Patikimas transportavimas į Angliją: mikroautobusais reguliariai

Sveikas. Tai kad čia sėdi ir skaitai apie pervežimus į Angliją, reiškia, kad greičiausiai kraustaisi ar važiuoji aplankyti žmonių. Aš čia jau dvidešimt ketvirti metai, kai vežioju daiktus ir žmones tarptautiniuose maršrutuose, ir mikroautobusai – tai mūsų duona kasdienė. Kai kam atrodo, kad patikimas transportavimas į Angliją mikroautobusais reguliariai yra paprastas reikalas – atsisėdi ir važiuoji. Deja, realybė kiek margesnė. Kartais vairuotojai pavargsta, kartais oro kondicionierius užstringa, o kartais klientas atsibunda sugalvojęs, kad turi dar du lagaminus, kurių neužsakė. Bet apie viską nuo pradžių.

Maršrutai, tvarkaraščiai ir realybė

Kiek kartų per savaitę važiuoja mikroautobusai į Angliją?

Tai žiūrėk, paprastai iš Lietuvos į Angliją reguliarūs reisai mikroautobusais būna du–trys kartus per savaitę, bet čia labai priklauso nuo sezono. Žiemą, kai visi jau išvažiavę, kartais ir kartą padarysime. Vasarą – užpilam visus šiltus mėnesius. Šiaip aš dažniausiai važiuoju pirmadieniais ir ketvirtadieniais, bet būna, kad antradienį susirenka grupė ir tiesiog išriedam. Svarbiausia – neieškok tikslaus tvarkaraščio kaip autobuse iš Vilniaus į Kauną. Čia visada truputį lankstiau. Pasiskambink savaitei iki kelionės, tada tiksliai žinosi.

Ar tikrai paimsite iš namų Vilniuje, ar turiu kur nors atvažiuoti?

Nu, teorijoj – taip, paėmimas iš namų Vilniuje ar kitur yra standartas, bet tik jei gyveni ne kokioj užmiesty. Jei butas senamiestyje, kur vienpusė gatvė ir su mikroautobusu ten nepralįsi – tada jau kitaip. Kartais tenka nujoti iki artimiausios stovėjimo aikštelės ar degalinės. Buvę atvejų, kai klientas gyvena devintame aukšte be lifto, lagaminų krūva, o mes mikroautobuse jau keturi keleiviai. Tada tenka derėtis. Geriausiai – sutark dėl vietos, kur patogu sustoti, kai užsakinėji. Ne visada viskas kaip rodo reklamose su laimingais veidais.

Iš kurio miesto geriausia išvykti – Vilniaus, Kauno ar Panevėžio?

Jeigu klausia kur patogiausia, sakyčiau, kad iš Vilniaus, nes ten didžiausia srauto dalis, bet iš tikrųjų skirtumo didelio nėra. Kartais klientai iš Panevėžio sumoka truputį mažiau, nes vairuotojui nereikia specialiai nukrypti – jis pro miestą pravažiuoja taksi keliu. Bet jei esi Kaune, irgi nieko tokio, dažniausiai paims tave prie automagistralės ar sutartos vietos. Svarbu ne miestas, o tai, ar tavo data sutampa su reisu. Buvau matęs, kai žmogus ėjo lėkti iš Šiaulių į Vilnių, o mikroautobusas pasirodo ir per Šiaulius važiavo. Tiesiog nepasiteiravo. Daryk taip, kad neprisidurtum darbo.

Ar važiuojama tik į Londoną, ar numatomi reisai ir į Mančesterį, Birmingamą?

Londonas – tai kaip pagrindinė stotis, ten metai iš metų dauguma. Bet patikimas transportavimas į Angliją mikroautobusais reguliariai būna ir į Birmingamą, ir į Mančesterį, tik rečiau. Kartais į Liiverpulį, Lidsą, Nottinhamą – žiūrint, kiek klientų susirenka. Jei esi vienas, o likusieji du į Londoną, tavo Mančesteris gali kainuoti papildomai arba teks persėsti. Būna, kad vežėjas pasako „taip, važiuojam“, o paskui paskutinę dieną paskambina, kad Mančesteris atšauktas, nes trūksta keleivių. Taip nutinka. Visada klausk antrą kartą prieš išvažiuodamas.

Kiek laiko iš tikrųjų trunka kelionė iki Londono, jei ten mažai sustojimų?

