Patogumas garantuotas: siuntinių atvežimas nuo durų iki durų

Žinok, per tuos... na, gal 22 metus, kiek aš vežioju daiktus po Europą (pagalbo, kai pagalvoji, jau beveik ketvirtį amžiaus), vienas dažniausių dalykų, ko žmonės nori – kad atvažiuotų, paimtų ir nuvežtų ten, kur reikia. Be jokių savo rūpesčių. Durų iki durų siuntinių atvežimas – skamba kaip svajonė, tiesa? Bet realybė... realybė būna ir kitokia. Aš šiandien tau paprasčiausiai papasakosiu, kaip tai vyksta, ko tikėtis, kur gali kilti bėdų ir kodėl kartais geriau mokėti šiek tiek daugiau, nei taupyti ant nervų. Tiesiog sėsk ir skaityk – kaip draugui žinutėje rašau.

Pradžiai – apie patį pagrindą

Kas tiksliai yra siuntinių atvežimas nuo durų iki durų?

Tai lyg taksi tavo daiktams, tik didesnis. Atvažiuojame pas tave į namus, paimame dėžes, baldus ar kas ten yra, ir pristatome į naują adresą. Tu neturi galvoti apie muitines, sandėlius, pasiėmimo taškus. Aš prisimenu vieną perkraustymą iš Kauno į Miuncheną – klientas tiesiog atidavė raktus, mes viską išnešėme, o jau kitą savaitę daiktai buvo naujame bute. Aišku, ten buvo pilnas krovinys, bet principas tas pats ir su mažesniais siuntiniais. Jei tau nereikia varyti į terminalą – tai jis ir yra.

Ar tai tiktų man, jei aš persikraustau iš Lietuvos į Vokietiją?

Tiktų tikrai. Iš tikrųjų, durų iki durų paslauga labiausiai ir praverčia būtent tarptautiniuose perkraustymuose. Tu turi milijoną kitų rūpesčių – darbas, naujas butas, dokumentai. Kur dar laikas galvoti, kaip nusivežti daiktus iki kažkokio centro? Mes atvažiuojame, susikraunam, vežame. Vienas niuansas – jei vyksti į kurį nors mažesnį Vokietijos miestelį, gali tekti palaukti, kol surinksime pilną krovinį. Bet tau nereikės dėl to nieko daryti. Sėdi naujame būste ir lauki skambučio, kad jau beveik atvažiavome.

O jei aš gyvenu ketvirtajame aukšte be lifto? Irgi paims?

Paims, bet... atleisk, turiu būti atviras. Ketvirtas aukštas be lifto – tai jau papildomas darbas, o papildomas darbas reiškia papildomą kainą. Ne visada, priklauso nuo įmonės politikos, bet dažniausiai taip. Aš pats esu nešęs sofą į penktą aukštą Rygoje, prisimenu, galvojau, kad plaučiai išeis pro ausis. Jei žinai, kad taip bus, pasakyk iš anksto. Yra tokių bendrovių, kurios tada staiga pasiūlo padidinti sąskaitą vietoje. Neišlauk, nesakau, kad visos taip, bet pasitaiko.

Ar galiu siųsti ne daiktus, o dviratį, sofa ir šaldytuvą kartu?

Gali, bet čia jau nebe siuntinys, o mažas perkraustymas. Dviratis ir sofa – dar nieko, bet šaldytivvas... žiniu, ten reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Jei jis veikiantis, prieš transportavimą durų iki durų reikia išleisti freoną arba kaip ten jis... (na, mūsų vaikinai tai daro, aš asmeniškai jau nebesinuodiju tokiom detalėm, pataisykit mane jei klystu). Šaldytivą geriau vežti vertikalioje padėtyje. O jei siunti tik daiktus – prie drabužių prikrauk minkštiklių, kad dviratis nepasiglamžytų. Jei krovinys margas, kaina skaičiuojama pagal apimtį arba svorį – kas didesnė.

Kuo tai skiriasi nuo paprasto DPD ar Omnivos siuntimo?

