Paprastas užsakymas kroviniams į Angliją kasdien: ko klausia kiekvienas antras klientas

Man rodos, per beveik dvidešimt metų šitame tarptautinių perkraustymų versle teko matyt visko. Ir paniškų skambučių penktadienio vakarą, ir tokių užsakymų, kur viskas įmanoma per kelias valandas. Kasdien važiuojantys maršrutai į Angliją tapo beveik tokia pat rutina, kaip rytinė kava, tik žmonės vis dar mano, kad čia kokia raketų mokslas. Tiesa ta, kad paprastas užsakymas kroviniams į Angliją kasdien įmanomas ir be streso, jei žinai kelis pagrindinius dalykus. Paaiškinsiu viską, ką dažniausiai tenka dėstyti, kai kažkas pirmą kartą bando persikelti ar nusiųsti daiktus ten, kur kasdien sukasi mūsų mašinos.

Kaip viskas prasideda, be jokios biurokratijos

Koks pats paprasčiausias būdas užsakyti krovinį į Angliją?

Paprasčiausias būdas – tiesiog paskambinti arba parašyti žinutę. Aš asmeniškai mieliau renkuosi skambučius, nes per žinutes žmonės kartais pamiršta paminėti pusę adreso. Aišku, jei rašote naktį, kai miegame visi, tai žinutė irgi tinka. Svarbu pasakyti – iš kur, į kur, kiek maždaug daiktų ir kada reikia. Jei maršrutas kasdieninis, vietą surandam beveik visada, nebent skambinate dieną kelias minutes prieš išvažiavimą. Kartais klientai klausia: „o ar galit pasiimti šiandien?“ Na, jei mašina dar Lietuvoj – taip, galim. Jei jau prie Varšuvos – teks rytoj.

Ar galiu tiesiog parašyti SMS, ar vis tiek reikia kokios tai oficialios formos internete?

Formų internete galima rasti pas kelias įmones, bet dvidešimt metų dirbant šitame darbe galiu pasakyt – tas SMS su tekstu „hej, reikia vietos penkioms dėžėms iš Kauno į Birmingemą“ dažnai veikia greičiau nei pildyti dešimt laukų svetainėj. Aišku, vėliau reikia ir el. paštu detales suforminti, kad viskas būtų aišku abiem pusėm. Kartais žmonės nufotografuoja krūvą daiktų kampe ir atsiunčia – to irgi pakanka pradžiai. Tik nesitikėkite, kad iš nuotraukos procentais pasakysime kubatūrą, nes kampas apgauna. Būna, kad nuotraukoje atrodo du kubai, o išties – keturi.

Kiek iš anksto reikia planuoti kasdienį reisą, jei man reikia vietos jau rytoj?

Na, jei kalbam apie tikrai kasdieninius reisus į Angliją, dažnai pakanka ir vienos dienos perspėjimo. Yra buvę, kad žmogus paskambino ryte aštuntą, o iki trijų daiktai jau buvo užkrauti. Bet čia laimės dalykas – ar yra laisva vieta. Jei mėnuo toks, kai visi kraunasi – rugsėjo pradžioj, prieš Kalėdas – tada geriau dvi tris dienas prieš. Nes mūsų kasdieniai maršrutai pilni ne todėl, kad specialiai taip darome, o todėl, kad paklausos daug. Aš patarčiau neuždelsti, ypač jei turite laiko langą tik viena diena.

Ar yra skirtumas, ar siunčiu iš Vilniaus centro, ar iš kaimo už dvidešimt kilometrų?

Yra. Iš centro ar didmiesčio viskas paprasčiau, nes vairuotojas nepraranda laiko važiuodamas žvyrkeliais. Aišku, jei esate netoli Pagirių ar Panemunės – nesvarbu, Vilnius vis tiek. Bet jei reikia sukt į šoną penkiasdešimt kilometrų – tai arba kainuoja papildomai, arba reikia derinti, kad per tą dieną maršrutas leistų. Kartais kaimo žmonės sako: „juk jūs vis tiek važiuojat pro šalį!“ Na, pro šalį reiškia per dešimt kilometrų, o ten keliai prasti. Prisimenu atvejį, kai vairuotojas įsikorė į smėlėtą kelią prie Utenos. Valandą laiko praradom. Kasdieniai reisai – bet ne visureigiai.

