Patogus transportavimas į Angliją: nuo durų iki durų

Žinokit, jau dvidešimt dveji metai šitame versle. Per tą laiką supratau, kad patogus transportavimas į Angliją: nuo durų iki durų nereiškia tik mašinos ir kelio į Londoną. Tai reiškia, kad jūsų močiutės veidrodis atvyksta sveikas, kad dokumentai neprapuola pasienyje ir kad jums nereikia pakelti nė piršto nei Vilniuje, nei Birmingeme. Dirbau su perkraustymais į Londoną, Braitoną, net Kornvalį kartą, kur gatvelės tokios siauros, kad fūra vos prasisuka. Durų iki durų paslauga yra tai, kai mes suvaldome chaosą, o jūs pasiimate tik raktus ir arbatos pakelį. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda realūs žmonės, o ne tie, kuriuos sugalvoja rinkodaros skyrius. Tiksliai tie klausimai, kuriuos klientai užduoda susirauke arba susijaudine.

Pirmi žingsniai, kainos ir tai, ko nerasite buklete

Kiek maždaug kainuoja transportavimas į Angliją nuo durų iki durų realiai?

Pasižiūrėkite, jeigu aš dabar pasakysiu kainą be sąrašo, aš meluosiu. Praeitą antradienį vežiau vaikiną iš Vilniaus į Londoną – vieno kambario butas, be baldų, tik dėžės. Išėjo apie šešių šimtų septyniasdešimt eurų. Bet jeigu traukiate viską iš trijų kambarių buto su šaldytuvu, sovietine spinta ir dar šunimi (taip, kartais vežame ir gyvūnus, bet tai jau visai kita kalba), kaina lengvai šoktels iki tūkstančio ar net daugiau. Kuras, kelto bilietai, vairuotojo privalomas poilsio laikas – visa tai susideda. Aš visada sakau: atsiųskite sąrašą. Ne tiesiog „kažkiek daiktų“, nes tokia informacija bevertė. Nes „kažkiek daiktų“ kartą reiškė dvylika dviračių, vieną pirties krosnelę ir nešiojamą pirtį. Be jokio pokšto. Tilpo, bet aš buvau pavargęs kaip šuo ir vairuotojas grasino streikuoti.

Ar tikrai jūs imatės visko – ir pakavimo, ir iškrovimo Anglijoje?

Taip, būtent tai ir yra transportavimas nuo durų iki durų. Atvažiuojame į jūsų butą Kaune, Klaipėdoje ar kur ten gyvenate. Supakuojame trapius daiktus, nes atvirai kalbant niekas blogiau nepakuoja nei pats savininkas. Atsiprašau, bet taip yra. Turėjau klientą, kuris suvyniojo stiklines į devyniasdešimt aštunto metų laikraštį. Ploną popieriaus lakštelį. Tada krauname, važiuojame, plaukime keltu, vėl važiuojame ir iškrauname Lutone, Birmingeme ar kur reikia. Jūs tiesiog atidarote duris Vilniuje ir uždarote Bristolyje. Na, dar reikia pasirašyti popierius, bet tai viskas. Kava padeda. Jei atnešite kavos vairuotojui, galbūt daiktus delsime minutėlę ilgiau. Aš pusiau juokauju.

Kiek laiko užtrunka pats transportavimas iki Londono ar Birmingemo?

Dažniausiai nuo pakrovimo iki pristatymo praeina trys iki penkių dienų. Greičiau būna, jei pasiseka su muitine ir Eurotuneliu. Prisimenu atvejį, kai iš Vilniaus į Londoną nuvykome per penkiasdešimt dvi valandas, nes klientas turėjo darbo pokalbį. Bet tai buvo išimtis. Normaliai mes kombinuojame krovinius. Jūsų daiktai dalijasi mašinos erdve su kitos šeimos kroviniu. Tai daro paslaugą pigesnę. Jei norite išskirtinio transporto, kai visas furgonas priklauso tik jums – greičiau, gal dvi trys dienos, bet kaina… auč. Orai irgi turi reikšmės. Sniegas Prancūzijoje? Sėdėsite ir lauksite, bičiuli. Orų nekontroliuoju, net ir po dvidešimt dvejų metų.

