Patikimas krovinių transportavimas Anglijos kryptimi – ar ta garantija išvis reali?

Daugiau nei dešimt metų spoksau į vilkikus, vežančius daiktus į Angliją ir atgal. Per tiek laiko pamatai visko – ir šventų žmonių, ir tokių, kurie paskui skambineja savaitę pikti, nes kazkas ne taip. Šiandien noriu papasakot apie patikimą krovinių transportavimą Anglijos kryptimi ir apie tą „garantiją“, kurią visi kabina kaip reklaminį ženkliuką. Ar ji reali? Kartais taip, kartais tai tiesiog gražus žodis ant popieriaus galo. Paaiškinsiu, kaip viskas atrodo iš vidaus, be balto apsiausto ir be tos feikines šypsenos.

Apie tą „garantiją“ – ką gaunate realiai

Ką reiškia, kai firma sako, kad pervežimas į Angliją – su garantija?

Klausiate, ką reiškia garantija? Ogi dažniausiai nieko konkretaus. Kai kuriose įmonėse tai reiškia, kad jie tikrai atvažiuos sutartu laiku. Kitur – kad jei sudaužys, atsilygins. Bet yra ir tokių, kuriem garantija – tik žodis ant svetainės. Aš klientams sakau: jei nėra raštiškos sutarties su tiksliai aprašyta atsakomybe, tai jūsų „garantija“ verta tiek, kiek popierius, ant kurio spausdinta. Ir aš kalbu iš patirties. Vieną kartą pats tikėjau, kad „100% saugu“ reiškia 100%, o pasirodo – marketingas.

Ar mano baldai neatšals žiemą transportuojant į Angliją?

Žiemos metu temperatūra priekaboje pakankamai krenta, na, ne šaldiklis, bet ir ne šiltnamis. Standartinės priekabos nėra šildomos. Jei vežate, tarkim, seną sofą su odos imitacija, šaltis gali padaryti savo – medis trūkinėja, klijai kietėja. Buvo situacija, kai klientas piktinosi, kad baldai atkeliavo suplyšę, bet sutartyje nebuvo temperatūros kontrolės. Tai jei vertingi daiktai – sakau atvirai – žiemą rizikuojat. Galima užsisakyti specialią įrangą, bet tada jau kaina kitokia. Ne visada verta, bet apie tai reikia žinoti.

Ar daiktai tikrai bus apdrausti, ar čia vėl skambūs žodžiai?

Draudimas. Tai viena iš tų sričių, kur visi žino, kad reikia, bet mažai kas skaito sąlygas. Jūsų krovinys turėtų būti apdraustas CMR draudimu, bet čia niuansas – jis dengia ne viską. Brangūs daiktai, meno kūriniai, stiklas... ten gali būti išimtys. Aš asmeniškai nežinau kiekvieno draudiko sąlygų iš galvos (priklauso nuo brokerio), bet patariu klientui paprašyti draudimo lapo kopijos. Jei nenori parodyti – ženklas, kad kažkas ne taip. Rimtas krovinio pervežimas į Angliją be draudimo – tas pats kaip be stabdžių per Kalvarijų.

Kodėl vienos įmonės veža už tris šimtus, o kitos už aštuonis? Kur čia gaudyk?

Kainų skirtumas dažnai yra pirmas signalas. Už 300 eurų per Lietuvą–Anglija maršrutą niekas sveiko proto normaliai neveš jūsų trijų kambarių buto. Kas būna: arba bus apgaulė (surinkta iš 10 klientų, vienas lieka be vietos), arba dar blogiau – įsikapsi pasienyje, nes kaina be mokesčių. Mačiau tokių, kurie Anglijos link veža už 250 eurų, o paskui prašo dar 500 prie durų. Taip, ne visada taip atsitinka, bet per dažnai. Nebūkit avių bandoje. Patikimas krovinio transportavimas kainuoja pinigus, nes reikia degalų, vairuotojams mokėti, draudimą pirkti.

