Patikimas siuntinių pristatymas mikroautobusu Anglijos link kasdien

Jau dvidešimt antrus metus trinuosi apie krovinukus, dėžes ir mikroautobusus. Žmonės dažnai klausia – ar tikrai egzistuoja toks dalykas kaip patikimas siuntinių pristatymas mikroautobusu Anglijos link kasdien. Atsakymas – taip, bet su viena sąlyga. Reikia žinoti, kas dedasi už borto. Kad nebūtų taip, jog išsiuntėte daiktus, o paskui savaitę spėliojate, kur jie. Aš bandysiu atsakyti į klausimus taip, lyg sėdėtumėm pas mane ofise ir galvotumėt garsiai.

Pats važiavimas – kasdieniai reisai ir kaip ten viskas sukasi

Ar jūsų mikroautobusai tikrai važiuoja kasdien į Angliją?

Taip, bet turiu patikslinti – kasdien reiškia darbo dienas, o ne būtinai sekmadienį. Pirmadieniais–šeštadieniais mūsų sprinteriai kaupiasi prie sandėlio, pakraunami ir lekia link Kento. Kartais žmonės galvoja, kad mikroautobusas lyg taksi – paspaudi mygtuką ir jis jau po valandos. Ne. Planuojama savaitė į priekį. Šiandien krauna, rytoj vakare Prancūzijoje, poryt Doveris, o tada – Londonas, Birmingamas. Bet taip, ritmas kasdieninis. Kitaip toks patikimas siuntinių pristatymas mikroautobusu Anglijos link kasdien paprasčiausiai neapsimokėtų.

Kiek trunka kelionė nuo Vilniaus iki Londono su mano sofa?

Na, sofa nėra tas daiktas, kurį meti į pašto dėžutę. Iš Vilniaus iki Londono – jei viskas idealiai – dvi su truputį paros. Bet idealiai būna gal ketvirtadalis karto. Realybė: vairuotojas pasiima, kitą dieną keltas, tada muitinė, o ten jau Brexit sužaidę savo. Kartą vežėm sofą su keturiom dėžėm – ėjo glitniai, bet vairuotojas įsivėlė į avariją ties Kauno apylinkėse, tai vėlavo pusantros paros. Tad skaičiuokite tris–keturias dienas. Būna greičiau, bet nežadėkite sau stebuklų.

Ar vairuotojas pristato tiesiai į duris, ar turiu išsikrauti pats?

Durys, taip, bet ne į septintą aukštą be lifto. Vairuotojas – tai vairuotojas, o ne trys vyrai perkraustytojai. Jis padės nunešti iki laiptinės, jei nešulys normalus, bet jei baldas sveria kilogramų šimtą – turėtumėt pagalvoti iš anksto. Kartais žmonės susipakuoja keturias dideles dėžes ir sako: „o čia tik iki mašinos“. Suprantat, mikroautobusas stovi gatvėje, o gatvėje negalima palikti daiktų begalinčius. Taigi durys – taip, bet su sveiku protu.

Kur tas mikroautobusas būna pervažiavęs sieną? Ar tiesiog keltas?

Dauguma važiuoja per Calais – Doverį, keltu arba tuneliu. Man kaip senui vilkiko vairuotojui tas Doveris jau pabodęs, bet kito kelio nėra. Žiemą ten kartais pragaras – vėjas, eilės, o tuo tarpu vairuotojas geria kavą terminalo bufete. Kartais renkamės Eurotunnelį, bet jis brangesnis, tai klientai pyksta. Dar buvo atvejis, kai bandėm per Roterdamą – nereikėjo, ilgiau. Taip tiesiog keltas arba požeminis traukinys. JK pusėje vėjas visada kitoks, ir eilių tvarka irgi.

Ar galiu važiuoti kartu su savo siuntiniu?