Na, teoriškai apie trisdešimt dvi valandas, bet praktikoje visada ilgiau. Vieną kartą vežiau grupę – keltas vėlavo dvi valandas dėl kažkokių gedimų, paskui Vokietijoj spūstis ant autobano, uff, žodžiu, atvažiavom po trisdešimt aštuonių valandų. Žmonės buvo pikti, suprantama. Jei vairuotojas neviršija greičio – o neturėtų – tada laikas irgi kiek pailgėja. Sakau, kelionė, o ne skrydis lėktuvu. Sustojimai pavalgyt, pasikeist vairuotojui, tualetai. Negali nubėgt kaip koks paštas.

Kainos, bagažas ir tai, ką slepia mažos raidės

Kiek dabar kainuoja vieta mikroautobuse į Angliją, jei vežuosi du lagaminus?

Žiūrėk, šiuo metu norma tokia – nuo devyniasdešimt iki šimto penkiasdešimt eurų į Londono pusę, priklauso nuo sezono ir to, kiek daiktų tempiesi. Du lagaminai – tai dar ne katastrofa, dažniausiai įeina į standartinę kainą. Bet jei tie lagaminai daugiau primena šaldytuvų dėžes – tada jau gali paprašyti antraičio mokesčio. Buvęs klientas man rodė du "lagaminus", kurie buvo tiesiog kartoninės dėžės iš baldų parduotuvės. Aš žinau, kad visi taupom, bet kartais tenka priminti, kad mikroautobuse vietos nėra begalinės. Skambink, pasakysiu tiksliau pagal datą.

Ar kaina skiriasi, jei važiuoju iš Klaipėdos, o ne iš Vilniaus ar Kauno?

Taip, paprastai skiriasi, bet ne tokia suma, kad šoktų širdis į kulnus. Iš Klaipėdos gali tekti primokėt dvidešimt–trisdešimt eurų, nes maršrutas pailgėja kokiais keturiais šimtais kilometrų. Mes planuojam taip, kad mikroautobusas į Angliją reguliariai važiuoja per pajūrio miestus tik jei surenkama grupelė, o jei ne – tu važiuoji į Kauną ar Vilnių pats. Kartais aš pats nebesuprantu, kodėl klientas iš Klaipėdos nenori nuvažiuoti iki Kauno, o paskui skundžiasi, kad kelionė brangi. Na, atstumas yra atstumas, nieko nepakeisi.

Ar reikia mokėti atskirai už keltą per Lamanšą, ar jis įskaičiuotas?

Čia yra toks momentas – kai kurie vežėjai kainą sudaro jau su keltu, kiti prideda kaip priedą. Aš asmeniškai mėgstu viską sakyti iš anksto ir įtraukti į bendrą sumą, nes nemėgstu staigmenų. Bet buvę ir taip, kad klientas susimoka šimtą eurų, o paskui pareina vairuotojas rinkti dar dvidešimt penkis už keltą. Kodėl? Todėl kad skelbime buvo parašyta mažomis raidėmis „kaina be kelto“. Tai va, skaityk sutartis, netikėk tik skelbimų antraštėm. Aš čia jau įsižeidęs ne tame, tiesiog gaila žmonių. Dėl to ir sakau – visada klausk.

Ar į kainą įeina kokia nors maitinimas, ar tik kava su sumuštiniu?

Klausimas geras. Dažniausiai – niekas neįeina, kartais vairuotojas pasiūlo kavos ir sumuštinį iš savo kišenės, ypač jei vyksta ilgai. Aš asmeniškai per keliones stengiuosi nuvažiuot į normalią kelių užkandinę, kur gali nusipirkti karštą sriubą. Bet tai nėra taisyklė – tai labiau gera valia. Praeitais metais vienas vaikinas atsivežė savo termosą su žirnių sriuba, visą kelią tik jis ir kvapino mikroautobusą. Tai va, jei nori garantijų – pasiimk savo užkandžių. Tik be majonezo ant laiko, nes po to... patikėk, nenori tos smarvės mašinoj.

Kodėl vieni pervežėjai į Angliją prašo šimto penkiasdešimt, o kiti aštuoniasdešimt – kas čia per gudrybė?

Gudrybės gali būti įvairios. Kartais brangiau dėl to, kad vežėjas dirba legaliai, turi draudimą, licencijas ir normaliai apmokamus vairuotojus. Pigiau – na, ten gali būti visko. Mačiau mikroautobusą, kur sėdynės sukiosios iš lauko keleto, o stabdžiai... gerai, nebus tokių detalių. Bet faktas, kad jei kaina per žema, kažkur nupjauta. Gali būti, kad vairuotojas dirba jau tris dienas be miego, arba kad tavo daiktai bus permesti į kitą mašiną pakeliui. Patikimas transportavimas į Angliją turi savo kainą. Nesu ekonomistas, bet dvidešimt metų sako, kad pigiausia ne visada geriausia.

