Patikimas siuntinių pervežimas mikroautobusais Anglijai

Jau kokių dvidešimt trejus metus sukuosi tarp Kauno ir Londono – pradėjau dar tais laikais, kai apie Brexit niekas negirdėjo, o mikroautobusai į Angliją važiuodavo beveik kas antrą dieną. Dabar žmonės dažnai klausia, kaip rasti patikimą siuntinių pervežimą mikroautobusais į Angliją, kad nebūtų jokių paslapčių, slėptų mokesčių ar to jausmo, kad tavo daiktai tapo vaiduokliais. Šitame... oi. Vėl pradedu kaip brošiūroje. Žodžiu, surinkau klausimus, kuriuos man užduoda beveik kas savaitę, ir atsakau taip, lyg sėdėtumėm prie kavos.

Apie esmę – kaip čia viskas sukasi

Koks skirtumas tarp mikroautobuso ir didelės fūros gabenti siuntiniams į Angliją?

Mikroautobusas yra greitesnis, lankstesnis. Fūra stringa uoste, terminaluose, ją krauna ilgai. Mikriukas privažiuoja prie durų, pakrauna per kelias minutes. Bet jis mažesnis, todėl nevešit viso buto baldų. Aš renkuosi mikroautobusą, kai reikia patogaus siuntinių pervežimo į Angliją be tarpinių sandėlių. Vienas klientas bandė sutaupyti su fūra – daiktai mėnesį gulėjo Romforde, laukė pilno krovinio. Tai va, lankstumas kartais svarbiau nei kubatūra.

Kiek laiko iš tikrųjų važiuoja siuntinys iki Londono?

Na, žiūrėk. Paprastai iš Vilniaus iki Londono – dvi trys dienos. Kartais greičiau, jei vairuotojas važiuoja be ilgų poilsio stočių ir kelyje mažai eilės. Kartais ilgiau, jei kyla problemos pasienyje ar Vokiečiuose remontuoja autostradą. Žiemą per Doverį keltai atšaukia – tada viena diena pavirsta į tris. Šiaip aš klientams sakau: skaičiuokit keturias dienas, o jei ateina anksčiau – džiaukitės kaip vaikai Kalėdoms.

Ar mano daiktai važiuos su kitais žmonių daiktais?

Taip, žinoma. Tai juk ne individualus reisas, ne privatus jetas. Mikroautobuse keliauja kelių klientų siuntiniai vienu metu. Kiekvienas daiktas žymimas, įrašomas sąraše. Bet neklauskit manęs, ar jūsų lagaminas stovės atskirai nuo kito – jie glaustosi kaip žmonės piko valandą troleibuse. Geros įmonės skiria erdves, dėlioja taip, kad nesubraižytų. Blogos – sumeta kaip patrankų mėsą. Aš mačiau ir taip, ir anaip.

Kainos – visada jautri tema

Kiek kainuoja pervežimas mikroautobusu į Angliją, jei turiu du lagaminus ir dėžę?

Čia sunku iš karto pasakyti. Kainos prasideda nuo šimto dvidešimt eurų, bet gali ir brangiau, jei važiuojat iš Klaipėdos o ne iš Panevėžio. (Oi, perdaug, iš tikrųjų iš Klaipėdos visada brangiau, nes toliau.) Dydis, svoris, ar reikia padėti nešt, ar pats atnešit iki mašinos – viskas turi reikšmės. Vieną kartą klientas pasakė: „o gal pigiau, jei tik numesit oro uoste?“ Ne, taip neveikia. Miesto centre Londonas – viskas apsunkina.

Ar galiu sumokėti grynais, kai kurjeris atvažiuos, ar tik pavedimu?

Paprastai mokama avansu arba viskas prieš pristatymą pavedimu. Grynais? Kai kurie vairuotojai paims, bet aš nerekomenduoju. Būna, kad pametęs kvitą vairuotojas paskui sako „o aš nepaimiau“. Oi, ne, taip nebūna... būna. Tiesiog pavedimas – turiu įrodymą. Grynieji – tik jei pažįstat vairuotoją metų metus. Ai, ir dar – jei mokate grynais, kaina kartais keičiasi į neoficialią, bet čia jau ne mano reikalas... arba yra mano reikalas? Palikit pavedimą.

