Patogus siuntinių gabenimas mikroautobusais: kaip vyksta procesas, kad pasiektų laiku

Įvadas

Žinai, prieš dvidešimt metų, kai pradėjau dirbti su tarptautiniais perkraustymais, siuntinių gabenimas mikroautobusais atrodė kaip pašalinė paslauga. Dabar tai kasdienybė. Žmonės skambina ir klausia vieno: o ar tikrai pasieks laiku? Atsakymas – jei viskas suplanuota gerai, taip. Bet jei kas nors nutinka kelyje, gali užtrukti. Šiame tekste bandysiu paaiškinti, kaip viskas vyksta be jokių saldžių pažadų. Tiesiog taip, kaip yra. Nes mikroautobusai – ne magija, o logistika su žmogišku veidu.

Kainos, planavimas ir pirmas kontaktas

Kiek kainuoja gabenti siuntą mikroautobusu, tarkim, į Vokietiją?

Iš Vilniaus į Berlyną ar Frankfurtą dažnai gaunasi nuo šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų, priklauso nuo metro kubų. Kuo daugiau vietos, tuo brangiau. Svoris čia ne pirmoje vietoje, nebūkink. Kartais klientas sako: „tik du lagaminai“, o jie didžiuliai, vieton užima pusę mašinos. Tuomet tenka mokėti kaip už dalinį furgoną. Yra įmonių, kurios meta kainą devyniasdešimt devyni eurai „į bet kurį kampą“, bet paskui prisiduria kuro mokestis, keltų rinkliava – visokie pupuliukai. Geriau paklausti iš karto: ar tai galutinė suma? Ar su draudimu? Jei siuntinių gabenimas mikroautobusais vyksta ne sezono metu, kaina kiek krenta, bet ne per pusę.

Ar galiu pats supakuoti daiktus, ar būtina mokėti jums?

Gali pats, bet supakuok taip, lyg ant dėžės sėstų kaimynas Andrius. Aš esu matęs klientą, kuris indus suvyniojo tik į „Lietuvos rytą“ ir ašarą praleido kelyje į Hanoverį. Laikraštis nesulaiko. Makulatūra šlapioja, daiktai slankioja. Jei pats pakuoji, atsakomybė tavo. Mes galime atvežti dėžes, juostą, burbulinę plėvelę, bet tu moki už medžiagas. Mano patarimas: parduotuvių kartonas nemokamas, bet jis minkštas. Geriau investuoti į storas dėžes. Ir nepamiršk pažymėti: STIKLAS, VIRŠUS. Kai kurie parašo pieštuku ant šono, o vairuotojas tos pačios naktys nemato.

Koks laiko tarpas nuo skambučio iki paėmimo – ar tikrai gali būti kitą dieną?

Teoriškai taip, bet ne visada. Jei skambini antradienį ir laimingai papuoli į tuščią maršrutą tarp Kauno ir Miuncheno, gal vakare jau paims. Bet jei sezonas – Kalėdos, rugsėjo pradžia – tada eilė. Vairuotojai irgi žmonės, turi planus. Kartais jie Belgijoje, grįžta per dvi dienas. O jei reikia skubiai, geriau skambinti prieš savaitę. Yra tokių, kurie paima per valandą, bet tai išimtis. Aš ir pats kartais stebiuosi, kodėl klientai mano, kad mes sėdime kieme tušti ir laukiame skambučio. Ne, važiuojam.

Kas dedasi kelyje ir kaip ten gyvenama

Ar vairuotojas važiuoja tiesiai pas mane, ar renka dar daiktus iš kitur?

Tiesiai tik tuo atveju, jei užsisakai visą mikroautobusą. Standartiškai – surenka iš kelių klientų. Tavo šaldytuvas gali stovėti šalia kito žmogaus dviračio ir lagaminų iš Klaipėdos. Jie žino, kaip sutvirtinti, bet žinai, kaip būna. Kartais žmogus pasako: „mažytė dėžytė“, o atvažiuoja fotelis dvigubai didesnis nei matuota. Tuomet tenka perlagaminuoti. Bet tai normalu. Dalinio krovinio principas. Vis tiek turėtum žinoti – daiktai fiksuojami, fotografuojami prieš pakrovimą. Bent jau pas mus taip daroma. O kitose įmonėse – nežinau, tikrai negaliu laidauti.

Kaip randa adresą Škotijoje ar Danijoje – juk tai ne Vilniaus gatvės?