Čia dažnas klausimas. Jei siuntinukas – ne, tai ne keleivinio reiso paslauga. Jei perkraustymas, kartais galima sutartinai, bet mikroautobusas skirtas daiktams. Žinau, jog po Brexit dabar su vizomis irgi viskas painiau. Krovininiame mikroautobuse negali vežiot keleivių be atskiros licencijos. Tai... geriau ne. Nors jūsų tetą gal ir sutalpintumėm, bet dokumentiškai – rizika. Važiuojat lėktuvu, o sofa – atskira. CMR lape daiktai, ne žmonės.

Ką galima kišti į dėžę, o ką ten giliai palikti

Ar galiu siųsti drabužius, batų dėžes ir... na, visą spintelę?

Drabužius – taip, bet supakuotus. O štai spintelė – jau baldų pervežimas. Paimsim, bet turėkit omeny: jei nessuardyta, užima per daug vietos, o mikroautobuso erdvė – tarsi dėlionės galvosūkis. Kartą klientė supakavo batus tiesiog į maišelius. Po dienų Doverio muitinėje tai atrodė kaip atliekų maišų krūva. Patikrino. Spintelę geriau išardykite, dėžes užklijuokite. Ir taip, drabužiai tvarkingi – o batai, nu, batai kvepia, bet vežam.

O jeigu noriu nusiųst maisto produktų – dešrų, sūrių?

Čia jau nebe taip paprasta, kaip iki tūkstantis devyni šimtai... kažkokių metų. Brexit viską apvertė. Dabar maisto importas į JK – dokumentų krūva, o dešros ir sūriai – gyvūniniai produktai, tad reikia veterinarinių sertifikatų. Aš tiksliai nebeatsimušiu į galvą dėl kiekvieno produkto kategorijos, nes ten taisyklių sąrašas kaip telefonų knyga. Gali būti, kad džemai dar praeina, bet šviežios dešros – ne. Geriau ne. Rimtai. Muitinė gali konfiskuoti ar skirti baudą.

Ar galima gabenti dviratį, paspirtuką elektrinį?

Dviratį – lengvai. Nors nenuimkite pedalų ir stebėkite, ar grandinė neapteka purvu. O štai elektriniai paspirtukai... lithium baterijos. Štai kur šuo pakastas. Mūsų kasdieniuose mikroautobusuose mes atsisakom tokių krovinių, nors oficialiai galima su žyma. Bet jei klientas sako „o ten tik mažytė baterija“ – aš įtariu. Buvo atvejis, kai vaikas slėpė drone'ą su baterija dėžėje. Vairuotojas vos neatrado per vėlu Balandžių gatvėje. Ne. Baterijos – atskira kalba.

Ar galiu įmesti į dėžę dujų balionėlį nuo viryklės? Jis tuščias.

Ne. Absoliučiai ne. Net jei tuščias, net jei švarus. Muitinė ir vežėjas tokius daiktus žiūri kaip į sprogmenis. Vieną kartą klientas įkišo tuščią balionėlį į dėžę su knygomis. Lengvai pasakius – biblija pavojui. Muitinė surado, vėlavo siuntinys, o mes aiškinomės su saugos inspekcija. Kai kurios blogos įmonės to netikrina – krauna viską, kas papuola. Paskui klientai stebisi, kodėl jų siuntinys dūžta kelyje. Sorry, bet čia faktas. Nedėkit.

Kokio dydžio siuntinį dar galima pavadinti siuntiniu, o ne perkraustymu?

Čia riba miglota. Vienas vairas – siuntinys. Penki kambariai – perkraustymas. Tarp jų – pilkas plotas. Jei turite trisdešimt dėžių ir šaldytuvą – jau ne siuntinys, o mažas perkraustymas. Kaina irgi kitokia. Kartais žmonės bando išsiųsti „tik šiek tiek daiktų“, o išeina pusė namų. Tada mikroautobusas nebesutalpina kitų krovinių, o mes turim varyti antrą mašiną. Tai jei jaučiat, kad reikia daugiau nei keturioms dėžėms vietos – skambinkit anksti.

