Patogiausias krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją: kai reikia ne per mažai ir ne per daug

Dvidešimt ketveri metai kelyje tarp Lietuvos ir Anglijos. Dieve, kaip greitai bėga. Per tą laiką mačiau visko – ir sunkvežimių, kurie važiuoja tušti atgal, ir žmonių, kurie varė pilną BMW bagažinę indų į Londoną bandydami sutaupyt. Kai kalba eina apie patogiausią krovinių gabenimą mikroautobusais į Angliją, dažniausiai žmonės tiesiog nori, kad atvarytų, pakrautų, nuvežtų ir iškrautų be daug žodžių filosofijos. Ir žinot, aš jūsų visiškai suprantu. Mikroautobusas čia yra tas auksinis vidurys – ne kaip didžiulė mašina, kurios nėra kur padėti Londone, bet ne ir jūsų lagaminas ant ratų. Tiesiog patogus daiktas.

Kainos ir tai, ką paslėpia biudžetai

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas mikroautobusu į Londoną?

Tai... žiūrėkit, šiandien duosiu vidurkį, o rytoj jis jau bus kitoks. Bet jei reikia orientyro – pilnas mikroautobusas, pavyzdžiui, iki 15 kubinių metrų, kainuos maždaug nuo 1200 iki 1800 eurų. Į Londoną, aišku. Į Birmingemą gal truputį kitaip, nes atstumas kitoks. Kaina priklauso nuo sezono – rugsėjis ir birželis yra pamišę, visi tempia vaikus į mokyklas arba nori iki šalčių persikraustyti. Vienas klientas praėjusiais metais mokėjo 950 eurų kovą, o jo kaimynas rugsėjį – 1600 už tą patį kiekį. Taip, gyvenimas. Kai kuriose įmonėse dar įskaičiuoti keltų bilietai, kitur tai atskira eilutė, todėl klauskite aiškiai, kitaip paskui pykstate ant visko iš eilės.

Ar kaina skiriasi jei vežu į Birmingemą, o ne į tiksliai Londono centrą?

Aišku, kad skiriasi. Ne drastiškai, bet skiriasi. Iš Lietuvos į Londoną – daugiau mažai panašus atstumas kaip į Birmingemą, bet jei jūs gyvenate kažkur Devone arba Šiaurės Velse, vairuotojas turi papildomai minti pedalus, ir tas laikas yra pinigai. Kartais žmonės sako „nuvežkit iki Londono, o mes ten jau susitvarkysim“. Jei taip darote – sutaupote kokius 150-200 eurų. Nors, tiesą sakant, po trijų parų kelionės jūs gal ir patys nebenorėsite vairuoti. Čia kaip su pica užsienyje – nusileidimas oro uoste ir nusileidimas už miesto dažnai skiriasi dvigubai, nors atstumas juokingas.

Ar man verta pačiam nuomotis mikroautobusą ir pervažiuoti?

Oi, šitas klausimas... Jei turite tarptautinių važiavimų patirties, laiką, nervus, ir žinote kaip veikia Euru tunelis bei Prancūzijos greičio kameros – rizikuokit. Bet realiai, po Brexit sienų formalumai yra truputį painesni negu anksčiau. Tiesą sakant, anksčiau manydavau kad gali bet kas, bet pasirodo po 2021-ųjų viskas pasikeitė ir dabar esu atsargesnis. Apskritai, jei vežat baldus sau – galit, bet jei kažkas moka – jau verslas. Ir dar atsiminkit, kad nuomos kaina nėra vienintelė sąskaita. Kuras per visą Europą, nakvynės, keltas, draudimas. Kartais išeina brangiau nei manyjot.

Ką veikt jei turiu tik pusę mikroautobuso daiktų?

Pagalvokite apie dalinį krovinių gabenimą – mes tokį dažnai darom. Užkrauname jūsų sofą, spintą, du lagaminus, ir dar kam nors tris dėžes. Taip vadinamasis dalinis krovinys. Anglijos kryptimi tai super populiaru, nes visi ten važinėja nuolat. Kaina tada gali kristi iki 400-700 eurų priklausomai nuo kiekio ir tikslaus laiko. Bet čia svarbu vienas dalykas – jūs turite būti lankstūs dėl datos. Nebūna taip, kad aš privažiuoju tik dėl jūsų dviejų kėdžių. Nebent mokate kaip už pilną. O tada jau geriau pasiimt ir tuščią vietą pripildyti dar ką nors – draugams, giminėms. Tik lietuviškų dešrų geriau nebeskubinkit, muitininkai pagarsėje dėl žolių ir maisto produktų.

