Patikimas siuntinių siuntimas į Angliją: draudimo galimybės

Dirbu su krovinių vežimu jau beveik dvidešimt metų ir, turiu pripažinti, kas po „Brexit“ pasikeitė ne tik muitinėje, bet ir galvose. Anksčiau pakrauti ir važiuoti, o dabar reikia pagalvoti apie kiekvieną smulkmeną, ypač jei kalba eina apie brangius daiktus. Dauguma klientų mano, kad „patikimas siuntinių siuntimas į Angliją“ reiškia tik tai, kad vairuotojas važiuoja greitai ir nenusimano kelyje, tačiau iš tikrųjų tai visai kitas lygmuo. Vakar pvz. turėjau klientą iš Kauno, kuris norėjo siųsti brangų baldų komplektą į Mančesterį, ir jam buvo visai neaišku, kodėl reikia draudimo, jei jis „moka už vežimą“. Reikia suprasti, kad kelyje gali nutikti viskas – nuo avarijos Doverio uoste iki to, kad krovinys tiesiog paslysta stabdant. Be to, Anglijoje dabar dirba kitokie muitininkai, jie daug griežtesni nei mūsiškiai, bet tai jau kita tema. Štai kodėl reikia žinoti, kas apdraudžiama, o kas ne, prieš numesdami prekes į vagoną.

Pagrindiniai dalykai apie draudimą kelyje

Ar būtinas draudimas?

Dažnai klausiate, ar būtina tai daryti, ir trumpai atsakau – taip, jei jums rūpi turtas. Oficialiai įstatymai nepriverčia drausti siuntos, jei jos vežate sau, bet kai kalba eina apie kliento prekę, tai tampa privalomu dalyku. Vieną kartą mašina su buitinė technika užkliuvo į duobę netoli Londono ir buvo smarkiai pažeistas keteros skydas – jei ne draudimas, savininkas būtų prarastas tūkstančius. Taigi, tai ne privalomas, bet labai rekomenduojamas dalykas, kuris užtikrina ramybę.

Kiek kainuoja draudimas?

Kainos svyruoja, bet paprastai tai apie 2–3 procentus nuo prekių vertės, nors kai kurios kompanijos gali imti fiksuotą mokestį, pvz., 20 eurų už standartinę siuntą. Paskutinį kartą dėjau draudimui 1,5 procento, nes buvau ilgai pažįstamas su brokeriu, bet tai išimtis. Tiesa, mažos vertės siuntoms (pvz., iki 100 eurų) tai gali būti nereikalinga išlaida, nes komisiniai gali viršyti pačią išmoką. Geriau susitarti su savo vežėju tiesiogiai ir klausti jo sąlygų.

Kas tiksliai yra apdraudžiama?

Draudžiama pati prekė, jos vertė, o ne jos pristatymas ar laikas – tai svarbu suprasti. Jei siunčiate dviračius į Birmingemą ir jie sugriaunami, draudikas sumokės už dviračių rinkos kainą, bet ne už tai, kad jūs praradote klientą dėl vėlavimo. Taip pat apdraudžiama ir pakuotė, jei ji yra įtraukta į bendrą vertę. Būkite atidūs, nes kai kurios polisės neapima smulkių dėmių ar įbrėžimų, jei jie nepažeidžia produkto funkcionalumo.

Ar paštas siūlo draudimą?

Taip, „Lietuvos paštas“ ar privatūs kurjeriai visada siūlo papildomą apsaugą, bet jų sąlygos dažnai būna griežtesnės. Užsisakydami standartinę siuntą į Liverpulį, gausite nedidelį apsidraudimą automatiškai, bet jis dengia tik keletą dešimčių eurų. Norint didesnės sumos, tenka mokėti daugiau, o jie ir taip įvertina riziką aukštai. Kartais pigiau rasti pervežėją, kuris dar tai pigiau nei didieji kurjeriai.

Ką daryti, jei nėra draudimo?

