Patikimas vežėjas į Angliją – Jūsų krovinio saugumas ir protų išlaikymas

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena – laikai keičiasi, o problemos lieka panašios, tik pasigirtaus „brexito“ bei daugiau popieriaus. Anksčiau būdavo paprasčiau: pakrovė, važiavai, iškrovė. Dabar, kai ieškote patikimo vežėjo į Angliją, tenka atsižvelgti į milijoną detalių, kurios praeityje neegzistavo. Klientai dažnai klausta, kaip atskirti tuos, kurie tik gražiai Kalvarijos gatvėje padrebėja nuo tikrų profesionalų. Čia nėra jokios mokslo, tiesiog reikia žinoti, į ką įduoti savo prekes, kad jos paktų į Londoną ar Mančesteriu, o ne pasilikstų kažkur Lietuvoje arba dingtų tarp Francūzijos ir Didžiosios Britanijos.

Kaip atpažinti profesionalą ir tą įkyrų „Brexitą“

Ar sunku rasti patikimą vežėją į Angliją šiais laikais?

Iš tiesų, tai tapo sudėtingiau nei prieš penkerius metus. Rinkoje gausu smulkių vežėjų, kurie nusipirka seną „volvą“ ir sako, kad jie – tarptautiniai meistrai. Tačiau patikimas vežėjas į Angliją turi ne tik techniką, bet ir žinias apie muitinę, kuri dabar yra pagrindinė bėda. Jūs turite klausti ne tik apie kainą, bet ir apie tai, ar jis moka užpildyti išankstinę deklaraciją. Jei jis staigiai ramiai atsilenkia arba pradeda kalbėti apie tai, kad „viskas bus tvarkoje“, patariu nelikti. Ten daugybā kliūčių.

Kokius dokumentus turi turėti normalus vežėjas?

Minimalus reikalavimas – tai galiojantis vairuotojo pažymėjimas ir CEM (tarptautinė vežimo licencija). Be to, jei krovinys eina pro tunelį, reikalingas specialus leidimas. O dabar dar ir JK muitinės registracijos numeris, jeigu vežėjas vykdo savo importo procedūras (kas retai, bet nutinka). Dažnai pamirštama apie draudimo polisą. Viskas turi būti tvarkinga, nes anglai ant smulkmenų sėdi kaip skruzdėlės ant cukraus. Vien trūkstamas pasirasymas CMR sąraše gali užkirsti kelią tūkstančių eurų siuntai.

Ar reikia rūpintis vairuotojo kalbų žiniomis?

Teoriškai ne, praktiškai – taip. Jei įvykia avarija arba muitinėje kyla neaiškumų, vairuotojas turėtų sugebėti bent suprasti, kas vyksta. Esu matęs situaciją, kur lietuvis vairuotojas neįstengė aiškiai paaiškinti pareigūnams Kenterberioje, kokia prekės kompozicija, ir rezultate – tris dienas sėdėjo lauke. Tai jūsų pinigai ir laikas. Geriau pasirinkti vežėją, kurio komanda kalba angliškai bent pradedančiojo lygio.

Ką tikrinti CMR konvencijoje?

Atidžiai pažiūrėkite, į ką įrašyta prekė, jos svoris ir kiekis. Tai svarbiausias dokumentas. Jei ten parašyta „detalės 1000 vnt.“, o viduje yra 500, o kita pusė – „atklotės“, tai problemtiška. Patikimas vežėjas į Angliją niekada neleis užpildyti CMR „ant kelio“ be jūsų patvirtinimo, ypač dabar, kai muitinė tikrina kiekvieną parduotuvę. Būna taip, kad klientai pats nežino ką siunčia, o vairuotojas tik pasirašo, o paskui sukelia kažkokį chaosą.

Ar mažos firmos gali būti patikimesnės už didžiąsias?

Kartais taip, kartais ne. Didelės korporacijos turi gerus procesus, bet jose vairuotojas yra tik numeris. Mažose firmose šeimininkas dažnai pats sėdi prie vairo ir žino, kad jei sugadinia prekę – jis tiesiog neteks kliento. Kai kuriems klientams drąsiau pasiužaduoti mažą, bet patikimą šeimyninę firmą, nei milžiną, kuriam jūsų siunta yra tik viena iš tūkstančio. Tačiau rizika ta, kad jei pasigauna liga arba sugenda mažos firmos sunkvezimis (tą klaidą padarysiu specialiai), atsarginio transporto gali ir nebūti.