Kaip atrodo kelionė – ne iš reklaminio lankstinuko

Kiek žmonių sėdi mikroautobuse, ar tikrai tik aštuoni, o gal prisigrūsta dvylika?

Pagal taisykles mikroautobuse keleivių skaičius priklauso nuo sėdynių, ir vežėjas neturėtų prigrūsti daugiau. Realybėj pasitaiko visko. Aš pats neimu daugiau nei aštuonių į standartinį devynvietį – visada palieku vietą bagažui ir kvapui. Bet žinau kolegų, kur prispaudžia vienuolika, ir dar lagaminai ant kelių. Buvo atvejis – skambina man klientė po kelionės su kažkuo kitu, sako, kad važiavo ant sulankstomos kėdutės koridoriuje. Tai... aš nežinau, kaip ten kas, bet tai jau ne keleivių vežimas, tai kokia nors kitokia logistika. Rinkis protingai.

Ar vairuotojai keičiasi pakeliui, ar vienas vairuoja visas trisdešimt valandų?

Ne, vienas nevažiuoja, bent jau pas mus. Poilsio laikas – privalomas dalykas, ypač tarptautiniuose reisuose. Paprastai būna du vairuotojai, kartais trys, jei labai skubu. Keitimas vyksta kur nors Vokietijoje ar Nyderlanduose, tiesiog sustoja degalinėje, vienas nueina pagulėt, kitas sėda. Buvo taip, kad vienas vairuotojas susirgo pakeliui – maratonas, temperatūra. Tada teko man pačiam sėsti už vairo iš Frankfurto iki Londono, nors turėjau būti tik dispečeris. Ką padarysi, žmogiški dalykai. Bet tokios situacijos retos, tiesą pasakius.

Kur jūs, vairuotojai, miegate – ar tikrai poilsio zonose, kaip rodo nuotraukose?

Nuotraukos – tai nuotraukos. Kartais miegame normaliuose moteliuose, jei laikas leidžia ir biudžetas leidžia. Kartais – tiesiog automobilių aikštelėje prie kabinos pasikeitus. Aš asmeniškai mėgstu ramias degalines su dušais, bet puikiai suprantu, kad ne visur toks patogumas. Klientai miega sėdynėse, atsineša pagalves. Buvę taip, kad nuvykom iki keltų uosto per anksti, teko palaukt šešias valandas. Tada visi bematant tapom viena didelė bendruomene, dalinomės koldūnais iš termosų. Prisiminimas išties geras, nors tuo metu norėjosi miego.

Ar oro kondicionierius veikia normaliai, nes anąkart skridau lėktuvu, kuriame neveikė, ir dabar bijau visko?

Haha, suprantu tavo traumą. Mikroautobusuose oro kondicionierius paprastai veikia, bet, tiesą sakant, vasarą, kai lauke trisdešimt penki, jis irgi visko neišgelbės. Būna, kad užstringa kur nors Prancūzijos pietuose, tada atidarai langą ir važiuoji kaip senais laikais. Aš visada prieš reisą tikrinu visus agregatus, bet technika – technika. Kartais vairuotojas pamiršta įjungti cirkuliaciją ir žmonės prakaituoja pirmas valandas, kol kas nors parašo komentarą. Sakau atvirai – šiltuoju metu pasiimk plonus drabužius ir vandenį. Tada jau kaip lemtis leis.

Ar tikrai sustojama kas keturias valandas, ar kartais vairuotojas nurūko nepasakęs?

Pagal įstatymus privaloma daryti pertraukas, bet pasitaiko visokių charakterių. Aš asmeniškai stengiuosi sustoti kas dvi su puse–tris valandas, nes žmonės nori tualeto, ypač pagyvenę. Buvau matęs kolegą, kuris vairavo kaip užkerėtas, sustodavo tik kai kritiškai reikėjo degalų. Jo keleiviai buvo supykę, teko aiškintis kitą dieną. Patarimas – jei jauti, kad reikia tualeto, nebijok prašyti. Normalus vairuotojas nesupyks. O jei pyksta – tai jau ne tavo problema, o jo charakterio. Tiesiog nesakyk „galiu dar palaukt“, nes paskui kenčia visi mikroautobuse.