Kaip vyksta transportavimas praktiškai – nieko gražaus

Kaip iš tikrųjų vyksta krovinių transportavimas iš Lietuvos į Angliją? Papasakokit nuo A iki Z.

Procesas paprastas – bet tik ant popieriaus. Pirmiausia apžiūrim daiktus (ar gaunam sąrašą), paskui planuojam maršrutą. Ar turim vietą, ar reikės antro reiso. Tada vairuotojas atvažiuoja, krauname. Važiuojama per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją (kartais per Belgiją, jei ten spūstys), tada keltu arba Eurotuneliu. Daugelis galvoja, kad tiesiai kaip strėlė, bet realybėje vairuotojai turi poilsio laiką, kuro pildymą, eiles. Kartais pasiklysta. Kad patikimas krovinio transportavimas Anglijos kryptimi pavyktų – reikia ir sėkmės.

Kiek dienų realiai važiuoja mašina Vilnius–Londonas? Nes man sake dvi dienas...

Dvi dienas? Nebent pats vairuoji sportinį automobilį ir niekas tavęs nestabdo. Realiai patikimas krovinių transportavimas Anglijos kryptimi trunka 3–4 darbo dienas. Jeigu maršrutas iki Londono – gal per tris. Jei iki Škotijos – penkios. Aš turėjau klientą, kuris skambino kas keturias valandas, kodėl dar neatvažiavo per pusantros. Suprantu, jaudiniesi. Bet vairuotojas negali gazuoti 30 valandų be poilsio. Ir dar – priklauso nuo to, ar krovinys pilnas, ar dalinis. Daliniai lėčiau, nes būna sustojimų pas kitus klientus. Taip jau yra.

Ar vairuotojas padės išsukti baldus, ar tik atidarys duris?

Klausimas, ar padės vairuotojas, yra toks… na, jautrus. Oficialiai – taip, jei sutarty parašyta. Neoficialiai – jei vairuotojas mato, kad keturių aukštų laiptai, o jūs vieni, dažnai padeda bet kaip draugiškumas. Bet jis nėra samdomas krautuvas. Jo darbas – vairuoti ir prižiūrėti krovinį. Buvo atvejų, kai klientas tikėjosi, kad išnešim šaldytuvą į penktą aukštą, o paskui pykstamės. Tai jei reikia pagalbos – sakom iš anksto. Paprastai už papildomą mokestį randam žmogų, kuris padės. Nėra stebuklų, reikia rankų.

Kas bus, jei aš pats supakuosiu daiktus kaip popierinį laivelį?

Jei supakavot blogai – tai jūsų atsakomybė, bet mes stengiamės gelbėti. Nesu piktasis teisėjas, bet turiu būti atviras. Banalūs dalykai: indai be popieriaus, knygos tiesiai į maišelius, veidrodis be kartono kampų. Viskas atlaiko, kol neatidaro priekabos durų ir pamato, kad kažkas pajudėjo. Tada tos garantijos sunkiau pritaikyti. Turiu pripažinti, žmonės kartais galvoja, kad čia kaip persikraustymas į gretimą gatvę, o čia – tūkstančiai kilometrų. Imkit dėžių daugiau, nei planavot, ir niekas neprašys rašyti paaiškinimo.

Brexit, dokumentai ir JK specifika – ko dabar reikia

Po Brexit ar dabar labiau vargsti su dokumentais vežant krovinius į Angliją?

Brexit tikrai pakeitė žaidimo taisykles. Anksčiau varydavom kaip įprastai ES viduje – durys atsidaro, važiuoji. Dabar reikia muitinio tikrinimo, importo deklaracijų, EORI numerio. Ar labiau vargsti? Taip, bet jei įmonė tai daro kasdien – tampa rutina. Sutrikimų pasitaiko pasienyje prie Kalo, bet jau ne taip tragiškai kaip 2021-aisiais. Prisimenu, tada eilės būdavo po 20 valandų, o dabar pusdienis atrodo kaip dovana. Dokumentaciją tvarkome mes, klientui tereikia sąrašo, kantrybės ir šiek tiek tikėjimo, kad pasaulis dar sukasi.

