Patogus siuntų paėmimas mikroautobusais į Angliją – ką verta žinoti prieš siunčiant?

Jau dvidešimt ketveri metai kaip sukuosi tarptautinių perkraustymų versle. Mačiau visko: ir milžiniškų vilkikų, kurie stringa pasienyje dienų dienas, ir mikroautobusų su dvidešimt kilogramų siuntelėmis, kurios nuvažiuoja per porą dienų. Daugeliui patogus siuntų paėmimas mikroautobusais į Angliją atrodo kaip paprasta išeitis – paskambini, sutari, vairuotojas atvažiuoja į namus. Realybė? Truputį kitokia. Yra dalykų, kuriuos privalai žinoti prieš duodamas savo daiktus. Ne viskas auksas, kas auksiškai žiba, kaip sakant, o kai kurie vežėjai... paliksiu be komentarų. Tai va, pasakysiu, kas mano galvoje.

Pirmas žingsnis – kaip suprasti, ar tau tai tinka

Kuo skiriasi siuntų paėmimas mikroautobusu nuo didžiųjų logistikos bendrovių?

Didžiosios kompanijos jau turi sistemas, terminalus, skaičiuokles. Mikroautobusas – daugiau žmogiškas ryšys. Vairuotojas dažnai pats yra savininkas arba jo pusbrolis. Jis paskambins ryte, pasakys "esu už dešimties minučių", pats užneš dėžę jei reikia. Nėra to biurokratinio mėšlo su dešimt skambučių. Bet... geba ir pavėluoti. Buvo atvejis, kai klientas laukė tris dienas, nes mikroautobusas sulūžo kelyje prie Gdansko. Didelė firma tuoj pat išsiųstų kitą mašiną. Čia – reikia laukti, kol sutvarkys. Tad patogu, bet rizikingiau.

Kodėl žmonės renkasi mikroautobusus, o ne pašto tarnybas siųsdami į Angliją?

Dažnai dėl kainos gabenant didesnius kiekius, kartais dėl tos artimesnės komunikacijos. Su paštu kalbi su automatiniu balsu. Čia – su Jonu iš Kauno, kuris jau aštuntą kartą važiuoja į Birmingemą. Kita vertus, paštas nepriims pusės svetainės baldų. Mikroautobusas – kartais ir pikapo klasė, o ne tik devynvietis – gali paimti keistos formos daiktą. Pavyzdžiui, prieš porą savaičių vežėm veidrodį, kurio niekaip neįpakuotum pagal pašto standartus. Vairuotojas suvyniojo į antklodę, priglud prie keleivių lagaminų. Nieko, nenuvažiavo. Toks lankstumas retas didžiosiose įmonėse.

Ar reikia kažkokių popierių siunčiant asmeninius daiktus į Angliją po Brexit?

Reikia, bet čia painu. Jeigu siunti sau daiktus, pavyzdžiui, persikraustai, reikia sudaryti sąrašą, kartais pareikšti muitinei, kad tai jūsų naudoti daiktai. Jeigu siunti naujus daiktus parduotuvei ar giminaitiui – gali tekti mokėti muito mokesčius. Mikroautobusų vairuotojai dažnai... kaip čia pasakius... supaprastina procesą. Sako, kad "viskas asmeniniai daiktai". Ir taip, ir ne. Aš ne visada suprantu šitą Brexit'o popierių voratinklį. Kartais atrodo, kad ir patys muitininkai nežino. Mano patarimas – jei siunčiate vertingus ar naujus daiktus, pasitarkite su muitinės brokeriu. O jei seną megztinį – tikriausiai niekas nepuls tikrinti. Bent jau retai.

Dėl daiktų, kuriuos dar galvoji siųsti

Kiek kilogramų dar galiu įgrūsti į mikroautobusą, kol vairuotojas paprotins mane?

