Patikimas trapių prekių gabenimas į Angliją su garantuotu saugumu

Patikimas trapių prekių gabenimas į Angliją su garantuotu saugumu – skamba gražiai, bet aš per penkiolika metų šiame darbe mačiau visko. Žmonės gabena porcelianą, veidrodžius, stiklines vitrinas, elektroniką. Ir galvoja kad užtenka įmesti į dėžę, užklijuoti lipduką ir viskas bus gerai. Kelias iki Londono ilgas, o mašinos dunda ne visada lygiu asfaltu. Aš bandysiu paaiškinti kaip tai vyksta iš tikrųjų, be pripūstos rinkodaros kalbos. Nes realybė kiek kitokia nei brošiūroje.

Trapumas – kas tikrai lūžta, o kas tik atrodo

Ar televizorius laikomas trapiu daiktu gabenant į Angliją?

Taip, tikrai. Aš mačiau kaip OLED ekranai atvažiuoja su iškilimais viduje, nes dėžė buvo per minkšta arba daiktai buvo sustumti šalia svaresnių krovinių. Kelias į Angliją trunka dieną ar dvi, vibracija daro savo. Jei trūksta putų arba šoninės apsaugos – didelė tikimybė kad kentės. Geriau permokėti už kietą dėžę nei taisyti po to. Čia ne vieta kur verta taupyti. Aš taip sakau visiems klientams be išimčių ir kartais jie pyksta, bet grįžta padėkoti.

Ką reiškia – prekė trapi? Ar yra kažkokia oficiali lentelė?

Oficialios lentelės nėra, bet yra neparašytas susitarimas. Trapu laikomas daiktas kuris gali įskilti, sutrūkinėti arba sulūžti nuo smūgio ar staigaus stabdymo. Stiklas, porcelianas, keramika, elektronika su plonais ekranais. Medis jau nebe, nebent tikrai plonytis. Kartais klientai sako „o čia gi metalas“. Taip, bet jei ant stiklo – jau kita kalba. Aš pats dažnai klausiu kas viduje. Nesakau kad visada teisus esu, bet įtariu visada.

Ar medinis baldas gali būti trapis, ar tik stiklas ir porcelianas?

Medis gali būti netikėtai problematiškas. Vežėm į Notingamą XIX a. komodą – atrodo tvirta, bet kampai lipdyti, vibracija byrino. Restauruoti kainavo daugiau nei vežimas. Kitas atvejis – masyvo stalas su intarsija, smūgis ir lakas sutrūkinėjo. Ne stiklas, bet kentėjo. Trapių prekių sąrašas neapsiriboja tuo kas plūsta. Kartais tai daiktas kuriam kelionė į Angliją per sunki. Klientas kartais pyksta kad aš taip sakau, bet po to atsiunčia padėką.

Ar vežėjas gali atsisakyti vežti jei pats pasakau kad trapi?

Gali, ir turėtumėt tai suprasti. Kartais žmogus atsiveža kažką netinkamai supakuota – stiklinę lentyną be apsaugos, apvyniotą vien folija. Vežėjas mato kad žala neišvengiama, o kaltas bus jis. Prisiima tik jei įrašo į važtaraštį „pakuotė prasta“. Tada jei ką, jie ne kalti. (O gal ir kalti, bet aš čia ne teisininkas). Žodžiu, jei pats supakavote blogai – ne visi nori rizikuoti savo vardu. Aš pats esu atsisakęs tokių krovinių, nes nemėgstu aiškintis po to.

Pakavimas – ko geriau nesusikrauti pačiam

Ar galiu pats supakuoti ar tikrai reikia profesionalų pagalbos?

Pats gali, bet dažnai nepavyksta gerai. Mačiau žmonių kurie dėžę apklijuoja popieriumi ir galvoja kad tai tikras packing. Nereikia didelių pinigų profesionalams, bet reikia suprasti inerciją ir kampų silpnybes. Jei gabenate vieną lagaminą – kitas reikalas. Jei visas butas su stiklais – patikėkite kasdieniams specialistams. Kartais klientas sako „aš inžinierius“. Mačiau inžineriškai supakuotą krištolą neatlaikiusį pirmos valandos. Teorija ir vibracija – skirtingi dalykai.

Kiek sluoksnių burbuliukų plėvelės reikia veidrodžiui?