Tada visą atsakomybę nešiate patys, ir jei nutinka nelaimė, turite bylinėtis su vežėju pagal CMR konvenciją. CMR (tarptautinė vežimo sutartis) nustato atsakomybės limitus, kurie dažnai būna labai žemi – pvz., 8,33 SDR už kilogramą. Siunčiant brangią elektroniką be draudimo, gausite vos nieką, jei krovinys dingsta netoli Šefildo. Geriau to nedaroti, nebent tai būtų ką tik atspausdinta knyga, kurios vertė ne didelė.

Kas yra CMR draudimas?

Tai standartinis transporto draudimas, kurį turi dauguma profesionalių vežėjų, ir jis dengia atsakomybę pagal tarptautines sutartis. Jis dažniausiai būna įtrauktas į frakto kainą, bet jo ribos yra minimalios, apie ką jau minėjau. Jei reikalingas pilnas vertės draudimas, reikia pasirašyti specialų priedą, kuriame nurodoma tikroji krovinių vertė. Be to, CMR draudimas neapsaugo nuo to, jei pats siuntėjas blogai supakavo prekes.

Dokumentai ir muitinės procedūros po „Brexit“

Kokius dokumentai reikia turi?

Būtinai reikia prekių sandėlio kvito arba sąskaitos faktūros, kurioje nurodyta tikroji vertė. Be to, jei tai ne asmeninės siuntos, reikalingas eksporto deklaravimas ir pirkimo-skyrimo sutartis (pavyzdžiui, tarp Kauno ir Glosterio įmonių). Taip pat reikia įsitikinti, kad turi teisingą HS kodą, nes nuo jo priklauso mokesčiai. Vieną kartą dėl blogo kodo kliento siunta stovėjo Tilbury uoste tris savaites.

Ar reikalingas EORI numeris?

Taip, tikrai, be jo negalite oficialiai eksportuoti ar importuoti prekių iš ES į Jungtinę Karalystę. Šis numeris suteikia jums teisę deklaruoti prekes muitinėje elektroniniu būdu. Gauti jį nėra sudėtinga, bet reikia laiko – paprastai jis atkeliauja per 3 darbo dienas, nors kartais užtrunka ilgiau. Nerekomenduoju siųsti nieko be šio numerio, galvos skausmas garantuotas.

Kas daryti su sąskaitomis faktūromis?

Jos turi būti išrašytos angliškai ir nurodytos tiksliai tiek, kiek yra siunčiama, be jokių apytikslių sumų. Muitininkai Anglijoje labai tiksliai tikrina, ar sąskaitos atitinka realų kiekį pakuotėse. Buvau atvejo, kai dėl 10 svarų skirtumo buvo sustabdytas visas krovinys su keramika į Lidzą. Taip pat būtina nurodyti svorį ir matmenis, nes tai įtakoja mokesčių skaičiavimą.

Ar tapo sunkiau su muitine?

Žinoma, palyginti su 2016 metais, dabar tai tikras kosmaras – anksčiau tiesiog važiuodavai pro kontrolės punktus, o dabar reikia deklaruoti kiekvieną siuntą. Dabar reikia eiti per importo procedūras, mokėti PVM (Pridėtinės vertės mokestį) ir galbūt muito. Didelės įmonės tai suvaldo, o mažosems tai daug streso. Be to, Anglijos muitinės sistemos kartai stringa, ir tada stovi eilės prie pat uosto vartų.

Kas nutinka, jei dokumentai blogi?

Geriausiu atveju – priverčia papildyti trūkstamus duomenis ir laukti, blogiausiu – siunta gali būti konfiskuota arba grąžinta atgal į Lietuvą. Tais atvejais, kai trūksta origino sertifikato (pvz., prekėms su prekės ženklais), gali būti taikomi dideli baudos rėmimai. Rašiau klientui iš Vilniaus, kad jo siunta su drabužiais į Londoną buvo grąžinta, nes pamiršo nurodyti audinio sudėtį.

Ar reikia vertimo?

Daugeliu atvejų, anglų kalba užtenka, jei dokumentai jau yra anglų kalba, bet jei jie lietuviški – reikalingas vertimas. Muitininkas neturi būti lietuvių kalbos mokymas, todėl viskas turi būti aišku jo kalba. Kai kada priimama ir vokiška ar prancūziška, bet angliškas vertimas yra saugiausias pasirinkimas. Nereikia verst kiekvienos etiketės, pakanka pagrindinių dokumentų.