Sakyčiau, kad riba kinta. Keleivinis devynvietis jau po penkių didelių dėžių pradeda dusti. Kroviniams skirtas – gali tempti ir šimtą kilogramų, bet ten kitos kainos. Šiaip dauguma vežėjų dirba su vidutinėm siuntom, 20-40 kg. Buvo toks klientas Panevėžy, bandėsi subploti... supakuoti (ai, visi bando subploti daugiau nei telpa) šimtą dvidešimt kilogramų drabužių. Vairuotojas atsisakė vežti, nes nebebuvo vietos keleiviams. Skambino man piktas. Tai va, maždaug iki kito žmogaus lagamino reikia galvot. Arba užsakyti atskirą reisą.

Ar galiu siųsti maisto produktus, pavyzdžiui, rūkytą dešrą, į Angliją mikroautobusu?

Techniškai žmonės taip daro nuolat. Realiai? Po Brexit muitinėje gali kilti problemų. Nes maistas – gyvulinės kilmės produktas, o tai ribojama. Ar tikrina? Na, mikroautobusai retai sustoja detaliai, bet... būna. Kartais ne. Sakyčiau, kad mažos siuntos, uždaroje dėžėje, be didelio kiekio – praleidžia. Bet aš čia tikrai nepatariu daryti to, kas... nelegalu? (gera, oficialiai tai pažeidimas). Daugelis vežėjų tiesiog prašo nežymėti dėžių "maistas", o dėti "asmeniniai daiktai". Ar veikia? Na, veikia, kol neveikia. Aš nesu muitinės agentas, tai garantijų neduodu.

Ar vairuotojas mane palaikys kvailu, jei siųsiu stiklinę vazą be ypatingos apsaugos?

Ne tik palaikys, bet gali ir atsisakyti paimti. Stiklas mikroautobuse – rizikingiausias dalykas, nes stabdymas Kalėdinėse kamščiuose ar tiesiog duobė kelyje prie Doverio... ir turi problemą. Aš nežinau, ar jums verta rizikuoti be medžiofaneros dėžutės, šiurkščių ir kamščio. Geriau jau pasiųsti paštu su "fragile" žyma, nors ir brangiau. Bet žinokit, buvo moteris iš Klaipėdos, siuntė rankų darbo vazą į Notingamą. Mes ją supakavom į tris jogurtų dėžes sluoksniuotai, su antklodėm. Atgabeno sveiką. Tai čia kaip pasiseks, jei vairuotojas rūpestingas. O jei ne – nurašyk vazą.

Ar mikroautobusas gali paimti dviratį ar vejapjovę, ar tik standartines dėžes?

Gali, jei jau krovininis variantas arba didesnis Ford Transit tipo. Paprastas keleivinis devynvietis – dviratį gali sutalpinti tik išardžius. Vėjapjovė? Tik jei be benzino ir jei sutampa su tūriais. Aš matęs, kaip veža ir šaldytuvus mikroautobusais, bet ten jau nebe patogus siuntų paėmimas į Angliją, o labiau mažas perkraustymas. Kaina auga. Kita vertus, jei dviratis tau brangus, o ne šrotas, gali tekti mokėti kaip už keleivio vietą. Rimtai, kai kurie vežėjai skaičiuoja vietas. Dviratis = pusė žmogaus kainos. Šiaip ar taip, geriausiai iš anksto nufotografuoti ir atsiųsti, ne tik rašyti "turiu daiktą".

Kainos, maršrutai ir kiek teks palaukti

Kiek realiai kainuoja nusiųsti trisdešimt kilogramų dėžę iš Vilniaus į Mančesterį?

Maždaug nuo šešiasdešimties iki devyniasdešimt eurų, priklauso nuo sezono. Žiemą, prieš Kalėdas, kainos šokteli kaip pašėlę. Vasarą randi vežėją ir už penkiasdešimt. Aš paskutinį kartą, kai skaičiavau klientui (tai buvo rugsėjis, jei neklystu, arba spalis...), gavosi septyniasdešimt du eurai. Į Londoną dažniausiai pigiau, nes maršrutai tiesesni. Į Mančesterį, Bristolių ar ten Dzerzoną – brangiau, nes reikia sukt arba daryti pervežimus per tarpininkus. O tarpininkai – jie pasiima savo. Kartais net dvigubai brangiau nei tiesus reisas.