Ar man pačiam reikia ieškoti keltų bilietų ir furgono?

O Dieve, ne. Tai mano darbas. Nebent norite patys organizuoti tarptautinį krovinių pervežimą, kas… sėkmės su tuo. Reikia specialaus draudimo, ES licencijų, tachografo žinių. Pažįstu vaikinų, kurie bandė tai daryti patys ir galiausiai sumokėjo trigubai, nes jų mikroautobusas įstrigo Kalejoje dviem parom. Mes turime savo parką ir patikrintus partnerius. Kartais pasamdomu vežėją, jei visi mūsų furgonai užimti. (Tiksliau, ne vežėją, o ekspeditorių partnerį – mažas skirtumas, bet vis tiek). Jūs tiesiog parodote, kas išvažiuoja, ir pasirašote ant punktyro linijos.

Daiktai – kas keliauja, kas lieka, kas erzina

Ar galima vežtis maistą, pavyzdžiui, konservus ar džiovintus grybus?

Šitas klausimas sudėtingas. Techniškai, po Brexit ES į JK turi kitas taisykles. Mėsa ir pieno produktai – šventai draudžiami. Bet džiovinti grybai, marinuoti agurkai uždarytuose induose? Paprastai praeina. Turėjau klientą, kuris bandė įvežti penkis kilogramus naminės dešros. Turėjome palikti ją sandėlyje, nes muitinė būtų konfiskavusi ir dar baudą priskyrusi. Mano patarimas: nebūkite dešros kontrabandininku. Rūkyti skoniai, sausi produktai, fabrikiniai įpakavimai. Jei kvepia močiutės virtuve ir nėra vakuume – geriau palikite. Aš asmeniškai vežčiau tik arbatą ir kavą. Ir šokoladą. Kovą dėl šokolado verta laimėti.

Kaip su augalais? Kai kurie sako, kad galima, o aš abejoju.

Atvirai pasakysiu, aš nesu šimtu procentų tikras dėl kiekvieno augalo tipo. Maži kambariniai vazonuose… pervežiau dešimtis. Niekas nepasiteiravo. Bet jei norite penkiasdešimt rožių krūmų, tai jau komercija, reikia fitosanitarinių pažymų. Vienas bazilikas vazone? Apvyniokite, tikiuosi išgyvens per keltą. Sakau klientams: imkite sentimentinius, palikite IKEA fikusą. Realiai kartais furgonas saulėje pastovi valandą pakrovimo metu. Kaktusas ištveria. Orchidėja? Greičiausiai ne. Gyvenimas neteisingas, netgi augalams. Aš dėl to nesu kaltas, bet vistiek kartais jaučiuosi nejaukiai pasakydamas. Tokia jau šio darbo dalis.

Ar mano dviračiai ir treniruokliai bus visiškai saugūs?

Žinoma, jei supakuoti tinkamai. Dviračiai turi būti pusiau išardyti arba pritvirtinti atokiau, kitaip subraižo sienas. Turėjome vaikiną, triatlono profesionalą, trys dviračiai, verti, nežinau, daugiau nei mano automobilis. Apvyniojome kilimais, pririšome prie sieninių skersinių. O jo šalmas? Subėrė laisvai į dėžę su svarmeniu. Įskilo. Ne mūsų kaltė. Susirūpinkite smulkiais daiktais. Naudokite dėžes. Užrašykite lipdukais. Keista, žmonės saugo televizorius, o dviejų tūkstančių eurų vertės šalmą sumeta į maišelį lyg bulvių maišą. Protė – jūsų draugas, bet tik tada, kai juo naudojatės.

Ką daryti su alkoholiu ir cigaretėmis?