Kaip deklaruoti vertę?

Reikia nurodyti realią rinkos kainą, ne tai, kiek jums prikasto ar kiek norite uždirbti. Muitinė turi savo duomenų bazes, kurioje matosi, kokia yra vidutinė tokios prekės kaina. Jei nurodysite per mažai, jie ją įvertins patys, o jei per daug – sumokėsite daugiau mokesčių. Vieną kartą bandėme deklaruoti naudotą techniką kaip metalo laužą, bet nepasisekė.

Žalos atsiradimas ir pretenzijos

Kas daryti, jei atėjo sužalota?

Pirmiausia nufotografuokite pažeidimą dar neatsidariusi pakuotės arba tą momentą, kai atidarote. Tada nedelsiant praneškite kurjeriui arba vadybininkui – taisyklės sako, kad tai padaryti turi per 24 valandas. Jei palauksite savaitę, draudimo kompanija tiesiog atmes jūsų pareiškimą. Turiu klientą Paryžiuje (ne Anglijoje, bet situacija ta pati), kuris pradėjo rašyti po mėnesio ir nieko negavo.

Kiek laiko trunka išmoka?

Tai priklauso nuo draudiko, bet standartiškai tai trunka nuo 14 iki 30 dienų nuo to momento, kai pateikiate visus įrodymus. Kartais, jei reikia ekspertizės, tai gali užtrukti ilgiau, net iki dviejų mėnesių. Buvo atvejis, kai dėl sudėtingos elektroninės įrangos gedimo netgi teko siųsti įrangą į kitą miestą patikrinti. Tai varginantis procesas, bet nieko negalima padaryti.

Ar visada išmoka?

Ne, visai ne. Jei pažeidimas atsiranda dėl to, kad prekės blogai supakuotos (pvz., stikliniai indai supakuoti be putų), draudikas atsisakys mokėti. Taip pat, jei vairuotojas nebuvo įvertinęs būklę priimdamas krovinį, gali kilti ginčų. Tiesa, jei vairuotojas pasirašė, kad viskas tvarkoje, o viduje buvo sugadinta – tuose žaidžiuose laimi dažniausiai siuntėjas, jei turi vaizdo įrašus.

Kas yra išorinės apžiūros aktas?

Tai dokumentas, kurį sudaro vairuotojas prieš pakraudamas ar iškraudamas krovinį, ir jis fiksuoja išorinę būklę. Jis yra pagrindinis įrodymas bylose. Jei aktas nurodo, kad dėžės buvo įdūžtos, o viduje buvo sveikos prekės, tai gali būti įrodymas, kad žala padaryta anksčiau. Visada prašykite vairuotojo pasirašyti šį aktą, ypač jei siunčiate į tokius miestus kaip Bristolis ar Kardifas.

Ar vairuotojas gali atsisakyti priimti?

Taip, jei matyti, kad krovinys yra pavojingas arba blogai supakuotas, jis turi teisę nepriimti jo. Tai yra jo apsauga, kad vėliau neapkaltintų jį sugadinus prekes. Vieną kartą vairuotojas atsisakė vežti atvirą furgoną su mediena, nes pradėjo lyti. Nors klientas buvo nepatenkintas, vairuotojas buvo teisus – drėgmė sugadintų medieną, o draudimas to galbūt neapimtų.

Kaip užfiksuoti žalą?

Geriausia foto ir video fiksacija, taip pat liudytojų (pvz., sandėlininko) pareiškimai. Draudikai mėgsta konkrečius įrodymus, ne tik žodžius. Jei galite, nufilmuokite, kaip atidarote dėžę – tai labai padeda ginčuose. Dirbant su tarptautiniais pervežimais, įrodymai yra viskas, be jų jūsų žodžio niekas neklausys.

Kas daryti, jei siunta dingo?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta, ypač dideliuose terminaluose. Reikia rašyti pareiškimą policijai (jei dingo Anglijoje) ir pranešti vežėjui. Draudikas pradės tyrimą, kuris gali trukti. Turiu atvejį, kai pilna paletė su alkoholiu dingo netoli Folkestone’o – vėliau paaiškėjo, kad buvo pakrauta į neteisingą furgoną. Tokiuose atvejuose dažnai padeda GPS sekimo sistemos.