Kodėl vieni mikroautobusai važiuoja kas savaitę, o kiti – tik kartą per mėnesį į Angliją?

Kadangi paslauga nėra reguliarus reisas kaip autobusas Kaunas-Vilnius. Tai priklauso nuo rinkos: jei susirenka žmonių ir krovinių, važiuoja. Jeigu ne – stovi. Yra tokių, kurie specializuojasi į perkraustymus, ir tada važiuoja pagal užsakymus. Yra tokių, kurie tempte tempia kuo daugiau siuntų po keleivių sėdynėmis. Kas savaitę važiuojantys dažniausiai turi didesnį ratą klientų. Kartą per mėnesį – mažesni, gal tik viena mašina. Tiesa, aš kartą bendradarbiavau su vyruku, kuris sakė važiuojąs kas penkias dienas. Pasirodo, važiavo, kai prisirinkdavo pinigų kurui. (Juokauju, bet tik puse lūpos.)

Ar tikrai pigiau siųsti į Londoną nei į kokią Anglijos gilumą, pavyzdžiui, Norkšyrą?

Taip, ženkliai. Londonas – kaip lietuviški vartai į Angliją. Ten pilna lietuvių bendruomenių, ten aiškūs adresai, ten vairuotojas jau dešimtą kartą buvęs. Į Šefildą ar Norkyrą (ar kaip ten... Norkšyrą?) gali tekti vežti atskirai arba laukti, kol prisisuks kiti daiktai tame pačiam kryptimi. Anglija nėra maža, nors lietuviams kartais atrodo, kad nuo Doverio iki Škotijos – truktelt pirštą žemėlapy. Realiai valandos valandos. Kai kurios firmos pristato tik iki Londono, o toliau jau jūsų problema. Arba ima papildomą mokestį už paskutinę mylią. Tai jei gyvenat ne Londone – pasitikslinkit.

Kiek dienų dažniausiai keliauja siunta mikroautobusu iki Bristolio?

Jei išvažiuoja antradienį ryte, dažnai būna Bristolyje trečiadienį vakare ar ketvirtadienį. Nors teoriškai galima nuvažiuoti per vieną dieną, realybė tokia, kad kelionėje vyksta keletas pasikrovimų, gal keičiasi vairuotojai. Kartais pervažiavimai per Prancūziją užtrunka dėl eilių tunelyje. Vieną kartą turėjom situaciją, kai siunta iš Kauno į Bristolį keliavo penkias dienas, nes vairuotojas prie Lilio paėmė dar tris klientus. Klientai pikti, bet ką padarysi – toks modelis. Šiaip dvi-trys dienos yra standartas. Bet "standartas" šioje srityje rašomas lanksčiuoju pištuku.

Kas nutinka, kai ne pagal planą

Ar būna, kad mikroautobusas dėl gedimo neišvažiuoja – ir kas tada su mano siunta?

Būna. Ir tai yra viena didžiausių bėdų. Didelėje kompanijoje – kitas vilkikas. Čia – skambini vairuotojui, o jis sako, kad "reikia poros dienų". Kartais jis suranda kolegą, permeta daiktus, kartais tiesiog delsiama. Turiu klientą, kurio siunta buvo palikta Panevėžio garaže keturioms dienoms, nes sugedo turbina. Vairuotojas tylėjo, kol aš pats neišsiaiškinau. Po to jau gavosi nematomi darbai. Tai štai ta patogi paslauga turi ir tamsiąją pusę. Gerai tikrinti, ar mašina jau tikrai išvažiavusi, ar tik pažadėtas išvažiavimas. Nes pažadai – pigiausia valiuta šitam versle.

Ką daryti, jei žmogus Anglijoje negali pasiimti siuntos tą dieną, kai atvažiuoja mikroautobusas?

