Patikimas transportavimas mikroautobusais į Angliją kasdien – ką verta žinoti prieš sėdant į mašiną

Jau ne pirmą dešimtmetį vežu žmones į Angliją ir atgal. Kasdieniai reisai mikroautobusais tapo tokia norma, kad kai kurie net nebeįsivaizduoja kelionės kitaip. Bet štai bėda: ne viskas, kas skelbime gražiai atrodo, realiai ir vyksta. Vieni ieško pigiausio varianto į Londoną, kiti nori patikimo perkraustymo visam būtui. Aš pasakysiu taip – patikimas transportavimas mikroautobusais į Angliją kasdien kainuoja nuo 90 iki net 250 eurų, priklauso nuo sezono, daiktų kiekio ir ar važiuoji iš Vilniaus, ar iš kokio Rokiškio. Dabar papasakosiu viską, ko klientai manęs klausia vakarais, kai skambina nervinęsi prieš kelionę.

Pirmas kartas ir baisūs mitai

Ar kasdien tikrai važiuoja mikroautobusai į Londoną, ar čia marketingas?

Žinai ką, tas „kasdienis transportavimas“ kai kuriose skelbimų lentose yra toks pat tikras kaip ir mano pirmosios žmonos pažadas grįžti laiku. Realiai – taip, kasdieniai reisai vyksta, bet ne į visus miestus lygiai taip reguliariai. Į Londoną tikrai dažniausiai rasi vietą ir antradienį, ir šeštadienį. Į Birmingemą ar Notingamą – kartais reikia palaukti dieną kitą. Taigi jei skelbimai rėkauja „kasdien iš Vilniaus“, tikrink ar tai reiškia tavo miestą, ar tik Londoną. Būna ir taip, kad vežėjas surenka žmones tris dienas, o paskui paleidžia vieną reisą.

Kiek kainuoja bilietas Vilnius–Londonas ir ar galiu derėtis kaip turguj?

Priklauso – nenoriu taip pradėt, bet priklauso. Šiaip bilieto kaina svyruoja nuo maždaug 100 iki 180 eurų. Sezono metu gruodžio mėnesį gali šokti iki 220. Mačiau žmonių, kurie bando derėtis iki pusės kainos – sorry, bet tai ne persimonai Gariūnuose. Užtat jei važiuoji abiem kryptim, arba turi didelę grupę, arba veži siuntų daug – tada galima šnekėtis. Buvo klientas, vežėsi visą baldų komplektą kartu, nuėjo kaip su fūra, tai čia jau kitos kainos. Paprastam žmogui su lagaminu – kaina stabili, nekalbama.

O jei aš gyvenu Kaune, o ne Vilniuje – kaip mane pasiima?

Daugelis kasdienių reisų prasideda nuo sostinės, bet tai nereiškia, kad turi pėsčiom bristi į Vilnių. Paprastai iš Kauno pasiima kelias valandas anksčiau, Panevėžio, Jonavos, Ukmergės ir kitų miestelių žmones renka pakeliui. Aišku, jei gyveni kažkur Kuršėnuose ar prie pat Zarasų – gali tekti traukiniu ar automobiliu nuvažiuoti iki didesnio kelio. Negali mikroautobusas apsukti trijų šimtų kilometrų vingiais tik dėl vieno žmogaus. Nors teko ir taip matyti. Kartą vairuotojas pasiėmė žmogų iš tokio kaimo, kad net GPS nebežinojo ar ten kelias ar laukas.

Ar galiu vežtis katę? O šaldytuvą? O abu?

Vežtis gali tikrai daug ką, bet ne viskas keliauja vienodai. Gyvūnai – jei turi krepšį, veterinarinį pasą, katė ramiai pakelia kelias dienas. Šaldytuvas – jau kita stotelė, turi atitikti matmenis, o jei dar veikiantis su kompresoriumi – kai kurie vežėjai nerizikuoja, nes gali išsileisti dujos. Abu kartu? Bus ankšta. Būna klientų, kurie nori vežtis ir šunį, ir galą buto baldų. Tada jau mikroautobusas turi būti išskirtinai jums, arba jūs labai mandagūs kitiems keleiviams. Kartais paprasčiau išsiųsti daiktus atskirai. Nors aš pats esu matęs, kaip žmonės vežasi ir varles, ir augalus...

