Patikimas pristatymas į Angliją mikroautobusų transportu – ką aš pasakyčiau savo kaimynui

Jei ruošiesi kraustytis arba siųsti daiktus iš Lietuvos į Angliją, mikroautobusas čia yra vienas pragmatiškiausių būdų. Ne brangiausias, ne greičiausias, bet tikras. Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau virš dvidešimt keturių metų – vežiojau žmonių daiktus į Londoną, Birmingemą, Mančesterį ir tas Anglijos vietas, kurių net žemėlapyje nerastum. Mačiau visko: ir tobulų kelionių, ir tokių, kai mikroautobusas lūžta Belgijoje, o klientas skambina iš baimės. Šitame rašte bandau atsakyti į klausimus, kuriuos man dažniausiai užduoda prieš pirmąjį perkraustymą į šį britų kraštą. Ne viskas bus pakučių ir rožinių atspalvių, bet bus taip, kaip iš tikrųjų yra.

Kaina ir užsakymas – čia viskas prasideda

Kiek kainuoja pristatymas į Angliją mikroautobusu, jei vežu daiktus nuo durų iki durų?

Nėra tokio dalyko kaip viena kaina visiems. Kuo toliau į šiaurę – tuo brangiau, nes iš Londono iki Mančesterio vairuotojas dar prasuka keletą valandų. Žmonės skambina ir klausia kainos į Angliją, o aš turiu paklausti – o kurioje Anglijoje? Nes kaina į Londoną dažnai svyruoja tarp 700–900 eurų, o į Birmingemą jau kita. Dar priklauso nuo to, ar reikia nešti daiktus iš penkto aukšto be lifto. Tai va, nėra čia centrinio biuro su fiksuotu tarifu, kiekvienas atvejis skiriasi kaip diena nuo nakties.

Ar galiu dalintis mikroautobusu su kitu klientu, kad sutaupyčiau?

Galima, bet štai kur bėda – abu turite susirasti tą patį vežėją ir sutapti datomis. Aš prieš keletą metų vežiau dvi šeimas vienu mikroautobusu – vieni iš Panevėžio, kiti iš Kauno. Visi laimingi, visi sutaupė po kelis šimtus. Bet reikia, kad daiktai tilptų, aišku, ir kad nei vieni, nei kiti nebūtų isterikai, kuriems reikia visko čia ir dabar. Kartais žmonės net nesusitaria dėl tualeto pertraukų dažnumo, ką jau kalbėti apie vietą bagažinėje. Būna ir taip.

Kiek laiko prieš reikia užsakyti pervežimą?

Geriau mėnesį. Rezervuok bent tris-keturias savaitės iš anksto, o jei labai pasisekė – sometimes ir per dvi savaites galima, bet tada renkiesi iš to, kas likę. Vieną kartą man paskambino pora iš Klaipėdos – dvi dienas iki išvykimo. Išgalvoti negalėjau (teko atšaukti planus vakarui), bet laisvo mikroauto nebuvo, sukomponavau per kitą biurą. Laimės dalykas buvo. Užsisakyk bent tris-keturias savaites į priekį, tada turi laiko ir pasirinkimą, ir kainą normalią susiderėt.

Ar kaina skiriasi, jei neišu daiktų ne iš Vilniaus, o iš Klaipėdos?

Logiška, kad taip. Kuo toliau vežėjas važiuoja iki tavęs, tuo daugiau degalų sudega. Nors yra toks dalykas, kai mikroautobusas jau ir taip važiuoja pro šalį – tarkim, pro Kauną. Maršrutas iš Vilniaus į Londoną – jei tu gyveni Ukmergėje, pakeliui kaina nesidrožia smarkiai. O jei iš Klaipėdos, faktūra kitokia. Bet juda. Dažnai klientai piktinasi, kad iš provincijos mokėti tiek pat. Na, bėda ta, kad mašina turi ten nuvažiuoti, atgal grįžti, ir tas laikas yra pinigai. Aš čia nesu matematikas, bet logika paprasta.

Kodėl vieni vežėjai prašo 600, o kiti 1200 eurų už tą patį maršrutą?

Istorija sena kaip pasaulis. Mažesnė kaina dažnai reiškia arba tai, kad kasos aparato čekio nematysi, arba kad kažkas bus apkraipyta. Mačiau pervežėjų, kurie neapdrausti vežioja, mačiau tokių, kurie pakrauna daiktus, o paskui pradeda rinkti papildomus mokesčius uoste... atleisk, tunelyje po Lamanšu. Jei matote kainą gerokai žemiau rinkos – klauskite, ar yra draudimas, ar pats vairuoja, ar samdo kažką neaiškaus. Geriau permokėti du šimtus dabar, nei mokėti du tūkstančius gelbėjantis per teismus vėliau.