GPS, aišku. Google Maps kartais veda per laukus, bet vairuotojai turi specifines programas. Visgi, karta mūsų vaikinas keturiasdešimt minučių ieškojo fermos Velse. Adresas buvo „Near the red barn, third turn after sheep“ – rimtai. Dėl to man kartais prisimena mūsų pašto darbuotojai, kurie irgi skuba – bet kita tema. Užsienyje, ypač kaimuose, numeracija paini. Tad duok tikslų pašto kodą, telefoną. Kai kurie vairuotojai skambina radę duris. Žodžiu, su europiniais kodais ir aiškia instrukcija paprastai susitvarko. Tik nepalik visko vien žemėlapiui, žmogus.

Ar saugu pervežti kompiuterį ar televizorių mikroautobusu per kelias šalis?

Jei originalioje dėžėje – saugu. Jei sukrautas į kedų dėžę – nelabai. Kelias būna banguotas. Belgijos greitkeliai, atleiskit, bet prasti, o Lenkijoje remontas kas antras kilometras. Vibracija per dienas veikia. Todėl reikia amortizuoti. Antklodės, pledai, ne vien burbulas. Aš asmeniškai rekomenduoju išimti kietuosius diskus iš senesnių kompiuterių. Ne todėl, kad mikroautobusas blogas, bet kelionė ilga. Viskas priklauso nuo to, kaip sutvirtino. Temperatūros pokyčiai būna. Elektronika atlaiko, bet jūsų ekranas gali būti jautresnis po to.

Kai nutinka bėdos – o jos nutinka

Ką daryti, jei vairuotojas pavėlavo penkias valandas?

Pirma, nepykšk iš karto. Paskambink. Kartais eilė pasienyje, ypač Kaliningrado apylinkėse. Būna avarijų, būna, kad vilkikas apvirto priešais ir stovi iki vakaro. Blogiau, kai dispečeriai meluoja: „jau Berlyne“, o vaikinas tik Dresdene. Štai kodėl svarbu rinktis bendrovę, kur kas atsako telefonu asmeniškai. Jei pavėlavimas kietas – turi teisę žinoti priežastį. Arba bent jau gauti nuolaidą. Keletas solidžių įmonių taip ir daro. Deja, pigiosiose dažnai šis reikalas ignoruojamas lyg neaktualus. Tiesiog nurašo kaip force majeure.

Ar buvę atvejų, kai siunta iš viso nepasiekia adresato?

Buvo. Retai, bet buvo. Dažniausiai žmogus duoda blogą adresą arba nekelia telefono savaitę. Tada siunta nukeliauja į saugyklą, mėnesiui prabėgus gali būti parduodama aukcione. Kalbant apie oficialią statistiką – nežinau tiksliai, kiek procentų tenka prarastų siuntų ES viduje, bet girdėjau, kad tai mažiau nei vienas procentas. Nors nepriklausau tiems, kas tikėtų viskuo, ką rašo ataskaitos. Šiaip taip, jei turi popierių, daiktą atgauni. Tik reikia laiko ir nervų, beje, kaip ir bet kurioje biurokratijoje.

Kas atsakingas, jei dūžta stiklinė lentyna?

Priklauso nuo sutarties. Jei tu pats supakavai ir nepasižymėjai – kaltės nenuversi. Jei mes supakavome ir draudimas galioja – atlyginam. Yra niuansas: draudimas turi limitus. Ne viskas apdrausta iki cento. Kartais žmogus mano, kad burbulinė plėvelė yra stebuklas. Ji neapsaugos, jei dėžė nestovi vertikaliai. Aš mačiau, kaip klientas sudėjo veidrodį horizontaliai ant ratukų. Aišku, sulūžo. Čia kaip vežti kiaušinius maiše – galima, bet kam? Skaityk sutartį. Yra frazė „jei pakuotė atitinka standartus“. O dėžė iš turgumo – ne visada standartas.

Terminai, stebėjimas ir realybė

Kiek dienų trunka siuntinių gabenimas mikroautobusais į Nyderlandus?