Ar galima prašyti sustoti ne tam skirtoje vietoje, jei labai reikia tualeto?

Žinai, atsitinka visiems. Aš neprieštarauju vieninteliam prašymui per visą kelionę, jei pasakyk laiku. Bet jei tai vyksta kas valandą – tada jau klausimas, ar ne dėl ko kito. Buvo taip: moteris paprašė pakelėje, nes vaistai slėgė. Sustojau ūkininkų lauke, apsisuko visa karvė, bet ko nepadarysi žmogui, kuriam bloga. Tik nepradėk prašinėt vonios kavinėje, kuri už trijų kilometrų, kai prieš penkiolika minučių pravažiavom poilsio zoną. Čia jau truputį nepagarba visiems kitiems, kurie laikėsi plano. Valio tiems, kurie laiko iki degalinės.

Dokumentai, bagažo taisyklės ir keistos situacijos

Ar galiu vežtis dviratį – arba, va, radijas... ne, geriau paklausiu apie dviratį?

Vežtis galima, bet turi pranešti iš anksto, nes dviratis išardytas užima be proto vietos. Vieną kartą klientas pasakė, kad turi tik „mažą sulankstomą“, o atvežė kalnų dviratį be atsuktų ratų (tiksliau – ratai buvo, bet jis nenorėjo jų nuimti, galvojo, kad tilps). Teko padėt prie sėdynių ir visa kelionė buvo su aštrais galais į nugaras. Bet jei pats ardi ir supakuoji – viskas tvarkinga. Tik sakyk iš anksto, kad mes pasiskaičiuotumėm laisvą vietą.

Ką daryti, jei muitinėje paklausia, kiek turi grynųjų, o aš nesuplanavęs?

Oho, jei turi didžiules sumas, tai turėtum deklaruot, nes ES išvykstant tam tikros ribos galiojo, nors mes į UK važiuojam, ten jau nebe ES... palauk, dabar Brexit, ten taisyklės pasikeitusios. Kaip ten tiksliai su grynaisiais, šimtu procentų nepasakysiu, nes muitinės taisyklės keičiasi kasmet, bet mano patarimas – nesinešk keliolikos tūkstančių be dokumentų. Buvęs atvejis, kai vyras vežėsi dvylika tūkstančių eurų dėžėje po bateliais – teko aiškintis valandas. Geriau banko pavedimas, rimtai. Aš tai tokiu būdu pinigų nevežu jau metų metus.

Ar dabar po Brexit viskas kitaip, ir ar jūs padedate tvarkyti dokumentus?

Dabar viskas kitaip, bet... kartu ir panašiai. UK nebe ES, taip, pareikšti daiktus tenka kruopščiau, ypač jei vežiesi namų apyvokos daiktus emigruodamas. Mes, kaip vežėjai, padedame pagal išgales – paruošiame krovinio aprašymus, padedame užpildyti CMR, jei reikia. Bet mes nesame muitinės agentai, nors kartais klientai mus taip vadina (atsiprašau, ne visai teisinga profesija). Jei vežiesi mašiną arba verslo prekes – ten jau reikia tikrų dokumentų specialistų, o ne mikroautobuso vairuotojo, kuris skuba į Doverį. Galiu rekomenduot patikimus žmones, bet pats sudarinėti muitinės deklaracijų nesėsiu.

Ar galiu nusiųsti siuntinį kartu su jūsų reisu, jei pats nevažiuoju?

Taip, tai vadinama pasiuntiniu per vežėją. Labai populiarūs – žmonės siunčia dokumentus, drabužius, kartais net šaldytuvus, nors tų nerekomenduočiau. Būtina, kad abiejose pusėse būtų žmogus, kuris perima. Aš pats imu siuntas į Angliją reguliariai, bet visada prašau sąrašo, ką vežam. Buvo, kad moteris siuntė dėžę, o viduje – džemperiai, obuoliai ir... na, aš neruošęs muitinei aiškint, kodėl trys kilogramai obuolių keliauja į Lutoną. Šaldyti produktai – ne. Gyvūnai – taip pat ne. Paprasti daiktai – taip.

Koks bagažo svoris leidžiamas, nes matau, kad žmonės vežiasi kartonines dėžes?