Oho, tai visai kas kita. Tie siuntiniai – turi pats supakuoti, atnešti į paštomatą ar terminalą, juos ten matuoja, sveria, o paskui gavėjas vėl eina į paštomatą. Durų iki durų pervežimas – tai mes patys viską surenkame tiesiogiai iš tavo namų. Jokio terminalo, jokio braukymo barkodų. Aišku, DPD pigiau, bet jei turi dešimt dėžių ir sofa, tai su paštomatu nepasimesi. Kartą klientė bandė... prisimenu, Vilniuje, bandė sutalpinti keturias dėžes į paštomatą. Garbės žodis, žiūrėjau pro langą – graudu buvo. Ne tam jie skirti.

Kaip vyksta procesas

Tai kaip prasideda visas šitas procesas? Skambinu jums?

Skambini ar rašai – kas patogiau. Aš asmeniškai mėgstu telefoną, nes iškart galiu paklausti, ką tiksliai veši, iš kur į kur. Bet dabar jaunimas labiau į tas žinutes žiūri... Tai va, papasakoji, mes įvertiname krovinį – kartais pagal aprašymą, kartais atvažiuojame apžiūrėti. Tada sudarome datą. Viskas labai paprasta. Nereikia dešimties pasirašymų. Durų iki durų pervežimas turi aiškų startą. Tikrai yra buvę, kad klientas paskambino pirmadienį, o mes jau trečiadienį važiavome paimti. Skubūs tarptautiniai pervežimai įmanomi, jei turi laisvą mašiną.

Kiek laiko prieš persikraustymą reikia užsakyti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo ramiau tavo galvai. Jei planuoji kelionę po mėnesį – jau gali drąsiai skambinti. O jei tau reikia po trijų dienų... na, žiūrėsime, ką galima padaryti. Žiemą paprastai lengviau surinkti vietą mašinoje, o vasarą – pikas, tada gali tekti palaukti savaitę ar dvi. Aš sakau klientams: jei data jau žinoma, kodėl delsti? Yra tokių, kad skambina paskutinę savaitę ir pyksta, jog negalime iškart. Na vaikai, planuokite kaip su vestuvėmis, ne kaip su savaitgalio išvyka į Druskininkus.

Ar jūs patys supakuojate daiktus, ar turiu tai padaryti pats?

Galimi abeji variantai. Mes galime atvežti dėžes, pakavimo popierių, burbulinę plėvelę ir viską sutvarkyti. Bet jei nori sutaupyti – pakuoji pats. Tik tada atsakomybė irgi tavo. Aš mačiau, kaip žmonės sudeda porcelianą į spausdintuvo popieriaus dėžę ir paskui stebisi, kad viskas sudužo. Ne, brangieji, taip nedarykit. Jei mes pakuojame – mes ir atsakome. Bet jei pats, tuomet pasirašai, kad priėmei tokią būklę. Durų iki durų paslauga nereiškia, kad mes atsakome už tai, ką pats supakei į laikraščius prieš dešimt metų surinktus.

Ar galiu kur nors padėti dėžes, jei pats darbe, o jūs turite pasiimti?

Gali, bet čia jau rizika. Yra bosas sugalvojęs parašyti, kad mes neatsakome už daiktus, paliktus be priežiūros. Aš pats nelabai mėgstu tokių situacijų. Geriau, jei kas nors būna namuose – kaimynė, draugas, sesuo. Arba raktus palikti durininkui, jei toks yra. Buvo atvejis Klaipėdoje – paliko raktus po kilimėliu, mes pasiėmėm, viskas gerai. Bet aš nemoku garantuoti, kad niekas kitas nepaims tų raktų iki mūsų atvykimo. Durų iki durų paslauga veikia geriausiai, kai komunikacija tiesioginė, o ne per paliktus popierelius ant šaldytuko.

Ar galiu sekti, kur mano daiktai yra kelyje?

Dabar jau beveik visos normalios įmonės turi GPS arba bent jau gali paskambinti vairuotojui. Mes su klientais dalinamės kontaktiniais numeriais, kartais siunčiame nuotraukas iš pakrovimo. Bet žodis "sekimas realiu laiku" kartais būna labai... optimistiškas. Ypač jei krovinys važiuoja kombinuotu reisu – tai gali sustoti keliuose terminaluose. Aš nesu IT specialistas (mano anūkas gal labiau nusimano), bet taip, informaciją apie tarptautinio pervežimo eigą gausi. Tiesiog nebūk nustebęs, jei mašina parodys kaip įstrigusi Lenkijoje dvi dienas – greičiausiai ten perkraunama.

