Patikimas krovinių gabenimas į Angliją su garantija ir draudimu – ką verta žinoti prieš patikint savo daiktus vežėjui?

Kai dirbi perkraustymų srityje daugiau nei dvidešimt metų, supranti, kad patikimas krovinių gabenimas į Angliją su garantija ir draudimu skamba gražiai teorijoje, o realybėje… na, būna įvairiai. Aš asmeniškai mačiau, kaip klientai atsikvėpdavo palikdami raktus, o po savaitės skambindavo panikoje dėl vienos prasmegusios dėžės. Po Brexit viskas pasikeitė – nebe tas laisvas judėjimas, kur buvo prieš dvidešimt metų. Šitame… oi, nereikia taip formuoti – šitame pokalbyje paaiškinsiu, kaip apsisaugoti, į ką atkreipti dėmesį renkantis vežėją ir kodėl kartais pigiau brangiai kainuoja. Jei ruošiatės kraustytis ar siųsti daiktus į Londoną, Birmingemą ar kur ten dar Anglijoje – pradėkim nuo jūsų klausimų.

Pradžiai – apie transportavimą iš Lietuvos į Angliją

Kiek laiko užtrunka gabenimas į Angliją paprastai?

Žiūrėk, jei viskas gerai, tai savaitė, gal dešimt dienų. Bet aš sakau – jei viskas gerai. Buvo atvejų, kai kemperis su kroviniu strigo Kanale dėl audros, tai klientas laukė beveik tris savaites. Dažniausiai mes važiuojam per Prancūziją, kanalas, o ten eilės kartais būna kosminės. Planuok bent 7–14 dienų. Jei vežėjas žada per tris dienas – ne, neveža į Londoną per tris dienas, nebent tai koks ekspresinis oro transportas. Nebent, žinai, krovininis lėktuvas, bet tada kaina visai kitokia. Tai realiai – savaitė, dvi.

Ar vežate tik į Londoną, ar ir į kitus miestus, pavyzdžiui, Birmingemą, Mančesterį?

Ne, tikrai ne tik į Londoną. Nors dauguma lietuvių sukėlę ten – Stratfordas, Litlumas, Barkingas – mes vežam ir į Edinburgą, ir į Bristolį, ir į tą patį Mančesterį. Bet štai kur dalykas: jei krovinys mažas, o miestas nuo Londono už šimto mylių, gali tekti mokėti papildomai už pristatymą, arba laukti, kol susidarys pilnas reisas į tą pusę. Kartais klientai pasiūlo patys atvažiuoti į Londoną pasiimti – tada pigiau. Aš asmeniškai mieliau nuvažiuosiu iki durų, bet jei už taupote, variantų yra.

Kokio dydžio mašina atvažiuos – mano butas yra šiaip ankštas ir aš bijau?

Mašina priklauso nuo kiekio. Jei siunčiate dešimt dėžių – ne, neatsivers penkiolikos metrų fūra. Turim mažesnių sprinterių, kuriuos galima pastatyti gana kietais kampais. Buvo atvejis Suvalkuose, kur kieme vietos nebuvo videi, teko nešt dėžes iš trijų namų iki gatvės. Ne idealu, bet gyvenimas toks. Jei butas centre, pažiūrėsim su jumis kartu, ar galima ką nors sudėlioti. Kartais pareina idėja pasikrauti iš kelių aukštų be lifto – ten jau papildomi mokesčiai, nes du žmonės vargsta pusdienį.

Ar galiu siųsti tik kelias dėžes, ar privaloma visas butas?

Gali tik kelias. Mes vadiname tai "daliniu kroviniu" – kartais surenkam po kelis užsakymus, kad mašina nevažinėtų beveik tuščia. Jūsų dėžės važiuos su kito žmogaus baldais, bet aiškiai atskirai žymimos. Kainos tada skaičiuojamos pagal tūrį arba svorį, priklauso nuo daikto. Aš pats nesu visada tikras, kaip kolegos tiksliai padalija vietą mašinoje, bet sistema veikia. Svarbu tik, kad nebūtų šaldytuvų ar kitų stambių daiktų be sutarimo, nes erdvė planuojama iš anksto.

Koks skirtumas tarp krovinio ir perkraustymo paslaugų?

