Patikimas siuntinių pristatymas į Angliją su patogiu sekimu: ką verta žinoti?

Įvadas

Dvidesimt ketverius metus kapstau tarptautinių perkraustymų srityje, tai siuntinių pristatymas į Angliją man – kasdienybė, o ne tik pašto ženklų klijavimas. Žmonės klausia manęs visko: nuo dėžių surinkimo iki to, kodėl jų siunta įstrigo netoli Birmingamo jau savaitę. Dabar, ypač po Brexit, viskas apsunkėjo. Muitai, deklaracijos, o tas sekimas... ne visada veikia taip gražiai, kaip reklamose sako. Žemiau – atsakymai į klausimus, kuriuos man užduoda realūs žmonės prieš siųsdami siuntą į Londoną, Mančestrą, Braitoną ar kokį nors mažą kaimelį Velse. Tikėkimės, išsklaidysiu keletą baimių, nors visko, žinoma, neapžiosiu – jūsų situacija visada unikali.

Pradžia – pakuotė ir pasiruošimas

Kaip supakuoti siuntą į Angliją, kad ji nenukentėtų kelyje?

Man patarimas visada toks pats – dvigubai. Rimtai, per dvidešimt keturis metus šiame versle mačiau, kad lietuviai mėgsta taupyt ant kartono. Anglija toli, bet kelyje dėžė mėtoma, krenta, spaudžiama kitomis dėžėmis. Buvo atvejis, kai vienas klientas siuntė porcelianą – suvyniojo į ploną popieriaus sluoksnį. Atėjo į Londoną trupiniai. Naudokite burbulinę plėvelę, kampų apsaugas, storą lipnią juostą. Sunki siunta? Tada jau dviguba dėžė narui. Vežėjas matys, kad skamba tvirtai viduje, bet vibracija pakeliui per visą Lenkiją sudaužo net tai, kas, atrodė, nepajudinama. Jei galvojate apie siuntinių pristatymą į Angliją rimtai – nepagailėkit plėvelės.

Ar galiu siųsti maisto produktus, pvz., šaldytus agurkus?

Čia toks netikęs klausimas, bet suprantu, norisi. Po Brexit maistas į UK – vargas. Šviežia mėsa, pienas, kiaušiniai – tikrai ne, nebent turite kažkokią margą licencijų krūvą, kurių paprastam žmogui nebūna. Sausi produktai – džiovinti grybai, makaronai, saldainiai – dažnai praeina, bet visada reikia deklaruoti. Buvęs klientas siuntė medaus su bičių duonelėm – siunta įstrigo muitinėje Liverpulyje dvi savaites, nes trūko sertifikato. Jis galiausiai atsidarė sau pats, bet kam to reikia? neišsiųskite nieko gyvo, šaldyto ir labai dvokia. Paprasčiausia laikytis sauso maisto ir nieko negaudyti muitinės.

Koks svoris yra tas ribinis, kai jau nebeapsimoka siųsti į Angliją paprastai?

Iki trisdešimties kilogramų dar galima vadinti standartine siunta. Jei siunčiate ligoninės patalynę ar knygas ir gaunas penkiasdešimt kilogramų – kurjeriui tai jau kietas riešutas. Tada verta rinktis grupuotą pervežimą arba perkraustymo paslaugą. Kai kurie operatoriai ima papildomą mokestį jau nuo 25 kg, tad jei turite 28 kg dėžę, pagalvokite apie daliimą į dvi. Žmonės retai skaičiuoja, o po to stebisi, kodėl jų siuntinių pristatymas į Angliją kainuoja kaip seno automobilio varymas. Padalinkite protingai, o ne pagal tai, kiek sutalpsta į vieną dėžę.

Ar pakanka rašyti adresą tik ant lipnios etiketės, ar geriau dar ir ant dėžės šono?