Kaina, draudimas ir mokėjimai

Kiek maždaug kainuoja pervežimas nuo durų iki durų iš Vilniaus į Berlyną?

Tu dabar paklausei to klausimo... Sunku pasakyti ant lapelio. Jei mažas siuntinys, kurį galiu prigrūsti šalia kitų daiktų – gal 150, gal 300 eurų. Jei pilnas butas – gali ir 2000 siekti. Viskas priklauso nuo apimties, aukšto, ar reikia liftas, ar laiptai, ar muitinėje kas keisto. Aš žinau, kad nori konkretaus skaičiaus, bet aš verčiau būsiu sąžiningas, nei pasiūlysiu 99 eurus paskui padidinsiu. Durų iki durų paslauga kainuoja brangiau nei paštomatas, bet kai suskaičiuosi savo laiką, nervus ir taksi iki terminalo – dažnai atsiperka.

Ar kaina priklauso nuo svorio, apimties, ar nuo to, ką man pavyks išderėti?

Haha, derėtis gali, aš nedraudžiu. Mes irgi žmonės. Bet realiai kaina = vietos kaina mašinoje + kuras + žmogaus darbas. Jei turi vieną maišą drabužių – galima derėtis, jei trūksta pusės kubo. O jei veši tą sofą, apie kurią kalbėjom – ten jau fiksuota vieta. Svarbu žinoti, kad kroviniai skaičiuojami kubiniais metrais arba kilogramais, bet tarptautiniuose reisuose dažnai lemia, kiek vietos užima. Kartą turėjau klientą, kuris manė, kad jei jo dėžės lengvos, tai kaina mažesnė. Deja, mašinoje vietos neužpildysi oru. Būna ir taip.

Ar verta drausti siuntinį? Ar tai ne tik papildomas išlaidas?

Draustis verta. Aš žinau, kad dauguma galvoja – nieko nenutiks, vairuotojas atsargus, pakrovėm gerai. Bet aš mačiau, kaip Lenkijoje į mus įsirėžė antis. Ne, rimtai, gyva antis. Stiklinis staliukas – į gabalus. Jei ne draudimas, būčiau turėjęs mokėti iš savo kišenės arba meluoti klientui. O taip – bent jau kompensacija padengė. Durų iki durų pristatymas neuapsaugo nuo gyvūnų ar staigių stabdymų. Draudimas kainuoja kelis procentus, bet miegi ramiau. Ypač jei veši elektroniką ar antikvarinius baldus.

Kodėl vienoje įmonėje kaina 800, o kitoje 250 eurų už tą patį reisą?

Oi, čia tas klausimas, dėl kurio galėčiau kalbėti pusę dienos. 250 eurų – jei tai pavienis vairuotojas su savo mikroautobusu, be draudimo, be licencijų, be sąžinės. Jis paims, bet jei kas – telefonas išjungtas. 800 – jei tai normali firma su biuru, savo ar nuomojamais vilkikais, draudimais, krovinių priežiūra. Žinok, aš nebėsiu sakyti, kad brangiau visada geriau... bet šioje rinkoje pigūs dažnai ateina brangiai. Buvo toks atvejis iš Eindhoveno – 300 eurų, daiktai dingo. Policija ieškojo tris mėnesius. Geriau jau mokėti rinkos kainą.

Ar reikia mokėti prieš pristatymą, ar tik kai gaunu daiktus?

Paprastai – avansas prieš paėmimą, likutis prieš pristatymą arba gavus. Mes imame 30 proc. užsakant, kad žinotume, jog klientas rimtas. O likęs – kai jau važiuojame prie jo durų. Yra tokių, kurie atsisako mokėti gavę, ir tada vairuotojas sėdi su kroviniu gatvėje kaip beprotis. Nekenčiu tokių scenarijų. Nesakau, kad tu toks, bet taisyklės yra dėl visų. Jei įmonė prašo visko iš karto – irgi keista. Durų iki durų paslauga turėtų turėti aiškų mokėjimo etapą, o ne visą sumą prieš tai, kai dar nieko nematei.

Muitinė, daiktai ir kiti niuansai

Ar galiu vežtis maisto produktus, prieskonius, vyno butelį?