Iš esmės perkraustymas – kai mes viską padarom: supakuojam, išnešam, užnešam naujoje vietoje. Krovinys – kai jūs atnešate jau supakuotus daiktus ir mes tik vežam. Bet žinai, realybėje linija labai išsitrynusi. Būna, klientas sako "tik krovinys", o paskui prašo padėt nunešti sofa iki antro aukšto. Tada jau conversation pasikeičia. Daugelis vežėjų mielai padės, bet už papildomą kainą arba arbatpinigius vairuotojams. Aš asmeniškai niekada atsisakau pagelbėt, jei mato žmogus beviltiškoje situacijoje, bet… neišnaudokit to.

Draudimas ir garantijos – kur viskas stringa

Ką reiškia ta garantija, kurią minim – jei sudaužysite šaldytuvą, jį atgaminsite?

Garantija dažniausiai reiškia, kad mes atsakom už saugų transportavimą. Bet atgaminsim šaldytuvą? Ne, sumokėsim jo vertę, jei įrodysite, kad buvo geros būklės prieš tai. Problema ta, kad daugelis klientų neturi pirkimo čekių po penkerių metų. Tada vertę nustatome mes, ir… na, būna diskusijų. Tikras patikimas krovinių gabenimas į Angliją su garantija ir draudimu turėtų turėti aiškias sutartis, bet aš mačiau kompanijų, kur garantija – tai tik frazė interneto svetainėje. Tikrinkite, ar rašto yra ant popieriaus.

Ar draudimas tikrai dengia viską, ar yra kažkokių išimčių, kurias žmonės praleidžia?

Draudimas NIEKADA neatlygina, jei patys supakavote netinkamai. Aš tai kartoju kas savaitę. Jūs supakavote porcelianą į maišelius nuo parduotuvės? Atsiprašau, bet draudimas to necoverins. Paprastai draudimas galioja tik profesionaliam pakavimui arba gamyklinėje pakuotėje likusiems daiktams. Dar – neapima brangenybių, grynųjų pinigų, augintinių. Ką tik vakar kalbėjau su klientu, kuris pyko, kad nepadengėme treniruoklio įbrėžimo, bet pripažino, kad jis pats sandarino dėžę iš kartono, kuris buvo šlapias. Tai va.

Aš pats supakavau daiktus – ar draudimas vis dar galios bent jau kažkiek?

Hmm… tikriausiai ne, jei dėl pakavimo broko pažeidžiami daiktai. Bet jei, tarkime, mašinoje įvyko avarija ir dėl to viskas susidaužė – tada taip, draudimas turėtų įsijungti. Nors čia jau priklauso nuo konkrečios poliso sąlygų. Aš nepasakyčiau, kad esu šimtu procentų teisus čia – visada geriau pasitikrinti su mūsų draudimo brokeriu. Kita vertus, jei pakuotė tvarkinga ir pažeidimas aiškiai ne dėl jūsų kaltės, galima diskutuoti. Rašykite turinį sąrašus, fotografuokite prieš pakavimą.

Kas jei dings dėžė – kiek laiko laukčiau atlyginimo ir kaip įrodinėčiau, kad ten buvo mano laikrodis?

Oi, dingusi dėžė – blogiausias scenarijus. Praėjusiais metais klientas siuntė dvidešimt dėžių, atkeliavo devyniolika. Ta dėžė su nuožiūra prasmingais daiktais dingo kažkur pakeliui per Lenkiją. Atlyginimas – jei turite sąskaitą faktūrą ir daiktų sąrašą fotografuotą – per mėnesį, du. Jei ne – gali grįžti tuščiomis. Laikrodis be dokumento… na, galiu pasakyti, kad vertė keli šimtai, bet draudimo bendrovė jūsų žodžio nepaklus. Todėl brangesnius daiktus visada deklaruokite atskirai ir siųskite su sekimo numeriu.

Kodėl vieni vežėjai sako, kad draudimas "implied", o kiti duoda popierius rankose?

"Implied" draudimas – tai dažniausiai fikcija. Aš ne kartą esu matęs, kad žmogui pažadama, jog "visa yra apdrausta", o pasirodo, kad tik CMR draudimas, kuris dengia krovinį tik iki kelių eurų už kilogramą. Už seną kėdę – ok, už kompiuterį – juokas. Duodantys popierius rankose bent jau turi ką nors konkretaus. Jei vežėjas vengia rašyti draudimo sąlygas – bėkit. Rimtas verslininkas nieko neturi slėpti. Aš šitoje srityje tiek metų, kad pastebėjau: kuo gražesnis skelbimas, tuo mažiau turinio.