Kelionė, nakvynės ir tai, kas vyksta kelyje

Kiek realiai trunka kelionė mikroautobusu į Angliją?

Du vairuotojai be didesnių pertraukų – apie trisdešimt valandų. Realiau, su miegojimu, kuro pylimu ir eilėmis prie Eurotunelio ar keltų – maždaug dvi paros. Kartais greičiau, jei pasiseka ir Lamanšą kirsti tik atvažiavus. Kartais tenka palaukti tris valandas, nes eilės. Planuokite, kad daiktai bus pristatyti už dviejų-keturių dienų nuo pakrovimo. Ne greičiau. Jei kas žada per parą – arba meluoja, arba skraido lėktuvu, o ne mikroautobusu.

Ar mes, keleiviai, nakvojame normaliai, ar kaip pabėgėliai?

Priklauso nuo vežėjo. Yra tokių, kurie veža tik krovinį – tuomet tu nesisėdi į mašiną, o skrisi pats lėktuvu. O jei važiuoji su vairuotojais, mikroautobusuose vietos tokios... padėkime taip – ne penkių žvaigždučių viešbutis. Kartais patogiau miegoti kelyje ant sumestų antklodžių, nes viešbutis kainuos papildomus šimtą eurų, o vežėjas nori sutaupyti. Būna ir taip, kad randa kokį motelį Vokietijoje, bet tada visi nakvoja trijų lovų kambaryje keturi žmonės. Realybė.

Ar sustojama kelyje pavalgyti, ar reikia atsivežti maistą iš Lietuvos?

Sustojama, žinoma. Jei važiuoji be pertraukos iš Lietuvos iki Prancūzijos, kojos atšąla, o skrandis koloja kaip pasiutęs. Vairuotojai paprastai žino kur važiuoti – mano patikrinta vieta yra kažkur Lenkijoje, kur cepelinai dar didesni nei Vilniuje, ir beje, kava ten baisi, bet ko nori, autostradoj. Tu gali turėti savo užkandžių, bet gali ir nusipirkti kelyje. Tik nepamiršk grynųjų eurų, nes ne visur kortelės praeina, ypač tuose mažesniuose bufetuose netoli Varšuvos. Sakau iš patirties.

Kokia tvarka kraunami daiktai – pirmas įvažiuoja, paskutinis išvažiuoja?

Taip, logistikos pamoka numeris vienas – pirmas įvažiuoja, paskutinis išvažiuoja. Jei tu krauniesi paskutinis, tavo sofa bus prie pat durų, o ne po kitų dėžėmis. Bet žmonės dažnai to nepagalvoja. Atvažiuoja, apsikroviai krūva, o paskui pyksta, kad negali ištraukti rankinės be viso mikroautobuso iškrovimo. Pasakyk vežėjui iš karto – kas bus reikalinga kelyje. Ir nepakuok tos rankinės į gilumą. Būna, kad ir aš pats pamirštu paklausti kliento, tada tenka raustis per dėžes su bulvėmis iš tėvų sodo.

Kaip važiuoti, jei su manim keliauja šuo ar katė?

Vežame. Bet gyvūnas turi turėti krepšį, dokumentus, o jei jis toks, kuris visą kelią klykauja kaip paklaikęs – pagalvok, ar verta jam tokia trauma. Kartais vežiame gyvūnus, kurie ramūs kaip bobos prie ežero. Kartais – šunys, kurie zyzia visą kelią, ir tada vairuotojas neišsimiega, o miego trūkumas kelyje yra pavojingas. Labai rekomenduoju su gyvūnais rinktis transportą, kur jie salone su tavimi, ne bagažinėje. Tai mažina stresą. Jam, ne tau... nors irgi tau.

Apie daiktus, kuriuos vežiesi į salą

Ar tilps sofa, trys spintos ir dviratis vienu metu?

Klausimas, kurį girdžiu maždaug kelis kartus per savaitę. Atsakymas – priklauso nuo sofos. Ne, rimtai, yra sofos, kurios susilanksto, o yra tokių gabaritinių monstrų, kuriems reikia atskiro automobilio. Standartinis krovininis mikroautobusas – Ford Transit ar panašus – talpina apie 8–14 kubinių metrų. Jei turi tris spintas, dviratį, dar skalbimo mašiną – matuok. Geriau išsiųsk man nuotrauką, nei aš spėliosiu. Vieną kartą klientas pasakė, kad turi mažai daiktų. Paaiškėjo, kad kolekcionuoja akvariumus. Ne, trisdešimt litrų talpos akvariumai mikroautobuse nevažiuoja.