Kas dedasi kelyje ir pasienyje

Kiek realiai trunka kelionė mikroautobusu iš Lietuvos į Angliją?

Jei viskas tobulai – 36 valandos. Bet tobulai niekada nebūna. Realistiškai – dvi dienos, jei važiuojame dviese ir pamainom. Vienas vairuotojas pavieniui tiesiog neužmuštų. Po Brexit sienos Anglijoje gali užtrukti, kartais pusdienį, ypač jei dokumentuose koks nors klaustukas. Buvo toks atvejis praėjusį pavasarį – klientas vežė archyvus, muitininkas pamatė žodį „dokumentai“ ir įsijungė raudoną lemputę. Penkios valandos stovėjimo. O jūs tuo metu Londone nervinatės, kodėl aš neatsiliepiu. Tai va. Tris dienas planuokit saugiau, tada nesuksit galvos.

Kur vairuotojai miega pakeliui?

Kolektyvinis interesas, suprantu. Dažniausiai – įprastose stovėjimo aikštelėse Vokietijoje arba Belgijoje. Mes stengiamės rinktis saugesnes, prieš kameras, kad nekiltų pagunda kažkam atidaryt galą ir pasiimt jūsų televizoriaus. Yra buvęs atvejis – ne pas mus, kolegų firmoj – kai nakvynės metu nuvogė keturias dėžes. Vairuotojas miegojo kabinoje, kažkas atrėžė tentą. Brangios pamokos. Gerose aikštelėse kas kainuoja 20-30 eurų, bet verta. Prieš dvidešimt metų mes miegadavom kur pakliuvo, bet dabar jau nebe tie laikai, o daiktai žmonių brangesni.

Ar turiu važiuoti kartu su savo kroviniu?

Nebūtinai. Daugelis klientų taip ir daro pirmą kartą – nori pamatyti, kas ir kaip. Mikroautobusuose yra dvi-trys vietos priekyje, priklausomai nuo modelio. Bet žinokit, dauguma mūsų klientų, kurie jau naudojosi krovinių gabenimu mikroautobusais į Angliją anksčiau, lieka namie. Jūs per du-tris skrydžius (pataisau – skrydžius, žinoma, keliones lėktuvu turiu omenyje) galit būti vietoje greičiau ir patogiau. Nebent turite katę – bet ir tada katės pervežimas lėktuvu greičiau baigiasi nei jūsų laukų stalas ant ratų. Tik va, savo daiktų neiškraustysit taip greit kaip norėtumėt.

Kas dedasi pasienyje, ar dažnai tikrina tiksliai viską?

Žiūrėk, po Brexit viskas pasikeitė. Anksčiau tiesiog pravažiuodavai. Dabar – jei tik muitininkas blogai išsimiegojęs, gali patikrint giliau. Dažniausiai klausia kas krovinyje, ar turite prekes pardavimui, ar asmeniniai daiktai. Jei taisyklingai deklaruota – praleidžia. Kartais prašo atidaryti vieną dėžę pasižiūrėti ar nesnekat dviračių partijos. Turėtumėt turėt sąrašą, ką vežat, bent jau apytiksliai. Vieną kartą klientas turėjo dėžę prieš tai ir pavadino "įvairūs daiktai". Vokietijos muitininkei nepatiko. Valandą aiškinomės, kas yra tie „įvairūs“. Nerašykit taip.

Ar galima įsikinkyti augintinį kartu su baldais?