Brexit, muitai ir popieriai – tas nemalonus atsakomybės jausmas

Ar po Brexit vis dar galima laisvai vežti daiktus į Angliją, ar kažkas pasikeitė?

Nebe ta laisvė, tikrai ne. Dabar tai eksportas. Reikia muitinės dokumentų, EORI numerių, prekių aprašymų. Jei anksčiau mašina važiuodavo kaip į Katyčias, dabar kiekvienas krovinys tikrinamas arba bent jau registruojamas. Aš, tiesą sakant, kartais pasiilgstu tų senų laikų. Dabar prieš kiekvieną reisą į UK rašome deklaracijas. Jūs, kaip klientas, gal būt ir nepajusite to, bet mes dirbam daugiau. Ir kainos tikrai padidėjo dėl to popierizmo – apie dešimt–penkiolika procentų, palyginti su 2019-aisiais.

Aš jau gyvenu Londone – ar mano mamai Lietuvoje reikia kažką rašyti, kad galėtų man siųsti baldus?

Taip, reikia. Tai vadinasi dovana, bet muitinei vis tiek reikia sąrašo. Ji turi nurodyti siuntėją, gavėją, vertę, paskirtį. Jei baldai naudoti ir senesni nei pusė metų – muitai netaikomi kaip asmeniniams daiktams. Bet jei deklaruosite viską kaip naujus, užklius. Geriausia surašyti realias datas. Aš duodu šabloną klientams, nes vieni patys pasiklysta muitinės tinklalapiuose – o ten toks dizainas, kad ir aš pasiklystu. Nuotraukos prieš pakrovimą irgi nepamaišys.

Ar muitai taikomi siunčiant asmeninius daiktus į UK?

Jei tai jūsų asmeniniai naudoti daiktai, jūs juos deklaruojate teisingai ir nesate prabangos prekės (ten kitas reikalas) – muitai netaikomi. Bet čia svarbus "jei". Buvo atvejis, kai klientas siuntė penkis naujus neišpakuotus televizorius "savam naudojimui" – muitininkai nėra kvaili. (Taisau, jie yra profesionalūs, tiesiog buvo akivaizdu) – aišku, uždėjo muitus kaip prekei. Nekalbant jau apie akcizus alkoholiui ir cigaretėms. Tos išimtys dėl asmeninių daiktų galioja tik jei logika palaiko jūsų pasakojimą.

Ar tikrai reikia kiekvienos dėžės turinio sąrašo, ar čia biurokratija dėl biurokratijos?

Žinai… iš vienos pusės – taip, absoliutus skausmas rašyti, kad "dėžėje numeris trys – puodeliai, knygos, vienas batas". Bet iš kitos – jei dings ta dėžė, be sąrašo jūs nieko neįrodysite. Aš pats su žmona kraustydamasis į Vokietiją prieš penkerius metus irgi piktinausi. Rašiau sąrašus iki trijų nakties. Bet kai trūko viena dėžė, supratau – verta. Muitinei irgi reikia bent apytikris sąrašas. Nebūtinai kiekvienos dėžės, bet kambario turinys – taip. Arba gal bendras inventorius. Vežėjui tai irgi padeda supakuoti logiškai.

Ką jei muitininkas neišleis krovinio – kas tada ir ką aš galiu padaryti?

Tada krovinys stringa sandėlyje Calais ar Doverio pasienyje. Jūs, kaip gavėjas, galite nedaug – dažniausiai spręsti turi vežėjas arba siuntėjas. Būna, kad dokumentuose klaida viename skaitmenyje EORI numeryje ir visa mašina stovi. Mes turim agentus Anglijoje, kurie tvarko tokias situacijas, bet tai kainuoja. Blogiausiu atveju – savaitės delsimas. Kartais customs nori apžiūrėti vidų. Tada laukiate, mokate sandėliavimą ir tikitės, kad niekas neatidarė dėžės su jūsų chalatais… keistas jausmas, žinau.

Kainos, sutartys ir ką nutyli pigiausi

Kiek kainuoja gabenimas į Angliją bent jau apytikriai?

