Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Patikimas vežėjas siuntinių gabenimui į Angliją kasdien: ko klausti, kad nepasiklysti?
Sakau atvirai – kai pirmą kartą pamačiau, kaikurios žmonės patiki savo daiktus pirmajam pasitaikiusiam skelbimui ant stulpo, mane tai šokiravo. Dvidešimt treji metai tarptautinių perkraustymų rinkoje išmokė, kad patikimas vežėjas siuntinių gabenimui į Angliją kasdien nėra tas, kuris šūkteli „važiuoju rytoj“, o tas, kuris pasako, kodėl negali paimti antradienį, nors ir norėtų. Čia – ne šablonas, o paprasti atsakymai į klausimus, kuriuos man užduoda kas antrą savaitę. Realūs. Kartais nepatogūs. Kaip ir gyvenime.
Apie tuos kasdienius reisus
Ar tikrai važiuojate kiekvieną dieną, ar čia tiesiog gražus žodis ant svetainės?
Kartais aš pats stebiuosi, kaip kolegos rašo „kasdien“, o realiai turi du vairuotojus ir vieną furgoną, kuris sulūžta vidury savaitės. Mes važiuojame beveik kasdien, bet yra dienų – ypač per Britanijos banko atostogas Kalėdų metu – kai tiesiog fizškai neina. Kita vertus, jei kasdieniai reisai į Angliją nurodyti, vežėjas turi turėti rezervinį parką. Aš turėjau atvejį, kai klijento siunta turėjo pajudėti trečiadienį, o stabdžiai užsidegė antradienio vakare. Trečiadienis iškrito. Bet ketvirtadienį – garantuotai. Niekada nemeluojame dėl „kiekvienos“ dienos, jei neesam tikri.
Kiek laiko iš tikrųjų trunka kelionė iš Kauno iki Londono su mano dėže?
Na, žiūrėk. Žemėlapyje rašo 26 valandos, bet čia jei esi robotas be poilsio. Realiai – dvi paras. Mes išvažiuojame pirmadienio vakarą iš Lietuvos, rūkos pakeliui, eilės Dunkerke, o Dartford tunelis... oi, Dartford tunelis kartais būna kaip atskiria dimensija. Buvę, kad stovėjome tris valandas. Taigi, jei klausiate, kada gausite siuntinį, geriau skaičiuoti nuo išvykimo iki pristatymo 48–72 valandas. Greičiau nei lėktuvu? Ne. Patikiau? Tai priklauso nuo to, ar vairuotojas neprasnaudė alarmo.
Ar važiuojate per visą Angliją, ar tik į didžiuosius terminalus?
Ką tiksliai vadinate „visa Anglija“? Jei manote, kad patikimas vežėjas siuntinių gabenimui į Angliją kasdien privalo įveikti Aberistvitą vakarų Velse, tai atsiprašau – tikimybė maža. Mes važiuojame į Londoną, Birmingemą, Mančesterį, Lidsą, Bristolį. O jei reikia į kaimą prie Kornvalio? Galima, bet kaina išauga, nes ten – atskira kelionė. Kartais siūlome klientui pačiam atsiimti iš artimiausio taško. Ne dėl tinginystės, o dėl to, kad nenorime, jog jūs mokėtumėt dvigubą kainą už tai, kad aplankytume avių fermą.
Kodėl vieni sako, kad gabena kasdien, bet kai paskambini, pasirodo, kad tik „surenką grupę“?
Yra toks dalykas – brokeriai, renkantys užsakymus, o paskui ieškantys, kas realiai važiuos. Jie rašo „kasdieniai reisai“ neturėdami mašinos. Jūsų siuntinys gali savaitę laukti sandėlyje, kol surinks kritinę masę. Rimtas vežėjas turės tvarkaraštį, vairuotojo vardą ir mašinos numerį. Jei to neduoda – tai ženklas, kad reisas dar neegzistuoja. Man nepatinka apie kitus blogai šnekėti, bet šitą istoriją matau dešimtą kartą per metus. Nepasimkite.
Kas nutinka, jei oro sąlygos sustabdo Eurotunelį – ar mano siuntinys neatšaukiamai dingsta?