Katės ir šunys – taip, bet reikia dokumentų. Skiepai, pasai, pervežimo leidimai, veterinariniai patikrinimai, priklauso nuo gyvūno dydžio. Kai kurie vežėjai neturi vietos narveliui, bet mikroautobusuose paprastai randasi kokia niša. Tik nebandykit įkišt gyvatės ar didžiulės papūgos – yra buvę, kad prašė. Sakiau, ne, Mikroautobusas ne zoologijos sodas, nors ir mėgstu gyvūnus. Kelionė trunka tris dienas, augintiniui nepatogu. Ir dar – jei katė pažįsta tik jus, jis stresuos dėl svetimo vairuotojo garsių. Geriau lėktuvu su savimi, bet jei labai reikia – mes randam variantų.

Dokumentai, draudimai ir nemalonūs faktai

Kokius popierius reikia turėti vežant baldus į Angliją po Brexit?

Asmeninius daiktus perkraustant reikia pareiškimo, kad tai ne prekės pardavimui. Sąrašas, apytikslė vertė, jūsų gyvenamosios vietos Anglijoje patvirtinimas arba ten, kur siunčiate. Kartais prašo dar darbo kontrakto, jei persikraustoma dėl darbo. Atrodo biurokratiška, bet taip jau yra. Once I forgot to tell a client about the proof of address, and we had to sort it via WhatsApp at pasienyje. Ne pasakojimas iš pasakų knygos, bet taip ir buvo. Svarbu, kad daiktai būtų naudoti bent pusę metų – kitaip gali užsiprašyt muito. Ir nepamirškit paso, aišku.

Ar gali muitinė tikrais neprileist krovinio į šalį?

Teoriškai – taip. Praktiškai, jei viską darote teisingai ir tai tikrai jūsų naudoti daiktai, ne. Buvo atvejis kai kažkas vežė dvidešimt naujų dviračių ir tvirtino, kad tai „asmeniniai daiktai“. Nu aišku kad nepriėmė, kaip čia asmeniniai jei visi vienodi ir su etiketėmis. Jei diskoliuojate tarp asmens naudojimo ir komercijos – rizikuojat. Mano patarimas: venkit versliškų kiekių. Du dviračiai – ok, dvidešimt – jau verslas. Paprasta taisyklė. Ir dar – alkoholis. Nebarskit namų alaus daryklos produkcijos, muitininkai turi nosį kaip retkas kitas.

Kas bus jei tarp drabužių įsimesiu vieną butelį vyno?

Ai, šventa naivuole. Aš žinau, kad visi taip galvoja. Vienas butelis – kas tokio. Bet jei atranda – problemos. Anglijos muitinės taisyklės dėl alkoholio yra griežtos, o jūsų mikroautobusas gali būti patikrintas dėl kitų priežasčių ir tada aptikti. Realiai vienas butelis greičiausiai praslystų jei pasitaikytų pilietinis muitininkas, bet kam rizikuoti? Kai kuriose situacijose tai gali būti net baudžiamas dalykas, nors lyg ir nežinojot. Aš to nedaryčiau. Geriau nupirkit ten angliško alaus, pigiau bus ir mažiau galvos skausmo. Arba atiduokit draugams prieš išvažiuojant, taip sąžiningiau ir ramiau miegot.

Ar „draudimas“ tikrai padengs viską jei kažkas dūš?

Štai čia aš padarysiu pauzę... Tiesą sakant, nežinau kaip ten su visais tiekėjais, bet mūsų praktikoje – jei rašoma „pilnas krovinių draudimas“ ir kaina buvo žemiau rinkos, tas draudimas dažnai būna su 1000 eurų franšize arba galioja tik vietiniams pervežimams Lietuvoje. Kitaip tariant, jei sulaužys jūsų stiklą arba sudaužys stalą – mokėsite patys. Gerai klauskite: ar draudimas galioja tarptautiniams pervežimams. Kartais žmonės apgaudinėja. Jūsų patogumui tai skamba gražiai, o paskui liekat ant ledo. Mūsų įmonės draudimas galioja visoje kelionėje ir dokumentus parodom netrukdomai. Kitur – tikrinkit patys, nes aš nesu tikras dėl jų.

Kuo mikroautobusas geriau nei krovininis furgonas ar konteineris?