Ką daryti, jei turiu begalę knygų? Jos gi sunkios.

Problema ta, kad knygos yra baisiai sunkios. Dvi dėžutės knygų sveria tiek pat, kiek didelis lagaminas drabužių. Žmonės galvoja, kad knygos – niekai, o paskui vežėjas vos nesusilaužo nugaros. Jeigu turi biblioteką, sakyk iš karto. Knygos kraunamos į mažesnes dėžes, ne į kokias nors didžiules. Nes keliama bus kas kas, bet paskui dėžės plyšta, knygos bėga kaip upė. Knygos priimami sprendimą palikti arba parduoti čia. Į Angliją vežti visą kolekciją – jei tai ne pirmosios laidos ar vertingos, gal verta tiesiog perleisti draugams.

Ar galima vežtis maisto produktus į Angliją iš Lietuvos po visų tų išėjimų?

Šitoj vietoj būsiu atviras – po Brexit taisyklės keitėsi taip dažnai, kad aš nebežinau šimtu procentų. Anksčiau draudė mėsos ir pieno produktus. Dabar... (ai, atleiskite, čia turėjau pasitikslinti, bet praeitą savaitę pamiršau) – man atrodo, kad dideliu kiekiu tikrai ne, o asmeniniam vartojimui gal ir galima ką nors, bet rizikinga. Muitininkai gali patikrinti ir konfiskuoti. Aš savo klientams paprastai sakau – geriau nevežti dešrų ir sūrių. Neiššvaistys muitinės laiko, ir tu nepraras nervų. Paprastesnis gyvenimas, žinai.

Ar televizoriui ar kompiuteriui reikia kažkokių dokumentų muitinei?

Ne, televizorius yra tavo asmeninis daiktas. Jei jis naudotas, jokių muito mokesčių neturėtų būti. Bet pasiimk pirkimo kvitą, jei vis dėlto paklaustų. Kartais žmonės vežiasi visai naują techniką – tada jau muitinė gali pakelti antakius. Asmeniniams daiktams taikoma tam tikra riba, bet jei turi keturis naujus neįpakutus televizorius, tai jau nebe asmeniniai daiktai, o verslas. Vieną kartą vežiau vaikiną, kuris vežėsi penkis nešiojamus kompiuterius. Sakė, kad visi jo asmeniniai. Muitininkui tai nepatiko. Prasisuko, bet galėjo ir neprasisukti.

Kokių daiktų jūs paprastai atsisakote vežti?

Cheminės medžiagos, dažai, dujų balionai – viskas, kas gali sprogti ar tekėti. Kartais paskambina vaikinas, kuris nori, kad pervežčiau motociklą su pilnu bakaru benzino. Ne, drauge, nešiosiu tavo daiktus, bet ne savo automobilį į orą. Buvo atvejis, kai klientas bandė prasmugglenti... kaip čia pasakius... nelegalias prekes. Aš tokiu atveju iš karto atšaukiu vežimą. Blogi pervežėjai, kurie sutinka viską tempti, anksčiau ar vėliau baigiasi ant muitinės kilimėlio. Ir tada nukenčia visi – net tie, kurie vežė tik dulkių siurblį.

Popieriai, muitai ir Brexit

Ar po Brexit pasikeitė kažkas, kai vežu asmeninius daiktus į Angliją?

Taip, pasikeitė. Nebe EU laisvas judėjimas, todėl muitininkai dabar tikrina kruopščiau. Anksčiau praleisdavo su mostelėjimu, dabar gali prašyti sąrašo. Nereikia vizų pats daiktams, bet reikia žinoti, kad Anglija turi savo taisykles. Kartais kroviniai stringa ne todėl, kad kažkas blogai, o todėl, kad sistema nauja ir muitininkai patys dar mokosi. Buvęs klientas pasakojo, kad jo dėžes laikė keturias valandas, nes kompiuteris nulūžo. Ar tai normalu? Ne. Ar tai realu? Labai.

Kas bus, jei muitininkai nutars viską tikrinti?