Ne, jis nedings. Buvo atvejis prieš porą metų, kai vėjas buvo toks stiprus, kad Anglijos kanalo keltai neplaukė. Mes turėjome siuntinius, kurie turėjo būti Londone penktadienį. Stovėjome Prancūzijoje. Skambinome klientams. Pasakėm – šeštadienio rytas. Atvežėm. Tiesiog... oras nepaiso jūsų gimtadienio datos. Bet patikimas vežėjas turi planą B – kitą keltą, kitą maršrutą, o blogiausiu atveju – sąžiningą telefono skambutį. Meluoti čia pigiau, tik nusikaltai sau.
Siuntų paruošimas ir kas dedasi pakeliui
Ar turiu pakuoti į standartines dėžes, ar galima tiesiog rankinį lagaminą paduoti?
Lagaminas – okay, bet aš jums pasakysiu, kaip atrodo tie furgonai viduje. Kartais daiktai slenka, nes vairuotojas neišvengiamai stabdo. Buvo toks atvejis – moteris padavė gražų odinį krepšį. Krepšys atsidurė po mikrobangų dėže. Spėkit, kas nutiko. Dabar toks krepšys... na, nebedaug kuo džiugina. Siuntinių gabenimas į Angliją kasdien reiškia, kad daiktai kraunami kartu su kitais. Imkite kartoninę dėžę, lipnią juostą, burbulinę plėvelę. Jei neturite, mes kartais turime, bet pasakykit iš anksto.
Ar reikia kažkokių popierių jei siunčiu savo asmeninius daiktus, ne pardavimui?
Ai, taip. Iš Lietuvos į JK dabar jau ne ES muitų zona – tas Brexitas viską sugadino. Jei siunčiate asmeninius daiktus, reikia packing list'o – sąrašo, kas yra viduje. Nebūtina verslo sąskaita faktūra, bet turite parašyti, kad tai naudoti daiktai, kurie priklauso jums. Buvęs atvejis: klientas siuntė dviratį, o muitininkai pagalvojo, kad jis prekiauja. Stoja. Klausimai. Telefonai. Valandos. Geriau puslapis parašytas ranka nei dvi savaitės muitinėje.
Kaip žinoti, ar mano dėžė bus viršuje, ar po kažkieno sofa?
Sąžiningai – sunku pažadėti. Pakeliui daiktai kartais persikraunami terminale. Jei pirmas kraunamas, dažniausiai pirmas ir iškraunamas, bet yra perskirstymo operacijų. Kartais sofa kraunama dėl svorio balanso. Bet jei ant dėžės užrašote „neužkrauti – stiklas“ ir dar priklijuojate etiketę – vairuotojas tai mato. Bent jau tie, su kuriais aš dirbu. O tie, kurie meta viską krūvon... na, apie juos geriau nešnekam (čia turėjau pasakyti „nesivežame“). Tai tie, kurių nepažįstu.
Ar galima siųsti maisto produktus, pavyzdžiui, šaldytą uždusą?
Šaldytas maistas... žinot, aš matęs žmonių, bandančių siųsti dešrų rinkinį į Birmingemą. Techniškai? Taip, jei transportas turi šaldymo įrangą. Bet daugelis vežėjų, kurie siūlo pigius kasdienius reisus, neturi refrižeratorių. Jūsų lašiniai tappeda... aromatingi po dviejų parų. Aš asmeniškai nerekomenduočiau, nebent tai komercinė siunta su atitinkama pakuote. Buvo toks atvejis, kad klientas supakavo į polistireninę dėžę su ledukais. Ledukai ištirpo. Dėžė suteko. Automobilio salonas... na, nebuvau tame reise, bet vairuotojas skambino piktas. Labai piktas.
O jei siuntinyje yra skysčių – kosmetikos ar aliejaus?
Skysčiai keliauja, bet jie turi būti hermetiškai supakuoti. Aš ne kartą atidaręs furgono duris ir pajutęs levandų aliejaus kvapą. Gražu? Taip. Bet kai aliejus išsitekęs ant kieno nors dokumentų... vieną kartą teko vežti siuntinį, kuriame buvo alyvuogių aliejaus butelis. Nepakankamai įvyniotas. Pamirkę popieriai. Klientas aiškino, kad tai buvo archyvas. Aš turiu abejonių, ar to archyvo dar reikia, bet geriau jau naudokite trigubus maišelius. Ypatingai jei siunčiate siuntinius į Angliją reguliariai – taupykit nervus.
