Patikimas mikroautobusų pervežimas į Angliją su sekimo galimybe – ką verta žinoti prieš kraunantis daiktus?

Daugelis galvoja, kad patikimas mikroautobusų pervežimas į Angliją su sekimo galimybe yra tiesiog „susirandi mašiną, susikrauni ir pirmyn“. Realybė kiek sudėtingesnė. Per daugiau nei dvidešimt metų šitame darbe mačiau visko – nuo sklandžių perkraustymų iki tokių situacijų, kai klientai savaitę nemiega, nes nežino, kur jų daiktai. Sekimas čia ne žaisliukas, o saugumo dalis. Bet pradėsiu nuo ko kito – ne kiekvienas, kas turi sprinterį ir skelbimą, yra tarptautinis vežėjas. O tai suprasti geriausia dar prieš pervedant pinigus.

Iš pradžių – bandai suprasti, ko tau išvis reikia

Klausimas 1: Kam apskritai reikia mikroautobuso, o ne furos, jei perkuosi į Angliją?

Fura yra didelė. Ji netilps į siaurą kiemą Kaune arba po Londono daugiabučių langais, o kaimo keliukuose Telšiuose – išvis tragedija. Mikroautobusas lankstesnis, greičiau kraunasi ir nereikia samdyti aštuonių žmonių nešiojimui. Turėjau klientą Liverpulio centre – tokia gatvė, kur du taksi vargiai apsisuka. Fura būtų palikusi daiktus už kilometro. Su mikroautobusu privažiavom prie pat durų. Jei turite daugiau nei penkių kambarių namą – tada jau reikia furos, bet iki tol mikroautobusas dažnai protingesnis pasirinkimas.

Klausimas 2: Ką reiškia „patikimas mikroautobusų pervežimas“ – kaip atskirti profesionalą nuo aferisto?

Per tiek metų teko matyti įvairiausių gairių. Būna žmonių, kurie išsinuomoja sprinterį, padaro gražų puslapį ir siūlo „perkraustymą į Londoną pigiai“. Patikimas pervežimas reiškia licenciją, draudimą, galiojančias tarptautines teises ir rašytinę sutartį. Deja, tokių nelicencijuotų vežėjų socialiniuose tinkluose vis dar pilna. Jie dažnai palieka daiktus kažkokiame sandėlyje prie Kalė ir savaites meluoja, kad pakeliui. Tikrinkite registraciją, klauskite sąskaitos pavyzdžio. Jei vengia – nevežkite.

Klausimas 3: Ar mikroautobusas gali gabenti ir mano asmeninius daiktus, ir kelias dėžes prekių iš Lietuvos parduotuvei Londone?

Iš principo taip, bet čia landa muitams. Jei keliauja jūsų namų turtas kaip asmeninis pervežimas – vienos taisyklės. Jei ten pripažįsite ir verslo siuntas – Brexit, muitai, kiti reikalavimai. Tiksliai neprisimenu, kaip ten dabar su mišrių krovinių muitų deklaravimu, nes taisyklės kinta kas metus. Patarimas paprastas: nepilkite verslo siuntų į asmeninių daiktų krūvą. Muitininkai nėra kvaili. Turėjau pažįstamą, kuris taip bandė išsivežti drabužių partiją. Ilgai aiškinosi pasienyje. Nejuokinga ir brangu.

Klausimas 4: Kaina į Londoną ir kaina į Birmingamą – ar taip jau skiriasi, jei mikroautobusas važiuoja?

Taip, kaina skiriasi. Į Londoną važiuojama dažniausiai, ten maršrutai standartiniai. Jei reikia į Birmingamą, Mančesterį ar šiauriau – brangiau, nes ilgiau ir daugiau kuro. Bet yra triukas: backload. Jeigu mikroautobusas grįžta tuščias ar pusiau tuščias, galite gauti gerą kainą net į Naująjį Kastlį. Priešingai – jei vežėjas specialiai dėl jūsų važiuos tuščias iš Lietuvos, mokėsite daugiau. Tikėtis, kad kaina į Edinburgą bus tokia pati kaip į Rytų Londoną, nerealu. Kuras dabar irgi ne pigesnis.