Ką daryti, jei dar nežinau tikslaus gavėjo adreso Londone, tik rajoną?

Tokių situacijų pasitaiko dažnai. Ypač kai žmonės emigruoja pirmą kartą ir žino tik „kažkada bus netoli East Ham“. Užsakymą priimti galima – tiesiog reikia žinoti bent jau rajoną ir pašto kodą. O jei net pašto kodo nėra... tada jau bėda, nes Anglijoj gatvių tinklas toks, kad vienas pašto kodas skiriasi per du kvartalus. Atsimenu, klientas davė adresą su gatve, kuri buvo už dviejų mylių nuo tos, kurią jis manė. Dėlto siūlau pasitikslinti. Jei neturite adreso – galime palikti daiktus saugykloje Londone kelioms dienom, bet tai kainuoja. Ir dar – vairuotojas (logistas, na, vairuotojas, atsiprašau) nekursuoja be tikslo.

Apie pinigus – ir apie tuos, kurie žada per daug

Kiek maždaug kainuoja vienas kubas daiktų iki Londono?

Šiai dienai reali kaina svyruoja nuo kokių šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų už kubą, priklausomai nuo sezono ir kiek toli nuo magistralės reikia važiuoti. Žiemą kartais pigiau, nes mažiau žmonių kraustosi. O rugsėjį... geriau nepasakosiu. Būna, kad žmonės randa už keturiasdešimt eurų internete, bet tada skambina mums iš oro uosto, nes mašina nebevažiavo, arba paaiškėjo, kad tai tik vežimas iki Doverio. Aš tokio dalyko nekenčiu – kai klientas sumoka, o paskui sužino, kad reikia dar kartą mokėti kažkam Anglijoj. Todėl geriau paklauskite, ar kaina galutinė. Ir ar įeina krovimo darbai.

Kodėl viena įmonė sako tris šimtus eurų, kita – aštuonis šimtus? Čia sukčiaujama?

Nebūtinai sukčiaujama, bet tikrai vienus reikia tikrinti atidžiau. Pigiausias variantas dažnai būna „jei tilps, paimsim“, be jokios garantijos kada. O brangesnis gali būti su pilnu draudimu, tiksliu laiku ir su dviem vyrais pakraunant. Buvo atvejis – klientas pasirinko pigiausią variantą į Angliją, o ten pasirodo, kad mašina iš viso nevažiavo kasdien, o surinkinėjo krovinius dvi savaites. Jo sofa dvylika dienų pragulėjo Kaune. Tai va, tų trys šimtai kartais yra pavojaus varpas. Kita vertus, aštuoni šimtai už dvi dėžes irgi per daug. Reikia vidurio. Kaip visada.

Ar tikrai mokėsiu už kiekvieną kilogramą atskirai, ar yra kažkokia proga?

Kilo... kilogramą? Atsiprašau, sunkus ryts. Kubatūra daiktų svarbiausia, ne kilogramai, nebent vežate krokodilą arba tūkstantį gramų aukso. Daugelis kasdienių reisų į Angliją skaičiuoja pagal sunaudotą vietą mašinoj, t.y. kubus. Kartais, jei turite kokių nors ypač sunkių daiktų – seifą, ar ką nors tokio – tada gali prisidėti ir svoris. Bet eiliniam kroviniui tai nesvarbu. Būna, klientas klausia: „o jei sversiu pats ir pasiųsiu sąrašą?“ Gali siųsti, bet mes vis tiek žiūrim realybėje. Vieną kartą klientas sake turįs dvidešimt kilogramų, o išėjo du šimtai. Nežinau, ten gal plytų buvo įdėta į spintą.

Ar galiu mokėti grynaisiais vairuotojui, ar privalau pavedimu prieš tai?

