Patogus daiktų vežimas į Angliją mikroautobusu iki durų

Daug metų vežioju daiktus į užsienį, o į Angliją – jau gal nuo 2003-iųjų. Žmonės dažnai galvoja, kad daiktų vežimas į Angliją mikroautobusu iki durų yra kažkas kosminio, bet iš tiesų tai paprasta, jei žinai kelis dalykus. Mikroautobusas čia yra auksinis variantas – ne per didelis, ne per mažas, ir svarbiausia – tiesiai prie namų durų. Ne į sandėlį, ne į terminalą. Aš tau papasakosiu, kaip viskas vyksta iš tiesų, nes retai kas rašo apie tas smulkmenas, kurios išmuša iš vėžių.

Pradžiai – apie kainas, datas ir kaip nesusižeisti

Kiek maždaug kainuoja pervežimas, jei turiu dviejų kambarių buto daiktus?

Tai čia nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio dviejų eurų, priklauso nuo maršruto. Į Londoną paprastai pigiau nei į Škotiją. Sezonas irgi daro – rugpjūtį visi kraustosi, kainos šokteli. Būna ir pigiau, bet tada atsargiai: jei kaina žemiau rinkos per daug, dažnai nutinka taip, kad paima daiktus, o paskui skambina, jog reikia primokėti už papildomus kubus. Mačiau per savo praktiką ne vieną tokią istoriją. Nieko gero ten nebūna.

Kiek iš anksto reikia susitarti dėl vežimo?

Idealu – dvi ar trys savaitės. Bet realybė tokia, kad kartais žmonės sužino, jog turi išsikraustyti, likus penkioms dienoms. Tada jau žiūrime, ką galima padaryti. Aš asmeniškai mėgstu turėti laiko rezervą, nes paskutinę minutę visada stresas. Nors buvo atvejų, kai kitą dieną iš Kauno į Mančesterį vežiau, bet tai tik todėl, kad kaip tik turėjau tuščią grįžtantį reisą. Planuok anksti, jei gali.

Ar mikroautobusas važiuoja tik mano daiktams?

Jei užsaki pilną mikroautobusą – tik tavo. Bet jei turi tik penkias dėžes ir stalą, galim pasiūlyti dalinį krovinuką, tada gali būti ir kitų siuntų. Aš visada sakau: jei tau sako, kad tikrai bus tik jūsų, o kaina kaip už dalinį, verta suabejoti. Aš pats dalinius krovinius vežu retai, nes durų durų principas su mikroautobusu dažniausiai reiškia dedicuotą reisą. Aišku, jei kas paklausia – sąžiningai paaiškinu.

Kaip atskirti normalius pervežikus nuo sukčių internete?

Pirmiausia – ar turi įmonės kodą, ar rašo sąskaitas. Antra – ar prašo viso mokėjimo iš anksto. Jeigu taip, aš pats nepatikėčiau. Geriausia, kai moki dalį prieš, dalį gavus. Trečia – skaityk atsiliepimus, bet ne tik Google, pažiūrėk, ar turi normalų telefoną, ar atsako į žinutes. Buvo istorijų, kai žmonės sumokėjo, o numeris išjungtas. Nežinau, kaip tiems žmonėms miegas ateina. Tokių pasitaiko ir šitoje rinkoje, deja.

Ar paimate iš buto Vilniuje ir atiduoste tiesiai į butą Londone?

Durų duris, taip. Bet štai svarbi smulkmena: jei naujasis tavo butas yra vidury Londono, kur dviguba geltona linija ir vietos autobusui nėra – gali tekti nešti dėžes gerą šimtą metrų. Buvo toks atvejis netoli Brixtono, vairuotojas stovėjo gatvėje, o mes su klientu traukėm daiktus per kiemą. Ne pats patogiausias scenarijus, bet buvom sutarę iš anksto. Londone parkingas yra pragaras. Kartais realybė nevisai idiliška, nors ir vadinasi iki durų.