Cigarečių? Nevėsinkite. Tikrai ne. JK akcizai žiaurūs. Alkoholis – butelis vyno sau, tikriausiai praeis. Krovė lietuviško degtinės? Muitinei mokėsite mokestį arba stebėsite, kaip viskas slenka į kanalizaciją pasienyje. Mačiau šeimyną, kuri bandė atgabenti dvidešimt butelių šamanų. Muitinė atėmė. Žmonės verkė. Ne mes, mes įspėjome. Asmeniniai daiktai reiškia dėvėtus drabužius ir baldus. Ne kaip laikinas alkoholio kioską. Suprantu nostalgiją lietuviškai degtinei, bet Anglijoje irgi yra barelių. Nenusiminkite.

Popieriai, muitinė ir post-Brexit tikrovė

Kokių popierių reikia perkraustymui į Angliją nuo šiol?

Reikia inventorizacijos sąrašo. Detalaus. Ne „įvairūs daiktai“. Rašykite „virtuvė – trapūs daiktai – penkios dėžės“. Asmens dokumentas, pasas. Jei keliateis visam laikui, kartais prašo darbo sutarties ar nuomos sutarties JK. Nieko beprotiško, bet po 2021-ųjų Jungtinė Karalystė yra „trečioji šalis“. Nebe kaip važiuoti į Vokietiją. Mes tvarkome tranzitinius dokumentus, bet jūs turite pasirašyti deklaracijas. Vienas klientas kartą pamiršo pasą. Laukėme Lietuvos-Latvijos pasienyje, kol jo mama atvežė. Keturios valandos. Linksma nebuvo. Užsitikrinkite, kad dokumentai rankinėje, o ne grindų dėžėje.

Ar muitinėje tikrai tikrins mano daiktus?

Kartais taip, kartais ne. Atsitiktinė atranka. Elektroninis skenavimas pirmas. Jei pamato kažką keisto – tankių daiktų, skysčių atspalvių – atidaro. Todėl sakome: dujų balionėlių, dažų, ginklų (nustebtumėte, ką žmonės laiko asmeniniais daiktais) – ne. Praeitą mėnesį patikrino mano furgoną Doveryje, nes skeneris užfiksavo… metalines lentynas. Tiesiog lentynos. Užtruko keturiasdešimt penkias minutes. Muitininkai buvo malonūs, bet vėlavimas padarė taip, kad nepasiekiau kito kliento Braitone laiku. Taigi pakuokite nuspėjamai. Chaosas ypač kviečia patikrinimą. Pats chaosas keliauja atskirai, o mes su juo nesivaržome.

Ar būtinas draudimas? Juk mašinos tikrai neužsidegs?

O jūs saldus vasaros vaikeli. Draudimas reikalingas ne nuo užsidegimo, o nuo duobių Prancūzijoje, staigaus stabdymo Belgijoje ar audringo keltų sūpuosenos. Daiktai pasislenka. Dėžė nukrenta. Mes turime CMR draudimą ir papildomą krovinio apsaugą. Visada rekomenduoju. Kartą dūžo devynioliktojo dešimtmečio veidrodis. Draudimas padengė. Be jo? Mokėčiau iš savo kišenės, o aš jau nebenoriu būti labdara. Standartinė apsauga remiasi svoriu, todėl brangiam menui – papildoma įkainojimo vertė. Kainuoja šiek tiek daugiau, bet miegoti ramiau. Ramus miegas – nepamainomas daiktas, kurio neprivalote pamiršti.

Ar saugu vežtis kompiuterius, dokumentus ir asmeninius archyvus?

Be abejo, bet svarbiausi dokumentai tegu keliauja su jumis lagamine. Kompiuterius – jei turite originalias dėžes, naudokite jas. Sakau visiems: pasidarykite atsargines duomenų kopijas. Ne todėl, kad mes numesime, bet visata meta daiktus. Prieš dvejus metus kliento išorinis kietasis diskas, suvyniotas megztiniu lagamino viduje, išgyveno. Kito kliento nešiojamas kompiuteris supakuotas „paminkštintame“ krepšyje – ne. Kartais pasiseka, kartais ne. Archyvams – popierinių aplankų dėžės. Sunkios. Knygos sunkesnės, nei žmonės mano. Aš visada perspėju dėl knygų svorio. Kelią kartais skauda žinoti, kad dėl enciklopedijų sudeginama daugiau kuro nei dėl sofų.