Abu variantai galimi, tik reikia sutarti iš anksto. Grynieji vairuotojui – taip, patogu, bet tada būtinai reikia kasos aparato kvito, jei jūsų įmonė nešiojama. Daugelis klientų renkasi pavedimą prieš išvykimą, nes taip ramiau visiems. Kai kurios firmos ima visą sumą tik gavus daiktus Anglijoje, bet ten jau reikia gerai pasitikrinti, kokia tai firma. Nes jei kas nutiks kelyje – o tokie dalykai pasitaiko – tai tada kaltų ieškojimas bus ilgas. Patarčiau mokėti pusę prieš, pusę gavus, jei tai didesnis krovinys. Mažesniems – viena suma prieš pakrovimą.

Kas jei mano daiktai užima daugiau vietos, nei aš nurodžiau?

Tai klasika. Žmogus sako: „mano daiktai tilps į mažąją vietą“. Atvažiuojam, o čia trys spintos, viršus dar neįvardytas. Tada derinam vietoje – ar tilps, ar reikės antros mašinos. Kartais tilpsta, bet paspaudžiam dėžes taip, kad Dievas mato. Jei nebetelpa – kaina keičiasi, logiška. Būna, kad žmogus piktas: „jūs žadėjot!“ Mes žadėjom pagal jūsų žodžius. Todėl aš visada prašau nufotografuoti arba tiesiog sąžiningai pasakyti – jei abejojate, geriau užsakykit daugiau vietos, nei poto aiškintis kieme. Tai vienas iš tų dalykų, kuriuos prieš dvidešimt metų supratau, o žmonės vis kartoja.

Pakuotė, pakrovimas ir kampe gulintys baldai

Ar kas nors padės supakuoti, ar turiu pats visas dėžes paruošti iki jūsų atvažiavimo?

Jei užsisakote paslaugą su pakavimu – vyrai padės. Bet tai kainuoja daugiau ir reikia derinti laiką. Daugelis kasdienių maršrutų į Angliją vyksta su vairuotoju, kuris padeda atsinešti, bet pakuoja jūsų sąskaita, jei jūs nespėjote. Aš patarčiau dėžes turėti sutvarkytas bent porą dienų prieš. Kur gauti? IKEA, vietinėse statybinių prekių parduotuvėse, ar pas kaimyną, kuris neseniai pirko televizorių. Kartais žmonės krauna į maišus iš parduotuvių – tie plyšta. Buvo, kad vieno pirkinių maišas su puodais atsivėrė tiesiog prie namų Panevėžyje. Viskas subraižyta. Dėžės yra pigiausia draudimo rūšis.

Kaip siųsti šaldytuvą, ar jį galima vežti pilną maisto?

Šaldytuvą vežti galima, bet jis turi būti tuščias, sausas ir atitarnautas. Pilno maisto – ne, tai ir higienos problema, ir papildomas svoris. Prieš dvidešimt metų buvo atvejis, kai klientas paliko žuvį šaldiklyje. Savaitę keliavusi žuvis... na, galite įsivaizduoti kvapą, kai atidarėm Londono sandėlyje. Viską teko dezinfekuoti. Tai dabar mes tikrinam. Išjunkite šaldytuvą likus savaitei iki vežimo, išdžiovinkite, palikite duris atviras. Maistas – tik hermetiškuose indeliuose, jei jau labai reikia. Kitaip vairuotojas gali atsisakyti imti, ir jis tam teisę turi.

Ar galiu palikti baldus nesuardytus, jei jie netelpa pro duris?

Galite, bet tada jūsų krovinys užims dvigubai ar trigubai daugiau kubatūros, o tai reiškia dvigubą kainą. Mūsų kasdieniai reisai į Angliją skaičiuojami gana tiksliai – vietos neužima be reikalo. Sofą galima vežti ir nesuardžius, tik reikia supakuoti į antklodžius ar į foliją, kad neįbrėžtų. Bet jei tai didelis kampas, kuris netelpa pro duris... vairuotojas nebus stalius. Jis neatidarys langų arba nesumes baldų per balkoną, nebent turite už tai sumokėję atskirai. Kartais žmonės pyksta dėl to. Aš suprantu – norisi sutaupyti laiką. Bet patikėkit, surinkimas Anglijoj naujame bute, kur nėra įrankių, yra gerokai sunkiau nei čia.