Kodėl vieni prašo 300, o kiti 800 eurų už tą patį siuntinį?

Nes „tą patį“ dažnai nėra tas pats. Vieni skaičiuoja tik kuro kainą ir savo alų vakarui. Kiti – draudimą, muito tarpininkus, licencijas, normalų mikroautobusą. Būna tokių „verslininkų“, kurie pasiima pinigus ir dingsta į Londono rūką. Aš tokių pažįstu kelis. Skamba baisiai, bet taip yra. Jei kaina žemiau rinkos, pagalvokite, kodėl. Niekas neparduos paslaugos pigiau, nei jai kainuoja, nebent nori apgauti arba apskritai neišvažiuoti.

Ar reikia mokėti muito mokesčius siuntiniams po Brexito?

Na čia... aš ne muitinės tarpininkas, bet ką žinau – po Brexito viskas pasikeitė. Jei siunčiate naudotus asmeninius daiktus, dažnai nieko nereikia, jei tinkamai deklaruojate. Bet jei vežate prekes parduotuvei – čia jau viskas kitaip. Muitai, PVM, popieriai. Daugelis žmonių nežino skirtumo tarp „siuntinio“ ir „prekės“. Aš irgi ne visada iš pirmo žvilgsnio suprantu kur riba. Geriau pasitikrinti prieš kelias savaites, o ne prieš pat išvažiavimą.

Kai atvažiuoja mašina – paėmimas ir pristatymas

Ar atvažiuosite pasiimti iš mano buto trečiame aukšte be lifto?

Žinoma, bet pasakykit iš anksto. Vienas vairuotojas – ne antkaklis su kunigaikščio herbu. Jis gali padėti, bet jei reikia nešti šaldytuvą iš tamsaus rūsio, tada prireiks pagalbininko. Buvusioje situacijoje Panevėžy mes vilkome sofą laiptais žemyn, o šeimininkas filmavo telefonu – galvojau, kad padės, bet ne, turinys internetui svarbiau. Tai jei turit sunkių daiktų, sudėkit prie išėjimo arba perspėkit. Bus pigiau ir greičiau.

Kokiu adresu pristatysite – iki durų ar tik miesto centrą?

Iki durų. Lietuvoje paimame iš namų, Anglijoje dažniausiai pristatome iki durų. Jeigu adresas kur nors Kornvalyje ar Škotijos kalnuose – gali tekti susitikti arčiau magistralės. Londone sudėtingiausia – užsistovėję gatvės, mokestis įvažiavimui. Kartais tenka atsiųsti žinutę „išlipkit prie Roundabout, nes kitaip gausiu baudą“. Bet taip jau yra. Ai, žodžiu, tiksliai pasakysim, kai žinosim adresą.

Ar galiu sekti, kur yra mano siuntinys realiu laiku?

Sakykim taip – ne visada. Mes asmeniškai siunčiu žinutes klientui kas kelias valandas: „pravažiavau Hanoverį“, „laukiam keltą“. Bet GPS dalintis? Ne kiekvienas vairuotojas to nori. Vieni turi programėles, kiti – seno kirpimo telefoną, kuriuo vos WhatsApp veikia. (O gal ir ne, dabar jau beveik visi turi normalius telefonus – pataisu, dabar beveik visi turi išmaniuosius.) Jei sekimas jums kritiškai svarbus, klauskite iš anksto. Nepatiksiu, jei pažadėsiu stebėjimą, o vairuotojas tiesiog pamirš įjungti.

Kas jeigu aš nepasilieku namie tą dieną kai reikia pristatyti?