Kas laukia ruošiant ir pakuojant daiktus

Ar privalau pats supakuoti, ar jūs tai padarote atvykę?

Gali pats, galime mes. Jei mes pakuojame – kaina didesnė, bet ir atsakomybė mūsų, jei kas įskyla. Jei pats supakuoji ir viduje lėkštė sudūžta – viskas, mes čia ne prie ko. Aš siūlau: pakuok drabužius, dokumentus, knygas pats, o indus, stiklus, elektroniką palik mums. Nors žinok, kartais žmonės lėkštes suvynioja į kojines ir viskas tenka gerai. Kartais ne. Rizikos reikalas. Savo daiktus tu žinai geriau nei aš.

Ar drabužines spintas reikia išrinkti prieš vežant?

Taip, be abejo. Jei paliksi surinktas, jos užims dvigubai daugiau vietos, o dar blogiau – dūžta stiklinės durelės. Mes galime išrinkti, bet tai laiko klausimas, o laikas kelyje – pinigai. Geriau jau išrink namie. Aišku, jei yra drabužinė su veidrodžiu – tai jau ypač atsargiai. Pamenu, vežiau vieną į Birmingamą (o čia išties netoli... na, ne, Birmingamas toli nuo Londono, eismas košmaras ten) ir durelės atlaikė, nes išrinkom.

Ar galiu vežtis maistą, prieskonius, o gal net kokį augalą?

Čia jau Brexit viską apsunkino. Šviežias maistas – geriau ne, gali kilti klausimų pasienyje. Džiovinti prieskoniai, makaronai, konservai – nedideliais kiekiais dažniausiai praleidžia. Dėl augalų... nesiūlyčiau. Buvo klientė, bandė vežtis citrinmedį – muitinėje problemos ir stresas. (na, tiksliau, jie tiesiog neįleido medžio, jokių baudų nebuvo, atsiprašau, sumaišiau su kita istorija). Geriau augalus palikti kaimynams ar draugams.

Ar buitinė technika vežasi? Ar verta tempti skalbimo mašiną?

Skalbimo mašina sveria kaip akmuo. O dar reikia jungtis per adapterį, nes UK kištukai kitokie. Aš sakau – jei technika senesnė nei penkeri metai, parduok ten ir pirk ten. Verta vežtis tik jei kažkas gero, solidaus. Dviratinį vežk, slidinę įrangą vežk, o seną šaldytuvą – palik. Žinoma, žmogaus teisė rinktis, bet dažniausiai technika yra toks daiktas, kurį lengviau parduoti nei tempti.

Kiek dėžių reikia dviejų kambarių butui?

Apie keturiasdešimt – šešiasdešimt, priklauso, kiek daiktų prikaupęs. Aš visada sakau: pasiimk daugiau dėžių, nei galvoji. Nes likus dviem dienoms iki išsikraustymo visiems pritrūksta. Ypač knygų – jos nepataisomai sunkios. Šešiasdešimt dėžių į mikroautobusą telpa laisvai, jei tvarkingai sustatomos. Kartais klientai bando kišti į maišus – ne, maišai plyšta, dėžės taisyklė. Nors aš pats kartais maišus naudoju antklodėms. Bet ten lengva.

Kelyje – dokumentai, laikas ir tai, kas gali iškrėsti pokštą

Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Dvi–trys dienos, jei viskas pagal planą. Kelias per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Belgiją, tada kalėlis. Ferijon? Nyderlandų kryptimi paprastai. Vairuotojas negali vairuoti po dvidešimt valandų, privalo ilsėtis. Kartais užtrunka dėl eilių prie kanalo, kartais dėl oro. Kartą vėjas buvo toks, kad keltas nepaplaukė, praleidom pusdienį kasoje. Būna. Tik nesitikėk, kad kaip skrendant lėktuvu – važiuoji per daug valstybių.

Po Brexit ar reikia muitinės dokumentų, ar daiktai tikrinami?