EU viduje maisto produktai, jei jie komercinės paskirties... na, žinai, jei turi penkis maišus miltų – gal problema. O jei atvirą vyno butelį ir dešrą šaldytuve – asmeniniam vartojimui, dažnai praleidžia. Bet muitinėje gali paprašyti patikrinti. Aš neprivalau žinoti kiekvienos valstybės taisyklių į šimtą procentų (jei veši į Šveicariją ar Norvegiją – ten jau griežčiau), bet ES viduje produktai asmeniniam naudojimui paprastai nėra problema. Prieskoniai – taip. Tik sakyčiau, kad sportiniai papildai kartais sukelia klausimų, o paprasti prieskoniai – nieko. Geriau nevežti šviežios mėsos, nes gali tekti išmesti pasienyje.

Kas bus, jei muitinėje atvers dėžę ir randa kažką draudžiama?

Tada prasideda bėda. Gali konfiskuoti, gali skirti baudą. Jei tai mūsų krovinys – mes bendraujame su muitine, bet jei tu to nedeklaravai... atsakomybė tavo. Kartą klientas įkišo dujas balionėliui į dėžę su drabužiais. Nežinau kodėl, gal pamiršo. Muitinė Kaune sustabdė, atidarė, rado. Teko mokėti baudą, o mes dar turėjome vėluoti. Durų iki durų siuntinys turi būti sąžiningas. Jei nežinai, ar galima – klausk. Geriau kvailas klausimas dabar, nei kvaila bauda vėliau. Tik neslėpk dalykų, kuriuos žinai, kad draudžiama.

Ar galiu siųsti augalus? Turiu fikusą, kurį man padovanojo močiutė.

Augalai... čia skaudi tema. Fikusai ir tokie kambariniai – EU viduje gal dar praeis, bet su dirvožemiu jau gali kilti klausimų. Jei be žemių, tik vazone – paprasčiau. O sodinukai, sėklos – jau fitosanitariniai reikalavimai. Aš prisimenu, vežėm klientui ispaninę pakalnutę, sako, labai svarbu. Mes ją apvilkom, pritvirtinom, bet muitininkas nusprendė, kad su žemėmis neleidžia. Teko palikti pasienyje. Tai jei tavo močiutės fikusas brangus – geriau pasikonsultuok su augalų inspekcija. Durų iki durų pervežimas deja nepadės, jei生物 inspekcija (na, supranti, gamtos apsaugos žmonės) nuspręs kitaip.

O dokumentai? Ar juos saugiau per siuntų įmonę ar nutrinti?

Ką, svarbius dokumentus? Aš tavęs labai prašau – vešk juos su savimi rankinėje arba siųsk registruotu paštu su verte. Draudimo polisai, gimimo liudijimai, testamentai – per durų iki durų krovinius galima vežti, bet jei kas atsitiks mašinai, kur bus tavo popieriai? Aš žinau, kad atrodo patogiau, kai viskas vienoje vietoje, bet nesu tikras, ar draudimas padengtų prarastą testamentą. Vežam daiktus – sofos, stalas, dėžės. O pasą, vairuotojo pažymėjimą ir anūko nuotraukas įsidėk į lagaminą, kurį tarsi pats.

Ar turiu pats nešti dėžes iki mašinos, ar jūs įeisite į vidų?

Mes įeiname. Tai yra esmė. Durų iki durų pristatymas reiškia, kad tavo rūpestis baigiasi ties buto durimis. Mes ateiname, įeiname, nešame. Aišku, jei tu nori padėti – niekas nedraudžia, aš netgi dėkingas, jei nešioji nedidelias dėžes kartu. Bet pagal sutartį – tai mūsų darbas. Buvo toks atvejis Amsterdame, kur į kiemą neįvažiavo mašina, tai teko nešti per kiemą iki vartelių. Klientas vos nenusprogo iš laimės, kad nereikėjo lipti laiptais žemyn. O mes nešėm. Toks jau darbas.

Kai kas nepavyksta – apie problemas

Ką daryti, jei daiktai atvyko sulūžę? Kuris kaltas?