Kelyje: kas vyksta realiai

Kasdieniai reisai – ar vairuotojas tikrai nepavargsta, kai važiuoja kas antrą dieną?

Aš čia turiu pasakyti viešai nepatogų dalyką: yra įmonių, kurios vairuotojams leidžia poilsio tiek, kiek duoda Dievas, o yra tokių, kur jie sukasi kaip voverės rate. Kasdien važiuoti mikroautobusu į Angliją ir dar tai daryti saugiai įmanoma tik tada, kai dirba keletas vairuotojų poromis. Jei matote, kad tas pats vyras vairuoja iš Lietuvos į Londoną ir atgal be sustojimo – bėkite. Aš asmeniškai mačiau situaciją Belgijoje, kai vairuotojas tiesiog užmigo ant šoninio kelio. Laimei, nieko neatsitiko. Bet tai buvo ne mūsų mašina. Tokie dalykai dedasi.

Kur išlipadam pasimesti? Nes paskutinį kartą buvau kažkurioj degalinėj ir nieko nesupratau.

Paprastai stoja didesnėse degalinėse Prancūzijoje ir Belgijoje. Būna kelios standartinės vietos, kurios veikia nenutrūkstamai. O kad nieko nesupratai – na, tai normalu, ten viskas prancūziškai. Bet pamaitina, tualetai yra, kartais net dušai. Vieną kartą mes užsukome į tokią, kurą pasiėmėm, o ten kava buvo brangesnė nei kuras. Nebesugrįžom ten. Kelionėje sustojama kas tris–keturias valandas, bet vairuotojas sprendžia pagal nuovargį ir eiles. Svarbu nepamiršti pasiimti grynųjų, nes ne visur kortele praleis.

Kiek laiko truka kelionė iš Lietuvos į Londoną ir kodėl kartais 30 valandų?

Teoriškai maždaug 26–28 valandos. Praktiškai – nuo 24 iki net 35. Kodėl? Eilės kelyje, oras, o paskutinį kartą kolegai GPS užstrigo Londone ir jie ratą po ratą suko aplink Heathrow oro uostą. Dvi valandos dingo be žinios. (nors, jei atvirai, dabar pagalvojęs – dingo ne be žinios, žinojom kur esam, tiesiog ilgai sukojom aplink Heathrow, bet whatever) Žiemą kelias per Vokietiją slidinėjimo trasa gali tapti. Dar pasienis – kartas nuo karto tikrina krovinį, ypač jei veža siuntų. Tai normalu, kad terminai plaukioja.

O jei pasienyje sustabdys – ar manęs klausinės visko apie Brexitą?

Klausinės, bet ne tavęs asmeniškai, jei važiuoji kaip keleivis. Daugiau klausinėja vairuotojo dėl siuntų, deklaracijų, o keleiviams – pasas ir tiek. Bet aš čia visad suabejoju, nes taisyklės keičiasi. Rodos, dabar lietuviams dar nereikia vizų, bet jei vežiesi darbo įrankius, ar daug dešrų – gali įsiplieskti pašnekesys. Buvo atvejis, kai sustabdė dėl alkoholio. Vienas vyrukas vežėsi keturis lagaminus alaus. Muitinės darbuotojai nežinojo ar verkti, ar juoktis. Paėmė dalį. Tai Brexitą primena labiau tiems, kas veža krovinius.

Ar mikroautobuse yra tualetas? Nes aš seniau važiavau autobusu ir buvo baisu.

Ne, įprastame keleivių mikroautobuse tualeto nėra. Ten yra sėdynės, bagažo vieta, kartais televizoriukas, kuris neveikia. Nuo to ir skiriasi didelis autobusas nuo mikriuko. Bet sustojimai būna dažni. Jeigu turi problemų su šlapimo pūsle – atsiprašau – tai geriau sėskis arčiau praėjimo, o ne prie lango. Sustojimai kas kelios valandos pakankamai padeda. Nekenčiu to jausmo, kai reikia laukti. Kartą važiavau kaip keleivis, tai nenorėčiau patarti, bet pykino ne dėl tualeto, o dėl vairuotojo muzikos skonio.