Diena X – kai furgonas atvažiuoja

Kaip atrodo pats pakrovimas, jei laiptinė siaura kaip šratasvydžio vamzdis?

Ah, ta populiari sovietmečio laiptinė. Metras dvidešimt pločio ir posūkis, kuris laužo geometriją. Matuojame iš anksto, jei įmanoma. Turime laiptų vežimėlius, diržus, o kartais brutalią jėgą iš mano lietuviškos bei ukrainiečių komandos, kurie laužo fizikos dėsnius. Bet jei sofa dviejų keturiasdešimties, o durys dviejų dešimties… lenda per langą arba ardoma. Turėjome atvejį Šnipiškėse, kai viršutinę spintą leidome iš ketvirto aukšto virvėmis. Kaimynai filmavo. Rodė net vietiniame žinių reportaže, atrodo. Siauros laiptys reikalauja laiko. Laikas reiškia sąskaitą. Bet mes tvarkomės. Fizika yra problema, o ne mūsų motyvacija. Motyvacija stipresnė už bet kokius laiptus.

Ką turiu padaryti prieš jums atvykstant, kad viskas nevėluotų?

Padėkite, jei viskas bus supakuota į užklijuotas dėžes, paženklintas kambarių vardais, pabučiuosiu jūsų kaktą metaforiškai. Bet jei atvykstu, o spinta pilna, stalčiai pilni kojinių, o šaldytuvas burbulių… laukiame. Ir skaičiuoju laukimo laiką. Nenoriu būti piktinis, bet turiu spėti į keltą. Jei galite, ardikite lovas. Ištuštinkite skalbimo mašiną. Užklijuokite tualeto antis konteinerio dangtį. Taip, kažkas kartą pamiršo. Mėlynas skystis visur. Pasiruošimas taupo pinigus. Ir orumą. Jūsų bei mano. Ypač mano, nes aš turiu valyti priekabą.

Kas bus, jei pats negaliu būti Anglijoje, kai furgonas atvyksta iškrauti?

Reikalingas įgaliotinis. Draugas, buto šeimininkas, pusseserės kaimynė. Kas nors su raktu ir smegenimis. Negalime palikti dėžių ant šaligatvio. Na, techniškai galėtume, jei pasirašytumėte atsakomybės atsisakymą, bet Londono šaligatis nėra sandėlis. Turėjau klientą, užstrigusį Lietuvos pasų eilėje. Jo draugė sutiko mus Redinge. Tik įsitikinkite, kad žmogus žino, ko tikėtis. Atsiųskite nuotraukas. Kitaip jie gali atsisakyti priimti „papildomas dėžes“, kurios iš tikrųjų yra jūsų. Komunikacija, žmonės. Dvidešimt pirmas amžius. Naudokitės WhatsApp. Taip paprasta, kad net skauda galvą, kai to niekas nedarote.

Kaip žinoti, kad daiktai atvažiavo be pažeidimų?

Patikrinkite inventorių pristatymo metu. Mes užfiksuojame kiekvieną įbrėžimą prieš pakrovimą. Jūs pasirašote. Pristatymo metu vėl pasirašome. Palyginkite. Jei dėžė sudaužyta ar pianino korpusas turi naują žaizdą, fiksuokite tai pristatymo aktelyje iš karto. „Gauta su pažeidimais“ – ši frazė auksinė draudimui. Nelaukite dviejų savaičių, paskui neskambinkite ir nesakykite „man rodos, stiklas anksčiau buvo sveikas“. Rodos? Aš negyvenau jūsų bute. Patikrinkite, kol mes dar ten stovime. Dešimt minučių tikrinimo sutaupo mėnesių ginčų. Kartais ilgiau nei dešimt minučių reikia, bet verta kiekvienos sekundės.

Po atvykimo, problemos ir nepatogios tiesos

Ką daryti, jei daiktas vis tiek apgadintas? Kokia procedūra?