Klausimas 5: Ar galiu vežtis augalus, šaltalankių uogų ir butelį degtinės seseriai?

Kiekvienas galvoja, kad jo augalai ir uogos labai svarbūs, ir aš suprantu. Bet po Brexit maisto įvežimas į JK – rimtas reikalas. Gyvi augalai be fitosanitarinio patvirtinimo paprastai neleidžiami. Alkoholis – akcizinė prekė, ribojami kiekiai. Šaldytos daržovės turi būti deklaruojamos. Turėjau klientą, kuris bandė vežtis dešimt butelių namų vyro vyno. Muitininkai juokėsi, bet išleido tik du. Verčiau suvalgykite uogas prieš išvažiuodami arba atiduokite kaimynams. Rimtai.

Kai mašina kelyje – apie sekimą, skambučius ir tylą

Klausimas 6: Ką reiškia „su sekimo galimybe“ – ar tikrai matysiu kiekvieną posūkį kaip Uberio programėlėje?

Noriu nuliūdinti, bet ne visai kaip Uberi. Jums atsiunčiam nuorodą, kur GPS atnaujina kas dešimt minučių, kartais kas penkiolika. Sekiklis kartais nuslysta po sėdyne ir rodo Frankfurte, nors iš tikrųjų jau Briuselyje. Mačiau atvejį prieš metus – klientas beveik išėjo iš proto. Sekimas puikus, bet ne kino tikslumo. Svarbu pamatyti, kad judama maršrutu, o ne stovi dvi dienas. Nors net ir tada reikia išsiaiškinti priežastį, o ne panikuoti.

Klausimas 7: Jei vairuotojas paskambins iš kelyje – ar tai normalu?

Tai visiškai normalu. Vairuotojai skambina pranešti apie keltų eiles, avarijas ar netikėtus gedimus. Prisimenu kolegą, kuris skambino iš Lilės – vilkikų spūstis prie uosto, keltas išplaukė be jo. Jei pervežimas su sekimo galimybe, tą patį matysite ir žemėlapyje, bet pokalbis tiesiog raminantis. Blogai, kai niekas nekelia ragelio, o mašina stovi aštuonias valandas. Skambučiai iš kelio – ženklas, kad žmonės dirba sąžiningai ir jums nereikia graužti nagų.

Klausimas 8: O jei sekmadienį vakare žemėlapyje mano baldai stovi jau aštuonias valandas netoli Varšuvos?

Pirmiausia – nepanikuokite. Juodas taškas ekrane kelia siaubą, bet yra kelios priežastys: gedimas, privalomas vairuotojo poilsis pagal tachografą arba tiesiog išsikrovęs sekiklis. Turėjom atvejį netoli Varšuvos – padangos problema, stovėjo keturias valandas. Klientas beveik nusipirko lėktuvo bilietą. Bet daiktai atsirado kitą dieną sveiki. Patikimas pervežimas nereiškia, kad niekada neįvyks staigmenų – reiškia, kad apie jas sužinosite, o ne išgirsite po savaitės iš pašalinio žmogaus.

Klausimas 9: Ar galiu rašyti vairuotojui kas tris valandas, jei labai nerimauju?

Suprantu nerimą, bet pagalvokite – žmogus vairuoja dešimt valandų. Rašyti kas tris valandas naktį nėra etiška. Paprastai susitariame dėl ryto ir vakaro žinutės. Kai pats važiuoju namo iš uosto, irgi nenoriu pašto dėžutės telefone. Yra langai: rytas prieš išvažiuojant, popietės pertrauka ir vakaras. Jei sekimas veikia – matote judėjimą. Kartais mažiau yra daugiau. Jei viskas slenka pagal grafiką, leiskite vairuotojui susikoncentruoti į kelią.

Klausimas 10: Ar man už GPS sekimą reikia mokėti atskirai, ar tai eina į bendrą kainą?