Daugiau nei du. Geriau tris, ir putplastis pagal kraštus. Aš nekenčiu burbuliukų plėvelės – ji neapsaugo kampų, o kampai gauna daugiausia smūgių. Veidrodis gali sulūžti jei dėžėje turi laisvės. Kartais klientas apsivynioja dešimt sluoksnių, o veidrodis dėžėje vaikšto kaip čiuožikas. Nesvarbu kiek plėvelės – lūš. Aš siūlau: apsivyniokite, į kietą dėžę, putas prijunkite taip kad nejudėtų.

Ar seni drabužiai ar popierius gali pakeisti specialias medžiagas?

Geriau negu nieko, bet blogiau negu specialios medžiagos. Nereikia snobauti – jei neturi nieko kito, džemperis aplink vazą gali išgelbėti. Tik drabužiai sugeria drėgmę, gali palikti dėmes ant porceliano, ir neužpildo tarpų kaip reikia. Popierius? Tik nespausdintas, nes dažai gali atitekti. Geriausia – putplastis, polisterolis, kartoniniai profiliai. Bet jei rinkiesi tarp drabužių ir tuščios dėžės – imk drabužius. Tik nepamiršk kad pakeliui į Angliją gali būti drėgna, o drabužiai – ne hermetiška apsauga.

Ką daryti jei netelpa į standartinę dėžę – ar galima palikti be?

Ne. Never. Blogiausia ką galima padaryti. Mačiau stiklines vitrinas apvyniotas siūlu ir lipnia juosta, be dėžės. Atvažiavus į Mančesterį – šipuliai. Jei netelpa į standartinę, reikia nestandartinės. Taip, brangiau. Reikia matuoti, kartais dviejų dėžių su tarpine. Bet palikti be – tai lyg išleisti vaiką į lietų be striukės. Kai vežate trapias prekes, dėžė – pirmoji ir paskutinė linija. Net jei didelė. Yra specialūs mediniai karkasai ar fūneros dėžės kaip jos vadinasi. Pasidarykite.

Ar pakanka kartoninės dėžės su senais laikraščiais?

Ne. Mitą matau dešimt metų. Laikraščiai nesugeria smūgio kaip putplastis, tik užpildo. Dar blogiau – palieka ant porceliano juodas dėmes nuo rašalo. Tada žmogus atsiduoda Londone ir galvoja kad vežėjas kaltas, o kaltas laikraštis. Dėžė turi būti dvigubos sienelės, užpildas – putų lakštai arba oro pagalvės. Laikraščiai tinka tik lengviems daiktams. Bet jei klausiate apie patikimą trapių prekių gabenimą į Angliją – neeksperimentuokit su sena spauda. Nusipirkite ruloną plėvelės, bus ramiau.

Transportas – kuo važiuoja ir kas dedasi kelyje

Kuo geriau vežti – keliomis mašinom ar viena didele?

Viena didelė privati saugiau, jei pilnas butas. Nes pervežimai su perkrovimais Kailyje rizikingesni. Kiekvienas perkrovimas – smūgio tikimybė. Jei vienas pianinas – dalinė apkrova gali būti tvarkinga, jei surišami. Bet ne visada kiti klientai pakuoja gerai. Mačiau kaip shared load vežėjas stumia savo dėžę į mano kliento daiktus. Privatus reisas brangesnis, bet kontroliuojamesnis. Žodžiu, jei turi ką gailestingumo vertą – varyk privačiai. Keli šimtai sutaupyti gali kainuoti brangų indų rinkinį.

Ar reikia specialios temperatūros transporte?

Dažniausiai ne, nebent meno dirbiniai arba senas porcelianas kuriam temperatūros svyravimai kenkia. Paprastam stiklui, veidrodžiams, elektronikai – užtenka standartinės. Svarbiau kad nebūtų drėgmės. Kartais mašinose kondensatas, ypač važiuojant kanalu arba lyjant. Kartonas suglemba, stiklas praranda atramą. Specialus termovilos retai reikia. Klientai klausia iš elegancijos. Aš sakau – nereikia complicuoti. Jei važiuojama žiemą, pakavimas turi būti pakankamai šiltas pats savaime, o ne mašina. Paprasta.

Kas vyksta jei mano daiktai kraunami iš vienos mašinos į kitą Paryžiuje?