Rašykit abejose vietose. Ir dar pedantiškai. Etiketė gali atšokti, perplyšti, išsitepti. Buvo atvejis, kai siunta, kurią siuntė į Bristoli, nuvažiavo į atskirą sandėlį Midlands, nes lipdukas perplyšo lyg popierėlis. Ant dėžės šono reikia rašyti adresas storu žymekliu. Kurjeriai skuba, jie nelaiko didžiųjų raidžių meno kūriniu. Aišku, jei pačioje dėžėje skylė, tada nelabai ką ir išgelbėsi. Bet dvi vietos visada geriau nei viena. Aš taip darau visada, kai pats kažką siunčiu. Nepatingėkit.

Ar tiks plastikiniai maišai iš maximos vietoj dėžių?

Oi. Ne. žinau, kad tai skamba kaip taupymas, bet plastikiniai maišai – tragedija. Jie plėšiasi, slysta kampe, o kai pakrauna su kita siunta, prisispaudžia lyg senas trupinys. Prieš metus ponia bandė taip varyti drabužius į Oksfordą. Atėjęs skambutis – kurjeris pyksta, nes rankšluosčiai byra po visą terminalo aikštelę Londono apylinkėj. Gėda. Pasiūlyčiau pirkti pigias dėžes statybų rinkoje, net jei spalva ne visai jūsų skonio. Svarbu, kad siunta į Angliją atvyktų sveikiau nei jūs pats per lenktynes.

Kainos, terminai ir kaip išsirinkti

Kiek maždaug kainuoja siuntinių pristatymas į Angliją standartiniu keliu?

Šiuo metu, jei kalbam apie 20 kg dėžę nuo durų iki durų, rinkoje mačiau nuo 35 iki 60 eurų. Skirtumas didelis, jį lemia sezonas, degalų kaina ir ar vežėjas važiuoja pilnu krovininiu mikroautobusu, ar turi tik vieną kasdieninį maršrutą Londonas–Kaunas. Kai degalai pašoka, kaina pašoka. Kai rugsėjį studentai veržiasi, visi didina tarifus. Pigiausia būna žiemą, bet tada orai blogesni ir gali vėluoti. Aš prieš pateikdamas užsakymą visada klausiu: „O kokiu keliu važiuosite – per Prancūziją ar per tunelį?" Nes nuo to priklauso ir laikas, ir kuro priedas.

Kodėl vieni vežėjai siūlo 25 eurus, o kiti – 80?

Čia tas pats, kaip pirkti batus turguj ir parduotuvėj. Yra brokeriai, kurie neturi savo mašinų, tik perskambina jums kitą. Jie gali pažadėti 25 eurus, o tada dingsta kaip dūmas, nes rado brangesnį klientą. Realus siuntinių pristatymas į Angliją kainuoja pinigus: kurjerio atlyginimas, kuras, draudimas, keltas. Jei kaina kvailai žema – kažkas karpoma. Dažniausiai draudimas, o kartais tiesiog nepristato. Buvo toks atvejis Šiauliuose, įmonė suvedė žmogų į 15 eurų vilionę, o siunta nukeliavo į niekur. Atrodo, pardavė kitam. Štai taip. Nesinori, kad taip nutiktų jums.

Ar aš pats galiu pristatyti siuntą per 3 dienas į Londoną?

Jei turite savo mašiną, pasą, laiko ir kantrybės – taip. Į Londoną nuvažiuoji per dvi paras. Bet tai nėra praktiška vienai dėžei. Pas mane buvo vaikinas, kurio mergina pamiršo kompiuterį Kaune, o sesuo gyveno Londone. Jis pats nulėkė per Vokietiją, bet kainavo ir laiko, ir kuro, ir tilto mokestnis (hm, tilto mokesčio). Už tiek galėjo pasamdyti normalų vežėją ir dar ramiai išgerti arbatos. Greitas siuntų pristatymas į Angliją verslininkams turi prasmę tik tada, kai skubi 30 dėžių, ne viena. O šiaip – visada atsiras kas važiuos greičiau už jus.

Kodėl mano siuntai reikia beveik savaitės, nors lėktuve iki Londono – 3 valandos?