Kainos, kurios ne visada tokios, kokios atrodo
Kodėl vienas brokeris prašo 90 eurų, o kitas 140 už tą pačią dėžę?
Dėl to, kad pirmasis dar nežino, kiek jam kainuos. Tai panašu į aukcioną – jis pasiima jūsų siuntinį už 90, o jei nepavyks perduoti pigiai, „nutiks staiga problemos“ ir kainą pakels. Rimtas vežėjas siuntinių gabenimui į Angliją kasdien turi fiksuotą kainodarą, kurią skaičiuoja nuo kilometro, degalų ir vairuotojo algos. Ne nuo oro. Mano patarimas: jei kaina gerokai žemiau rinkos, tai arba yra paslėpti mokesčiai, arba jūsų siuntinys gali tapti „lašu, kuris laukia laivo“. O laukti ilgam – nepatogu.
Ką tiksliai įskaičiuota į kainą – ar man dar reikės mokėti muitininkui grynaisiais?
Ne, ne, trečia kartą ne. Bent jau pas mus viskas įskaičiuota. Muito mokestis priklauso nuo siuntos vertės, bet jei tai asmeniniai daiktai ir vertė nedidelė – jokio papildomo mokėjimo pasienyje. Buvę nemalonių situacijų su kitomis įmonėmis, kai žmogus turėjo mokėti 40 svarų Anglijos pusėje „už iškrovimą“. Ką tai reiškia? Nieko. Tai tiesiog papildomas rinkliava. Aš to nedaryčiau. Aišku, jei siunčiate elektroniką, vertę viršijančią 500 eurų – tada gali kilti klausimų HMRC. Bet apie tai reikia kalbėti atskirai.
Ar kaina skiriasi, jei siuntinys išvyksta iš provincijos, o ne iš Vilniaus?
Taip, skiriasi, bet ne drastiškai. Iš Marijampolės skirtumas gali būti dvidešimt eurų, nes reikia nuvažiuoti paimti. Bet jei gyvenate Pakruojyje ir artimiausias patikimas vežėjas siuntinių gabenimui į Angliją kasdien yra Kaune – pagalvokite, ar negalite patys atvežti į terminalą. Kai kurie klientai taip ir daro. Žinote, mano tėvas vis sakydavo: kelias prasideda nuo namų slenksčio. Na, jis ne apie logistiką kalbėjo, bet mintis ta pati. Kai kurios vietovės tiesiog brangesnės. Kaip gyvenime.
Ar yra nuolaidų, jei siunčiu du kartus per mėnesį?
Yra. Mes turime tokių klientų – vieni siunčia vaikams maisto paketus, kiti – smulkius verslo siuntinius. Jei tai periodiniai kasdieniai reisai ir jūs užimate pastovią vietą furgone – kodėl gi ne. Paprastai antrai siuntai taikome 10–15 proc. nuolaidą. Bet turiu prisipažinti – nuolaidos nėra begalinės. Degalai brangsta, o vairuotojai valgo kiekvieną dieną. Štai čia net neatliksiu jokios sunkios matematikos. Jei kas mėnesį siunčiate po didelę dėžę – kalbamės asmeniškai, randam kompromisą. Kaip kaimynai, tik su sąskaitomis.
Ar galiu mokėti grynaisiais vairuotojui, ar tik pavedimu?
Grynaisiais... žinot, po pandemijos tai tapo kebliau. Vairuotojai gali nepriimti, nes neturi kur dėti. Dažniausiai – pavedimas prieš išvykimą arba pristatymo metu kortele. Buvo keista situacija – vyras pasiūlė vairuotojui 500 eurų grynų. Vairuotojas sutiko. Paskui pametė juos po sėdynėmis... na, ne visai pametė, tiesiog nesuskaičiavo. Chaosas. Geriau pavedimas. Aišku, jei senjorė be kompiuterio – susitariam individualiai. Nesakau, kad griežtai ne. Bet skaitmeniniai pėdsakai saugo mus abu. Jei kiltų ginčas – turėsite įrodymą.
Realybė kelyje – ko nepasakys reklama
Ar tikrai mano siuntinys nepasidarys su kito žmogaus augintiniu furgone?