Pirmiausia – kvėpuokite. Tada fiksuokite. Nuotraukos iš visų pusių. Atsiųskite per septynias dienas, idealiu atveju. Mes įvertiname. Jei mūsų kaltė, taisome arba atsilyginame. Jei taip yra todėl, kad supakavote krištolinę vazą į „Tesco“ maišelį… tada kalbamės. Skirtumas tarp transportavimo žalos ir vartotojo klaidos – realus. Prisimenu atvejį su lempa, kurią mes buvome suvynioję burbuline plėvele. Atvyko sudužusi. Paaiškėjo, kad klientė perpakavo ją po mūsų išvykimo, nes „žino geriau“. Nežinojo. Sąžiningumas padeda abiems pusėms. Paprastai randame kompromisą. Mums nereikia ginti neteisybės, bet ir meluoti neketiname. Tiesiog taip dirbame.

Kodėl kai kurios įmonės skelbia žemas kainas, o paskui prideda papildomus mokesčius?

Ah, klasikinė žūklė. „Perkraustymas į Angliją tik 300 eur!“ Paskui prideda kurą, keltą, „sunkaus privažiavimo“ mokestį, laiptų mokestį. Dirbu pakankamai ilgai, kad pažinčiau: jei kvepia žuvimi, tai žuvis. Tikras transportavimas nuo durų iki durų įskaito pakrovimą, transportą, iškrovimą, kelto bilietus, kurą, vairuotoją. Ne slepia pusę išlaidų. Aš duodu įkainį po to, kai pamatau daiktus arba nuotraukas. Kartais nepataikau, nes žmonės pamiršta palėpę. Bet sugalvoti mokesčius iš oro? Tai sukčiavimas. Venkite įmonių be fizinio adreso ar be vardų apžvalgose. Jei tik el. paštas ir graži svetainė – bėkite. Aš rimtai. Tai nėra pokštas.

Ar galima kartu pervežti augintinį furgone su baldais?

Gyvūnai – tai atskira planeta. Nemesame šuns į krovininį skyrių su sofomis. Tai žiauru ir neteisėta. Bendradarbiauju su gyvūnų pervežimo partneriais arba patiems skriskite su jais lėktuvo salone. Turėjau klientą, klaususį, ar katė gali važiuoti šalia vairuotojo. Ne. Atsakymas ne. Jei kalbame apie akvariumą… ištuštinkite, žuvytes į maišelius, vežkite savo automobilyje. Geriau iš viso atiduoti draugams. Tarptautinis žuvų pervežimas – galvos skausmas, kurio nepageidaučiau net priešui. Bet jei vėl klausite apie šunis, atsiųsiu numerį tiems, kurie specializuojasi. Ne aš. Aš mieliau vežu sofą.

Kaip sovietiniai baldai telpa angliškuose butuose?

Cha! Puikus klausimas. Jūsų didžiulė sieninė spinta iš devyniolikto aštuoniasdešimt septintųjų bus per didelė siaurai britiškai terasinei namo galinei sienai. Anglijoje durų angos siauresnės. Kambariai mažesni. Kartą kišau lietuvišką spintą į butą netoli Viktorijos stoties. Įkišome, bet koridorių užtvenkė visiškai. Kliento žmona tik nusijuokė, paskui apsiverkė. Pasimatuokite JK butą prieš siųsdami milžinus. Kartais parduoti Vilniuje ir nusipirkti IKEA Londone – daug protingiau. Emocija brangi. Emocijos gabenimas per žemyną – dvigubai brangus. Pamenu, kaip stovėjau tarp tos spintos ir sienos bei galvojau, kodėl aš neišėjau į pensiją prieš dešimt metų.

Ar surinksite baldus atgal Anglijoje?

Elementari surinkimą – taip. Pilną IKEA dėlionę su trūkstamais varžtais – ne. Mes surenkame tai, ką išardėme. Jei lova turėjo varžtus, juos užsukame. Bet jei Londone nusipirkote naują spintą ir norite, kad ją surinktume… tai jau meistro darbas, ne vežėjo. Nors atvirai, kartais padedame, jei greitai. Mano vairuotojas Antanas kartą surinko stalą, nes klientė buvo vieniša mama su dviem vaikais. Bet nesitikėkite to kaip standarto. Esame geri vyrai, ne baldų surinkimo robotai. Skirtumas juntamas, kai reikia improvizuoti. Ir dar – mes dažnai neturime laiko, nes furgonas laukia kieme su įjungtais varikliais.