Bagažas, perkraustymai ir keisti daiktai

Kiek lagaminų galiu pasiimti ir ar lagaminas = kėdė, jei aš ten prisuku?

Paprastai vienas didelis lagaminas ir rankinis bagažas – standartas. Bet žmonės išradingi. Prisukai sėdynėje ratus ir pavadinai lagaminu? Nu blyn. Rimtai, buvo klientas, kuris atitempė keturias kėdes, suvyniotas į plėvelę, ir sako – čia lagaminai, keliauja. Ne, brolau, tai baldai. Jei vežiesi papildomus daiktus – pranešk iš karto. Mikroautobuso bagažinė nėra fūros puspriekabė. Kartais ten telpa dar trys lagaminai, kartais – penki lagaminai ir du šuns narvai. Visada geriau pasakyti: „man reikia daugiau vietos“, negu nustebinti vairuotoją. Jis tada nervinasi, o nervinęsis vairuotojas – blogas ženklas.

Ar galima vežtis siuntas į Angliją su tuo pačiu mikroautobusu, kai pati nevažiuoju?

Taip, tai viena populiariausių paslaugų. Kasdienių reisų metu mikroautobusai dažnai pilni ne tik keleivių, bet ir siuntinių – dežučių, dviračių, dokumentų. Tu tiesiog perduodi daiktus Kaune ar Vilniuje, vairuotojas pristato adresatui Londone. Svarbu turėti tikslų adresą ir telefoną. Aš dažnai sakau: pakuotė turi būti normali, ne maisto produktai be termopakuočių. Buvo siunta – lietuviška duona. Atvažiavo kaip cemento plyta. Niekas nedžiūgavo. Kaina už siuntą priklauso nuo svorio ir matmenų, dažnai 30–80 eurų. Kartais pigiau nei paštas, kartais ne, bet greičiau tikrai.

O jei persikraustau visam – ar mikroautobusas tam tiks, ar reikia fūros?

Čia klasikinis klausimas. Buvo vaikinas, paskambino ir sako: „man tik sofa, šaldytuvas ir dešimt dėžių“. Atvažiavome – penkiasdešimt dėžių, sofa, šaldytuvas, dar valgomasis stalas. Mikroautobusas tam netiko. Reikėjo dviejų reisų arba fūros. Taigi jei turi daugiau nei 10–15 dėžių ir stambius baldus – rinkis perkraustymą su fūra. Nedideliam būteliui, studento kambariui – mikroautobusas super. Jame telpa maždaug 8–10 kubinių metrų. Daugelis to nesuvokia vizualiai. Aš pats irgi kartais nustembu, kiek ten galima sutalpinti, jei krauna profesionaliai. Bet geriau iš karto pasakyti kiek turi.

Kas jei mano daiktai subraškės kelyje? Ar yra draudimas?

Atsakymas, kurio daugelis nenori girdėti: retai kas turi normalų krovinių draudimą keleiviniame mikroautobuse. Yra vežėjų, kurie drąsiai vadinasi patikimais, o draudimo kaip ir turi, bet jis galioja tik nelaimingam atsitikimui. Krekęs stiklas nuo duobių – čia jau piktnaudžiavimas, ne draudimo atvejis. Aš žinau, kad mūsų mašinoje stengiamės pakloti antklodžių, pritvirtinti diržais, bet realybė – važiuoji 2000 kilometrų, drebėjimas vyksta. Jei veži elektroniką – imk ją su savimi į saloną. Brangių meno kūrinių geriau nespausti į bagažinę. Tai tiesiog... realybė. Ne viskas padengta.

Ar galiu vežtis maisto produktų – dešrų, svogūnų, kiaušinių?