Tai perkrovimas, ir aš jo negerbiu kalbant apie trapius daiktus. Ne todėl kad darbuotojai blogi – skuba, turi limitus, o jūsų dėžė nėra prioritetas. Kartą mačiau Prancūzijos terminale kaip mūsų dėžė nusileido ant betono. Niekas nenutiko dėl gero pakavimo, bet adrenalino buvo. Patikimas gabenimas dažnai reiškia – kuo mažiau rankų, tuo geriau. Tiesioginis reisas į Angliją brangesnis, bet svarstykite. Kitaip kalta ne žmogiška klaida, o sistemos spaudimas kurio jūs net neįtariate egzistuojant.

Ar vairuotojas žino, kad gale yra trapių daiktų?

Formaliai taip, jei dokumente parašyta. Realiai – jis negali žinoti kiekvienos dėžės turinio. Jis važiuoja, stabdo prie žiedų, aplenkia. Jis nėra jūsų giminaitis kad žinotų apie senelės vazą. Kelias duobėtas, amortizatoriai skirtingi. Vežėm į Birmingemą krištolą. Vairuotojas nulėmė duobę tamsoje. Stiklas atlaikė, bet kampiniai indai gavo mikroįtrūkius. Ar jis kaltas? Nežinau. Jis važiavo. Todėl pakavimas turi atlaikyti bet kokį vairuotoją. Negalite kontroliuoti kelio, galite kontroliuoti dėžę. Tai jūsų atsakomybė, ne jo.

Ką reiškia „krovinys be kito kontakto“?

Tai kai jūsų daiktai važiuoja vieni, neprisilietę prie svetimų. Privatus reisas. Grupaže visada yra kontaktas – kažkieno dėžė lies jūsų. Kartais saugu, kartais nelabai. Vežėm į Oksfordą porcelianą, šalia buvo metalinių įrankių komplektas. Įrankiai pajudėjo, dėžė gavo į šoną. Laimei, buvom įdėję medinius kampus. Be jų – būtume turėję problemą. „Be kito kontakto“ eliminuoja tai. Brangu, bet kai viduje senelės servizas – man rodos verta. Ypač jei ne viena, o dvidešimt dėžių.

Kainos, draudimas ir atsakomybės peripetijos

Kiek maždaug kainuoja patikimas trapių prekių gabenimas į Angliją?

Kaip paklaust kiek kainuoja mašina. Dvi dėžės grupaže – nuo poros šimtų. Pilnas butas su veidrodžiais – keli tūkstančiai. Svarbu ar kaina apima pakavimą. Kai kurie meta kainą be jo, paskui prikaupo. Aš patarčiau nesivilioti žemiausia kaina. Mačiau kas nutinka renkantis pigiausią – prekės sutrūkusios, o vežėjas nebeima ragelio. Anglijos kryptimi kainos nėra stebulingai mažos. Tarpusavy tariant – jei per pigu, kažkas ne taip. Geriau permokėti šimtu ir gauti daiktus sveikus.

Ar papildomas draudimas visada apmoka viską?

Ne. Dažnai turi franšizę, ir jei daiktas kainuoja mažiau – nieko negauni. Jei nepakavote tinkamai ir tai nustato ekspertizė – atsisako mokėti. Mačiau kai klientas supakavo meno kūrinį į antrą ranką dėžę, jis sudužo, draudimas pasakė „nekvalifikuota pakuotė“. Klientas pyko ant vežėjo, bet pats kaltas. Draudimas – ne stebuklingas skėtis. Reikia skaityti sutartį. Nuobodu kaip laukti autobuso, bet jei nenorite netekti tūkstančio – perskaitykite. Kitaip liekat su šukėmis.

Kas atsakingas jei vežėjas sudaužo mano veidrodį?

Priklauso nuo to kas kur pasirašė. Jei vežėjas pats pakuoja – jis atsakingas, bet CMR konvencija riboja sumą. Jei pats supakavote – ir žala dėl pakavimo, vežėjas laisvas. Įrodyti kas kaltas sudėtinga, trunka mėnesius. Aukso taisyklė: jei brangu – filmuokite kaip pakuojama, kaip įkeliama. Telefonas kišenėje – geriausias teisininkas. Nemoku visko pasakyti apie teismus, bet žinau kad vaizdas įslenka ryškiau nei žodžiai. Nepasikliaukite vien sutartimi.