Pinigai, mokėjimai ir kodėl pigiau ne visada geriau

Kokia kaina už siuntinį į Londoną, jei dėžė sveria apie 30 kg?

Atsakysiu taip, kaip nemėgstu, bet tiesa – priklauso nuo iš kur ir kokie matmenys. Jei Vilniuje, dėžė standartinė, tai maždaug nuo penkiasdešimt iki aštuoniasdešimt eurų. Bet jei iš Klaipėdos rajono – kitas galas. Jei dėžėje tik drabužiai, arba jei ten variklio dalis – svoriai skiriasi, nors dėžė to paties dydžio. Ir atvirai – jei kas nors siūlo pristatymą už penkiolika eurų, tai arba apgaulė, arba dėžė bus numesta prie Doverio tilto. Rimtas patikimas siuntinių pristatymas mikroautobusu Anglijos link kasdien turi savo kainą.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu į Birmingamą, o ne į sostinę?

Skiriasi, bet ne drastiškai. Londonas yra mazgas, kur viskas suteka. Birmingamas – dar trys keturios valandos į vakarus. Jeigu maršrutas veda per Midlands, tai papildomos kuro sąnaudos yra. Kartais jei tenka dėl vienos dėžės apsukti – logistika parodo dantis. Šiaip man asmeniškai Birmingamas mielesnis, mažiau kamščių, bet klientams tai nesvarbu. Svarbu, kad nebūtų Škotijos – ten kaina jau kas kita. Buvau atsiprašęs kolegos – pats galvojau Birmingamas, o pasirodo Bury. Tosdėl ten reikėjo aiškintis atskirai.

Kodėl vieni prašo už kelis daiktus šimtus eurų, o kiti – trigubai mažiau?

Nes skirtingos paslaugos. Pigus variantas – grupinis, kai tavo daiktai keliauja su svetimais. Brangus – dedicuotas mikroautobusas tik tau. Kai kurios įmonės, siūlydamos pigiai, neapsidraudžia, vairuotojai dirba juodai, o mašina – be tech apžiūros. Aš mačiau tokių. Jie krauna į apipelijusį sprinterį ir viliasi prislinkti. Jei tavo dėžė – asmeniška, iš tėvų namų – ar tikrai nori tokiu pasitikėti? Aš ne. Skirtai tarp profesionalo ir dieninio vežėjo yra kaip diena ir naktis.

Ar reikia mokėti prieš, ar galiu kai tik gausiu?

Paprastai – dalis prieš, dalis po. Standartas: trisdešimt arba penkiasdešimt procentų iš anksto, likutis gavus. Jei firma sako „mokėk tik gavęs“ neturėdama studijos – įtartina. Rimtas žaidėjas turi savo sąnaudų, negali dirbti ant kredito. Kartą prieš daug metų leidom vieną reisą be avanso. Klientas dingo. Nuo tada – tvarka. Pinigai renka pasitikėjimą, o ne atvirkščiai. Taip jau yra. Nebūna stebuklingai pigu ir visiems gerai.

Ar atsiskaitau eurais, svarais, ar kriptovaliuta?

Eurais bankiniu pavedimu Lietuvoje, arba svarais sterlingais, jei ten sąskaita. Kriptovaliuta – ne, nors jaunas vaikinas klausė dėl bitkoinų. Aš net nepasikartoju, ką atsakiau. Mes dar old school, bankai, sąskaitos faktūros. Kartais nori mokėti grynaisiais vairuotojui. Galima, bet reikia sutarti iš anksto, nes vairuotojas (o, ne, jis gi ne kasininkas) turi turėti grąžos. Tikriausiai nebeliko tų laikų, kai vežėjai vežiojo kišenes pinigų. Geriau pavedimas – visiems ramiau.