Į Amsterdamą – paprastai dvi keturios dienos. Jei pilnas mikroautobusas važiuoja nuo pirmadienio, trečiadienį gali jau rinkti. Bet būna ir taip, kad lauksi eilėje ant keltos. Naktimis vairuotojai privalo stotis poilsio zonose. Kai kurie bando važiuoti per Lenkiją be sustojimo, bet keliai ten vidutiniški. Žygis nėra lengvas. Kartais klientas skambina antradienį vakare: „o kodėl ne šiandien?“ Na, nes reikia dar įvažiuoti į Olandiją, rasti adresą, o vaikinas tik iš Belgijos rytą išvažiuoja. Realybė – mikroautobusai nėra raketos.

Ar galiu stebėti, kur yra mikroautobusas realiu laiku?

Retai. Ne visi vežėjai duoda nuorodą į GPS, ypač jei maža įmonė. Kartais siunčia nuotrauką: „tavo daiktai dar krautuvėje.“ Skambinti vairuotojui gali, bet jis negali atsiliepti vairuodamas. Kai kurie įsivaizduoja, kad čia Uber Eats – pamatys tašką žemėlapyje. Ne. Tarptautiniai perkraustymai vyksta kitaip. Gali žinoti apytikslę vietą pagal maršrutą: „šiandien turėtų būti Liuksemburge“. Bet tiksliai iki durų – nebent pats vairuotojas rašo. Jei nori absoliutaus stebėjimo, samdyk korporaciją. Ten kainos kitokios, o daiktus krauna tris kartus perkraudinėdami.

Kas jei aš pats nepasirodau laiku atsiimti – ar grįžta atgal į Lietuvą?

Ne iš karto, bet gali užgriūti sandėliavimo mokestis. Buvo atvejis, kai klientas nenuvažiavo į terminalą Norvegijoje, nes pamiršo. Savaitė, mokestis – trys šimtai eurų. Mikroautobusai neturi laiko laukti. Jei nepasirodai, važiuoja tolyn. Tavo daiktai lieka vietiniame sandėly, o ne pas tave kieme. Tuomet pats turi ten važiuoti mokėti papildomai. Vieną kartą skundėsi: „kodėl nepaskambino?“ Skambino, tris kartus. Tad tokioje situacijoje siuntos negrįžta automatiškai, bet ir neatiduodamos veltui. Geriau derėtis dėl tikslaus laiko ir turėti atsarginį kontaktą.

Popieriai, keistenybės ir taisyklės

Ar reikia kažkokių popierių, jei vežu tik asmeninius daiktus?

ES viduje – formaliai ne, bet visada siūlau sąrašą. Ne dėl muitinės, o dėl savęs. Kai iškrauna dvidešimt dėžių, gali pamiršti, kurioje yra viryklė. Sąrašas – tai tavo draudimas nuo chaoso. Jei į Šveicariją ar Norvegiją, tada jau reikia detalesnių dokumentų. O į Airiją – irgi kitos taisyklės. Labai svarbu pasitikrinti, ar šalis EEE. Kartais galvoja: „Vokietija, Europa, kas ten.“ Ir teisingai. Bet pabandę taip pat į Angliją po Brexit... ten jau muitinė. Tad paklausk vežėjo – nebijok atrodyti neišsilavinus. Geriau paklausti nei stovėti pasienyje kaip statula.

Ar mikroautobusu galima vežti ir šaldytuvą, ir katę? (Nejuokauju.)

Šaldytuvą – taip, tik išleisk ledus, kitaip pelėsiai. Katę – reikia narvo, veterinarinio paso, ir dar gerai pagalvoti, ar gyvūnui tai pakenkiama. Turėjau klientą, kuris norėjo vežti akvariumą su auksinėmis žuvelėmis į Malagą. Ideja graži, bet praktiškai žuvys neišgyventų temperatūros svyravimų mes atsisakėme. Katė – gyvas padaras, atsakomybė didžiulė. Ne kiekvienas mikroautobusas pritaikytas. Šaldytuvas stovi ramiai. Tad jei klausi rimtai – daiktai taip, katė tik su dokumentais ir jei vairuotojas sutinka. O jei katė be narvo – ne. Absoliučiai ne. Ir čia griežtas.

Ką reiškia „dalinis krovinys“ – mano daiktai maišysis su svetimais?

Taip, ir tai normalu. Dalinis krovinys – kelių klientų siuntos vienoje mašinoje. Tik ne visi supranta, kad „miškas“ nereiškia chaoso. Kiekvienas turi zoną, atskirtą antklodėmis. Jei turi itin jautrius daiktus – brangią porcelianą – geriau rinktis dedikuotą mikroautobusą. Daug pigiau dalinis, bet šalia gali būti dviračio grandinės arba statybinių atliekų dėžė. Tvarkingi vežėjai dengia, bet jautručiams reikia daugiau priežiūros. Taigi dalinis krovinys – ne bėda, bet reikalauja pasitikėjimo. Be to, taip labiau apsimoka, jei nesi vienas sofą vežąs.