Lėktuvas – ne vežėjas. Pirma, siuntos surenkamos iš kaimų. Tada vežamos į Vilnių ar Kauną. Tada rūšiuojamos. Tada kraunamos į autobusiuką. Tada kelias per Lenkiją, siena, distributorių Anglijoje. Ir tik tada kurjeris ima jūsų dėžę. Visas siuntų pristatymas į Angliją nėra kaip piko perdavimas – tai logistikos grandinė. Aš skaičiavau: jei siunta iš Panevėžio į Londono priemiestį, ji keičia penkis automobilius. Skamba beprotiškai? Taip. Bet taip yra pigiau nei varyti specialų furgoną vienam žmogui. Laikas = pinigai, o jūs mokate už ekonomiją.

Ar galiu gauti tikslų pristatymo laiką, pvz., antradienį 14:00?

Teoriškai kai kurios kurjerių tarnybos taip dalinasi, bet tarptautinis siuntinių pristatymas į Angliją... čia reikia turėti kantrybės. Aš mačiau, kad vietiniai kurjeriai nesusitvarko su langu net Londone, ką jau kalbėti apie siuntą iš Lietuvos. Tokiu tikslumu gali tik premium kurjeriai, kur kainuoja šimtai. Paprastai jums pasakys „antradienį arba trečiadienį". O jei prie distributoriaus eilė – gali ir ketvirtadienis. Aš nežadu meluot: nustatyti valandą galima, bet reikės primokėti. Ir dar ne visada bus ta valanda. žinot, kaip būna.

Sekimas – GPS, numeriai ir reali sumaištis

Kaip veikia siuntų sekimas į Angliją realiu laiku?

Kiekvienai siuntai suteikiamas unikalus sekimo numeris. Jis nuskanuojamas, kai paima, kai krauna, kai kerta sieną, kai pasiekia sandėlį. Dabar daugelis sistemų rodo maždaug kur ta siunta. Bet „realiu laiku"... na, kartais vėluoja dvi–keturios valandos, ypač kai vairuotojas kerta kanalą – ryšio ten nėra. Turėjau klientą, kuris kas pusvalandį atnaujindavo puslapį lyg stebėtų teniso mačą. Ramiau. Sekimo duomenys atsinaujina tada, kai kas nors prie sistemos prisėda. Naktį to nėra. Atsipalaiduokit.

Ką daryti, jei sekimo numeris rodo tik "label created"?

Tai reiškia, kad deklaracija sukurta, bet siuntos dar niekas nepasiėmė. Kartais taip būna, kai klientas pats išsikvietė kurjerį (o gal žmona, nesvarbu) bet laikas neatitiko. O kartais vežėjas pritrūko laiko ir nepasiėmė tą dieną. Jei taip rodo jau antrą dieną – skambinkite. Nerašykite Instagram. Tikrai. Kartais ten rodo tris dienas, nes siuntinys guli sandėlyje ir laukia, kada bus suneštas į furgoną. Aš patariu: jei per 48 valandas nepasikeitė statusas – pestelėkite vežėjui žinutę. Geriausia ryte.

Kodėl sekime rodo "Londone" keturias dienas, nors siunta turėjo važiuoti į Liverpulyje?

Didieji rūšiavimo centrai Londone yra tikri spąstai. Atrodo, kad siunta savaitę sukasi po Hyde parką, bet iš tikro ji guli milžiniškame sandėlyje šiauriniame Londone. Sistemos kartais skenuoja konteinerį, o ne atskirą dėžę. Jūs matote „Londone" ir galvojat, kad pristatymas į Angliją įstrigo. O realybėje ji jau išvežiota vietiniam kurjeriui Liverpulyje, tik jis dar nenuskanavo. Turėjau klientą, kuris planavo skristi ieškoti savo dėžės į Londoną. Nereikia. Palaukit dar dvi dienas, o tada jau galit nervintis. Kartais ten taip būna, kad sistema miega ilgiau už katiną.

Ar galiu sekti siuntą paprastai per telefoną naktį?