Specifiniai klausimai ir kainodara

Ar brangiau siųsti į Londoną?

Londonas visada buvo brangesnis dėl didelių uždarbių zonos mokesčių (ULEZ) ir didelių spūsčių, bet dabar dar ir dėl papildomų muitinių patikrų. Taip pat sunku rasti vietą iškrovai miesto centre. Jei galima, geriau siųsti į aplinkinius miestus, pvz., į Lutoną ar Slou, ir iš ten platinti. Taip galima sutaupyti nemažai pinigų.

Kokios kainos dabar?

Kainos šoktelėjo, maždaug 30–40 proc. aukštesnės nei prieš „Brexit“, dėl kuro pabrangimo ir biurokratijos. Paprasta paletė iš Vilniaus į Mančesterį gali kainuoti nuo 150 iki 250 eurų, priklausomai nuo paslaugos greičio. Tačiau kainos keičiasi kas savaitę, todėl reikia tikrinti aktyviąją pasiūlymą. Nerekomenduoju laikyti senų kainynų.

Galima siųsti automobilius?

Galima, bet tai jau kitas reikalas – reikia specialios licencijos ir taisyklių laikymosi. Automobiliai dažnai vežami atvirose platformose, o tai reiškia didesnę riziką pažeidimui. Be to, Anglijoje griežtai tikrinama techninė būklė ir emisijos. Siunčiant seną automobilį į Londoną, gali tekti mokėti didelius mokesčius už neįsipareigojimą atitikti standartus.

Ar galima siųsti maistą?

Taip, bet tik jei turite visus sertifikatus ir sanitarijos leidimus. Muitinė labai griežtai tikrina maisto produktus, ypač gyvūninės kilmės. Be to, kai kurie produktai (pvz., mėsos) gali būti visai uždrausti arba reikalauti specialių leidimų. Geriau to nesiųsti, nebent esate didelis importuotojas ir žinote procedūras iki smulkmenų.

Kokį transportą rinktis?

Jei skubate – aviacija (lėktuvas), bet tai labai brangu. Standartinėms siuntoms tinka FTL (pilna furgono krovinių pervežimas) arba LTL (dalinė krovinių krovos). FTL greitesnis, nes važiuoja tiesiai į tikslo vietą, pvz., į Lidzą, o LTL gali sustoti tarpiniuose terminaluose. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų biudžeto ir laiko.

Ar verta rinktis brangesnį vežėją?

Kartais taip, nes pigūs vežėjai dažnai taupo apsaugos priemones arba samdo nepatikimus vairuotojus. Brangios kompanijos paprastai turi geriausią draudimą ir logistikos sistemas. Tačiau tai nėra taisyklė – turiu pažįstamą mažą vežėją, kuris dirba idealiai ir kainuoja mažiau nei didžiosios korporacijos. Svarbiausia – patikimumas ir rekomendacijos.

Kas yra „paskubus“ tonas?

Tai kai rašau trumpai, nes laiko nėra, o problema būna aštri. Pavyzdžiui, jei klientas skambina ir sako, kad siunta užstrigo Dover ir reikia veikti dabar. Tada atsakymai būna griežti, be jokių „gali būti“, tiesiog instrukcijos, kas daryti: skambinti brokeriui, rašyti pareiškimą, tikrinti dokumentus. Tokiose situacijose nėra vietos ilgoms diskusijoms.

Išvada

Galiausiai, norėčiau pasakyti, kad „patikimas siuntinių siuntimas į Angliją“ nėra tiesiog apie tai, kad kažkas kažką nuvežia. Tai apie tai, kad jūsų krovinys pasieks vietą saugiai, o jei kas nutiks – bus padengta žala. Nereikia taupyti ant draudimo, nes 20 eurų sutaupyta gali kainuoti tūkstančius prarastų. Pasidomėkite savo vežėjo draudimo sąlygomis dabar, o ne tada, kai vairuotoją skambina iš Anglijos sako, kad dingo visa paletė. Geriau pasidaryti namų darbus iš ankso.