Neprivalote mokėti atskirai. Jei kas nors bando prirašyti dviejų šimtų eurų priedą už sekimą, tai raudona vėliava. GPS sekikliai kainuoja centus per dieną. Tai turi būti standartas, kaip saugos diržai. Patikimas mikroautobusų pervežimas į Angliją su sekimo galimybe šiandien yra elementarus atsakingumo ženklas. Jeigu įmonė sako, kad sekimas kainuoja papildomai – paklauskite, ar jų svetainės priežiūra irgi jūsų rūpestis. Rimti vežėjai tokių nesąmonių nedaro.

Klausimas 11: Jei aš nemoku naudotis tuo stebėjimu internete – ar manęs nelaikys kvailu ir kas nors padės?

Žinoma. Turėjau klientę iš Panevėžio, kuri neturėjo išmanaus telefono. Mes jai kas rytą siunčdavome žinutę: „Šiandien Vokietija, viskas gerai“. Ji buvo laiminga. Kartais paskambindavau pats. Jei sekimo puslapis atrodo kaip kosminis laivas – paprašykite kasdienio skambučio arba ekrano nuotraukos. Technologija turi tarnauti jums, o ne atvirkščiai. Svarbu, kad jaustumėtės patogiai, o ne būtumėte IT specialistas. Žmogiškumas visada svarbesnis nei mygtukai.

Pinigai, sutartys ir kodėl kartais norisi rėkti

Klausimas 12: Kiek realiai kainuoja pervežti visus buto daiktus mikroautobusu į Angliją?

Priklauso nuo tūrio. Dviejų kambarių butas svyruoja nuo keturiolikos iki dvidešimties kubinių metrų. Kaina tiesioginiam reisui į Londoną dažniausiai prasideda nuo devynių šimtų eurų ir lipa iki tūkstančio dviejų šimtų. Mažiau galima tik su backload arba sugrupavimu. Jeigu kas nors siūlo tris šimtus eurų – klauskite, ar daiktai tikrai nebus palikti kieme iki kito krovinio. Rimtas pervežimas turi savo kainą. Mikroautobusai sutaupo keliose vietose, bet ne stebuklingai.

Klausimas 13: Kas tas CMR draudimas ir ar jis man padengs visas mano stiklines lėkštes?

CMR – tarptautinis vežimo dokumentas su tam tikromis draudimo ribomis. Bet nekompensuos emocinės vertės. Jei sulūš senelės indauja, atlygins pagal svorį, o ne pagal tai, kad tai buvo vestuvių dovana. Norint pilnos apsaugos, reikia papildomo draudimo. Daug kas to nepaprašo, norėdami sutaupyti. Aš patariu apdrausti vertingiausius daiktus. Geriau sumokėti truputį daugiau nei krimsti nagus priešais sulaužytą pianiną. Pianinai, beje, dažniausia galvos skausmo priežastis.

Klausimas 14: Kodėl vienas vežėjas rašo 700 eurų, o kitas – 1400, kai abu sako „patikimas pervežimas“?

Daug kas čia apsigauna. Skirtumas: ar pervežiama tiesiogiai, ar perkeliama iš mašinos į mašiną, ar tai brokeris, parduodantis pigiausiam tarpininkui. (O šitą vietą pataisau – kalbant apie tikrus tiesioginius reisus šiais metais, net 800 eurų Londonui jau laikau maža suma, nebent turite vos kelias dėžes.) Pigiausias variantas dažnai reiškia, kad daiktai savaitę guli sandėlyje. Brangesnis – dedikuotą transportą ir faktinį sekimą. Aš nenoriai mokėčiau 1400, bet mačiau per daug ašarų dėl 700 eurų pagundų.

Klausimas 15: Ar galiu mokėti dalimis, ar privalau viską pervesti prieš tai, kai daiktai dar net neišvažiavo?