Tu stovi. Kartais dvi valandas, kartais pusę dienos. Iškrauki daiktus, parodai. Jei esi sąžiningas ir viską deklaravai – išsikraustai, pasirašai, važiuoji toliau. Buvo taip, kad muitininkai atidarė dėžę su senais žurnalais ir vis tiek praleido valandą. Nežinau kodėl, gal ieškojo ko nors. Kartais patikrinimas trunka penkiolika minučių, kartais – amžinybę. Gera žinia ta, kad su asmeniniais daiktais dažniausiai viskas tvarkoje. Bloga žinia – laikas prarandamas, o Anglijoje jau laukia žmonės, kuriems žadėjai atvažiuoti šeštadienį, o dabar sekmadienis.

Ar reikia sudaryti daiktų sąrašą su vertėmis eurais?

Verta turėti sąrašą, nors ne visada prašo. Aš pats klientams siūlau parašyti bent apytikslias kategorijas – kėdės 4 vnt., sofa 1 vnt., buitinė technika. O vertes rašyk realias, nepergyvenk. Jei turėsi prabangių daiktų – antikvarinių veidrodžių ar meno kūrinių – tada prireiks importo dokumentų. Paprastiems smulkmenoms – ne. Kartais klientai sukuria romano apimties sąrašus. Gerai, kad jie patys ramūs, bet vairuotojas to sąrašo skaityti kelyje neskis. Jis vairuoja.

Ar mano daiktai yra apdrausti kelyje?

Turi būti. Bent CMR draudimas vežėjui privalomas. Bet štai kur reikalas – ne visi vežėjai, ypač tie, kurie dirba pilnu etatu tik savaitgaliais, turi normalų draudimą. Klausk iš anksto. Ne tik ar apdraustas, bet ir kokiu limitu. Kartais limitas vos keli tūkstančiai eurų, o tavo daiktai verti dvidešimt. Aš dirbu su draudimu iki šešiasdešimt tūkstančių, bet tai nereiškia, kad visi taip. Jei kas nutinka, draudimas turi padengti žalą. Aišku, jei tu pats pakavai blogai ir sudaužei stiklą – čia tavo bėda. O jei vairuotojas atidarinėjo duris ir kažkas iškrito – čia jo. Svarbu atskirti.

O jei vežiu dovanų giminėms – ar tai tas pats, kaip asmeniniai daiktai?

Esmė tokia: asmeniniai daiktai yra tai, ką tu naudojai Lietuvoje ir naudosi Anglijoje. Dovanos giminėms, ypač jei jų daug ir naujos, muitinė gali vertinti kaip prekes. Jei tai sena močiutės vaza, kurią pasiimi sau – asmeninis daiktas. Jei tai dešimt naujų dulkių siurblių dėdėms – klausimas kitas. Venk didelių kiekių to paties. Muitininkai nėra kvaili. Kartą klientas vežė rankdarbius parduoti turguje. Sakė, kad asmeniniam naudojimui. Muitininkas pažiūrėjo į trisdešimt vienodų megztinių ir sušuko: na, tikrai? Neprasmagino. Planuok protingai.

Kai pakrypsta ne taip, kaip piešta

Kas, jei mikroautobusas suges viduryje Vokietijos?

Būna. Anksčiau ar vėliau bet kuris mikroautobusas gali paplekšnoti. Jei gedimas smarkus – ieškomi kiti vežėjai, kurie važiuoja ta pačia kryptimi, ir gali perimti dalį krovinio. Jei gedimas mažas – mechanikas vietoje, dažniausiai per kelias valandas. Blogiausia, kai lūžta važiuoklė naktį sekmadienį. Tada lauki iki ryto. Pats turėjau atvejį, kai mikroautobusas dvokė degančiu katalizatoriumi. Stovėjom prie miško Bavarijoje tris valandas. Klientai isteriškai skambinėjo. Bet daiktai buvo saugūs, o ant scenos pasirodė dar vienas mikroautobusas ir viską perėmė. Gyvenimas.

Vairuotojas pavėlavo dviem dienomis. Ar taip būna dažnai?

Dažnai – ne, bet pasitaiko. Ypač jei tai ne profesionali įmonė, o kažkoks bičiulis bičiulio rekomendacija per feisbuką. Tokie vėlavimai dažniausiai nutinka todėl, kad prieš tave jie prisiėmė per daug darbų ir bando visur suspėti. Aš taip nedirbu – jei sakau trečiadienis, trečiadienį ir bus. Bet kartais oro sąlygos, gedimai, muitinės. Dvi dienos – jau kritinis dalykas. Jei vėluoja daugiau nei para – klausk, kur tiesa. Būna tokių vyrų, kurie pasiima avansą ir paskui rodo, kad jie dar tik Antverpene, nors turėjo būti Londone. Tada pagalvok, ar nepapuolei ant sukčiaus.