Standartiškai – trisdešimt–trisdešimt penki kilogramai, bet čia labiau gairės. Kartoninės dėžės dažnai lengvesnės už lagaminus, bet didesnės, todėl bėda ne svoris, o tūris. Aš jau lyrinis dėl tų dėžių, nes po penkiolikos metų dar žinau, kad kai kurios išsilaikys, o kai kurios... atsidarys durų angos gale. Buvę taip, kad dėžė su stiklais atvažiavo į Birminghamą kaip dėlionė. Tad jei renkiesi dėžę – lipni juosta geriausia investicija. Ir nepamiršk užrašyti vardo ant visų pusių, nes sandėliuose tokios dažnai nukeliauja į šoną.

Kai viskas necukruota ir nutinka kebli

Ar pervežimas internetu iš Lietuvos į Angliją visada saugus, ar pasitaiko aferistų?

Nea, internete pilna visko. Aš savo klientus dažniausiai gaunu pagal rekomendacijas, bet žinau kolegų, kurie niekada neatneša daiktų. Buvo istorija, kad vaikinas paėmė avansą trisdešimt eurų nuo dvidešimties žmonių tiesiog iš Facebook grupės, o paskui ištrynė profilį. Dingo kaip į vandenį. Patikimas transportavimas į Angliją egzistuoja tik tada, kai yra adresas, licencija, sutartis ir galimybė paskambint, o ne tik Messenger žinutė. Netikėk, jei kaina žemesnė už autobuso bilietą. Rimtas darbas turi savo kainą, ir aš jau per senas, kad gaučiau akių dulkėmis.

Kas bus, jei mikroautobusą sustabdys policija Prancūzijoje ir pasirodys, kad vairuotojas viršijo valandas?

Tai baisu, bet realu. Yra tachografai, bet būna ir taip, kad kažkas nusuka arba vairuotojas pats padaro klaidą. Jei sustabdo, vėluoji, o kartais bauda – keleiviams tiesioginis pavojus negręsia, bet visas grafikas sugriūna. Aš stengiuosi, kad mano zmogones vairuotų tik pagal taisykles, bet kai kuriose įmonėse spaudimas didelis – vežk daugiau, greičiau, pigiau. Buvo atvejis, kai kolega užmigo vairuodamas Vokietijoje, nors neviršijo laiko... tiesiog nespėjo gerai išsimiegot. Laimei, nieko nenutiko, bet aš iki šiol pagalvojęs apie tai apsišarvuoju.

Ką daryti, jei pavėlavau dešimt minučių, o mikroautobusas jau išvažiavo?

Skambink iškart. Kartais vairuotojas dar gali palaukt degalinėj arba prie miesto tilto, jei netoli yra. Bet dešimt minučių mikroautobusui, kuris veža dar septynis žmones į Angliją, yra amžinybė. Aš pats laukiau penkiolika minučių prie Lidl parkingo, o paskui teko važiuot, nes žmonės pyko. Klientas paskui skambino įsiutęs. Suprantu emocijas, bet... susiruošk ankščiau. Jei šansų nėra – bandysim įkišt tave į kitą artimiausią reisą, bet per daug žadėt negaliu. Kartais tenka tiesiog pirkti autobuso bilietą į kitą savaitę. Atleisk, bet taip yra.

Ar galima atgauti pinigus, jei apsigalvojau likus dviem dienoms iki išvykimo?

Šitą klausimą labiau reikėtų kreipti į tą vežėją, su kuriuo sutarei, nes taisyklės skiringos. Aš asmeniškai grąžinu pusę sumos arba leidžiu persikelti į kitą datą, jei tik skambini laiku. Likus dienai – sunkiau, nes vieta jau buvo užšaldyta. Buvę taip, kad žmogus apsigalvojo dėl emigracijos apskritai, ne dėl kelionės. Tada jis pats nežinojo, ko nori, o aš jau buvau atšaukęs kitą potencialų keleivį. Tai tokiose situacijose atlyginu tik simboliškai. Negali visiems patikti, bet dvidešimt metų išmokė, kad verslas yra verslas, o užuojauta – užuojauta.

Ir taip, patikimas transportavimas į Angliją mikroautobusais reguliariai yra visai kas kita negu spustelėti „užsakyti“ internete. Tai žmonės, kelias, netikėtumai, kartais nuovargis, kartais geras pokalbis ketvirtą ryto keltuose. Jei ko nors neišmanai – klausk. Jei kaina atrodo įtartina – dvigubai klausk. Aš čia ne tam, kad parduočiau tau orą, o tam, kad pasakyčiau, kaip iš tikrųjų viskas veikia. Sėkmingos kelionės, ir nepamiršk pagalvės – sėdynės, kad ir kokios geros, vis tiek nėra lova.