Ar reikia kažkokių spec leidimų, ar užtenka, kad įmonė turi licenciją?

Licencija – taip, privaloma. CMR draudimas – taip, privalomas. O specialūs leidimai? Ne, paprastam krovinių transportavimui į Angliją nereikia jokių ypatingų leidimų, jei tai standartiniai buitiniais daiktai. Kitas reikalas su alcoholiu, ginklais, augalais – ten reikia licencijų, bet tada jau ne kasdienis perkraustymas. Jei kuri nors įmonė sako, kad viskas bus „po stalu“ ar nereikia jokių popierių – neikite ten. Tai arba melas, arba amatininkas be batų. Rimtas vežėjas parodys licenciją nepasipriešinęs. Mes rodome be prašymo.

Ar muitinė tikrina kiekvieną siuntą dabar, ar tik dalinai?

Ar tikrina kiekvieną siuntą? Na… čia priklauso nuo to, kaip tą dieną jaučiasi pareigūnai. Ir nuo rizikos profilio. Sąžiningai – aš nežinau algoritmo, pagal kurį jie renkasi. Kartais praleidžia viską kaip vėją, kartais atidaro ir vieną, ir kitą dėžę. Pasitaiko ir pilno patikrinimo, ypač jei kroviniai iš kokių rizikingesnių regionų. Bet jei važiuojate iš Lietuvos, normalus deklaruotas perkraustymas – dažniausiai sklandžiai. Svarbiausia – sąrašas turi atitikti realybę. Jei rašote „dviratis“, o viduje žurnalinis stalas, tada jau klausimai ir gali užstrigti.

Jei vežu asmeninius daiktus, ar tikrai reikia sąrašo su viskuo iki dantų šepetuko?

Sąrašas, taip. Vadinamasis packing list. Ir ne apytikslis, ne „daug knygų ir keli daiktai“. Muitinei reikia kiek įmanoma tiksliau. Jūsų asmeniniai daiktai, jei perkraustote gyvenimą – deklaruojami. Ar iki dantų šepetuko? Na, jei jūs turite 50 dėžių, rašote „50 kartoninių dėžių su buitiniais daiktais“. Smulkmenos – „1x mikrobangų krosnelė, 2x paveikslai“. Tai nėra sadizmas iš mūsų pusės, taip reikalauja JK muitinė. Kai kurie klientai pyksta: „ar aš čia detektyvui rašau?“ Ne, rašote sau į naudą. Jei bus netikslumų – vėlavimai garantuoti.

Realios bėdos ir kaip jų išvengti – nemalonūs, bet reikalingi

Teisybė, kad Anglijos kryptimi pilna „fiktyvių“ įmonių, kurios surenka krovinį ir dingsta?

Taip, fiktyvių įmonių yra. Ir ne taip jau mažai. Kaip atpažinti? Paima avansą į privačią sąskaitą, neturi realios buveinės, telefonas su Lietuva, o mašina važinėja be logotipo. Arba logotipas nulipęs. Buvęs atvejis, kai klientus rinko „vadybininkas Edvardas“, o paskui paaiškėjo, kad Edvardo nėra, yra tik graži svetainė nukopijuota iš kitur. Anglijos kryptis ypač patraukli aferistams, nes žmonės toli, negali atvažiuoti patikrinti. Patarimas: jei internete įmonė gyvuoja tris mėnesius ir visos nuotraukos iš nuotraukų banko – bėkit.

Ką daryti, jei mano krovinys vėluoja savaite ir vairuotojas nekelia telefono?

Skambinėkite nebe vairuotojui, o operatorei ar vadybininkui. Vairuotojams draudžiama kalbėti važiuojant, o Eurotunelio zonoje dingsta ryšys. Tada jie nemato skambučių. Jei vėluoja savaitę – tai jau ne normalu. Pradžioje galėjo būti force majeure, bet savaitė reiškia, kad kažkas negerai. Mačiau atvejį, kai vilkiką sulaikė dėl techninių gedimų pasienyje, o klientui niekas nepasakė. Blogiausia ne bėda, o tyla. Todėl rimta firma siunčia atnaujinimus be prašymo. Jeigu patys turite vytis informaciją – tai jau įtartina.