Radau subraižytą šaldytuvą, kai iškrovėm. Vežėjas sako, kad taip ir buvo. Ką daryti?

Nueisim į teismą dėl šaldytuvo? Ne. Bėda ta, kad jei nepasiengei fotonuotraukų prieš pakrovimą, įrodinėti bus sunku. Aš visada patariu – nufotografuok viską. Ypač baldus. Tada nėra interpretacijų. Jei randi subraižymą, parodyk iš karto, kol vairuotojas dar neišvažiavo. Kartais jis iš tiesų nežinojo, kad taip nutiko. Būna, kad daiktai subraižomi kraunant, nes kampai metaliniai, o mikroautobuso sienos irgi metalinės. Fotonuotraukos gelbsti. Be jų – lieka tik žodis prieš žodį, o čia jau niekas nelaimi. Geriausia profilaktika yra pakavimas ir nuotraukos. Šitą patarimą duodu jau dvidešimt metų, ir vis dar žmonės pamiršta.

Ar galima atšaukti kelionę, jei pats susirgau ar pasikeitė planai?

Sutartyse paprastai yra sąlyga. Jei atšauki savaitę prieš – gražiname viską arba atimame simbolinį mokestį. Jei atšauki dieną prieš – problema, nes mikroautobusas jau buvo rezervuotas tik tau, o aš atsisakiau kito kliento. Kartais žmonės skambina ryte ir sako, kad pasirašė darbą Anglijoje ir persigalvojo kraustytis. Suprantu, gyvenimas. Bet verslas yra verslas. Aš stengiuosi rinktis vidurį – nebausti žmonių per daug, bet ir neleisti absurdo. Jei yra force majeure – liga, artimo žmogaus mirtis – viskas kitaip. Žmogiška. Bet atšaukti dėl to, kad tiesiog apsigalvojai – tada pagalvok apie vežėjo laiko sąnaudas.

Paskutiniai dalykai prieš išvažiuojant

Ką svarbiausia prisiminti tą ryta, kai mikroautobusas atvažiuoja?

Tą ryta (atsiprašau, rytą) svarbiausia turėti vandens ir arbatos vežėjams – smulkmena, bet verta. Pasirūpink, kad laiptinėje būtų vieta mašinai, nes jei gatvė pilna – prakiūruos ieškokdamas. Turi turėti sąrašą, ką veži, ką palieki. Ir nepamiršk pašaukti katino, jei slepiasi po sofa – buvo atvejų... Katino, aišku, nebuvo, bet aukso žuvis butelyje klientas pamiršo atiduoti kaimynei. Atvažiavus vairuotojui, protingiausia pats dalyvauti pakrovime, neišeidinėti į parduotuvę, nes tik tu žinai, kas tragi. Būk ten. Tai svarbiausia.

Ar turi kokią nors gudrybę, kurią naudoji pats, bet kiti nevežėjai nepasako?

Turiu. Jei žinai, kad tavo daiktai tikrai tilps ir bus vietos, paklausk, ar vairuotojas gali paimti dar vieną nedidelį siuntą kuriam nors kitam klientui palei kelią. Dažnai sutinkam, ir tada gauni nuolaidą. Kitas dalykas – nepirk specialių perkraustymo dėžių parduotuvėse. Eik į šalia esančią parduotuvę ir paprašyk jų tuščių dėžių po prekėmis. Taupo šimtus eurų. Ir paskutinis – vertingiausius daiktus palik lagamine, kurį nešiesi pats. Ne todėl, kad vairuotojas vagis. Bet jei mikroautobusas nukentėtų, draudimas dažniau atsiperka už daiktus, buvusius tavo rankoje. Turbūt ne visai teisinis patarimas, bet praktinis.

Išvada

Patikimas pristatymas į Angliją mikroautobusų transportu nėra raketų mokslas, bet reikalauja šiek tiek proto ir pasiruošimo. Surask žmogų, kuris atsako į skambutį, kuris turi draudimą ir kuris nežada auksinių kalnų už žemę siekiančią kainą. Pakuok protingai, nufotografuok daiktus ir neprisikrauk dešrų. Kelionė bus ilga, bet jei viską suplanuosi – daiktai pasieks tavo naujus namus sveiki ir saugūs. Sėkmės kraustantis. Jei kils dar klausimų – žinau, kur mane rasti.