Ar verta tikrinti atsiliepimus internete?

Žinoma, tačiau su nuolaida. Daugelis tų atsiliepimų yra užsakomi arba rašomi pačių vairuotojų giminaičių. Geriau klausti aplinkinių arba paieškoti informacijos profesionaliose feisbuko grupėse, kurioje logistikai dalinasi patirtimi. Jei matau, kad apie įmonę rašoma „nuoširdų“ pykimo dėl prarasto krovinio istorijų – aš vengiu. Nėra nieko blogiau, nei neišspręstas konfliktas dėl sugadintos brangios technikos.

Muitinė, dokumentai ir tas prakeiktas EORI

Kodėl dabar taip daug kalbama apie EORI numerį?

Nes be jo jūsų prekė net iš Lietuvos neišvažiuos (t.y. nepraeis išvykimo procedūros). Anglijai atsiskyrus, ji tapo trečiosios šalies rinka. EORI – tai tas identifikatorius, kurį turi tiek pirkėjas JK, tiek siuntėjas Lietuvoje. Be to, jei įmonė jų neturi, muitinė nuves krovinį į sandėlį ir laikys iki galo. O saugojimo tarifai ten tokie, kad pigiau tie prekes atgal atvežti ir išmesti. Nežinau, kodėl dar kas nors to neperžiūri, tai esminis dalykas.

Kas nutinka, jei dokumentuose yra klaidų?

Tiesiog stojate eilę ir laukiate. Muitinės sistemos yra automatizuotos, bet jei pateikiate neteisingą HS kodą – sistema išmes raudoną šviesą. Buvau atvejio, kur teko perrašyti deklaraciją šešis kartus dėl vienos raidės prekės pavadinime. Anglai labai griežti. Jie nesišoka, tiesiog uždaro vartus. Todėl patikimas vežėjas į Angliją visada patikrins dokumentus prieš važiuodamas į uostą, o ne kai jau jūsų furgonas stovi prie pat keltos.

Ar galima vežti prekes be muitinės tarpininko?

Techniškai taip, jei tai yra eksportas iš ES į JK. Tačiau darant tai savarankiškai, labai lengva suklysti su mokesčiais (PVM ir importo mokesčiais). Jei vertinate savo nervus, geriau sumokėkite tarpininkui 50–100 eurų už konsultaciją. Nes tas, kas atrodo paprasta pirmą kartą, tampa košmaru, kai reikia daryti korekcijas jau po to, kai prekė pasiekei pirkėją sandėlyje Šefilde.

Kas yra „Entry Summary Declaration“?

Tai būtent ta privaloma deklaracija, kurią reikia pateikti prieš atvykdant į JK uostą. Dabar daugelis vežėjų tai daro automatiškai per savo sistemas, bet reikia užtikrinti, kad duomenys teisingi. Jei to nepadarysite, gausite baudą, kuri gali būti didesnė už pačios siuntos vertę. Nemanau, jog kažkam norėtųsi mokėti šimtus eurų tik todėl, kad kas nors užmirė paspausti mygtuką sistemoje.

Ar visada reikia pilnos pirkimo–pardavimo sutarties?

Paprastai taip, ypač kai kalbame apie didesnes siuntas arba ne maisto prekes. Muitinė pareigūnai turi matyti, kad tai ne dovanos ir ne nelegalus pervežimas. Tarpininkai dažnai prašo įkelti ją į portalą. Kartais užtenka ir sąskaitos-faktūros, jei joje aiškiai nurodyta, kad prekė parduodama, tačiau geriau turėti visą rinkinį, kad nereikėtų aiškintis prieš pat krizę.

Kokios problemos kyla su maisto produktais?

Tai atskira istorija. Ten reikia veterinarinių sertifikatų, sanitario dokumentų. Anglai labai griežtai tikrina mėsos, pieno produktus. Vieną kartą teko matyti, kaip visas vagonas su lietuvišku duona buvo uždarytas, nes vienoje dėžėje trūko angliškai išversto sudėties. Absurdas, bet jie nejuokinga. Maisto produktų vežimas į Angliją be labai gerai paruoštų dokumentų yra lošimas.