Standartas: trisdešimt procentų avansas datai patvirtinti, likutis iškrovus. Būna kitokių schemų, bet jei kas nors reikalauja visos sumos į priekį, ypač grynaisiais be sutarties – rizikinga. Ypač kai nėra sekimo ir tikslaus biuro adreso. Mačiau atvejų, kai sumokėjo šimtus eurų, o telefonas išsijungė. Rašykite sutartį, prašykite sąskaitos, pervedinėkite per banką. Jei vežėjas profesionalus – nesustresuos. Aš pats dirbu tik su avansais ir galutiniu atsiskaitymu, taip saugiau abiem pusėms.

Klausimas 16: Jei pats neišvažiuoju iš Lietuvos, bet seseriai reikia parvežti daiktus iš Kauno į Bristrolį – ar galiu užsakyti nuotoliniu būdu?

Taip, taip darome nuolatos. Jūs Londone, sesuo raktus palieka kaimynei Kaune. Mes pasiimame, važiuojame. Jums tereikia stebėti maršrutą per sekimą ir pasitikti Bristolyje arba nurodyti vietą. Tik viena rizika: per daug tarpininkų. Sesuo kaimynei, kaimynė sargei, sargas mums… chaosas. Gerai suplanuokite ir turėkite vieną kontaktinį asmenį iš jūsų pusės. Oi, ir nepamirškite – Bristolis ne Londonas, kelios valandos kelio skirtumo. Susitariam dėl konkrečios datos.

Klausimas 17: Ar sekmadienis ar laisvadienis sumažins pristatymo greitį?

Laikinai gali. Keliai ir keltai veikia, bet kai kuriuose rajonuose sunkiau iškrauti savaitgalį – administracija stebi triukšmą. Dažnai galutinis pristatymas nukrenta iki pirmadienio. Vairuotojai irgi privalo ilsėtis. Aš pats patariu nesispausti savaitgaliais. Duokite žmonėms atsikvėpti po tokios kelionės. Daiktai palauks, jie ne pieno produktai. Sekmadienis skirtas miegoti, ne šaldytuvams lūkuriuoti laiptinėje be lifto. Tai turiu omenyje – planuokite lanksčiai.

Klausimas 18: Ką daryti, jei prie mano durų vairuotojas pareikalauja papildomų trijų šimtų eurų, kurių nebuvo sutartyje?

Man net kalba apie tai užstringa. Klasikinis sukčiavimas: prie durų pareikalauja dviejų šimtų eurų už „netikėtą muitą“ ar „papildomą degalų mokestį“. Nesąmonė. Jei nebuvo sutartyje – nemokėkite. Nepasiduokite spaudimui, ypač jei grasina palikti daiktus kieme. Skambinkite bendrovei, filmuokite. Patikimas mikroautobusų pervežimas niekada neprideda siurprizų gatvėje. Aš esu šitą matęs pernelyg dažnai ir žinau: klientai, kurie iš karto sumoka, praranda ir pinigus, ir ramybę. Stovėkite tvirtai.

Dokumentai, pakuotė ir vieta, kur visi vienodai pasimeta

Klausimas 19: Kokius popierius turiu paruošti muitinei, kai perkeliu gyvenimą iš Lietuvos į Angliją po Brexit?

Reikia daiktų sąrašo, paso ir dokumento, kuris įrodo, kad perkeliate gyvenamąją vietą – Transfer of Residence. Sąžiningai – dabar jau nežinau tikslaus šio lapo pavadinimo ir numerio, nes britai keičia formas dažniau nei aš savo batus. Bet esmė: daiktai neapmokestinami kaip įprastas importas. Naujos prekės signalizuoja muitininkams. Turėjau klientą, kuris supakavo keturias dėžes naujų batų. Reikėjo ilgai aiškintis. Rašykite sąžiningai – naudoti, asmeniniai, ne parduotuvės likučiai.

Klausimas 20: Ar tikrai negalima vežtis dažų, dujų balionų ir degių skysčių – net jei labai reikia?