Tai jo problemą. Ne, rimtai – dauguma vairuotojų laukia labai ribotai. Kartais sutinka palikti pas kaimyną, į atskirą patalpą, jei žino gavėją. Bet kai kurie... tiesiog veža atgal arba į sandėlį, kur imama papildomai. Buvo istorija, kai viena senyvo amžiaus ponia laukė siuntos Lutone, o vairuotojas atvažiavo naktį. Ji miega. Vairuotojas pasiūlė palikti prie durų – sakyčiau, debatytinas sprendimas. Aš per daug nesikišau į tokius dalykus, bet pagalvokit apie tai iš anksto. Geriau jau sutartis dėl tikslaus laiko, nei vėliau aiškintis, kur dingo jūsų dėžė su dokumentais. Ne viskas taip darniai, kaip DPD kurjeris su sekimo nuoroda.

Kodėl kai kurios įmonės pažada siuntų paėmimą šiandien, o neatvažiuoja net tris dienas?

Nes daugelis šitų firmų yra ne firmos, o du bičiuliai su vienu mikroautobusu. Pažadas "šiandien" dažnai reiškia "jei spėsiu". Jie bando surinkti maksimumą. O kadangi nėra didelio biuro, kuris kontroliuotų – niekas neatsako. Aš žinau vežėją (nevadinsiu vardo, bet dirbo iš Kėdainių), kuris turėjo penkis skirtingus skelbimus su penkiais skirtingais telefonais, nors realiai – vienas vyras ir viena mašina. Klientai laukia po savaitę. Tai va. Patogus siuntų paėmimas mikroautobusais į Angliją ir yra patogus tik tada, kai sutinki sąžiningą vairuotoją. O jų randasi. Bet ne visi tokie. Tai tokios realybės.

Koks yra didžiausias šio reikalų tipo minusas, apie kurį niekas nenori garsiai šnekėti?

Įsipareigojimų nebuvimas. Kai kurie vežėjai dirba iš savo kiemo, be draudimo, be jokios atsakomybės. Dėžė dūžta – "oi, taip jau nutiko". Siunta pasimeta – "na, ne mūsų mašinoj buvo". Nėra kam ant galvos uždėti rankos. Patogus siuntų paėmimas mikroautobusais į Angliją turi tamsųjį pakraštį – neprofesionalumą. Ir tai nėra visų problema. Tūkstančiai vežėjų dirba puikiai. Bet kai pakliūni ant to vieno... Štai kodėl aš dar ir dabar, po tiek metų, visada siūlau rašyti bent jau elementarius duomenis. Jei nesuteikia jokios garantijos – rinkitės kitą. Nes kitaip rizikuojat ne tik daiktais, bet ir nervais.

Ar tikrai visi perkraustymo mikroautobusai važiuoja legaliai per Europą iki Anglijos?

Ne. O dabar ką, nustebau? Yra šešėlinio sektoriaus. Yra mašinų be licencijų, be tachografų, su pernelyg ilgomis pamainomis. Kartais vežėjai kaupia siuntas mėnesį savo garaže, kol susidarys pilnas balansas kurui. Vieną kartą teko matyti, kaip toks... hmm... "verslininkas" sandėliavo dėžes rūsyje du mėnesius, nes mikroautobusas buvo nuplėštas bankrutavusiai bendrovei. Klientai be daiktų. Ar visi tokie? Dievaži, ne. Bet rinkoje yra. Todėl aš sakau: jeigu siunčiate vertinga... vertingus daiktus, tikrinkite registrą. O jei tik seni megztiniai – rizika mažesnė, bet vis tiek nemaloni. Anglijoje teisės aktai galioja taip pat.

Kaip vyksta pats paėmimas ir atidavimas

Ar vairuotojas užneš mano dėžę iš penkto aukšto be lifto, ar turiu nunešti į gatvę?

Turi sutartis su savo nugaros. Rimtai, dažniausiai vairuotojai padeda, bet jie nėra profesionalūs krautuvai. Du asmenys? Taip, gali. Bet jei dėžė šimtas kilogramų ir aukštas be lifto – nelabai. Aš visada sakau klientams: nunešk bent iki laiptinės. Jei gatvėje – puiku. Yra buvę, kai vairuotojas atsisakė lipti į aukštą, nes buvo pervargęs nuo naktinės kelionės. Suprantu. O kartais sutinka, nes žmogiškumas. Tiesiog pakalbėkite iš anksto. Neatvažiavę nespreskite, kad jie privalo. Nemėgstu tokių nesusipratimų.