Kokia realiausia problema, kai vairuotojas atvažiuoja, o aš dar nieko nepakrautas?

Aaa, tai kasdienybė. Yra buvę, kad žmogus skambina dešimtą ryto ir sako: „aš jau viską paruošiau.“ Atvažiuojame vienuolikta, o jis dar be kavos, dėžės neišnėštas, spinta pilna drabužių. Tada vairuotojas laukiasi. Mūsų vyrai paprastai turi pusvalandį rezervuotą vienam adresui. Jei vėluojame čia, vėluojame kitiems, o Anglijoj jau žmonės laukia vakare. Kartais tenka palikti daiktus ir važiuoti, o paskui derinti kitą datą – bet tai brangu. Geriausias patarimas iš visų: turėkite daiktus prie durų arba garaže. Ir skambinkite, jei vėluojate, o ne sėdėkite kaip pelė po šluota.

Ar leidžiama vežtis dviratį, akumuliatorių ir kitokius keblesnius daiktus?

Dviratį – taip, netgi dažnai. Akumuliatorius... hmmm. Maži, be problemų. Dideli automobilio akumuliatoriai – techniškai reikia specialaus ženklinimo, gal. Šitoje vietoje nesu šimtu procentų tikras, turiu pasitikslinti su mūsų muitinės brokeriu, bet gyvai vežame be didelių dramų, jei tai asmeniniai daiktai. Degių skysčių – ne. Dujų balionų – ne. O dviratis kartais kainuoja kaip papildoma vieta, nes užima nemažai erdvės, ypač jei nenusilenkiam. Kartais klientai nerodo, kad turi du dviračius, o kai atvažiuojam – du, dar ir vaikiškas paspirtukas. Telpa, bet faktas fiksuojamas.

Popieriai, muitai ir tie angliški niuansai

Ar dabar dar reikia kokių nors dokumentų po Brexit?

Brexitas pasikeitė, taip. Nebe ES vidus. Reikia eksporto deklaracijos, importo deklaracijos, sąskaitų faktūrų sąrašo. Skauda galvą? Neturėtų, nes jei naudojatės normalia pervežimų įmone, kuri važiuoja kasdien, tai mes turime muitinės brokerius, kurie tai tvarko. Jūs turite pateikti sąrašą daiktų su apytikslėmis vertėmis. Jei tai asmeniniai daiktai emigrantui, dažnai taikomos atleidžiamosios normos. Bet jei vežate visiškai naują viryklę dėžėje – tai jau prekė. Prekės muitinamos kitaip. Anglijos muitinė dabar griežtesnė nei anksčiau, bet pilnai sudėtinga tik tiems, kas bando apeiti taisykles.

Kas yra ta „customs declaration" ir ar man pačiam reikia ją pildyti?

Tai muitinės deklaracija, kurioje surašyta, ką vežate. Jūs pats galite pildyti, bet turi būti atsargūs. Vienas neteisingas prekės kodas – ir daiktai stringa pasienyje. Mes paprastai patariame leisti tai padaryti tiems, kas daro tai kasdien. Jūsų darbas – sąžiningai surašyt, kas dėžėse. „Asmeniniai daiktai“ nėra pakankamai tikslu. Reikia: drabužiai, virtuvės indai, knygos ir t.t. Jei rašote „šiukšlės“ – muitininkai turi teisę atidaryti ir patikrinti. Beje, jei pamiršite gauti EORI numerį – o reikia jo daiktams virš tūkstančio svarų vertės, rodos – tada gali kilti problemų. Geriau pasitikrinti iš anksto.

Ar galiu vežtis asmeninius daiktus be mokesčių, jei emigruoju pirmą kartą?

