Patikimas daiktų pervežimas į Angliją kas savaitę: ką aš sužinojau per 22 metus

Į Angliją važiuoja kasmet šimkai lietuvių – studijuoti, dirbti, kurti šeimas. Daiktų pervežimas į Angliją kas savaitę tapo mūsų duona kasdieninė. Bet aš paprasčiausiai noriu pasakyti – ne viskas auksu žiba. Per keturis kartus du dešimtmečius mačiau, kaip klientai permoka, kaip pasirenka ne tuos vykdytojus, kaip pakuoja sofą į maišelius nuo bulvių. Rašau čia ne tam, kad jus pagąsdinčiau, bet kad suprastumėte, kas vyksta realybėje, kai renkatės pervežimą kas savaitę važiuojančiu reisu. Sutikit, paprastai ir tiesiogiai.

Kiek tai kainuoja ir kaip užsakyti

Kiek maždaug kainuoja daiktų pervežimas į Angliją kas savaitę?

Sunku pasakyti iš karto. Jeigu turite dešimt dėžių ir mažą spintelę – gal nuo trijų šimtų eurų. Jeigu visas dviejų kambarių butas – gali būti ir tūkstantis penki šimtai. Aš visada prašau nuotraukų, nes žmonės sako „ten truputį daiktų“, o pasirodo trisdešimt dėžių ir du šaldytuvai. Praeitą mėnesį Kaune taip buvo. Kainą dar įtakoja ar reikia neštis į aštuntą aukštą be lifto, ar tiesiog į namą su kiemu.

Ar tikrai važiuojate kas savaitę, ar tai tik reklama?

Taip, važiuojame, bet būkim sąžiningi – kartais, jei tik dvi mažos siuntos, galime perkelti vieną dieną ar sujungti į kitą reisą. Standartiškai maršrutas išvyksta trečiadienį ar ketvirtadienį. Bet jei turite tik kelis lagaminus, nereikia planuoti skrydžio tiksliai antradieniui pagal mūsų grafiką. Patikimas daiktų pervežimas į Angliją kas savaitę reiškia, kad mes neišeiname iš maršruto ilgiau nei keletą dienų. Tai stabilumas, ne sinchronizuotas traukinys.

Koks mažiausias krovinys, kurį galima išsiųsti?

Viena dėžė. Teoriškai. Bet praktiškai tokiu atveju jums tiesiog neapsimoka. Siuntimas kainuos tiek, kad geriau palikti daiktus draugui ar atvežti lėktuvu. Aš paprastai patariu rinktis, kai susikaupia bent du–trys kubiniai metrai. Tada jau prasideda ekonominis prasmingumas. Mažesni daiktai tinka, jei jie sentimentiniai – senelio laikrodis, rankų darbo vaza. Tada suprantu. Bet ne lagaminas su žieminiais batais vien.

Pakavimas – smulkmenos, kurios sutaupo nervų

Jeigu nenorit permokėt, kaip patiems supakuoti daiktus?

Pirmiausia – niekada neprikimškite knygų į didelę dėžę. Ji svers keturiasdešimt kilogramų ir niekas jos nepakels. Aš tai kartojau tikriausiai šimtą kartų per tuos dvidešimt metų. Dėžės – iš Maximos ar draugų. Tiesiog prašykite, žmonės atiduoda. Kartonas turi būti dvigubo sluoksnio, kitaip subyms per kraštus. Skysčius – atskirai, apvyniokite. Ir prašau: nepakuokite gyvūnų lesalo į atvirus maišus. Kvapas labai greitai įsigeria į sofą. Buvęs atvejis.

Ar baldus reikia wrapinti pačiam, ar jūs tai darote?

Galime mes, bet tai užima valandų valandas ir brangiau. Jeigu norite sutaupyti, apvyniokite burbuline plėvele patys – parduotuvėse Depo tipo ji kainuoja centus. Spintos – čia jau murklys. Mes geriau žinom, kaip išimti stalčius, kaip apsaugoti stiklą. Prieš porą savaičių gavome staliuką, klientas pats vyniojo – gavosi įbrėžimas ant kojos. Ne tragedija, bet erzina. Kartais geriau sumokėti už profesionalų supakavimą nei paskui verkiant fotografuoti pažeidimus.

Ar galima vežti maisto produktus į Angliją?