Tada skambiname, rašome, bandome tartis su kaimynais. Jei nieko nesigauna – daiktai grįžta į saugojimo punktą Londone, o tai kainuos papildomai. Buvę taip: klientas išvyko į Edinburgą savaitgaliui, nors žinojo, kad pristatymas šeštadienį. Lagaminai savaitę pagulėjo drauge pas vairuotoją garaže – nieko blogo, bet nemandagu ir brangu. Taigi, jei sakote, kad būsit namie – būkit. O jei negalit – perspėkit dar prieš savaitę.

Pakuotė ir daiktai – kas galima, kas ne

Ar jūs supakuosite mano daiktus, ar turiu pats?

Mes nepakuojame – tai jūsų darbas. Aš nekalbu apie profesionalų pakavimo servisą, o paprasčiausiai apie tai, kad daiktai turi būti dėžėse, lagaminuose, apklotuose. Kartais žmonės išneša daiktus suvyniotus į tapetus. Ne, taip neveikia. Turite turėti normalų rakandą. Jei klaustik – galim rekomenduoti popierines dėžes, vis tiek patartina susitvarkyti prieš dieną iki išvykimo, nes laiko mašinoje niekas neturi. Skubame, bet ne harmonijos.

Galima vežti šaldytuvą mikroautobusu į Angliją?

Galima, jei išleidžiat visą vandenį, ištraukiat šaldymo elementus, gerai sutvirtinat. Vienas vyras iš Alytaus atvežė šaldytuvą, bet nepridarinėjo durelių – viduje viskas išbyrėjo pirmajame posūkyje. (Galvojau „išbyrėjo pirmoje posūkyje“, bet gal taip nesakysiu – tiesiog išbyrėjo posūkyje.) Taisyklė tokia: techniką reikia paruošti taip, lyg ji važiuotų ne autostrada, o žvyru per Šalčininkus. Nes mikroautobusas vis tiek supučia ir siūbuoja. Užtvirtinkit.

Ar imsite dviratį, jei jis neišardytas?

Imame, bet tai užima daug vietos. Jei dviratis nesuardytas, jis užima vietą maždaug trim lagaminams. Apskaičiuot reikia pagal mastą. Žmonės kartais sako „o ten tik dviratis, mažytis“. Ne, draugeli, tai nėra mažytis. Ypač jei dar turite priekabą vaikui – tada jau reikia mažo priekabo. Ai, čia nukrypstam. Trumpai – dviratį imame, bet praneškit, kad žinotume planuoti erdvę. Kaina atitinkamai didesnė už vieną maišą.

Kokio dydžio siuntiniai apskritai telpa į mikroautobusą?

Standartinis mikroautobusas – apie devyniasdešimt dvidešimt kubinių metrų. Tai maždaug dvidešimt penki vidutiniai lagaminai, arba du sofų komplektai, arba daugiau nei šimtas dėžių. Viskas priklauso nuo to, kaip sukomponuojame. Buvę taip, kad klientas sakė „man tik keturios dėžės“, o jas atvežus pasirodė, kad tai keturių šaldytuvų dydžio dėžės iš ikea. Telpa? Telpa. Bet tada nebetelpa nieko kito, ir kiti klientai pyksta.

Dokumentai – popieriai, kuriuos privalai žinoti

Ar reikia sąrašo daiktų rašyti ant popieriaus, ar fotografijuojate?

Reikia sąrašo. Mes pervežame asmeninius daiktus, o ne komercinį krovinį, todėl sąrašas reikalingas muitinei. Fotografavimas padeda – aš visada patariu nufotografuot kiekvieną kampą, ypač jei brangūs daiktai. Vieną kartą klientas nufotografavo tik savo televizorių, o pametė pultą – radome, bet be nuotraukos būtų buvę sunkiau įrodyti. Sąrašas turi būti aiškus, ne šmutkiškai surašytas ant servetėlės. Rimtai, rašykit normaliai, tvarkingai.

Ar paimsiu siuntinį be asmens dokumento jei užsakė draugas?