Nuo trijų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Suprantu, platus intervalas, bet viskas priklauso. Kelios dešimtys dėžių – gal keturi–šeši šimtai. Visas butas su baldais – tūkstantis ir daugiau. Jei norite, kad viską supakuojam, išnešam, užnešam – pridėkite trisdešimt–keturiasdešimt procentų. Kuras, jūros keltų bilietai, muitinės paslaugos – visa tai įskaičiuota į kainą pas mus, bet pas konkurentus gali ateiti kaip staigmena. Londone parkingas ir ULEZ mokestis irgi kartais pamirštamas. Mes visada įtraukiam į preliminarią skaičiuoklę.

Kodėl vieni siūlo tris šimtus, o kiti tūkstantį du šimtus už tą patį krovinį?

Ah, klasika. Tris šimtus siūlo tas, kas surinks jūsų krovinį su dar penkiais kitais ir tik tada, kai susidarys pilna fūra. Galite laukti tris savaites. Arba tai žmogus be licencijos, be draudimo, nuosava mašina – kai kurie savaitgaliais pavėža. Rimtas patikimas krovinių gabenimas į Angliją su garantija ir draudimu negali kainuoti kaip pigus skrydis Ryga–Londonas. Mūsų kaina didesnė, nes mes turim pensiją mokančius vairuotojus, draudimus, licencijas, techninę priežiūrą. Jei norite sutaupyti – yra rizikos grupės Facebooke. Ten pigu. Arba nemokamai – jei nepasiseks.

Ar sutartis visada reikalinga, ar užtenka žodinio susitarimo telefonu?

Reikalinga. Absoliučiai. Žodinis susitarimas – tai niekas. "Bet jūs sakėte telefone" – neatrodo teisme įtikinamai. Sutartyje turi būti kaina, terminai, draudimo sąlygos. Mes vežam be sutarties tik… niekada nevežam. Kartais klientai pyksta, kad reikia pasirašyti. Suprantu, biurokratija erzina. Kai savo pažįstamam vežu, irgi pagalvoju "nu ką čia rašyti, juk pažįstamas". Ir tada prisimenu 2007-uosius, kai draugas neteko dviejų tūkstančių. Sutartis.

Ar galiu pasitikėti vežėju, kuris prašo visą sumą prieš transportavimą?

Ne. Na, jei milžiniška kompanija su šimtamete istorija – avansas gal ir normalu, bet ne visa suma. Apgavysčių šioje srityje apstu. Buvo atvejis, kai klientas pervedė aštuonis šimtus eurų, o įmonės nebeliko. Telefonas išjungtas, svetainė dingo. Mes imame tik dalį – trisdešimt keturis procentus, likutis pristatymo metu. Tai sąžiningas standartas. Jei prašo visko iš anksto – klauskite, kodėl. Paprastai atsakymas – sukčiai, arba žmogus nutaręs išvažiuoti į savaitgalio turą jūsų sąskaita.

Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos turėčiau žinoti prieš pasirašant sutartį?

Paslėptų pas mus nėra. Bet rinkoje – taip. Dažni priedai: kuro priemoka, kai kuras pabrangsta, mokestis už antrą aukštą, už liftą, už vilkimą nuo gatvės, už laikiną saugojimą. Vieną kartą klientas atvežė daiktus pirkinių krepšiuose (neturėjo dėžių) ir paskui stebėjosi, kodėl papildomai mokėjo už pakavimo medžiagas. Kartais net mokestis už darbo valandą, jei reikia iškrauti vakare. Mes visa tai surašome iš anksto. Jei sutartyje yra punktas "kitos paslaugos pagal poreikį" be kainos – tai raudona vėliava. Arba signalas, jei norite šiuolaikiškai.

Praktika – kai reikia supakuoti ir pervežti

Ar privalau viską supakuoti pats, ar jūs tai padarote už mane?

Mes galim ir patys, bet tai kainuoja. Jei renkatės daryti savo rankomis – pirkite kokybiškas dėžes, neverčiančios pirkti iš parduotuvės (taisau, ne "verčiančios", o "perkamos"; mintyse maišau terminus šiandien). Geriausios – dvigubos sienelės dėžės. O kur dar burbulinė plėvelė! Matau, kaip žmonės stiklą įvynioja į laikraščius – 1995-ieji sugrįžta. Laikraščiai nebesaugo. Yra specialios dėžės veidrodžiams. Klauskite – jei nesate tikri, mes pakonsultuojame nemokamai.

Kas jei dviratis netelpa – galima prikrauti ant viršaus, jei truputį?