Kainodaros pavojai ir paslėpti mokesčiai

Nuo ko priklauso krovinio vežimo į Angliją kaina?

Pirmiausia nuo degalų, tiksliau nuo to, kokia jų kaina tuo momentu. Po to – nuo vietos krovinio (LTL arba pilnas sunkvežimis). Taip pat labai didelę įtaką daro kuro priedlaida, kuri keičiasi kiekvieną savaitę. O žinoma, uosto rinkmenos ir kelionės trukmė. Per šventes kaina šuoliais aukštyn. Jei kas nors sako, kad kaina fiksuota metams – jis meluoja arba nežino, ką daro.

Ar gali kaina pasikeisti jau važiuojant?

Gali, ir tai įvyksta dažniau, norėtųsi tikėti. Jei tarkime, užšąla Lamanšas ir laivai neplenka, arba prasideda streikas Francūzijoje, vežėjas pridės laukimo kaštus. Čia be jokių žodžių. Tokios atvejai yra numatyti CMR sąlygose. Nėra patikimo vežėjo, kuris kitą pusę sumokėtų už savo stovėjimą eilėje dvi paras. Tai logistika, ne labdaros fondas.

Kokia vidutinė kaina vienam paletės vietai?

Sakykime taip: dabar tai svyruoja nuo 150 iki 250 eurų, priklausomai nuo to, kas yra viduje ir kur kelias. Jei tai Pavogta prekė arba pavojinga (ADR), kaina bus dvigubai didesnė. Anglija yra sala, todėl ten viskas brangiau. Užsisakykite kelioms savaitėms iš anksto – galima gauti gerą kainą, o skubant teks mokėti viską, ką pareikalauja pardavėjas paskutinę minutę.

Kodėl kai kurios įmonės siūlo neįtikėtinai žemas kainas?

Todėl, kad jūsų prekę gali įdėti į seną furgoną prieš kuriuo stovėjo kiaulės, arba uždirbs iš kuro priedlaidos, kurią pridės vėliau. Kartais tai – tiesiog apgavystė, imamas avansas ir dingstama. O jei nieko nedingsta, tada jums gali atėsti sąskaita už „papildomus išlaidas“, kurios nebuvo aptartos. Geriau mokėti daugiau, bet žinoti, kad atvyks.

Ar verta rūpintis draudimu?

Tai ne kas „verta“, tai privaloma. CMR draudimas įeina į kainą, bet jo ribos dažnai per mažos (apie 8,33 SDR vienam kilogramui). Jei vežiate 10 tonų elektronikos, tokios sumos nebus užtekti apželti nuostoliams. Būtinai klauskite apie „All Risk“ draudimą. Nustebau, kiek klientų apie tai sužino tik tada, kai sunkvezimis sprogsta arba užsidega. Ypač jei važiuojate per kalvotą Velsą.

Kas daro įtaką galutinei sumai?

Dar mokėjimo terminai. Kai kurie vežėjai taiko pirmadienio dėl to, kad pinigai pavėluoja. Ir žinoma, vietinis Anglijos mokestis (Heavy Goods Vehicle fee), kurį turi sumokėti kiekvienas į šalį įvažiuojantis sunkvezimis. Tas mokestis nuolat kyla. Tai smulkmena, bet sudaro didelę dalį galutinės sąskaitos, jei nėra įskaičiuota iš anksto.

Keliai, uostai ir praktinės problemos

Ką geriau rinktis: keltą arba tunelį?

Tunelį (Eurotunnel) dažniau renkasi tie, kurie skuba. Jis patikimesnis, mažiau priklauso nuo oro sąlygų. Keltas gali būti pigesnis, tačiau jis dažnai vėluoja dėl bangų arba darbininkų streikų Kalėje. Jeigu jūsų prekė skubia reikia Liverpulyje rytą, aš draustųsiu važiuoti per tunelį. Nors ten ir daugiau dokumentų su degalais (sistema ADR), tačiau tikimybė patekti į laiką gerokai didesnė.

Kur dažniausiai užstringa siuntos?