Mama visados nori pridėti dešrų ir kiaušinių. Iš principo, asmeniniam naudojimui – taip, galima. Bet kiaušiniai kelyje... tu juos laikyk tvarkingai, kitaip bus omletas. Svogūnų kvapas nugrius visus keleivius. Dešros – jei vakuumuotos, norma. Buvo atvejis, kai vežėsiu šlapią kiaulieną be normalių pakuočių. Muitiniai pažiūrėjo ir paleido, bet pasiūlė kitą kartą geriau supakuoti. Aš pats mėgstu nusivežti lietuviško šokolado. Kartais sustojęs toje pačioje degalinėje per Prancūziją nusiperku krekerių, bet jie brangūs kaip auksas. Tai jei maistas supakuotas ir saikingai – veškis. Tik nesitikėk, kad tai pakeis kelionės komfortą.

Kainos, makleriai ir kaip nepasišikt sau į batus

Kodėl vieni vilioja kaina 80 eurų, o kiti nori 200 – kas čia per spektras?

80 eurų – arba akcija pačiam išvykimui, kai tuščias važiuoja atgal, arba triukas. Buvę atvejai, kai žmonės sumoka 80 eurų Facebook makleriui, o toks dingsta. 200 eurų – tai gali būti pikto sezono kaina, pilnas salonas, arba paprasčiausiai bandymas pasidaryti iš tavęs kvailį. Reali kasdienio transporto į Angliją kaina su normalia įmone yra 100–150 eurų. Mažiau nei 90 – klausk, ar turi licenciją, ar veža tvarkingai. Aš esu matęs mikroautobusų, kurie atrodo, kad surinkti iš dviejų sugedusių. Tokie dažnai ir siūlo po 70 eurų. Ar verta taupyt ant savo saugumo? Aš nesakyčiau.

Ar kasdienis transportas į Angliją reiškia, kad mikroautobusas pilnas žmonių kaip silkės?

Nebūtinai. Kartais būna keturi keleiviai, visi laimingi su savo sėdynėmis. Kartais – trylika žmonių, lagaminai ant kelių, kažkas rūko padangą. Kasdieniai reisai vyksta nepriklausomai nuo to, ar bus pilna mašina. Jeigu užsakyta – važiuoja. Bet taip, pasitaiko perkrautų. Legalus keleivinis mikroautobusas turi tiek vietų, kiek parašyta techniniame. Jei važiuoji aštuoniese ir sėdi devintas ant taburetės – tai nebelegalu. Aš pats tokioje mašinoje buvau pabėgęs vos pamatęs. Vairuotojas pyko, bet aš pasakiau – čia ne man. Saugu yra svarbiau nei pigi kaina.

Ar mokėti reikia iš anksto, ar galiu kai atvažiuosiu į Londoną?

Tvarkingi vežėjai paprastai prašo avanso 30–50 proc., o likutį – prieš kelionę arba jos metu. Aš nerekomenduočiau mokėti visos sumos prieš tris savaites, jei nepažįsti firmos. Buvo istorijų, kai žmonės pervedė pinigus į „Revolut“ arba „Paysera“ kažkokiam Dmitrijui iš skelbimuose, o tada telefonas išjungtas. Londonas toli, pinigų nebeatgausi. Aišku, jei tai normali kompanija, turinti svetainę, ofisą, atsiliepimus – tada avansas normalu. Bet jei kažkoks vaikinas su telefonu ir gražiu skelbimu – ne. Aš mokėčiau tik matydamas mašiną arba firmą, kurią kas nors rekomendavo gyvai.

Ar galiu gauti bilietą atgal – pvz., Londonas–Kaunas kasdien?

Taip, reisai veikia abiem kryptimis, bet turiu prisipažinti – grįžtantys iš Londono kasdieniai reisai kartais būna mažiau lanksčiai sudėlioti. Pavyzdžiui, pirmadienį rasti vietą lengviau nei sekmadienio vakarą, nes daugelis lenkų ir lietuvių važiuoja būtent sekmadieniais atgal į darbus. Tuomet vietų trūksta. O antradienį ar ketvirtadienį – laisviau. Kaina atgal paprastai tokia pati. Užsisakyti geriau bent porą savaičių į priekį, ypač jei turi didelės siuntos. Kartais tie patys vairuotojai suka ratą – pirmadienį iš Lietuvos, trečiadienį atgal. Štai tau ir kasdienis transportas į Angliją ratu.