Po Brexit... ech, sudėtinga tema. Techniškai uždrausta mėsa, pieno produktai, kiaušiniai. Sausainiai, arbata, makaronai – turbūt praslys. Bet mes turėjome atvejį su medumi ties Prancūzijos siena. Krovėjai suabejojo, teko grįžti į punktą užpildyti deklaracijas. (Tiesą pasakius, tai buvo lenkų pasienis, ne mūsų, bet situacija identiška). Aš asmeniškai nerekomenduočiau rizikuoti su niekuo, kas gali supūti ar suplyšti. Geriau išdalyti kaimynams.

Kas vyksta kelyje – be filtro

Kiek laiko daiktai dūksta iki Londono?

Paprastai trys–keturios dienos per keltą Dunkirk–Dover arba Calais. Kartais penkios, jei muitinė nusprendžia visą sankabą perrentgeniniu žvilgsniu. Praėjusį ketvirtadienį Doveryje laukėme šešias valandas. Vairuotojas praleido dukros gimtadienį – toks jau darbas, bet vis tiek gaila. Kelias per Belgiją ir Prancūziją dažnai užkimštas, ypač jei avarija. Taigi nereikia planuoti, kad daiktai bus Londone tiksliai po septyniasdešimt dviejų valandų. Tai transportas, ne express pristatymas.

Ar mano baldai bus sumesti į vieną krūvą su svetimais daiktais?

Jei tai komplektinis, visas jūsų krovinys – turite savo sunkvežimį ir vietą. Jei dalinis, t.y. kelių klientų daiktai, taip, važiuoja kartu. Bet mes naudojame pertvaras, lipnias juostas, kiekvienas krovinys – atskirai sertifikuotas etiketėje. Aišku, teorinė rizika maišytis egzistuoja. Prisipažinsiu, 2019 metais viena dėžė nukeliavo į Mančesterį vietoj Birmingemo. Radome per savaitę, pristatėme. Bet tokia klaida per dvidešimt dvejus metus – vienintelė. Tiesiog, na, žmogiška.

Ar daiktai draudžiami ir nuo ko?

Yra CMR draudimas, privalomas. Bet jis moka pagal svorį, ne pagal vertę. Jeigu vežate tris tūkstančius eurų vertės gitarą, o nesate apie tai pasakę – gausite kelis šimtus eurų atlygį, jei nutiks nelaimė. Turėjome tokį atvejį 2016-aisiais. Klientas supyko, aš suprantu, bet sutartyje aiškiai parašyta. Visada prašau deklaruoti brangius daiktus atskirai. Kainuoja šiek tiek daugiau, bet miegate ramiai. Nežinau kodėl žmonės tai slepia.

Ar galiu pats važiuoti kartu su kroviniu?

Negalima ir taškas. Teisiškai keleiviai neleidžiami krovininiuose vilkikuose. Žinau, kad kai kurios įmonylės tai daro tyliuoju rezimu. Aš jaunystėje irgi kartą taip padariau, nesigailiu, bet dabar – jokiu būdu. (Neduok Dieve inspekcija kelyje). Pigiau nusipirkit Ryanair bilietą ir saugiau. Jūsų nugara taip pat padėkos, nes sėdėti šalia vairuotojo dvidešimt valandų – ne atostogos.

Sutartys, mokėjimai ir nemalonios rinkos pusė

Kodėl kai kurie pervežėjai kainuoja perpus pigiau?

Pažiūrėkit, jei kas nors siūlo pilno buto pervežimą į Londoną už tris šimtus eurų, paklauskite savęs – iš ko jie moka kurą? Dažnai tai neįmonė, o vienas vaikinas su „Sprinteriu“ be licencijos, be draudimo. Arba iš viso sukčiai – pasiima avansą ir dingsta. Mačiau ašarų, kurios liejasi tada, kai piliečiams belieka tik policijos pareiškimas. Patikimas daiktų pervežimas į Angliją kas savaitę reikalauja sąnaudų: degalai, draudimas, muitinės dokumentai, vairuotojų algos. Neišvengiamai. Jeigu per pigu – kažkas nutrūksta.

Ar reikia mokėti visą sumą iš anksto?

Dauguma sąžiningų įmonių ima trisdešimt procentų rezervacijai, likusieji – pristatymo metu ar prieš jį. Aš niekada nereikalauju šimto procentų iš karto, net jei klientas iš užsienio. Buvo 2018 metais – klientė sumokėjo du tūkstančius eurų kitai firmai iš anksto. Jie dingo prie Frankfurto. Mes paimti negalėjome, nes ji neturėjo kam patikėti be pinigų. Tai vienintelis kartas, kai mačiau tikrą paniką žmogaus akyse. Never again, kaip sako anglai.

