į fūristą su pažįstamu vardu?

Didelė įmonė turi draudimą, raštus, sutartis, bet kartais pameta tave tarp skyrių. Mažas fūristas žino tavo vardą, bet gali susirgti ir atšaukti reisą. Aš esu per vidurį — maža komanda, bet su stuburu. Buvau didelėje įmonėje, mačiau, kaip elgiamasi su numeriu. Buvau ir pavienis vairuotojas, mačiau, kaip virstu iš nervų prie vairo. Mano patarimas: rinkis tuos, kurie atsako telefonu vakare. Kurie sako „nežinau, bet sužinosiu“, o ne „taip, bus rytoj“ viskam. Ekspresui svarbu kontaktas. Jei tavo skambutį paima asistentė, kuri nieko nežino apie fūroje esančias tavo kėdes, tu esi paliktas kaip šiukšlė. Aš pats skaitau žinutes, nors ir vėlai vakare, nes man rūpi.

Ar reikia drausti baldus ekspresiniam pervežimui – ar čia įskaičiuota?

Draudimas turėtų būti, bet būk atsargus. Krovinių draudimas dažnai neapima „pasenusio“ stiklo ar antikvarinių daiktų, jei apie juos nepasakei. Aš stengiuosi viską apdrausti per savo brokerį, bet garantuoju tik tą vertę, kuri užrašyta. Jeigu pasakai, kad sofa verta tris šimtus, o pasirodo — trys tūkstančiai, nes dizaineriška, gali likti ant ledo. Perkraustymo paslaugos į Angliją įprastai turi civilinį draudimą, bet CMR padengia ne viską katastrofos atveju. Paprašyk kopijos. Jei įmonė neduoda — bėk. Rimtai. Tai pirmas signalas, kad kažkas ne taip. Aš duodu visiems, net jei jie nepaklausia. Skaidrumas svarbiau nei tušti pažadai apie stebuklingą greitį.

Ką reiškia “ekspresas” tikriems logistikos žmonėms – ar tai tiesiog greitai važiuojanti mašina?

Ne, tai tiesiog mašina, kuri važiuoja be papildomų stabdymų. Greitis yra toks pats — devyniasdešimt kilometrų per valandą autostradoje vis tiek ribojama. „Ekspresas“ logistikoje reiškia tiesioginį maršrutą. Užkrauni Kaune, važiuoji pro Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, Angliją. Nedaryk penkiolikos apkrovų. Nesuk į Slovėniją, nors ten gražu (buvau vieną kartą, vyras, ne dabar). Fūros variklis nepasikeičia, tik maršrutas. Klientai galvoja, kad ekspresinė mašina turi raudonas šviesas – nėra taip. Yra tik vilkikas, kartais truputį naujesnis, dažnai nudrengtas, bet važiuojantis ten, kur reikia. Svarbiausia, kad neapsidairinėtų pakeliui. Tai žmogiškas skirtumas.

O jei aš nespėju iškrauti laiku Londone – kiek gali palaukti vairuotojas?

Standartiškai pagelbėja pusantros–dvi valandos nekratydamas galvos. Po to prasideda papildomi mokesčiai arba jis turi važiuoti tiesiai į kitą adresą. Londone laikas — pinigai, ir ne kalambūras. Kartą vairuotojas laukė keturias valandas, nes klientas pamiršo gauti raktus iš agento. Agentas neatėjo. Mes praradom kitą užsakymą. Nuo tos dienos į sutartis įrašau: jei vėluoji daugiau nei valandą be paaiškinimo — mokėk už prastovą. Atrodo griežta? Bet taip veikia ekspresas. Vairuotojas negali praleisti paros dėl tavo pamiršimo. Kita vertus, jei tikrai atsitiko force majeure — skambink, susitarsim. Žmonės esam žmonės, bet verslas turi ribas.

Ar pervežimas žiemos švenčių metu vis tiek trunka 2–3 dienas?

Nebent turi sraigtasparnį. Žiemą, per Kalėdas, prieš Naujuosius — viskas stringa. Ne mūsų fūrose, o sistemoje. Uostai perkrauti, keliai lediniai, vairuotojai nori namo. Atsimenu, vežėm baldus į Angliją ekspresu gruodžio 23-iąją. Klientas tikėjo, kad Kūčių vakarienę Londone sutiks prie naujo stalo. Mes atvežėm gruodžio 27-ąją. Nes prieš Kalėdas Doveris buvo chaosas, o vairuotojas privalėjo pailsėti. Švenčių metu ekspresas tampa normaliu tempu. Jei gali, planuok gruodžio pradžią arba sausį. Nepasikliauk popieriumi. Kalėdinis Londono eismas — atskira katastrofa, neleisk man pradėt apie Oxford gatvės spūstis. Patikėk, žinau ką sakau.

Taigi, per kiek laiko atvežami baldai į Angliją ekspresu? Dvi–keturios dienos, jei nesukasi aplinkui. Kartais penkios, jei gyvenimas įsikiša. Svarbiausia — rinkis tuos, kurie nepasakoja pasakų apie dvidešimt keturias valandas, rūpinasi tavo daiktų pakavimu ir neslepia, kas gali nutikti blogiausio. Po trylikos metų galiu pasakyt tik vieną: skubėjimas gerai, bet sąžiningumas dar geriau. Jei turi konkrečių baldų ir datą — rašyk, aš pasakysiu tiksliau nei bet koks algoritmas. Iki.