Žinai, aš dviračių nemėgstu pakrauti ant viršaus – ne dėl svorio, o dėl braižymosi. Bet jei neišvengiamai, naudojam specialius laikiklius, tvirtiname diržais. Viršų galima naudoti tik su tvirta platforma, ne ant minkštų daiktų. Buvo atvejis, kai klientas atsivežė tris kalnų dviračius, o mašina jau pilna. Teko nuleisti sėdynes, kad tilptų po lubinis. Vežėjų logika kartais primena tetrisą. Svarbu, kad niekas neatliktų ant viršaus, kur gali nuslysti.

Ar verta ant dėžių rašyti "trapi" – ar tai ką nors keičia?

Rašyti "trapi" – taip, verta, bet ne stebuklinga. Aš mačiau, kaip vairuotojai (ne mūsų, ačiū dievui) meta dėžes, nepaisydami užrašų. Tikrasis saugumas – gera pakuotė viduje, o ne užrašas išorėje. Bet jei ant dėžės nėra jokio ženklo, krautuvas gali pagalvoti, kad ten drabužiai, ir numesti kampas su kampu. Tai rašykite, bet nepasiklijuokite vien tuo. Kartais klientai perka spalvotas etiketes "fragile" – atrodo profesionaliai, bet jei viduje netinkamai supakuota, etiketė tik puošia. Aš pats rašyčiau dar savo vardą ant kiekvienos dėžes.

Jei aš pats nebūsiu Londone, kai atvažiuos mašina – ar gali mano draugė priimti krovinį?

Gali. Bet reikia, kad sutartyje arba bent raštiškai nurodytumėte ją kaip atsakingą asmenį. Ji turi pasirašyti važtaraštį, patikrinti, ar dėžių skaičius sutampa. Būna, kad žmonės sako "mano draugė pasitiks", o draugė atvažiavusi neturi raktų į namą arba neturi idėjos, kur statyti baldus. Tada vairuotojai stovi, skaito laikrodį, o delsimas kainuoja. Mes galime palikti daiktus, bet tik jei asmuo pasirašo, kad viską gavo būklės, kurią mato. Jei ji pasirašo nežiūrėjusi viduje – tolesnės pretenzijos sudėtingos.

Ką daryti, jei daiktai atkeliauja sudaužyti – koks pirmas žingsnis?

Nepasirašyti važtaraštyje "gauta tvarkingai" – tai pats svarbiausias dalykas. Pasirašykite su išlygomis: "gauta, bet pažeista pakuotė Nr.5, Nr.8". Tada fotografuokite viską, rašykite elektroninį laišką per 24 valandas. Jei pasirašote "tvarkingai", o paskui rašote "oi, aš tik namie pastebėjau" – draudikas mostels ranka. Aš žinau, kad natūralu norėti paleisti vairuotojus greičiau, ypač jei jie malonūs. Būna ir vėlyvų vakarų, ir lietus. Bet pasirašyti skubotai – klaida, kurios nepataisysi. Mes visada palauksime, kol apžiūrėsite.

Ar pristatysite mano daiktus į Skotiją, jei Anglijoje tik Londonas – ar ten irgi važiuojate?

Aš minėjau pradžioj – taip, važiuojame. Edinburgas, Glazgas, Aberdynas. Bet jei jūsų krovinys – keturios dėžės, važiuoti iki Škotijos kainuos brangiau nei iki Londono. Kartais surenkame krovinius į vieną reisą šiaurės kryptimi ir tada kaina tenkina visus. Jei skuba – apmokate pilną reisą. Realybė tokia, kad patikimas krovinių gabenimas į Angliją su garantija ir draudimu kartais baigiasi ties Londono riba, o toliau jau derinimai. Bet nepaliekame daiktų sandėlyje su užrašu "pasiimkite patys", nebent taip sutariame atskirai.

Išvada

Iš visos šitos kalbos svarbiausia – nepasiklysti gražiose frazėse. Patikimas krovinių gabenimas į Angliją su garantija ir draudimu yra įmanomas, tik reikia skaityti smulkųjį šriftą, klausti, kokia tvarka pervedami pinigai, ir niekada, niekada nemokėti visos sumos prieš transportavimą. Aš po šitiek metų dar vis stebiuosi, kiek žmonių nepaklausia EORI numerio ar draudimo numerio. Užduokite šiuos klausimus – ir jūsų daiktai pasieks Angliją sveiki.