Kodėl kai kurios įmonės tokios pigios – kur gaudos?

Ten kur jūs nematote. Taupo kasdienybėje: senos dėžės, be apsaugos, daiktai sukrauti netvarkingai. Kartais be licencijų, neapdraudę. Ne apie visus – jaunos sąžiningos kompanijos irgi būna pigios. Bet jei žemiau rinkos vidurkio gerokai, paklauskite kaip jie moka degalus. Drąsiai – kainos į Angliją nėra stebuklingai mažos. Pigus siūlymas dažnai reiškia kad kažkur nebus sutarta paslauga. Tada jūs su trupiniais Londone skambinate lietuvišku numeriu kuris nebejungia. Nemalonu, bet realu.

Ar žinote kas atsakingas jei daiktas sudūžta dėl prasto kelio?

CMR konvencija sako kad vežėjas atsako nuo A iki B taško. Net jei kaltas kelias – jis privalėjo vairuoti taip kad išvengti. Realybė? Jei nestabdė – kaltas. Jei duobė staigi, nematoma, naktis – gal ir ieškos kelininkų, bet šansai menki. Aš nežinau visų teisnių niuansų, ne advokatas, bet praktika rodo kalną nusineša vežėjas. Todėl gabenimas į Angliją reikalauja gero vairuotojo, ne tik gero kelio. Jis turi žinoti kur lėtinti. Kitaip jūs mokate tai ko nemačėte.

Etiketės ir paskutiniai patarimai prieš statant tašką

Ar etiketė „atsargiai“ ar „fragile“ dar ką nors reiškia Vakar Europoje?

Reiškia mažiau nei norėtumėte. Darbuotojai skuba, nemato arba neskiria laiko. Sistema greita, dėžė juda per juostas, krenta ant atskyrimo. Lipdukas „fragile“ jos nesustabdo. Kartais net ironiška – padeda atpažinti kad viduje lūžta, bet neapsaugo. Nepasikliaukite etikete kaip apsauga. Tai mandagumo gestas. Apsauga prasideda dviguba dėže ir putomis. Jei vairuotojas pamato lipduką ir atsargiau stabdo – jau laimėjimas. Bet nesitikėkite kad jis stebės kiekvieną posūkį dėl jūsų.

Ar galiu vežti stiklinę vitriną be dėžės jei gerai prilaikysiu?

Ne. Absoliučiai ne. Turbūt atsisakyčiau vežti net už dvigubą atlygį. Vitrina be dėžės – stiklas be odos. Nors prilaikysite, yra duobė, vėjas, kitas vairuotojas kuris staigiai stabdo. Be to, draudimas tokio krovinio nevertina. Jei pats sugalvojote taip – rizika jūsų. Kartą mačiau kaip žmogus vežė stiklinę lentyną ant čiužinio, prilaikė rankom, o staigus posūkis – kur? – Londone. Dūžo. Jei be dėžės – negausi nei pinigų, nei atgailos.

Ką daryti jei paketas atvykęs atrodo lyg su kuriuo važiavo?

Fiksuokite iškart. Nuotraukos, vaizdas, nepasirašykite važtaraščio be prierašo „su pažeidimais“. Kartais žmonės skuba, pamato sulamdytą kampą ir ramina save „bus gerai“. Po trijų dienų atidaro – skambina verkdamas. Jei dėžė šlapia, sutrypta, atšokusi – rašykite aktą. Pasirašę kad gavote tvarkingai, o paskui randate bėdą – niekas nepadės. Anglijoje be popierių jūs be ginklo. Skambinkite vežėjui tą pačią dieną. Geriau piktai ir aiškiai nei tyliai nusivilti.

Kiek laiko trunka žalos administravimas jei kas nutinka?

Ilgai. Ne savaitės. Pirmiausia pranešimas vežėjui, tada CMR draudikui, ekspertas vertina pakuotę ir žalą. Nuo dviejų mėnesių iki pusmečio. Jei ginčijama atsakomybė – metus. Kodėl taip ilgai? Sistema lėta, daug rankų. Žmonės galvoja kad gaus čekį kitą savaitę – ne. Todėl verčiau išleiskite pakavimui ir tiesioginiam reisui, nei paskui ieškokite teisingumo. Teisingumas yra, bet eina pėsčias.