Jei veži asmeninius daiktus persikraustymo metu, tai deklaruojama, bet muitas netaikomas. Reikia parodyti, kad tai tavo naudoti daiktai. Bet forma turi būti užpildyta. Neseniai vienas kolega vežė, aiškino muitininkams, kad kompiuteris yra asmeninis, o ne prekybai. Užtruko pusvalandį. Taip kad popieriai reikalingi, nebe kaip anksčiau – tiesiog pravažiuoji. Neseniai pasikeitė viena tvarka dėl... dėl... na, turbūt žinau, bet jei kils abejonių, pasitikrinkim atskirai. Aš čia ne viską moku atmintinai.

Ar turite draudimą, jei kas atsitiktų daiktams kelyje?

Taip, CMR ir krovinio draudimas yra. Bet svarbu suprasti – draudimas dengia ne viską. Jei transporto priemonė sudegė, taip, dengia. Jei tu pats supakavai aprūkusį televizorių į rankšluostį ir jis įskilo – čia jau ne mūsų kaltė. Aš visada sakau: skaitykite draudimo sąlygas, bet kas jas skaito, tiesa? Svarbiausia, kad bendrovė turi licenciją ir galiojantį draudimą. Jei neturi – bėda. Toje srityje nereikia taupyti.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju iki Anglijos?

Dažniausiai taip, vienas žmogus tikrai telpa, o ir antras dar. Bet suprask: mikroautobusas nėra kruizinis laivas. Sėdynės gali būti ne tos comfortiškiausios, o aplinka darbinė. Praeitą mėnesį vežiau porą į Braitoną (o gal į Bristoli? Ne, į Braitoną buvo) ir jie sėdėjo ant savo lagaminų. Tris dienas. Iškentė, nes sutaupė lėktuvo bilietus. Bet jei turi nugaros problemų – geriau skristi.

Ar galite gabenti slidžių įrangą, elektrinį dviratį?

Galiu. Dviratis turi būti geriau nuimti ratai, vairas sutvirtintas. Slidės – į dėžę, kad nesubraižytų kitų daiktų. Mikroautobusas čia yra privalumas, nes erdvės pakankamai, bet ne begalinė. Pamenu, vežiau kartą ir dviratį, ir kalnų slidžias, ir normalias slides, ir dar šunų narvas buvo. Tilpo. Bet vos tilpo. Daiktus dėlioti reikėjo kaip Tetris žaidime. Mes ir pratę tampyti baldus, bet tai buvo iššūkis net mums.

Atvykus į Angliją – pristatymas ir smulkūs košmarai

Jei dar neturiu buto, ar galima palikti daiktus pas jus kelioms dienoms?

Galima, bet sąžiningai – sandėliavimas kainuos. Ne tiek, kad nualintų, bet kiekviena diena skaičiuojasi. Verčiau jau žinok datą, kada reikia pristatyti. Buvo klientas, atvežėm į viešbutį, o jis dar tris dienas ieškojo buto. Daiktai sėdėjo pas mane, jis nervinosi, aš irgi, nes mikroautobusas užimtas. Planuok, jei gali. Nors kai kartais gyvenimas meta kreivų, tenka improvizuoti. Aš nesu tas, kuris sako "ne" dėl vienos dienos.

Ar pristatote į bet kurį aukštą be lifto?

Pristatome, bet jei be lifto į septintą – tai jau kainuoja papildomai arba ima daugiau laiko. Aš nesu samdinys, bet jei sutariame dėl pervežimo, dažnai numatome valandas. Kėlimas laiptais – tai nebe vairavimas, o fizinis darbas. Kai kurios kompanijos žada viskas įskaičiuota, o paskui atvykę sako, kad laiptai – extra. Aš stengiuosi iš karto pasakyti tiesą. Kūlams kyla prakaitas, pripažinsiu. Nors esu stiprus, bet septintas aukštas su spinta – rimtas pasivaikščiojimas.