Tikriname iškart. Jei dėžė visa suplėšyta ir stiklas viduje – aišku, kad transportavimo metu. Rašome aktą, fotografuojame, teikiame į draudimo kompaniją. Bet jei dėžė tvarkinga, o viduje porcelianas sudužęs – greičiausiai blogas pakavimas. Tada kaltas tas, kas pakuota. Jei mes pakuojom – mes. Jei tu – tu. Svarbu fiksuoti viską prieš pasirašant sąskaitą. Aš žinau, kad norisi kuo greičiau išpakuoti, bet palauk – patikrink kiekvieną dėžę. Vieną kartą klientas pasirašė "gauta tvarkingai", o paskui rado sulūžusį veidrodį. Deja, be akto sunku įrodyti.

Ar buvote turėję klientų, kuriems daiktai apskritai nepasiekė?

Tikrai taip, ir tai buvo baisi istorija. Ne su mūsų įmone, bet su ta, į kurią jie kreipėsi pirma dėl kainos. Visa mažbutė dingo pakeliui iš Lietuvos į Airiją. Vairuotojas metė telefoną, įmonė – neegzistuoja. Policija surado mašiną, bet daiktų – ne. Aš nenoriu gąsdinti, bet rinkoje yra žmonių, kurie surenka krovinius ir dingsta. Durų iki durų paslauga yra saugi tik tada, kai įmonė turi adresą, licencijas, sutartis. Jei kas nors siūlo vežti be jokių dokumentų į rankinę – bėk. Rimtai, bėk kuo toliau.

Kodėl kai kurios įmonės žada per 3 dienas, o daiktai atsiranda po mėnesio?

Nes parduoda tai, ko neturi. Aš tai vadinu "pažadukų marketingu". Pasiūlo greitai, pigiai, idealiai. O paskui surenka krovinius, laukia, kol prisiskraidys, ir tik tada juda. Tarptautinis pervežimas iš Lietuvos į Italiją per 3 dienas realus tik tuo atveju, jei tai ekskliuzyvinis reisas – tik tavo daiktai, tiesiai važiuoja. Bet jei sumokei standartinę kainą... na, tikėkis savaitės ar dviejų. Aš klientams visada sakau tiksliau – verčiau nustebink ankščiau, nei atsiprašinėk vėliau. Yra buvę, kad gavėjas skambina piktas, o aš pats nežinojau, kad vairuotojas užtruko pasienyje. Taip būna.

Ar tikrai reikia skaityti sutartį, ar galima tiesiog pasirašyti paskutinį puslapį?

Skaityk, prisiekiu, skaityk. Yra ten punktų apie atsakomybę, apie atšaukimą, apie tai, kad jei tu nepasirašei priėmimo akto – viskas tvarkinga. Kartais mažom šriftum parašyta, kad įmonė neatsako už daiktus, paliktus be priežiūros, arba kad gali keisti datą be įspėjimo. Aš žinau, kad tos sutartys ilgos ir nuobodžios. Pats kartais galvoju, kam tiek žodžių. Bet kai įvyksta problema – tada kiekvienas sakinys turi reikšmę. Jei nesupranti – klausk. Geriau atrodysi kaip nerimtas, nei pasirašysi kaip avinėlis.

Ką reiškia "durų iki durų" jei vairuotojas atsivežia mašiną, bet atsisaugo į kiemą?

Hmm, čia geras klausimas. Techniškai – jei kieme negali sustoti arba jei tavo namas yra senamiestyje, kur mašinos įvažiavimas uždraustas – vairuotojas sustos kuo arčiau. Bet jei jis atsisėdo kabinoje ir sako: "eik, nešk pats iki vartų" – tai jau ne durų iki durų. Tikrąja to žodžio prasme mes turime atnešti iki tavo buto durų ir išnešti iš naujo adreso durų. Jei ten fisikiniai apribojimai – apie juos žinok iš anksto. Aš Amsterdamui jau minėjau... ten siaura. Bet mes bandėm prie pat namo. Jei kitaip – sąžinė ir sutartis turi tai pasakyti.

Žinai, kai 24 metus vežioji svetimus daiktus, supranti, kad durų iki durų siuntinių atvežimas nėra magija – tai tiesiog darbas, kuriame svarbiausia sąžiningumas. Nebūna visada idealiai, būna vėlavimų, keistų muitininkų ir piktų ančių kelyje. Bet kai randi normalią įmonę, kuri paims iš tavo senųjų namų ir atneš tiesiai į naująją svetainę – tai sutaupo daugiau nei pinigų. Sutaupo gyvenimo. Jei dar sukiojiesi – skambink, paklausinėk, palygink. O taurus sprendimas ateis pats.