Pakavimas, popieriai ir kaip atpažinti nevykėlius

Ar turiu pats supakuoti, ar jūs tai padarysit?

Jei siuntinys kasdieniu reisu – pakuojatės patys. Perkraustymo metu galim atsiųsti komandą, bet mikroautobusas į Angliją kasdien nekraunamas valandą pas klientą. Dėžė turi būti paruošta. Ir dar – tos šuniukų maisto dėžės nuo parduotuvės neatlaiko. Buvo pavasarį klientas su tokiom tris sukrovė. Per vidurį krovimo subyrėjo. Nesąmonė. Naudokit dvigubas gofruotas dėžes, lipnią juostą. Nes kai mikroautobusas važiuoja Anglijos link kasdien, vibracija ten yra tikrai nemažas.

Ką reiškia „patikimas“ pristatymas? Kaip tai atrodo praktiškai?

Reiškia, kad parašo iškart, kai paima. Paskambina prieš pusvalandį iki atvažiuodami. Jei vėlavo keltas – praneša. Jei muitinė atidarė dėžę – paaiškina. O ne taip, kad savaitę tūni tamsoj ir atsakymas tik „dar važiuojam“. Patikimas siuntinių pristatymas mikroautobusu Anglijos link kasdien – ne tik gražus žodis svetainėje. Tai žmonės, kurie supranta, kad toj dėžėj gali būti vaikystės žaislai arba motinos albumas. Ir jie elgiasi atitinkamai. Tai ne logistika, tai atsakomybė.

Ką daryti, jei mano dėžė atėjo sulamdyta, o viduje – sudužęs?

Fotografuojat dar ant slenksčio, kol vairuotojas vaikšto. Antra – tikrėti, ar buvot apsidraudęs. Kartais žmonės sutaupo dešimt eurų, bet pralošia tris šimtus. Kasdieniuose reisuose daiktai kraunami, perstumiami, vėl kraunami. Jei dėžė silpna ir ant jos kas nors užkraus kitą siuntinį – gali liūdnai. Yra blogų kompanijų, kurios nemato to. Jos sako „patys blogai supakavote“ visada. Mes stengiamės, bet jei nerašytas CMR aktas dėl pažeidimo, dažnai nebūna kam įrodyti. Drauskitės iš anksto.

Ar reikia rašyti sąrašą, kas yra viduje?

Taip. Muitinei reikalingas packing list. Nebūtinai notariškai, bet sąžiningai. Kartą klientas parašė „asmeniniai daiktai“ prie visų penkių dėžių. Pasieniečiai Doverio punkte atidarė tris. Prarado dvi dienas. Jūs nereikite galvoti, kad muitininkai naivūs. Ypač po Brexit. Rašykit: drabužiai, indai, knygos. Jei ką slėpsit – jie jaučia. Ir jūsų siuntinys užstrigs giliau nei norėtumėt. O mums tai nereikalinga – mes norim, kad kasdieniai reisai suktųsi vėlai.

Kaip atskirti normalią įmonę nuo šiaip vyruko su sprinteriu?

Rimta įmonė turi adresą, ne tik pašto dėžutę. Turi svetainę, kuri sukurta ne vakar. Turi CMR draudimą ir gali tai parodyti. O štai „vienas vyrukas su geru sprinteriu“ dažnai kainuoja perpus pigiau, bet jei jam pakeliui įpjudo padangą – jūsų daiktai dings be pėdsakų. Būna, kad kasdienės kelionės Anglijos link – tik gražus žodis feisbuke. Realiai jie renka siuntinius dvi savaites ir tik tada lekia. Aš ne prieš šaunuolius, bet kai brangu – rinkitės saugiau.

Kai kas nenusiseka – ir kaip to išvengti

Ar siuntinys gali užstrigti muitinėje? Kiek ilgam?