Furgonas dažniausiai tas pats, tik atviru kėbulu arba ne. Konteineris – jums per didelis ir brangus, jei nevežat trijų kambarių buto plius automobilio. Mikroautobusas yra mobilumas. Jis praeina į daugelį gatvių, nebūtina keltuvai kaip su sunkvežimiu, vietos užtenka vidutiniam butui. Anglijoj daugybė namų su aptvarais, siaurais varteliais – ten jūsų Sprinteris pralįs, o 7,5 tonos – jau nebe. Aš pats nebeatsimenu kiek kartų mačiau kaip angliški pašto darbuotojai su mažais furgonais dirbo. Nes gatvės senos, siauros. Mikroautobusas – kaip pagal užsakymą. Ne per didelis, ne per mažas, auksinis vidurys. Be to, kuro sąnaudos geresnės negu dvigubai didesnei mašinai.

Kai nutinka bėda – ir nutinka dažniau nei norėtum

Ar pasitaiko kad daiktai dingsta vežant mikroautobusu?

Pasakysiu atvirai – pasitaiko. Ir ne tik pas tuos, kurie skelbėsi skelbimų lentoje už 300 eurų. Buvo istorija, kai firma su gražiomis mašinomis, tobulu internetiniu puslapiu, tiesiog pametė dvi dėžes pakeliui. Kur? Neišaiškino. Čia kaip loterija – dažniausiai viskas gerai, bet jei kas nors dirba be sąžinės... Mikroautobusai patogūs tuo, kad mažiau rankų liečia krovinį, bet ir čia galit sutikt nesąžiningų. Štai kodėl aš visada sakau – nereikia kainos lyginti vien pagal skaičių. Paklauskite kokia mašina, kas vairuoja, ar realiai galit paskambinti vairuotojui tiesiai. Jei negalit – čia jau signalas. Ir dar vienas dalykas – venkit tų, kurie neša krovinį į bevardį sandėlį Londone ir sako „atvarysiu kai galėsiu“. Kur dingsta kol laukiate – niekas nežino, o jūs be reikalo nervinatės.

O jei mikroautobusas tiesiog suges kur nors Belgijoje?

Neišgalvota situacija, buvo pernai vasarą. Šiluma, vožtuvas, ir paf – stovime prie Lulėjaus. Geros kompanijos turi partnerius Europoje, kurie perima krovinį arba sutvarko mašiną per kelias valandas. Blogos – siunčia žinutę „palaukit rytoj“. Jūsų daiktai tuo metu gali stovėti karštyje arba šaltyme. Man net nepatogu apie tai galvoti, bet mikroautobusas kaip ir bet kuri mašina gali sugesti. Mes turime 24/7 pagalbos sutartis, bet jei samdėtės pigiai – buvęs atvejis, kai klientai gyveno be savo daiktų savaitę, nes kažkur pakibo krovinys. Ne dėl mūsų, aišku, bet skaudu matyt.

Ar būna kad vairuotojas pavėluoja daugiau nei dieną?

Taip, būna. Orai, gedimai, muitinės spūstys per Eurotunelį. Kartais vairuotojas jau Anglijoje, bet eilėje prie keltų stovi aštuonias valandas. Pasakoju jums kaip yra, ne kaip gražu. Jeigu jautrus dėl terminų – planuokit judėjimą su savaitės rezerva. Arba rinkitės ekspresinį transportavimą, bet ten kaina visai kita. Ne kartą turėjau skambint klientui 4 ryto ir sakyti, kad vakar nebespėsim. Jie pikti. Aš irgi piktas – nemiegojau, vairuotojas nemiegojo. Bet taip jau yra kelyje. Jei kas žada 100 procentų tikslumą – meluoja. Tiesiog. Net lėktuvai vėluoja, ką jau kalbėt apie mikroautobusą per keturias valstybes ir vieną tunelį.

Gerai o kas jei mano daiktai pribyrę arba suplyšę atkeliauja?

Čia turbūt pats nemaloniausias scenarijus. Jei pakuotė buvo prasta – kalta pusė pusiau jūsų. Jei vairuotojas permetė dėžę per petį – aišku kad jis. Sunkiausia įrodyti, kur atsirado defektas. Buvo dėl tokių nesutarimų net bylinėjimų. Asmeniškai aš visada siūlau fotografuoti daiktus prieš pakrovimą. Bent jau brangius. Ir geriau investuot į pakuotojus, kai kurie mėgėjai suvynioja į laikraščius ir stebisi, kodėl cinikas aptrintas arba nutrintas. Aš ir pats taip dariai jaunystėje, bet su laiku supratau. Jei rast blogai – rašykit aktą iš karto, ne kitą dieną, ne po savaitės. Iškart. Kitaip įmonės dažnai išsisukinėja argumentuodamos, kad jūs patys taip išpakavot.