Ar buvot situacijų, kai daiktai sudaužyti, o firma sako – jūs patys kalti?

Oi, taip, buvę. Ne pas mus, bet mačiau rinkoje. Daiktai atvažiuoja sumalti, o įmonė spiria atgal: „jūs nepakavot“. Čia klasikinė afera – pasiima krovinį be pakavimo pastabų, o paskui naudoja tai kaip išsisukimą. Tinkamas patikimas krovinio pervežimas Anglijos kryptimi visada prasideda nuo pakavimo akto fiksavimo. Mes darome nuotraukas prieš pakrovimą. Jei klientas pats pakavosi – pasirašo, kad supranta riziką. Taip, biurokratija, bet taip apsaugom ir jus, ir save. Pasitaiko ir nelabai sąžiningų klientų, kurie nori nuskaudinti firmą.

Kaip atpažinti, kad pervežimas Anglijos link bus patikimas, o ne eilinis aferistas?

Pažiūrėkit į svetainę – ne dizainą, o turinį. Ar ten realūs telefonai, ar tik užklausos forma? Ar yra konkreti buveinė, o ne tik pašto dėžutė? Ar sutartyje aiškiai parašyta, kas atsakingas už ką? Dar vienas dalykas – ar jie klausia apie jūsų daiktus, ar tik apie kainą? Jei pirmas klausimas „kiek mokėsit“, o ne „ką vešim“ – ženklas. Patikimas pervežimas į Angliją paprastai prasideda nuo klausimų. Neseniai klientas pasakojo, kad viena firma net nepaklausė, ar tai pianinas, ar dėžė su drabužiais. Kaip tu gali pasiūlyti kainą nenusimanęs?

Kainos, draudimas ir kas verta dėmesio

Ar verta mokėti brangiau už vadinamąjį „VIP“ pervežimą, ar tai gražesnis lipdukas ant mašinos?

VIP pervežimas... na, kartais tiesiog gražesnis žodis. Vienur tai reiškia, kad mašina važiuoja tiesiai pas jus, be kitų krovinių. Tai suprantama, bet brangu. Kitur „vip“ reiškia, kad vairuotojas apsimeta profesionalu, nors vakar dar vežiojo mėsą. Nekreipkit dėmesio į žodžius, o į sąlygas. Ar turėsite kontaktinį asmenį? Ar bus fiksuojamas kiekvienas žingsnis? Jei taip – gal verta. Bet mokėti dvigubai tik dėl lipduko „Premium“ – sorry, bet kvailystė. Pinigai turi atitekti už realų darbą.

Kiek kainuoja apdrausti krovinį iš Kauno į Birmingemą, jei vertė – dešimt tūkstančių?

Jei krovinio vertė apie dešimt tūkstančių eurų, draudimas paprastai kainuoja nuo 60 iki 100 eurų, priklausomai nuo draudiko. Čia tokia apytikslė suma – turiu pasakyti, kad kiekvienas brokeris skaičiuoja kitaip. Aš dabar galvoju garsiai (o gal reikėtų pasitikslinti, bet maždaug taip), nes kainos keičiasi. Svarbu, kad draudimas būtų ne tik transportavimo metu, bet ir pakrovimo–išsikrovimo metu. Nes dažniausiai bėdos nutinka ne kelyje, o kai tempiame daiktus per slenkstį. Būna, kad žmonės pamato subraižytą stalą ir supyksta. Draudimas padeda visiems ramiai jaustis.

Ar vežate pianinus? Nes atrodo visi jų bijo.

Pianinus vežam, bet prisiekiu, jie yra baisūs daiktai. Nepagalvokit, kad mes bijom – tiesiog jie labai jautrūs temperatūrai, drėgmei, smūgiams ir dar svėrimas nežmoniškas. Buvęs atvejis, kai vežėme pianiną iš Panevėžio į Londoną.