Kokiais intervalais jie praneša apie atvykimą – ar tik vienas SMS ryte?

Šito tai absoliučiai nėra standarto. Vieni skambina dieną prieš, kiti – kai jau stovi po langu. Aš asmeniškai mėgstu, kai skambina iš vakaro, nes galiu suplanuoti. Bet dažnai gauni tik žinutę 6 ryto: "Labas, šiandien paimsiu po pietų." O kur tiksliai? "Tai važiuosiu pro šalį." Pro šalį reiškia, kad tarp 14 ir 18 valandų. Nervai kaip stygos. Yra firmų, kurios siunčia tikslius laiko langus, bet jos brangesnės. Pigesnės – laisvoji forma. Mano manymu, jeigu esi pasiruošęs ir dėžė paruošta, ta pusdienio paklaida nėra mirtina. O jei turi darbą ir privalai išeiti – problema.

Ar galiu pakeisti gavėjo adresą Anglijoje, kai siunta jau išvažiavo iš Lietuvos?

Labai sunku. Realiai – reikia skambinti vairuotojui ir viltis, kad jis turi laiko ir noro suktis. Jei jau kirto Lenkiją – beveik misija neįmanoma. Kartais, jei mikroautobusas dar tik perka kitas siuntas, gali paeiti. Aš turėjau klientę, kuri nurodė seną vaikino adresą Londone, o jie jau buvo išsiskyrę. Siunta atsidūrė pas vaikino kaimyną, nes jis nebenorėjo atidaryti durų. Drama. Mokėkit už teisingą adresą iš karto. Nes vėliau... velnias žino kur dings. Anglijoje adresų sistema kitokia, gatvės panašios. Geriau dvigubai patikrinti pašto indeksą. JK indeksai svarbesni už gatvių pavadinimus.

Kaip atrodo pats siuntų paėmimo momentas – ar jie tikrina, kas viduje?

Teoriškai turėtų, praktiškai... žiūri pro formą. Praktiškai klausia "kas čia?", tu sakai "drabužiai ir knygos", jie pamato išoriškai dėžę ir pasirašo. Retai kuris vairuotojas pradės raustis. Nors žinokit, buvo toks atvejis Šiauliuose, kai vaikinas siuntė elektrinius įrankius, o vairuotojas patikrino dėl svorio. Radęs aiškino... (radęs aiškino?) kad nepriims, jei bus daug metalo. Paaštrėjo diskusija. Aš nekenčiu tokių scenų. Tai va, patarimas: neužrašinėkit ant dėžių "brangūs daiktai" ar "įrankiai". Nebent vežėjas specialiai atitinkamai registruoja. Paprastai – pažiūri, pavarsto, įkelia. Svarbiausia, kad nebūtų skysčių lašinčių, nes tada tikrai atidarinės.

Pinigai, rizika ir kaip nepasiklysti

Ar mokėsiu vairuotojui grynaisiais kieme, ar jau reikia pavedimo iš anksto?

Priklauso. Lietuvos vežėjai dažnai priima grynuosius prieš pakrovimą arba pusę sumokėjimo prieš, pusę – gavus. Anglijos pusėje grynaisiais yra sudėtingiau, nes ne visi skaičiuoja svarais ir centais. Aš matau tendenciją, kad dabar daugelis nori pavedimų arba "Revolut". Patogiau visiems. Nors mano senas pažįstamas vairuotojas iš Marijampolės iki šiol ima tik grynais ir tik eurus. Kartais jis pameta paskutinį paskčią... aritmetiką. (taip, jis senas mokyklos). Būkit pasiruošę abiem būdais, bet pavedimas palieka pėdsaką. O kai lieka pėdsakas – lengviau įrodyti, kad sumokėjai, jei kas nutiktų blogai.

Kaip atsirinkti sąžiningą perkraustymo mikroautobusą ir neiškristi pinigų į balą?