Taip, jei nereikia miegoti. Aš pats esu bandęs 3 valandą nakties atnaujinti puslapį, kai siunta, kurią siunčiau į Kardifą, kažkur dingo. Telefone viskas veikia, bet naktį duomenys neatsinaujina – vairuotojai miega, sandėliai užrakinti. Jūs tik nervinsitės ir žmoną prižadinsite. Geriau pažiūrėkit ryte, apie aštuntą pagal anglišką laiką. Tada sistema būna atsidariusi. O tas sekimas per telefoną funkcionuoja lygiai taip pat kaip kompiuteryje, tik mažesnis ekranas. Kartais programėlė stringa, tada naudokit naršyklę. Arba atvirkščiai. Nieko čia naujo.

Ar mano gavėjas Anglijoje taip pat matys sekimo istoriją?

Priklauso nuo to, ką pasirinkote. Kai kurie vežėjai suteikia kliento nuorodą, kurią galima persiųsti draugui Londone. Kitos rodo tik jums, o gavėjas mato tą patį numerį... na, jei jam pasakysit. Aš asmeniškai visada siunčiu numerį per WhatsApp su parašytu: „žiūrėk, tavo daiktai kažkur prie Birmingham". Juk smagu. Bet yra tokių kompanijų, kurios mato tik siuntėją. Jei svarbu, kad gavėjas matytų be jūsų – rinkitės tokį siuntinių pristatymo į Angliją būdą, kuris leidžia dalintis nuoroda. Aišku, niekas nedraudžia nusikaltinti ekrano nuotrauka ir siųsti kas valandą.

Muitai, popieriai ir tie Brexit dalykai

Ar reikia pildyti muitinę deklaraciją siunčiant į Angliją dabar?

Taip. Ir ne vieną. Po Brexit Anglija yra trečioji šalis, kaip kad Norvegija ar Šveicarija (na, beveik, turbūt ne lygiai taip). Kiekvienai siuntai reikės CN22 arba CN23, priklauso nuo vertės. Jei siunčiate naujus batus, rašome vertę. Jei siunčiate seną megztinį mamai – vis tiek reikia deklaruoti „naudoti drabužiai". Mačiau, kaip žmonės rašo „dovana" be vertės – tada muitinėj atidarinėja. Geriau sąžiningai, nes melaginga deklaracija gali kainuoti baudą. Ir ne mažą. Pristatymas į Angliją be dokumentų šiais laikais – misija neįmanoma.

Kiek galiu siųsti vertės be papildomo muito mokesčio Anglijoje?

Tiesą sakant, HMRC taisyklės keičiasi taip greitai, kad dabar jau nebežinau tiksliai – ar tai 135 svarai, ar jau kitokia suma laisvuoju režimu. Jie kaitalioja dažniau nei aš savo mašinos stabdžių diskus. Buvo laikas, kai dovana iki 39 svarų eidavo sklandžiai. Dabar... patikrinkite oficialiai prieš siųsdami, nes aš šitų skaičių nebegersiu. Aš tik galiu pasakyti, kad jei siuntinių vertė viršija kelis šimtus eurų, gavėjas mokės importo PVM ir muitus. Kartais tai yra 20% nuo vertės plius administracinis mokestis. Bičiulis siuntė kompiuterį 800 eurų vertės – Anglijoje gavėjas sumokėjo beveik 150 svarų prieš atsiimdamas. Tad skaičiuokit.

Kaip užpildyti tą prakeiktą CN22 formą?

Palaikit, nenuspykit ant manęs. Forma paprasta: prekės aprašymas, svoris, vertė valiuta, kilmės šalis. Jei dėžėje yra „keletas knygų, 3 kg, 50 eurų, EU" – užtenka. Nereikia rašyti romano. Problema, kad žmonės rašo per daug detalų arba per mažai. „Asmeniniai daiktai" – per plačiai. „Naudotos plastmasinės dėžutės" – per konkretu ir įtartina. Aš pats užrašau sąrašą lipniu lapeliu ir klijuoju ant viršaus, nes kartais ta forma nuklysta. Muitininkai skaito greitai, jie nemėgsta ieškoti po visą dėžę. O jei ten 30 skirtingų daiktų... tada jau reikia sąrašo atskirai.