Labai geras klausimas. Aš buvęs furgone, kur vežė ir šunų narvus, ir baldus. Jei vežėjas gabena gyvūnus (tai legalu, jei laikomasi taisyklių), kvapas gali likti. Dėl to mes stengiamės atskirti. Bet yra tokių... kaip pasakyti... optimizuotojų, kurie krauna viską – ir daiktus, ir prekes, ir dar kažką. Jei siunčiate pažeidžiamus daiktus, paklauskite, ar furgone buvo gyvūnų ankstesniame reise. Rimtas vežėjas pasakys tiesą. O jei sako, kad furgonas ką tik išbuvo dezinfekuotas sterilizuotame hange – gali ir meluoti. Per daug blizga.
Ką daryti, jei atsiimant Londone paaiškėja, jog trūksta vienos dėžės iš trijų?
Oi. Tai blogiausia, kas gali nutikti. Buvo atvejis – pora siuntė tris dėžes. Atsidarė dviejų. Panika. Verksmas telefonu. Paaiškėjo, kad trečioji dėžė liko Lietuvos terminale, nes ją sukaiiojo kitam reisui. Klaida. Mūsų klaida. Mes nuvežėm nemokamai. Bet stresas liko. Visada skaičiuokite dėžes prieš pasirašydami. Jei skaičius nesutampa – nepasirašinėkit kaip niekur nieko. Geriau dešimt minučių ginčo dabar nei savaitė nevilties vėliau. Taip, darbo daug, bet taip yra su siuntiniu gabenu į Angliją.
Ar vairuotojai kalba angliškai, jei reikia tartis dėl pristatymo?
Kai kurie taip, kai kurie... na, gestų kalba universali. Buvęs mano vairuotojas Petras kalbėjo angliškai geriau nei aš. O kitas – tiesiog rodydavo laikrodį ir rodydavo į duris. Bet jei siuntinys turi būti pristatytas konkrečiam asmeniui JK, o ten niekas nelaukia – gali kilti bedų. Mes stengiamės, kad klientas Londone turi kontaktą lietuviškai. O jei ne – išsiunčiame SMS su vairuotojo numeriu. Ai, ir nepamirškite, kad JK durų skambučiai kartais nepasiekiami dėl tinklų. Geriau telefonas, kuris veikia.
Kas atsitinka, jei pristatymo metu namuose niekas nebus?
Tada siuntinys grįžta į vietinį terminalą arba saugojimo punktą. Mokestis paprastai taikomas už kiekvieną papildomą dieną. Jei žinote, kad negalite būti – pasakykite iš karto. Turėjom atvejį, kad moteris tiksliai nurodė laiką, o paskui išvažiavo į parduotuvę. Vairuotojas stovėjo. Valandą. Paskambino man. Aš paskambinau jai. Nieko. Siunta grįžo į saugyklą. Kitą dieną reikėjo mokėti 15 svarų papildomai. Na, ne visai dvigubai, bet nemalonu. Visada turėkite planą B pristatymui. Bent jau kaimyną.
Ar galima pakeisti pristatymo adresą, kai siuntinys jau pakeliui?
Hmm. Techniškai taip, bet praktiškai tai kaip pakeisti laivo kursą vidury vandenyno. Jei siunta dar Lietuvos terminale – lengva. Jei jau furgone – sudėtinga. Aš vieną kartą bandžiau – skambinėjau į koordinatorių, o jis jau buvo pasienyje. Televizoriai, telefonai. Galiausiai pavyko, bet pristatymas vėlavo pusdienį. Manau, kad trumpu atsakymu – taip, bet ne visada verta. Ypač jei naujas adresas yra kitame Anglijos gale. Tada lengviau jau gauti siuntinį senoj vietoj ir patiems pervežti.
Kai renkiesi – ką vertinti
Kaip elgtis, jei siuntinys atkeliavo pažeistas, nors pakuotė neatrodo įskilusi?