Ko ne visi pasakys iš karto

Kaip elgtis, jei pasienio pareigūnai nori atidaryti dėžes?

Ramiai. Tai jų darbas. Jei važiuoji ES viduje, tikrinimas retas, bet pasitaiko, ypač jei mašina iš rytinės krypties. Pareigūnai turi teisę prašyti atidaryti. Svarbu turėti sąrašą apie turinį. Jei nežinai, kas viduje, atrodys įtariai. Kartais klausia: ar yra alkoholio, tabako – per dideli kiekiai baudžiami. Nepatarčiau vežti degiųjų skysčių, dujų balionų. Tokiu atveju gali konfiskuoti ir pridaryti bėdų vairuotojui. Geriau atvirai pasakyti: „šitoje dėžėje drabužiai, čia knygos.“ Sąžiningumas pagreitina. O jei slepiesi – tik blogina visiems.

Ar mikroautobusas tiks, jei turiu pervežti vieną didelę sofą ir nieko daugiau?

Tikrai taip. Mikroautobusai kompaktiškesni už sunkvežimius, bet talpesni už paprastus krovinukus. Viena sofa idealiai tilps. Tik reikia išmatuoti. Buvo atvejis, kai klientas pasakė: „dvivietė“, o atvykus tai pasirodė kaip kampas su miegama dalimi. Tada prireikė didesnės mašinos. Bet standartinė sofa – jokių problemų. Vairuotojai turi paletes, vežimėlius, kartais net keltuvą. Žodžiu, siuntinių gabenimas mikroautobusais neturi reikšti tik mažų dėžučių. Ir kaina bus geresnė nei samdyti pilną furgoną tuščiai vietai. Sofai reikia pritvirtinti diržais, kad neslidinėtų. Keliai, na, žinai.

Kas jei svoris pasirodo didesnis nei nurodžiau užsakydamas?

Tada arba moki skirtumą, arba kai kurie atsisako vežti. Stengiuosi prieš paimant pasverti, bet ne visada yra galimybės. Kartais klientas sako: „apie šimtą kilogramų“, o ten du šimtai penkiasdešimt. Mikroautobusas turi apribojimus – svoris, ašys. Jei per sunku, gali tekti performuoti į kitą transportą. Tai brangu. Geriausiai pasverk daiktus prieš skambindamas. Net apytiksliai. O jei jau netiksliai nurodei – pripažink. Atvirumas padeda rasti kompromisą. Būna, kad vairuotojas paima, bet uždeda antkainį. Sutariama vietoje. Tik neapsimesk, kad nieko nepastebėjai, nes svarstyklės nemeluoja.

Ar siuntų gabenimas mikroautobusais įmanomas žiemą, kai slidūs keliai?

Įmanomas, bet lėtesnis. Žiemą per Lenkiją ar Vokietiją pasitaiko pūgų. Tada vairuotojai sustoja, palaukia. Terminai išsibarsto. Sunku planuoti iki valandos. Bet techniškai – taip, mašinos važiuoja ir žiemą. Turi žinoti, kad padangos turi būti tinkamos. Kartais mažesnės įmonės taupo ir važiuoja su lietimis visą sezoną. Tai kvaila ir pavojinga. Aš žiemą siūlau pridėti dienos atsargą. Jei skubu – geriau oro uostas, ne mikroautobusas. Dauguma krovinių ištveria. Svarbiausia – kad nebūtų prietaisų paliktų nešildomoje pusėje. Šaltis elektronikai ne draugas.

Ar galiu važiuoti kartu su savo siunta iki Paryžiaus?

Teoriškai taip, jei yra laisva vieta. Praktiškai – retai kas taip daro, nes vairuotojai nemėgsta prižiūrės. Bet sutartis leidžia. Kaina kartais neauga, kartais – simboliškai. Reikia derėtis. Tik neik su mintimi, kad tai pigus tavo pavėžėjimas. Jei turi daug daiktų, gali paprašyti papildomai dėl svorio. Buvo, kad klientas važiavo su šunimi, dviem lagaminais ir reikalavo kavos stabtelėjimais kas valandą. Suprantama, vairuotojas pavargo. Tad jei važiuoji – būk kuo mažesne našta. Kita vertus, tai proga pamatyti, kaip vyksta tarptautiniai perkraustymai iš vidaus. Sėdėk ramiai ir nekomentuok vairavimo.