Kur, kaip ir su kuo

Iš kurios vietos geriausiai išvažiuoti – Vilnius, Kaunas, Panevėžys?

Vilnius – patogiausia, daugiausia pasirinkimo, daug kasdienių reisų. Kaunas – viskas vyksta sklandžiai, tik dažniausiai renkami pakeliui. Panevėžys – išeitis šiaurės lietuviams, bet nepamiršk, kad mikroautobusas turi tave paimti, o tai vėluoja išvykimą kitiems, ypač jeigu jų yra daugiau negu du. Jei gyveni pietuose – rinkis Vilnių ar Kauną. Šiaurėje – Panevėžys arba Šiauliai. Kartais žmonės iš Klaipėdos važiuoja iki Kauno, kad nebelauktų. Aš pats siūlyčiau rinktis miestą pagal greitkelį – jei prie arti A1 ar A2 magistralės, tave paims be problemų. Jei glūdumoje – gali tekti žiūrėti autobusą.

Iš kur mane pasiims – nuo namų durų, ar nuo stoties?

Dalis firmų siūlo paėmimą nuo durų, ypač jei gyveni centre. Bet jei kieme žvyrkelis, kuriuo brangus Mercedes nesulįs – net nesvajok. Stotis, didelė degalinė arba prekybos centro aikštelė – standartiniai variantai. Kartais vairuotojas pasiūlo atsiimti tave namų, bet dėl to gali tekti mokėti 10–20 eurų papildomai. Aš pats mėgstu, kai žmogus ateina iki normalaus susitikimo taško. Taip greičiau visiems. Buvo klientė, kuri bandė įtikinti, kad mūsų mikroautobusas privažiuos prie jos sodo namelio. Atrodo, ten vienas ratas gali atšokti. Nuvirto ant šono ne, bet nervų kainavo.

Į kuriuos miestus Anglijoj nuveža – tik Londoną, ar ir Birmingemą, Mančesterį?

Londonas – absoliuti klasika. Birmingemas, Mančesteris, Lesteris, Noridžas – irgi populiarūs. Kai kurie vežėjai važiuoja iki Bristolio ar net Velso. Šiaurėje – Newcastle, Šefildas. Bet jei gyveni kažkur Gloučesteršyre ar arti jūros pakrantės tarp akmenų – ko gero, teks nuvažiuoti iki artimiausio didelio miesto. Patikimiausios įmonės, kasdien transportuojančios mikroautobusais, dažniausiai sukasi apie M1 greitkelį ir jo apylinkes. Tolimiau – reikia derėtis arba persėsti. Aš asmeniškai mėgstu, kai žmonės klausia tiesiai: „o į Mančesterį kasdien važiuojate?“ – taip, važiuojame, bet ne visada kiekvieną dieną tiesiogiai.

Ar vairuotojas kalba angliškai, jei muitinėje reikės kažką aiškinti?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba angliškai pakankamai, kad nusipirktų kavos ir paaiškintų muitinei apie krovinį. Bet yra ir tokių, kurie su muitininkais bendrauja per gestus. Rimtai. Keleiviams paprastai nereikia nieko aiškinti – tu rodai pasą, šypsaisi, vary toliau. Muitinės darbuotojai klausinėja tik jei turi kažką įtartiną. Jeigu pats moki anglų kalbą – puiku, gali padėti, bet tai ne tavo pareiga. Buvo vienas vairuotojas, kuris visada prašydavo keleivio, kuris geriausiai kalba angliškai, kad atsistotų prie lango kai eilė ribotoji. Ne visada veikia, bet juokinga prisiminti.

Koks mikroautobusas – naujas Mercedes ar koks nors rūpestis ant ratų?