Čia kaltė gali būti ne transporto, o pakavimo. Vienu atveju klientas supakavo kristalą į drabužius. Atrodo saugu. Bet drabužiai suspaudė, o po to... suslėgo. Išoriškai dėžė sveika, viduje – duženys. Todėl mes visada fotografuojam iškrovimo metu. Jei matote pažeidimus, rašykite aktą. Nedelsdami. Jei pasirašote be prierašų, vėliau įrodinėt, kad tai vežėjo kaltė, bus labai sunku. Draudikai žiūri tik į dokumentus. Jie nejaučia sentimentų. O aš jaučiu, bet negaliu sau leisti mokėti iš savo kišenės.
Kaip atskirti patikimą vežėją nuo tokio, kuris pradings su mano daiktais?
Pažiūrėkite, ar jie turi įmonės kodą, faktinį adresą, ne tik gražų puslapį feisbuke. Paskambinkite – ar atsiliepi žmogus, ar tik botas? Aš žinau, kad tai skamba kaip močiutės pamokymai, bet pernai perdavėme policijai vieną atvejį, kai „vežėjas“ pasiėmė trijų žmonių daiktus ir... dingęs. Tiesiog. Nėra jo. Patikimas vežėjas siuntinių gabenimui į Angliją kasdien bus pasiekiamas telefonu turės sąskaitas, gerus ar blogus atsiliepimus, bet tikrus. Jei viskas per gražu – pabandykite įmones pagooglinti su žodžiu „apgaulė“.
Ar turėčiau pasitikėti vien tik geriausiais Google atsiliepimais?
Google... na, aš ten irgi esu, bet žinote, kaip tie rinkodaros skyriai dirba. Būna, kad penki atsiliepimai per savaitę parašyti panašiu stiliumi. Per panašiu. Apsidairykite forumuose, pavyzdžiui, lietuvių bendruomenėse Jungtinėje Karalystėje. Ten žmonės nesinervina dėl 4 žvaigždžių, jie rašo: „Vairuotojas Ivanas pavėlavo, bet paskambino – rekomenduoju.“ Tai yra tikras atsiliepimas. O jei viskas tobula, 50 penkių žvaigždučių, o nė vienos nuotraukos realaus vaizdo – hmm. Beje, atsiliepimai irgi ne Dievo balsas. Kartais ir geri vaikinai turi blogą dieną.
Kokią įrangą turi turėti tikras kasdienių reisų vežėjas?
Nebūtinai 2008 metų Mercedes su odiniu salonu. Svarbiausia – fiksuoti GPS sekimas, kad žinotumėte, kur siunta. Užtikrintas ryšys su vairuotoju. Sandėlis Lietuvoje ir sandėlis arba terminalas Anglijoje. Tvarkingas CMR (tai toks krovinio dokumentas). Jei vežėjas negali parodyti savo furgono nuotraukos arba sako, kad „viskas vyksta per partnerius“ – klaustukas. Aš asmeniškai mieliau mačiau seną, bet tvarkingą „Sprinterį“, nei išblizgintą, bet be draudimo... nesakykime kur. Svarbu, kad mašina važiuotų, o ne spindėtų.
Koks jūsų paskutinis patarimas žmogui, kuris skaito tai prieš pirmą siuntą?
Neraminkite. Rimtas vežėjas pats jums pasakys, ko nepasakėte paklausti. Paruoškite sąrašą, bet nepersistenkite – gyvenime visada yra kintamasis X. Jei siunčiate dovaną vaikams – siųskite. Jei siunčiate vertybes – apdrauskite. Jei nežinote, ar spės prieš gimtadienį – paklauskite atvirai. Aš per daug metų supratau, kad patikimas vežėjas siuntinių gabenimui į Angliją kasdien nėra tas, kuris žada stebuklus, o tas, kuris priima jūsų nerimą ir paverčia jį konkrečiu planu. Dabar jau galite paskambinti. Mes nebeturime ką slėpti.
Paskutinis žodis
Baigiant noriu tik pasakyti – rinkitės ne greitį, o sąžiningumą. Patikimas vežėjas siuntinių gabenimui į Angliją kasdien yra ne reklaminis šūkis, o kasdienė rutina, kuri reikalauja žmonių, patikimų mašinų ir tiesaus akių kontakto. Jei perskaitę tai suprantate, kad jūsų siunta svarbi ne tik jums, bet ir tam, kuris ją veža – jau laimėjote. Aš čia, jei kils klausimų. Telefonai nėra tik svetainei – jie man skamba. Kartais net per dažnai. Bet tai jau kita istorija.