Pakavimas ir protingi pasiruošimai

Ar man pačiam reikia supakuoti ar jūs tai darot?

Mes galim, bet kainuos papildomai. Daugelis mūsų klientų pakuoja patys savaitę prieš. Aš pats siūlau – indus, drabužius, knygas – pakuokit patys. O brangią techniką ir stiklus – palikit mums. Yra specifinė medžiaga, burbulinė plėvelė, kartoniniai kampų saugotojai. Vieną kartą klientas savo iMacą įvyniojo į antklodes. Atvažiavo sveikas, nustebino mane, bet nerekomenduočiau – tai atsitiktinumas, ne taisyklė. Turim specialias dėžes monitoriams, jos kainuoja, bet sutaupo nervų. Jei nemokat pakuot – geriau paprašykit pagalbos, nes paskui gailėsitės kai išvysit braižus. Pakavimas yra pusė darbo, tai faktas.

Kaip televizorių apsaugoti kad ekranas neišsiteptų?

Ekranas neišsiteps jei jis vertikaliai stovės, ne gulės po kitais daiktais. Bet faktas, kad ekranai – silpniausia vieta. Ne tik transporto metu, bet ir tempiant per laiptus. Reikia kieto kartono apsaugos bent centimetro storio. Mes turim putplasčio tarpines, kurias pridedame. Ir svarbiausia – pridėkit lipduką „Stiklas, nešti vertikaliai“. Atrodysit kaip profesionalai. O jei dar turite originalią dėžę – auksas. Aš taip savo senelio televizorių vežiau į Braitoną prieš kokius penkioliką metų, perdūriau per atlapą durų kai nesusimąsčiau. To nebūtų buvę, jei būčiau buvęs atidesnis ir pasiuntęs porą vyrukų kartu.

Ką daryti su vandeniu skalbimo mašinoje prieš išvykstant?

Išsukti maišus ir išvalyti filtrą – taip, bet svarbiausia – paleiskit greitą skalbimą ir palikit duris atdaras. Drėgmė kai kuriais atvejais pridaro daugiau žalos nei vibracija. Vieną kartą vežėm skalbimo mašiną, klientas ją „išgręžė“ ir manyjo, kad viskas ok. Tris dienas drėgmė lašėjo ant minkštų baldų. Nebegalvokit, ką radom. Appliance'ai turi būti sausi. Kartais viduje yra likę vandens likučių, kurie neišbėga pilnai. Mes paprastai patikrinam prieš krovimą, bet jei jūs patys pakraunat mašiną – patikrinkit dvigubai. Ai, beje, šaldytuvą atitinkamai atitirpinkit prieš savaitę, ne likus dienai, nes ten irgi vanduo susikaupia.

Ar verta žymėti dėžes numeriais?

Absoliučiai taip. Ir ne tik numeriais – ir kambariais. „Miegamasis 1“, „Virtuvė 3“. Nebent norit ieškot kavos aparato tarp keturiolikos vienodų dėžių pirmą rytą naujame bute Londone, kai dar nieko nežinot ir ausyse skamba trys skirtingos kalbos. Aš pats nebeidarbiojau taip rimtai su numeracija, nes mano raidės jau nebe tos, bet numeravimas – tai smegenų draugas. Vienu metu turėjau klientą, kuris kiekvienoj dėžėj turėjo išrašytą sąrašelį. Buvo be proto organizuotas, bet pripažinsiu – pakraunant mums irgi palengvino. Jei rašot „reikšminga“ – nepamirškit, kad mūsų vairuotojai nemoka skaityt rankraščio jei rašot kaip gydytojas. Spausdinkit jei galit, arba bent rašykit didžiosiomis.

Koks dydis mikroautobuso man reikalingas dviejų kambarių butui?