Ką daryti, jei atsiimdamas daiktus matau skilimą ar įbrėžimą?

Pasirašyti turite su prierašu „gauta su pažeidimais“. Taškas. Jeigu pasirašote švarų CMR, jūs viską prarandate. Aš žinau, kad vairuotojas stovi pavargęs, lyja, norisi greičiau baigti. Bet padarykite nuotraukas čia ir dabar. Parašykite ant dokumentų. Tada rašykite pretenziją per septynias dienas. Mes, kaip įmonė, visada žiūrim sąžiningai – jei mūsų kaltė, atlyginam. Bet be įrašo ant popieriaus aš negaliu padaryti nieko. Kartais klientai pyksta ant mūsų, bet taisyklės taisyklės.

Popieriai po Brexit ir keistos taisyklės

Kokie popieriai reikalingi vežant asmeninius daiktus?

Nuo 2021 metų viskas pasikeitė. Reikia inventorizacijos sąrašo anglų kalba. Jei kraustotes gyventi, galima taikyti Transfer of Residence atleidimą nuo mokesčių. EORI numeris... hmm, čia aš jau pasimetu su naujausiomis Šiaurės Airijos taisyklėmis, pasidariau sau primintuką ant popieriaus, bet klientams pagrinde užtenka sąrašo. Kartą pamiršome padaryti dubliuotą kopiją – Doveryje stabdė keturias valandas. Mano klaida, prisipažinau klientui prieš jį perspėdamas. Dabar viską tikrinam du sykius.

Ar galima siųsti elektrinį paspirtuką?

Liočio baterijos... atsakymas toks: galima, bet reikia UN38.3 testo sertifikato. Baisiai skamba, tiesa? Trumpai – baterija turi būti su dokumentacija. Jeigu vairuotojas nežino ir pasienyje ar keltininkai paklausia, gali grėsti atsisakymas vežti. Praėjusį antradienį turėjau atsisakyti paspirtuko, nes dokumentų nebuvo. Klientas supyko, bet ką padarysi. Geriau pasakykit iš anksto, nei slepiet daiktą už sofos.

Kas gali nepasisekti ir kaip mes tvarkomės

Ar buvote kada nors palikę žmonių be daiktų?

Nepalikau, bet vėlinau du kartus dėl vilkiko gedimo. Kartą generatorius nulūžo prie Hanoveryje (ta prasme, netoli Hanoverio, beje). Valandą suktomės, po to parėjo meistras. Sutartas dvidešimt keturių valandų pervežimas išsitampė į beveik tris paras. Klientas, kuris kėlėsi į Birmingemą, mūsų partnerių sandėlyje Vokietijoje praleido naktį ant čiužinio. Mokesčiai, žinoma, mūsų. Realybė tokia – technika nevėluoja pagal grafiką.

O jei matau, kad mano daiktai netilps į fūrą?

Būna, kai klientas „pamiršta“ garažą, rūsį ar palėpę. Aš visada klausiu – ar tikrai viskas nuotraukoje? Bet žmonės paskui prisimeną Kalašnikovo dviratį ir šimtą kilogramų obuolių. Jeigu viršijimas nedidelis – bent dvidešimt procentų – dažnai sutelpame, bet jei tikrai per daug – reikia stogo bagažinės arba antros transporto priemonės. Kainuoja papildomai. Buvo atvejis, kai vonios kambaryje klientas paslėpė didžiulį fikusą. Juokėmės, bet teko viską perskirstyti.

Ar drėgmė kelyje gali pakenkti daiktams?

Žiemą kondensatas būna. Važiuojant iš Lietuvos į Angliją per tris dienas temperatūros kaitaliojasi. Kartoninės dėžės sugeria drėgmę. Verta dėžes suvynioti į plėvelę arba naudoti pakavimo popierių viduje. Buvo atvejis 2020-aisiais – knygų dėžės sušlapo ant sunkvežimio grindų, nes vožtuvas praleido. Nuo to laiko visada dedame pakylas iš po padėklų, net jei klientas sako, kad tai tik savaitgalio kelionė. Aš jau seniai nebetikiu orų prognozėmis.

Kur pristatome ir kaip vyksta iškrovimas

Iki kurių Anglijos miestų kas savaitę važiuojate?