Pažiūrėk, ar turi internete atsiliepimų, kad ir "Facebook" grupėse. Ar atsako į telefonus. Ar duoda sutartį – net jei žodinę – su automobilio numeriu ir vairuotojo vardu. Jeigu tik pažadas "viskas bus gerai" ir slaptas telefono numeris – nebūkit naivus. Aha, čia ta vieta. Nebūkit naivūs. Jei kaina gerokai mažesnė už rinkos vidurkį – greičiausiai bus papildomų mokesčių vėliau arba neatgabens išvis. Buvau liudininkas, kai žmogus sumokėjo dvidešimt eurų avanso vežėjui iš kažkokios neaiškios grupės. Vėliau blokavo numerį. Dvylika metų dirbu, o tokios istorijos vis kartojasi. Skiriasi tik vardai.

Kodėl kai kurie vežėjai atsisako vežti skysčius, dažus ar net stipriai kvepiančius daiktus?

Nes taisyklės. Skysčiai leidžiami tik tam tikrose talpose, o kai maišosi pervežimai... rizika didelė. Protas sako, kad butelis šampūno nieko, bet jei atsidaro ir išteka ant kito kliento odinių batų – skandalas. Su stipriu kvapu (pvz., rūkyta žuvis, svogūnai) irgi jautru, nes mikroautobusas uždaras. Kartais kiti keleiviai skundžiasi. Dažai – techniniai skysčiai, pavojingi kroviniai teoriškai. Nors vėlgi, mažais kiekiais prakišama. Aš nežinau, kaip tiksliai vertinama teisiškai, bet iš patirties – vairuotojai vengia. Ir aš juos suprantu, nors klientai pyksta. Yra specialios krovinių tarnybos tokiems dalykams.

Ko nepasakys oficialūs tinklapiai

Ar mano siunta bus vienintelė mašinoje, ar vairuotojas dar pakraus kelis žmones?

Beveik niekada ne vienintelė. Ekonomika tokia, kad reikia optimizuoti. Dažnai mikrobiuse yra du-trys keleiviai, penkios-keturios siuntos. Kartais katė narve. Kartais dviračio ratas prilįsta prie jūsų dėžės. Tai normalu. Jei jums reikia absoliučios konfidencialybės ar sterilumo – imkite privatų transportą arba siųskite oro paštu. Mikroautobusas į Angliją – kaip autobusas, tik su daiktais. Bet va, vienas dalykas: daiktai paprastai važiuoja atskirai nuo keleivių bagažo. Kiek įmanoma. Nors aš mačiau, kaip lagaminas guli ant siuntų. Toks jau gyvenimas. Pigiau – tai reiškia dalintis erdve.

Ką aš dar turėčiau žinoti, prieš paskambindamas pirmą kartą?

Kad viskas užtruks ilgiau, nei manai. Kad vairuotojas – ne robotas. Kad oras, eismo sąlygos, muitai – faktoriai. Žmonės dažnai skambina manęs klausdami "o tai kodėl negalima rytoj?". Nes rytoj vairuotojas dar tik Kaune. O po to vyks per Lenkiją. Nes pagrindinis principas – lankstumas abiem pusėm. Nebūkit kaip tas klientas iš Radviliškio, kuris paskambino penktadienio vakarą ir pyko, kad šeštadienį nepaimta. Mikroautobusai į Angliją dažnai važiuoja sekmadieniais ar pirmadieniais, ne tada, kai tau patogu. Susiplanuokite bent savaitei į priekį. Ir nepamirškite – pigiausia paslauga retai būna greičiausia. Tai paprasta... na, supratot.

Išvada

Patogus siuntų paėmimas mikroautobusais į Angliją – tai gyvas, lankstus būdas pervežti daiktus, bet ne stebuklas. Reikia kantrybės, blaivaus proto ir kontrolės. Nepasitikėkit aklai. Nepirkat kiaulės maiše. Jei norit ramybės – rinkitės tuos, kurie atsako į klausimus, turi vardą ir neslepia. O vis kita... skriskit oro uostu. Ne, rimtai, aš pats kartais patariu tiesiog nuskristi su lagaminu, jei labai skubu. Sėkmės renkantis.