Kaip atsirinkti patikimą įmonę iš tūkstančių internetinių pasiūlymų?

Paskambinkite. Klausykite kvailų klausimų. „Ką daryti, jei name nėra lifto?“ Pažiūrėkite, ar jie sustoja ar atsako akimirksniu. Tikrinkite, ar jie užduoda JUMS klausimų – tai geras ženklas. Jei tik sako „taip taip, siųsk pinigus“, bėkite. Ieškokite atsiliepimų su vardais. „Jonas buvo atsargus“ reiškia daugiau nei „puiki paslauga“. Tikros įmonės turi apdraustus furgonus ir atsako lėtai savaitgaliais, nes jos… perveža žmones. Nesėdi biure pokalbių laukelyje. Mačiau brokerius, apsimetančius vežėjais. Paklauskite furgono valstybinio numerio. Rimtai. Tai atbaido sukčius kaip česnakas vampyrą. Ir patikėkite, vamiprų šioje industrijoje apstu.

Ar man reikia specialių etikečių ar kokios technikos mano daiktams?

Neiš tikrųjų. Mes atsivežame antklodes, diržus, burbulinę plėvelę. Jums nereikia pirkti etikečių su brūkšniais, kaip kai kurie tinklaraščiai siūlo. Tiesiog rašykite „AUKŠTYN“ ir „TRAPU“ flomasteriu. Viena moteris naudojo spalvotus lipdukus kiekvienam kambariui. Genialu. Užtruko penkias minutes, sutaupė mums valandą. Bet ne, jokia spec. įranga iš jūsų nereikalinga. Nebent turite grandinį pianiną. Tada taip, kalbamės atskirai. Grandininiai pianinai kartais reikalauja kranų. Šaunus atvejis Kaune – naudojome keltuvą. Jūsų standartinės dėžės? Kartonas ir lipni juosta. Aš manau kad tai paprasta, bet svarbu. Ir lipinkite gausiai. Nekenčiu, kai dėžės atsiveria pakeliui.

Koks pats svarbiausias patarimas žmogui, pirmą kartą keliančiam gyvenimą į JK?

Pradėkite anksti. Mėnesiu ankščiau. Rūšiuokite. Atiduokite. Lietuviai kaupia per daug. To stiklainio su varžtais iš 2003-ųjų jums nereikės Mančesteryje. Ženklinkite dėžes ne tik kambariais, bet ir svarbumu. „Atidaryti pirmiausia – virdulys ir puodeliai“. Patikėkite, arbatos norėsite greičiau nei žiemos paltų. Ir pasą laikykite kišenėje, o ne dvidešimtoj dėžėj. Tai išmokau iš kliento, kuris įpakavo dokumentus į dėžę numeris keturiasdešimt septyni. Nebūkite ta legenda. Perkraustymas – gyvenimo pasikeitimas. Elkitės taip su pagarba, bet nepanikuokite. Mes jumis pasirūpinsim. O kartais net ir paverksim drauge, jei reiks.

Ir taip, patogus transportavimas į Angliją: nuo durų iki durų nėra stebuklas. Tai tik patirtis, normalūs furgonai ir noras nevertinti žmonių kaip krovinio. Per dvidešimt dvejus metus supratau, kad kiekvienas perkraustymas turi istoriją. Jūsų istorija svarbi. Klausykite, net kvailų klausimų. Pakuokite protingai, ne sunkiai. Rinkitės tą, kuris kalba kaip žmogus, o ne brošiūra. Jei skaitote šį tekstą, jau pradėjote kelionę. Sėkmės. Mes pasirūpinsime sunkiuoju darbu, o jūs galvokite apie naujas pradžias. Jos kvepia kava ir benzinu. O galiausiai tai ir yra gyvenimas – pakuotės, kelionės ir nauji langai.