Standartas toks: jei tai dviejų kambarių butas be sofos iš Anglijos – užteks 8-12 kubinių metrų. Jei sofą didelę turit, kaip visi normalūs žmonės – imkit 15-18 kubų. Mes naudojame Ford Transit arba Mercedes Sprinter tipo bazes. Tarp jų skirtumas maždaug kaip tarp lagamino ir mažos spintos. Vieną kartą klientas sakė, kad jam „tik kelios dėžės“. Atvažiavom – dvidešimt dėžių, stalas, sofa. Teko vežti ant viršaus. Neidealu, kai lyja. Jei nežinot – sakykit ką turit, mes apskaičiuosim. Geriau mašina per didelė nei per maža, nors kanalas Londone siauras. Kai kurie kiemai nepasiima didesnių transporterių, ypač tuose rajonuose su medžiais kiemuose.

O jei Anglijoj dar gyvent nėra kur, gali palaukt daiktai pas jus?

Dažniausiai galima, bet kainuoja. Sandėliavimas Vilniuje arba Londone – papildoma eilutė sąskaitoje. Savaitė ar dvi kainuoja maždaug 50-150 eurų priklausomai nuo kiekio. Bet žinot, aš asmeniškai stengiuosi taip planuoti, kad daiktai atvažiuotų, kai jau galit priimt. Nes dvigubas perkraustymas – daugybė rankų, didesnė tikimybė kad ką nors pamesime arba sudaužysime pakartotinai kraunant. Buvo klientė, kuri tiesiog viltingai klausė ar negalim „savaitėlę palaikyt“. Galim, bet patarčiau geriau derint su būsto nuomininku arba draugais, kurie priims. Jei labai reikia – turim sąjungininkų sandėlius, bet pasakysiu tiesiai – ten ne Hiltonas daiktams, tiesiog saugi vieta su spyna ir vaizdo kamera.

Paskutiniai dalykai kuriuos verta žinot

Ar vežate ir atgal iš Anglijos į Lietuvą?

Žinoma. Kryptis abi. Mes nenuleidžiam tuščius, jei galim paimti krovinį atgal. Dažnai lietuviai po dešimties metų Londone sugrįžta, tada mums reikia parvežt daiktus atgal. Kainos panašios, bet ne identiškos. Kartais atgal pigiau, nes konkurencija didesnė. Transporto kaštai tokie patys bet kuriuo atveju. Mikroautobusai važiuoja tai pirmyn, tai atgal, visą laiką kažką veža. Jei sutinkate dvikryptį pervežimą – galima derėtis. Nors aš nemėgstu derėtis, atvirai pasakius, bet seni klientai žino, kad galima paprašyt. Svarbu, kad nepamirštumėm aptart detalių laiku, nes grafikai vystosi gyvai kaip amžinai kintanti upė.

Kada paskutinį kartą atnaujinot kainas ir ką man reikia stebėt?

Kainas atnaujinam kas du tris mėnesius, priklausomai nuo kuro ir keltų. Šitoje srityje negali būti kelių metų senumo įkainiai, nebent nori bankrutuoti arba dirbti sau į minusą. Reikėtų stebėti ne tik mano pasiūlymą – bet ar po metų tos pačios įmonės egzistuoja. Buvo labai sunkūs 2022-ieji, labai daug mažesnių vežėjų dingo per naktį. Patikimas krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją yra ne tik apie mašiną – tai apie žmones, kurios už to sėdi. Patikrinkit ar turi įmonės kodą arba bent UK licenciją. Jei žmogus rašo iš asmeninės paskyros su nuotrauka gražaus furgono ir žada stebuklus – ne, tiesiog ne. Verslas turi būt verslas, o ne nuotrauka iš Pinteresto.

Apibendrinant – patogiausias krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją nėra apie tobulą puslapį internete ar žemą kainą be paaiškinimų. Tai apie žmogų su raktu mašinoj, kuris supranta, kad jūsų sofa nėra tik daiktas, o dalis gyvenimo. Pasirinkit tuos, kurie nepyksta ant klausimų, turi ką parodyt, ir nežada stebuklų per naktį. Kelias ilgas, bet su tinkama komanda – jūsų daiktai pasieks namus sveiki. O galiausiai taip ir turi būt.