Ne. Tai ne pica išsiųsti. Jums reikia turėti asmens dokumentą ir dažniausiai užsakymo patvirtinimą. Jei užsakė draugas, jis turi persiųsti jums viską raštu. Buvę tokiais atvejais, kai žmonės pasiunčia tetą paimti daiktų be jokių teisių – tada vairuotojas stovi kaip šlapias, o tetas aiškina, kad „ji tai mano dukterėčia“. Tvarką turi būti. Be dokumento – nieko nepaleidžiu, net jei gražiai prašote arba graudžiai žiūrite.

Ką daryti jei muitinėje sustabdys?

Sustabdys – jei kažkas neaišku popieriuose arba jei radiniai įtartini. Tada laukiame. Kartais tai užtrunka valandą, kartais pusdienį. Vairuotojas turi licencijas, muitinės garantijas – jei paslaugą teikiate legaliai. O jei ne legaliai... tada gali būti blogai. Aš nekalbu apie kriminalus, bet baudos, konfiskavimas – realybė. Pasitikrinkite įmonę prieš duodami daiktus. Jei kaina žemesnė nei kuro sąnaudos – ką nors ta įmonė slepia, ir jūs tai pajusite ant savo kailio.

Kai kas netaip – blogos patirtys ir kaip jų išvengti

Kaip atpažinti, kad įmonė apskritai neišveš daiktų ir tik paims pinigus?

Jei jie nenori pasirašyti sutarties, jei neturi veiklos adreso, jei telefonu atsakinėja tik naktį kaip pašėlę. Buvęs atvejis su įmonėle iš Rygos – paėmė avansą per PayPal, o paskui „išjungė“ telefoną. Klientas paskambino man po trijų savaičių, kai daiktai jau buvo dingę į orą. Patikimumas matosi iš smulkmenų: ar duoda sąskaitą, ar turi ADR licenciją, ar vairuotojas prisistato vardu. Jei viskas anonimiška – bėkit, kol nepavėluot.

Ar būna taip, kad mikroautobusas sugesta kelyje ir daiktai užstrigsta?

Būna. Prieš metus mūsų mikriukas sugedo netoli Calais, baigėsi sankaba. Teko krauti viską į kitą mašiną pasienyje – purvo, lietaus, visi pikti. Kliento lagaminas įšlapo kampu, kai dangtis neprisidarinėjo. Atsiprašėme, sumokėjome už cheminį valymą. Tai reali situacija, ne pasaka. Naujesni mikroautobusai gedžiasi rečiau, bet taip – technika yra technika. Geros įmonės turi backup planą, draudimą. Blogos palieka jus stovėti pakeliui ir aiškintis patiems.

Kodėl vieni vairuotojai prašo atsiskaityti grynais be kvito?

Tai jums signalas. Jei vairuotojas sako „duokit grynais, bus pigiau, bet be popieriaus“ – jis arba šešėlininkas, arba laiko save vyriausiu. Aš tokių dalykų nepalaikau. Tvarka turi būti skaidri. Kartais vairuotojai taip daro savo iniciatyva, be įmonės žinios. Aš asmeniškai tokį darbuotoją atleisčiau akimirksniu. Jūsų teisė – reikalauti sąskaitos. Jei atsisako – atsisakykite ir jūs paslaugos. Tai ne turguje po kontaineriu, cekyllai.

Smulkmenos, dėl kurių žmonės galvoja prieš užsakydami

Ar vežate tik į Londoną, ar ir kitur Anglijoje?

Ne tik Londoną. Vežame į Birmingamą, Mančesterį, Bradfordą, Bristolią – bet kuo toliau nuo Londono, tuo ilgiau ir brangiau. Kartais tenka derinti kelis pristatymus maršrute. Jei gyvenate kur nors Lake District vidury – gali tekti atvykti į artimiausią miestą pasivažinėti. Draugiškai perspėju: Anglija nėra tik sostinė. Londonas yra patogiausias, bet likusi šalis irgi egzistuoja. Aš ten buvęs ne kartą, gražu, tik keliai siauri ir avys kelia grėsmę.