Ar gavėjas Anglijoje mokės muitus, jei aš jau sumokėjau čia Lietuvoje?

Jei mokėjote DDP – ne, nereikės. Bet daugelis paprastų siuntinių pristatymo į Angliją paslaugų yra DAP – muitai tenka gavėjui. Būna, kad siuntėjas sako „viskas įskaičiuota", o Londone žmogus turi mokėti dar 40 svarų prieš atsiimdamas. Aš tokių istorijų girdėjęs šimtus. Visada klauskite aiškiai: „Ar gavėjas dar ką nors mokės atsiimdamas?" Jei agentūra murma, kad „ne, turbūt ne" – reiškia, kad mokės. Rimtai. Aiškinkitės iš anksto. Nepatikima įmonė mėgsta slėpti šituos niuansus po grazia fraze „greitas pristatymas". Nepasimaukite.

Ar reikia siųsti kažkokius sveikatos sertifikatus buities technikai?

Ne, nebent siunčiate elektrinę šunų kirpyklą ar kažką keisto. Buitinė technika – dulkių siurbliai, kavos aparatai – paprastai nereikalauja sertifikatų, jei tai asmeniniam naudojimui, ne pardavimui. Visai kas kita, jei siunčiate dešimt identiškų telefonų – tada muitinė pagalvos, kad verslas. Asmeniniai daiktai, net ir nauji, gali keliauti be ypatingų leidimų. Tik nepamirškite įrašyti į deklaraciją. O jei sertifikato reikia... na, retai, bet būna. Aš šituo klausimu nesu veterinaras, tai jei kažkas stebuklingai elektroninis, pasitikrinkit atskirai. Geriau klausti nei gailetis vėliau.

Kai kas nors eina negerai – ką daryti

Ką daryti, jei siunta atėjo į Angliją, bet gavėjas negali atsiimti?

Pora variantų. Arba jis nebūnamas, arba nežino, kad siunta jau vietoje. Pastebiu, kad Anglijos kurjeriai kartais meta siuntą už tvoros, pabarėja į duris ir sprunka. Jei nebūnamas – palieka pranešimą su instrukcija. Tada gavėjas turi savaitę ar dvi atsiimti iš punkto. Jei neatsiima – siunta grįžta atgal, ir tada reikia mokėti už kelionę atgal. Kartais ji pasilieka sandėlyje ir renka mokestį už saugojimą. Turėjau atvejį, kai senelis Panevėžyje siuntė striukę anūkui į Notingamą. Anūkas buvo Ispanijoje. Striukė sugrįžo po mėnesio, senelis pyko, kad dvigubai sumokėjo. Saugokitės tokių situacijų.

Kaip atpažinti brokerį-perpardavėją tarp daugybės skelbimų internete?

Labai paprasta – jei jie negali pasakyti, kokia mašina važiuos jūsų siunta. Paklauskite tiesiai: „Koks numeris, kas vairuoja?" Jei pradeda šnekėti apie „logistikos tinklą" ir „optimizuotus maršrutus", o konkretaus automobilio nemato – tai brokeris. Nieko blogo su brokeriais, bet kai jie pradingsta, jūs nežinot, kur dėtis. Buvo taip: žmogus iš Klaipėdos sumokėjo pirmąją dalį, o paskui skambino numeriu, kuris nebeėjo. Tada brokeris dingo kaip į vandenį. Rinkitės įmonę, kuri turi tikrą adresą, savo mašinas, ir jei įmanoma – rekomendacijas iš draugų, ne tik atsiliepimų internete. Pristatymas į Angliją turi turėti atsakingą veidą, o ne tik gražią svetainę.

Ar drausti siuntą, jei ten seni daiktai, kurių vertė nedidelė?