Gali ir, po velnių, užstringa. Brexit padarė savo. Jei dokumentai tvarkingi – eilės yra normalios, pusdienis, diena. Bet jei EORI numeris netinkamas arba sąrašas neaiškus – savaite, dvi. Buvo atvejis, kai dėl vienos klaidingai užrašytos prekės kodo muitinė laikė dėžes apie dešimt dienų. Kasdieniuose reisuose mes stengiamės tvarkyti iš anksto, bet JK muitinė – atskira planeta. Kartais jie patys nežino, kodėl stabdo. Tuomet belieka laukti ir bartis su kolegomis biure.

Ką daryti, jeigu aš nebūsiu namie tą dieną, kai atvažiuoja kurjeris?

Kurjeris, oi, vairuotojas (atsiprašau, ne visada taip tiksliai) paskambins prieš pusvalandį. Jei nebusit – paliks su kaimynu, jei sutarėte, arba parveš į tašką. Kasdieniuose reisuose vėl pristatyti kitą dieną – sunku, nes mikroautobusas grįžta atgal. Geriau suderinkite iš anksto. Kartais rašo „bet aš dirbu iki penkių“. Tai mes ir važiuojam po penkių, jei maršrutas leidžia. Būna ir šeštadieniais, bet ne visada. Reikia abipusio lankstumo.

Ar buvo taip, kad mikroautobusas tiesiog neatvažiavo laiku?

Nebūna taip, kad „tiesiog“. Būna kamščiai Doverio uoste, blogas oras, gedimas. Buvo gedimas prie Lillos – generatorius. Vairuotojas persėdo su kita mašina, bet vėlavo trisdešimt valandų. Kasdienė žymė ant kalendoriaus nereiškia, kad fizikos dėsniai nustoja galioti. Toks patikimas siuntinių pristatymas mikroautobusu Anglijos link kasdien irgi turi turėti sekundinį kvėpavimą. Ne visi klientai tai supranta, o kai kurie net piktinasi, bet ką jau padarysi, kelias yra kelias.

O jeigu aš persigalvosiu ir norėsiu atsiimti siuntinį pakeliui?

Tai kaip paprašyti autobuso vairuotojo atidaryti bagažinę greitkelyje. Techniškai galima, bet praktiškai – ne. Mikroautobusas sukomplektuotas, daiktai sustumti kaip Tetris. Vairuotojas nepradės raustis viduryje maršruto. Ypač jei jau kerta sienas. Jei norit atsiimti – geriau prieš išvažiavimą. Vėliau – tik jei labai skubu ir mokate už maršruto koregavimą. Bet paprastai atsakymas bus trumpas ir aiškus. Ne, nėra šansų. Suplanuokite geriau pirmą kartą.

Ar galima keisti pristatymo adresą, kai jau išvažiavo?

Jei dar Kauno rajonas nepasiektas – galbūt. Bet kai Doveris už nugaros ir vairuotojas suka link Londono, o jūs staiga pasakote, kad reikia į Edinburgą – tai kita šalis beveik, ir kita kryptis. Kaina šoktels. Logistika parodo dantis. Kasdieniniai maršrutai planuojami kaip domino – vienas pasvyra, viskas griūva. Taigi, teoriškai galima, bet praktiškai – geriau ne. O mums irgi nereikalingi tie staigūs vingiai dešimtyje valstybių.

Jei trumpai – patikimas siuntinių pristatymas mikroautobusu Anglijos link kasdien yra realus, bet tik tada, kai už jo stovi žmonės, kurie supranta, kad kiekviena dėžė kažkam brangi. Nesibaigia tuo, kad tiesiog užkrauna ir iškrauna. Reikia kantrybės, dokumentų ir šiek tiek proto. O jei abejojat – geriau paklauskite dukart, nei gailėkitės paskui. Aš tai čia ir bandžiau paaiškinti, kiek įmanydamas. Likit sveiki ir siųskit protingai.