Ar visos įmonės tikrai siunčia tuo pačiu mikroautobusu, kurį žadėjo?

Oi. Čia bjaurus klausimas. Yra tokių, kurios parduoda „privatus mikroautobusas“, o realybėje perkelia daiktus į krovininį autobusą arba į svetimą furgoną. Tavo siunntis važiuoja nežinia su kuo, svetimi kroviniai guli ant viršaus, o pristatymas vėluoja savaitę. Aš mačiau, kaip kliento televizorius atsirado įbrėžtas, nes buvo kraunamas iš vienos mašinos į kitą aikštelėje. Tokių apgavysčių yra. Klausk iš anksto: ar mano daiktai važiuos ta pačia mašina nuo A iki B? Jei atsako miglotai – pabėk. Rimtai. Tai viena didžiausių šio verslo problemų, kurią daug kas nutyli.

Kodėl vieni siūlo dvigubai mažesnę kainą už tą patį maršrutą?

Nes kertasi kampai. Neapmokami mokesčiai, neoficialūs vairuotojai be licencijų, transportas be apžiūros. Kartais tai vieniši vyrukai be įmonės, imantys grynaisiais. Jeigu kas nutinka – prapuola. Suprantu, kad norisi sutaupyti. Bet jei siūlo gabenti gyvenimo baldaus į Londoną už aštuoniasdešimt eurų – pagalvok. Kuras vienas kainuoja daugiau. Logikos nėra. Todėl jie veža šešias siuntas ant viršaus, viršija svorius, nemiega. Tai pavojinga visiems kelyje. Pigus siuntinių gabenimas mikroautobusais dažnai baigiasi brangiais nuostoliais. Nemoki drausmės? Pirksi du kartus. Ir dar su stresu.

Ar vairuotojai tikrai su manimi susišnekės, jei skambinsiu angliškai iš Belgijos?

(taip, pataisau – ne visi vairuotojai angliškai kalba laisvai, bet dauguma, dirbančių su tarptautiniais maršrutais, susišneka) Priklauso nuo žmogaus. Kai kurie – puikiai, su akcentu, bet aiškiai. Kitie naudoja vertimo programėles arba prašo skambinti dispečeriui. Jei važiuoji į Vokietiją, vietiniai vairuotojai kartais mėgsta vokiškai atsakyti, nors angliškai supranta. Būna ir ryšio problemų. Patarčiau turėti svarbiausias frazes surašytas. Barjerų yra, bet jie įveikiami. Svarbiausia – kantrybė. Ir geriau rašyti žinute nei kambėti, kai jis vairuoja. Nepiktnaudžiauk skambučiais, nes jis privalo žiūrėti į kelią, o ne aiškinti tau maršrutą.

Kaip žinoti, kad siunta tikrai pasieks laiku?

Absoliučios garantijos nėra. Bet gali padidinti tikimybę: rinkis įmonę, kuri realiai atsako telefonu, duoda sąskaitą, turi draudimą. Nemegauk per daug žemų kainų. Paklausk, kas bus, jei vėluos. Jei atsako „pas mus taip nebūna“ – melas. Reikia plano B. Kartais oras, eilės, gedimai – nevaldoma. Žinojimas, kad turi sąžiningą vežėją, jau yra aštuoniasdešimt procentų sėkmės. O likusius dudešimt lemia atsitiktinumai. Su jais gyvenam. Svarbiausia – pradėti planuoti anksti. Ir nepamiršti pasakyti vairuotojui, jei tavo gatvėje remontas.

Išvada

Siuntinių gabenimas mikroautobusais – ne raketų mokslas, bet ir ne žygis pėsčias. Per dvidešimt metų įsitikinau: svarbiausia – sąžiningas vežėjas, tvarkinga pakuotė ir realūs lūkesčiai. Ne viskas eina pagal laikrodį, ir tai normalu. Bet jei pakuoji protingai, rinkiesi ne pagal vieną kainą ir sakai teisybę apie turinį – dažniausiai viskas baigiasi laimingai. Nepamiršk, kad logistika – tai žmonės. O žmonės kartais pavėluoja. Bet tikri profesionalai visada paskambina ir paaiškina kodėl.