Aš drąsiai sakau – taip. Ir ne dėl vertės, o dėl galvos skausmo. Kai siunta dingsta, be draudimo jūs gausite atgal tik kelis eurus pagal kilogramą (tarkim, 20 eurų už kg, nors dėžėje buvo jūsų močiutės albumas). Draudimas kainuos kelis procentus nuo vertės, bet nuramina. Ypač jei siunčiate elektroniką. Buvo toks ciniškas atvejis, kai vežėjas prarado dėžę su nešiojamaisiais kompiuteriais – be draudimo savininkas būtų gavęs niekingą sumą. Su draudimu – atgavo pinigus. Pristatymo į Angliją draudimo sąlygas skaitykit smulkiai, nes kai kurios įmonės neapdraudžia stiklo ar skysčių. Smulkmena, bet svarbi.

Ką reiškia, jei sekime matau "customs clearance exception"?

Oj. Tai reiškia, kad muitinė sustabdė ir nori daugiau informacijos. Kartais trūksta sąskaitos, kartais deklaruota vertė neatitinka jų įtarimų, kartais tiesiog atsitiktinai patikrino. Jei matote šį statusą – nelaukite, skambinkite vežėjui. Muitinė gali laikyti siuntą savaitę ar dvi, kol išsiaiškins. Vieną kartą muitininkai norėjo įrodymo, kad naudoti batai tikrai naudoti, o ne parduoti. Klientas turėjo atsiųsti nuotraukas. Absurdas, bet taip yra. Blogiausia, kad per tą laiką jūsų pristatymas į Angliją stringa, o nervai kaista. Kuo greičiau reaguojate, tuo geriau. Nebandykit slėptis.

Ką daryti, jei statusas angliškai rodo "Delivery attempted"?

Tai reiškia, kad kurjeris bandė pristatyti, bet gavėjo nebuvo. Gal durų neatidarė, gal skambutis neveikia. Dabar siunta grįžta į terminalą ir laukia kito bandymo arba atsiėmimo. Anglijoje kurjeriai retai palieka siuntą pas kaimyną – saugumo sumetimais. Jūsų gavėjas turi pasikeisti instrukciją, jei nori, kad paliktų prie durų. Bet aš to nerekomenduočiau Londone centre – ten eina viskas kaip per sietą. Jei per 24 valandas niekas nepasikeičia, skambinkite vietiniam kurjeriui, o ne centrui Vilniuje. Vietiniai žino geriau kur yra jūsų dėžė. Aišku, jei siunta dar pakeliui į Anglija, tai dar anksti jaudintis.

Ar galima keisti gavėjo adresą, kai siunta jau pakeliui į Angliją?

O, tai sudėtingiausia dalis. Teoriškai taip, jei ji dar neperkrauta iš didžiojo Londono sandėlio. Praktiškai – tai kainuoja ir užtrunka. Reikia skambinti vežėjui, o ne viltis, kad sekimo puslapyje yra mygtukas „pakeisti adresą". Aš mačiau, kad siunta nukeliauja į klaidingą Londono rajoną, nes adresas buvo suvestas be numerio. Tada vietinis kurjeris veža atgal į centrą, o tai prideda 2–3 dienas. Kartais paprasčiau palaukti, kol grįš į Lietuvą ir persiųsti, nei bandyti perimti Anglijoje. Pristatymas į Angliją yra lankstus tol, kol siunta juda viena kryptimi. Pakeitimai – kaip sukti dviratį atbulomis. Geriau iškart rašyti teisingai.

Išvada

Galų gale, patikimas siuntinių pristatymas į Angliją su sekimo funkcija nėra raketų mokslas, bet reikalauja protėviško kantrybės ir šiokio tokio pasiruošimo. Nepasitikėkite deimantinėmis kainomis, visada tikrinkite popierius ir nepamirškite, kad sekimo numeris – tik priemonė, o ne laiko mašina. Jei kas nors eina ne taip, skambinkite tiesiai vežėjui, o ne spauskite F5 kas penkias minutes. Aš per daug metų mačiau visko, bet šitie principai lieka kaip inkaras – jie gelbsti ir tada, kai viskas aplink byra. Sėkmės siunčiant. Nepamirškit kavos vežėjui, jei patys atvežat siuntą į terminalą. (juokauju, nereikia.)