Angliškose uostuose, ypač Felikstou (Felixstowe) ir Imingeme (Immingham). Ten eilės gali būti po kelias paras. Jeigu jūsų prekė atkeliauja jūra iš trečiosios šalies, gali ten „užstrigti“ savaitę. Todėl labai svarbu sekti konteinerio numerius. Ir vėl gi – čia reikia gero muitinės brokerio, kuris gali judinti tą reikalą iš „išorės“.

Kaip elgtis, jei vairuotojas dingsta?

Pirmiausia skambinti į dispatcheriaus centrą. Jei niekas neatsako, rašyti pareiškimą policijai. Turbūt keista skambinti į Anglijos policiją dėl lietuviško sunkvežimio, bet kartais tai vienintelis būdas. Turėjau atvejį, kai vairuotojas nusprendė „pailsėti“ dviejų savaičių atostogų namuose nepranešęs niekam. Klientas buvo beveik išprotėjęs, kol radom jį tiesiai ties sienomis. Tokios istorijos ir gadina reputaciją.

Ar saugu vežti brangius daiktus „LTL“ būdu?

LTL (dalinė krovinių krovos) visada turi riziką, jūsų prekę gali uždengti kita arba nudėvėti. Nuo patirties sakau – brangius dalykus reikia siųsti pilnu reisu arba daliniu, bet tik su užrakinta dėže ir vaizdo stebėjimo kameromis kubo viduje. Niekada neleiskite, kad jūsų dėžė stovėtų viršuj kažko, kas juda. Pakrautoji mašina – vaiduoklis šiais laikais.

Kaip Anglijos greitkeliai veikia sunkvežiams visai kitaip?

Ten yra griežtos taisyklės. Negalima važiuoti antrąja juosta (ne visur, bet daugelyje vietų), o M25 greitkelį aplink Londres gali uždaryti dėl vėjo. Ir nepamirškite ULEZ zonon Londone – ten už kiekvieną senesnę mašiną reikia mokėti didelius mokesčius. Jeigu jūsų vežėjas to nežino, jis gali užvažiuoti į centrą ir susitraukti baudą, kurią vėliau bandys „nupush“ ant jūsų.

Ar dažnai įvyksta vogimai?

Nemažai, ypač stovint poilsio aikštelėse. Anglija yra tokia pati kaip ir Vokietija – plėšikai laukia, kai vairuotojas išlipa gerti kavos. Reikia, kad mašina būtų apsaugota GPS sektimais ir fizinėmis spynomis. Geriausia, jei furgonas turi „sleeper cab“ ir vairuotojas miega pilname pastoge, o ne be kyšio už degalines.

Kas daryti, jei pirkėjas atsisako priimti prekę?

Tai klasika. Atsisako todėl, kad prekė sugedusi, arba tiesiog jo neteko. Vežėjas negali jos palikti gatvėje. Jis privalo ją parvežti atgal, ir tada jums reikės sumokėti už dvigubą kelią. Tokiu atveju svarbu turėti aiškias sutartis su pirkėju, kas atsitinka atsisakymo atveju. Negali būti taip, kad mokate už vežimą, o pirkėjas sako „ateity, aš dabar to nereikia“.

Ar reikia specialios leidimams vairuotojui?

Jei krovinys yra pavojingas (ADR), vairuotojas turi turėti pažymėjimą. Jei mašina didesnė nei 3,5 tony, reikia „Driver CPC“ kvalifikacijos. Be to, nepamirškite apie kablių naudojimą. Anglai čia tikrina labai griežtai. Jei vairuotojas neužkabins kablio prie „sleeper“ aikštelėje – bauda tiesiai į rankas.

Išvada

Galiausiai, tiek metų šioje srityje išmokau vieno – pigiausias ir greičiausias variantas paprastai būna brangiausia klaida. Ieškodami patikimo vežėjo į Angliją, nežiūrėkite tik į euro ženklą, o į tai, ką tas žmogus sugeba pasakyti apie muitines dokumentus ir kaip jis elgsis, jei (Dievo forbid) sugs sunkvezimis. Pasidomėkite jo draudimu ir nepasikliaukite pažadais, kad „mes viską išsprendžiam“. Geriau praleisti valandą kalbėdamas su dėžės pirmine ir tikrinti CMR, nei mėgintis ieškoti dingusios siuntos Šiaurės Velse. Gerai paruošta ir apdengta draudimu – tai jūsų ramybės garantas.