Kiek dienų prieš reikia užsakyti pervežimą?

Idealiai – dvi trys savaitės, ypač jei planuojate pabaigą mėnesio. Tuo metu visi kraustosi, kaip skruzdelės po lietaus. Jei liko dvi dienos – geriau paskambinkite, bet gali nepasisekti su laiku. Aš pats kartais priimu ir skubius užsakymus, bet tada kaina kitokia. Planuokite anksti. Tai kaip su lėktuvo bilietais – jei perkate vakar prieš skrydį, nenustebkite, kad kainuoja trigubai. Ir dar – penktadieniais viskas užimta. Tikrai, patikėkit.

Ar galima siųsti gyvūną mikroautobusu?

Katės ir šunys – taip, bet reikia dokumentų, skiepų, pasų. Ne mes tai tvarkome, o veterinarai. Aš asmeniškai gyvūnų nevežame, nes tam reikia specialių narvelių ir leidimų, kurių mums nėra. Yra specializuotos tarnybos gyvūnams – joms ir patikėkite. Aš nenorėčiau, kad mano mikroautobuse šuniukas stresuotų tarp sofos ir dviračio. Jie juk gyvi. Nors būna, klientai slėpę hamsterį dėžėje – radome tik atvažiavę. Nuo velnių, laimei, gyvas liko hamsteris.

Jei aš pats važiuoju drauge, ar sumažės kaina?

Ne, draugau. Jūs mokat už vietą, o ne už orą. Jei važiuojate kaip keleivis, tai atskira paslauga. Nors šiaip kartais tenka važiuoti, ypač jei klientas bijo, kad daiktai pasimes. Buvę taip – ponia iš Kauno važiavo kartu su savo porcelianu. Sėdėjo šalia dėžių kaip višta ant kiaušinių. Ramiai. Kaina nesumažėjo, bet ji turėjo ramybę dvidešimt keturias valandas. Tai jei norit važiuoti – klauskite atskirai. O jei tik dėl kainos – ne, tikrai ne.

Ką daryti jei siuntinys atvyko pažeistas?

Rašykite aktą. Iš karto, kol vairuotojas dar stovi jums prie durų. Fotografuokite, siųskite elektroniniu paštu. Jei pastebėsite po trijų dienų – bus sunkiau įrodyti, kad tai padarėme mes, o ne jūs patys išpylę kavą ant dėžės. Draudimas padengia, jei yra aktas. Be akto – niekas nepadengs. Aš žinau, kad norisi tik atnešti daiktus vidun ir atsigulti, bet tie dešimt minučių patikros gali sutaupyti daug nervų vėliau. Rimtai, nesigailėsite.

Ar galima pervežti maistą, sūrius iš Lietuvos į Angliją?

Šiaip nepatartina. Yra taisyklės dėl gyvūninės kilmės produktų po Brexito. Sūriai, dešros – draudžiami arba griežtai reglamentuoti. Kartais muitininkai neatidžiai tikrina, bet pastaruoju metu tikrina vis dažniau. (Ne, iš tikrųjų taip ir yra, tad nežaiskite su taisyklėm.) Aš asmeniškai nepriimu maisto produktų, nes nenoriu problemų. Jei norit LT duonos – atsiveskite draugą keleivį, bet oficialiai per siuntas – rizikinga. Kartą gavome baudą už šakočius. Nekartokite mūsų klaidų, geriau jau pirkit čia Tesco.

Taigi, patikimas siuntinių pervežimas mikroautobusais į Angliją – tai ne tik mašina ir vairuotojas. Tai žmonės, kurie žino kelius, atsako į žinutes vidury nakties ir nepameta jūsų lagamino Belgijoje. Pasirinkite atsakingai, klauskite iš anksto ir nepirkite katės maiše dėl trisdešimt eurų pigiau. Jei norit, kad viskas būtų kaip žmonės – rinkitės tuos, kurie dirba jau dvidešimt metų ir vis dar turi nervų atsakinėti į jūsų klausimus.