Nauji Mercedes Sprinteriai – svajonė. Deja, realybėje pasitaiko visko. Yra puikių 2019 metų mašinų su odinėmis sėdynėmis, WiFi ir kavos aparatu. Yra ir tokių, kur bakas laša, salone dvokia sena mašininė alyva, o durys užsidaro tik iš trečio karto. Tas rūpestis ant ratų dar važiuoja, nes žmonės perka skelbimuose po 3000 eurų ir verčia vežėju. Aš nekalbu apie savo kolegas dabar – tiesiog apie rinką. Tokie dažnai siūlo ir pigiausią kainą. Tai jei skambini ir vairuotojas sako, kad jo mikroautobusas „gerai lekia“, paklausk, ar lekia tave, ar tavo daiktus į griovį.

O jei kelionės metu sulūš mašina – ką tada?

Tada sėdi ir lauki. Šiaip rimtai – tvarkingos įmonės turi techninę pagalbą Europoje. Mes turime kontaktus Vokietijoje, Prancūzijoje. Kartais gedimas nedidelis – pusvalandis ir judam. Kartais rimtesnis – reikia perkraustyti į kitą mašiną ar laukti pamainos. Buvo atvejis Belgijoje, kai sulūžo pavarų dėžė. Šešios valandos, šaltoka, keleiviai pikti. Bet atvažiavo pamaina, persėdo visi, nuvežė. Blogiausia, kai gedimas nutinka ne Europoje, o kur nors Lenkijos glūdumoje. Tada laiko daugiau. Tai taip, tokie dalykai pasitaiko. Nėra kelionių be rūpesčių. Svarbu, kad firma turėtų planą B.

Paskutiniai klausimai prieš išvažiuojant

Ką daryti, jei aš pavėlavau 10 minučių, o mikroautobusas jau išvažiavo?

Dešimt minučių – tai riba. Mes paprastai laukiame iki 15, bet jei turi dar tris žmones, laukiančius kitame mieste – negali vėlintis iki begalybės. Buvo situacija, kai klientas buvo sutaręs dėl susitikimo vienoje degalinėje, o atvažiavo į kitą – panašaus pavadinimo. Mes laukėme 20 minučių, paskambinome, jis neatsiliepė. Išvažiavome. Jis liko ant asfalto. Jeigu vėluoji – skambink is anksto, pasakyk. Mes ne monstrai, galim sustot kitur arba palaukt, jei žinom. Bet tyliai viltis, kad mikroautobusas tave be žodžių palauks – naivu. Kitą kartą palauksiu, jei žinosiu.

Kodėl verta rinktis patikimą transportavimą mikroautobusais, o ne pirmą pasitaikiusį skelbimą?

Tiesiog rinkis tuos, kurie turi ką prarasti. Patikimas transportavimas mikroautobusais į Angliją kasdien – tai kai turi ofisą, licencijas, o ne tik gražų skelbimą. Nes pirmas pasitaikęs gali būti Ivanas, kuris šiandien nusprendė užsidirbti. Aš mačiau per savo praktiką ir graudžių ašarų, ir laimingų žmonių, kurie sakė – labai ačiū, kad neapgavot. Skamba kaip reklama? Galbūt. Bet taip yra. Pasitikrink, skaityk atsiliepimus, paklausk kaimyno. Neegzistuoja stebuklingai pigus ir kartu tobulas pervežimas. Būna pigu, būna brangu, bet saugumas neturėtų būti paskutinis kriterijus.

Tai va, jei tau reikalingas patikimas transportavimas mikroautobusais į Angliją kasdien – nepulk pirmo skelbimo. Pagalvok, ar tau svarbiau kaina, ar ramus miegas kelyje. Per tiek metų supratau, kad patikimumas nėra tas pats, kas brangumas. Kartais tereikia normalaus paaiškinimo, kas bus, ir žmogus jau jaučiasi saugiau. Rinkis tuos, kurie dirba atvirai, kurie nebijo pasakyti ir ne taip. Kelionė į Londoną ar Birmingemą gali būti normali, jei žinai sąlygas. Sėkmės kelyje ir neužsispyri ant vairuotojo. Skambink, jei ką.