Negalima. Turėjau klientą, kuris įkišo pilną stovyklavimo dujų balioną į dėžę „virtuvės reikmenys“. Radome jį Kelnėje. Vairuotojas supyko, nes vienu laipteliu iki incidento. Aerosoliai, dažai, lakai – pavojingi kroviniai. Mikroautobuse nėra skyrių tokiems dalykams. Jei tai sprogtų viduryje tunelio… geriau nebaigsiu. Paklauskite savęs: ar tai sprogtų? Jei taip – palikite. Saugumas svarbiau nei dujų baliono gelbėjimas. Net jei atrodė mažas.

Klausimas 21: Ar turiu rašyti daiktų sąrašą ant kiekvienos dėžės, ar galiu tiesiog mest viską į vidų ir užklijuoti?

Jums nereikia romano. Užrašykite „svetainė“ ant dėžės ir to gana. Bet apskritai sąrašas svarbus muitinei ir draudimui. Jei atsitiktų nelaimė – o retai, bet pasitaiko – reikės įrodyti, kas viduje. Draudimo kompanijos myli popierių. Užsirašykite į bloknotą, kad dėžė Nr. 5 turi kavos aparatą, o ne kojines. Paprasta, bet apsaugo. Kai kuriems tai atrodo beprasmiška, iki kol dingsta viena dėžė tarp Kauno ir Birmingamo. Tada kiekviena eilutė aukso vertės.

Klausimas 22: Ar vairuotojas padės man nešti, jei aš gyvenu penktame aukšte be lifto?

Paprastai taip, jei sutartyje. Bet aš su savo nugara jau nebe tas, kuris buvau prieš dvidešimt metų, ir kai kurie kolegos irgi turi ribas. Jei be lifto ir su sunkiu pianinu – gali tekti samdyti dar jėgų. Nepykite. Sveikata svarbesnė. Paklauskite iš anksto, o ne tada, kai vyras jau laiptinėje supranta, kad reikia tempti spintą į viršų. Būna, prireikia sutikti dėl papildomos sumos. Oi, ir nepamirškite – penktas aukštas be lifto yra lietuviškų gyvenimų tragedija.

Klausimas 23: Ką reiškia, kai įmonė sako, kad turi „partnerius Anglijoje“ – ar mano daiktai persės į kitą mašiną?

Dauguma kartų taip ir yra. Jei girdite „konsolidacija“ – jūsų daiktai gali persėsti Londone į kitą mašiną ar net furgoną. Kiekvienas persėdimas didina riziką subraižyti ar kažką pameti. Klausimas labai svarbus: ar vyksta tiesiogiai vienu automobiliu? Aš pats mėgstu mažiau logistinių mazgų. Kuo mažiau rankų, tuo mažiau galvos skausmo. Kartais per partnerius pigiau, bet ar verta rizikuoti dėl dviejų šimtų eurų? Jei klausiate manęs – geriau mokėti daugiau ir matyti vieną vairuotoją nuo pradžios iki galo.

Klausimas 24: Jei galėčiau duoti tik vieną patarimą draugui, kuris pirmą kartą kraustosi – kas tai būtų?

Neužsisakykite pirmo dėl akcijos. Perskaitykite atsiliepimus forumuose, ne tik Google. Paklauskite apie sekimą dar prieš pervedant užstatą. Patikimas mikroautobusų pervežimas į Angliją su sekimo galimybe yra apie žmones, ne mašinas. Mašinos sugeda, bet sąžiningas vežėjas paskambins. Nepamirškite leisti vairuotojui pavalgyti – tai mažesnė detalė nei galvojat. O jei dar ko nors reikia, rašykit. Aš ne viską žinau, bet dvidešimt metų kelyje ko nors išmokė. Sekmės.

Jei atminsite tik vieną dalyką – rinkitės ne pagal kainą, o pagal tai, ar galite paskambinti naktį ir sulaukti atsakymo. Ar matysite savo krovinį žemėlapyje. Ar jausitės ramūs. Patikimas mikroautobusų pervežimas į Angliją su sekimo galimybe yra apie žmones, ne tik apie mašinas. O dabar, kai jaučiu, kad nukrypau į sentimentus – baigiu. Sėkmės kraustantis.