Aiškiausiai – Londonas, Birmingemas, Mančesteris, Bristolis, Ledsas. Ten kur eina M1, M6, M4. Savaitinis maršrutas numatytas pagal pagrindinius greitkelius. Ar įvešime į mažą kaimą Kornvalyje? Įmanoma, bet tai specialus užsakymas ir kainuoja šimtą–du šimtus svarų papildomai. Važiavom kartą – vaizdai nuostabūs, jūra, uolos, bet pridėjo pilną darbo dieną. Standartiškai to nedaryname, nes kiti klientai laukia savo eilės.

Ar nešate daiktus į butą, ar tik iki slenksčio?

Vadinamasis „iki durų“ dažnai reiškia – iki namo laiptų. Jeigu tai pirmas aukštas – puiku. Penktas be lifto? Būkit geras, perspėkit. Aš jau nebe toks jaunas, kad neščiau šaldytuvą į aštuntą. (Kol rašau – man berods keturiasdešimt ketveri, ne penkiasdešimt, bet vistiek nugara užknisa po reisų). Papildomi aukštai kainuoja, bet mes bent jau formulę turime – paskaičiuojame iš anksto. Nenorite staigmenų, pasakykit apie laiptus.

Jeigu dar neturiu kur gyventi Londone, ar galite saugoti daiktus?

Žinoma. Vilniuje turime sandėlį – dvi savaitės saugojimo nemokamai, po to – po trisdešimt eurų savaitė. Anglijos sandėlių kainos gerokai didesnės, todėl pas mus dažnai apsimoka palikti, kol surasite butą. Tik nepalikite pusmečiui, nes žmonės pamiršta, ką turi. Buvo tokia istorija – paliko aštuoniems mėnesiams, po to skambino ir klausė, ar mes nepraradę sofos. Sofa buvo, bet giliai viduje. Reikia turėti savo sąrašėlį.

Dažniausios klaidos ir paskutiniai patarimai

Kada geriausia užsakyti kas savaitinį reisą?

Mažiausiai dvi–trys savaitės iki. Ypač vasarą – birželis, liepa, rugpjūtis – visi kraustosi, savaitgaliai užimti. Kuo arčiau šventės, tuo brangiau, nes vairuotojams reikia laiko su šeima. Bet yra pigesnių dienų – antradienis, trečiadienis. Penktadieniai dingsta pirmi. Jeigu jūsų datos lankstios, paklauskite. Kartais sutaupote šimtą eurų tiesiog dėl to, kad sutikote atiduoti daiktus pirmadienį, o ne penktadienį.

Kokias klaidas žmonės daro ruošdamiesi?

Suvyniokite drabužius į maišus, bet nepalikite spintų drabužių pilnų – svoris dvigubėja. Šaldytuvą ištuštinkite dvi dienos prieš tai. Aš tai kartoju kaip mantrą. 2022 metų liepą atidarėme šaldytuvą, kurį klientas „išplovė“ greitai. Kvapas... ne, net neužsiminsiu. Ir prašau – ženklinkite dėžes. Ne rašikliu ant šono, o lipniu lapeliu. „Virtuvė – trapi“, „Miegamasis“. Kitu atveju vairuotojai krauna chaotiškai, nes neturi laiko atplėšinėti ir spėlioti.

Kuo jūsų kas savaitės maršrutas skiriasi nuo kitų?

Atvirai? Techniškai niekuo. Fūra tokia pati, keliai tie patys. Bet aš atsakau telefonu devintą vakaro. Prisimenu, kad pas jus katė vardu Mila. Ir kai kas nors negerai – nesislapstau. Paskambinu ir sakau: „žinai ką, sušiktai prasivėlėm, štai planas B“. Toks atvirumas šitame versle retesnis nei gali pasirodyti. Patikimas daiktų pervežimas į Angliją kas savaitę man reiškia, kad vairuotojas Jonas važinėja jau tryliktą metų, pažįsta muitininkus vardais. Tai žmogiški dalykai, ne algoritmai.

Išvada

Daiktų pervežimas į Angliją kas savaitę – ne raketų mokslas, bet ir ne atsitiktinumas. Reikia žinoti, kad kelyje gali kas nors nulūžti, kad muitinė gali užtrukti, kad pigiausias pasiūlymas gali baigtis ašaromis. Per dvidešimt dvejus metrus supratau, kad svarbiausia – ne tobulas logistikos žemėlapis, o sąžiningas pokalbis. Jeigu planuojate kraustymąsi – rašykite, skambinkite, klauskite. Geriau kartą pasitikslinti, nei paskui gelbėti situaciją tūkstančio mylių atstumu.