Taip, galima. Anglijos muitinė leidžia atvežti naudotus asmeninius daiktus be importo PVM ir muitų, jei tai jūsų emigracijos krovinys. Svarbu, kad daiktai būtų naudoti – ne visiškai nauji su etiketėm. Ir turėkite ką nors, kas įrodo, kad persikeliate: darbo sutartį, nuomos sutartį, laišką iš banko. Kartais klausiama. Buvo atvejis, kai moteris vežėsi naują elektrinę viryklę – neatidarytą. Jie pritaikė muitą. Ji pyko ant mūsų, nors pati nupirko. Taip kad naudoti daiktai – taip, nauji – rizikinga. Ir nebandykite įbrukti penkių naujų dviračių „asmeniniam naudojimui“. Muitininkai nemiegantys.

Ar tikrai negalima slėpti cigarečių ir alkoholio tarp lovos skersinių?

Ne, negalima. Ir ne tik dėl to, kad tai neteisėta. Tai kvaila. Kasdieniniuose reisuose į Angliją muitinių tikrinimo dažnis yra žymiai didesnis nei anksčiau, nes Brexit padarė tvarką griežtesnę. Jei suranda cigarečių slėptuvę – konfiskacija, bauda, o kartais ir baudžiamoji byla. Aš asmeniškai pažįstu vairuotoją, kuris turėjo problemų dėl kelių pakelių, nors pats nežinojo, kad klientas įmetė. Jis beveik prarado licenciją. Taip kad jei norite rūkyti pigiau – nusipirkite atskirai legaliai arba laivu. Mes į mašinas nepriimam nei tabako, nei alkoholio jau kokią dešimtmetį. Taškas.

Ką daryti, jei muitiniai nusprendžia patikrinti mano daiktus?

Tai jų teisė, ir nieko čia nepadarysite. Patarimas vienas – nepakuokite daiktų taip, kad juos nebūtų galima išimti be suniokojimo. Jie atidarys dėžes. Jei yra brangių daiktų – fotografuokite prieš pakuodami. Jei reikia atidaryti sofą – jie atidarys. Patikrinimas gali užtrukti kelias valandas ar net dienas. Jūsų krovinys tada stovi muitinėje, o mes mokame už saugojimą. Tai retai, bet pasitaiko ypač tiems, kurie blogai užpildė deklaraciją. Svarbiausia – nesipriešinti, nes muitininkai turi paskutinį žodį. Anglijoj jie labai mandagūs, bet griežti. Kartais net per mandagūs, kol nepradedi ginčytis.

Kai jau Anglijoj – pristatymas ir nesėkmės

Kiek realiai keliauja krovinys iš Lietuvos iki Londono?

Teoriškai galima įveikti per trisdešimt valandų. Praktiškai – su krovimu, pertraukomis, keltu ir pristatymu tai trunka dvi tris dienas. Mūsų kasdieniai reisai išvažiuoja ryte arba vakare, per naktį būna kelyje, paskui keltas, vėl kelias. Jei pristatymas Londone – dažnai antrą dieną vakare. Jei šiaurėje, Birmingeme ar Liverpulyje – trečią dieną. Buvo, kad dėl Doverio eilių prasitęsė iki keturių. O kartais pasitaiko toks vairuotojas, kuris važiuoja tiksliai pagal tvarkaraštį. Tada zyzia nervai, bet saugiau. Geriau lėtai ir gyvai, nei greitai ir be krovinio.

Ar vairuotojas man paskambins prieš atvažiuodamas, ar tiesiog atsiranda?

Normali įmonė visada skambina prieš pusvalandį ar valandą. Bet yra vienas niuansas – Anglijoj mobilieji tinklai kartais stringa, ypač metro zonose. Jei esate Londone ir be ryšio... tai problema jūsų, mes skambinom. Taip pat svarbu palikti veikiantį numerį. Būna, žmonės duoda lietuvišką numerį, kuris neveikia Anglijoj be romingo. Arba duoda žmonos numerį, kuri yra darbe ir negali atsiliepti. Mūsų vairuotojai turi grafiką – jei laukia dvidešimt minučių be skambučio, važiuoja toliau. Tada siunta grįžta į sandėlį, o pristatymas kitą dieną kainuoja papildomai. Tokių istorijų yra buvę. Buvę ne vieną kartą.

Kas jei aš negaliu tuo metu būti vietoje priimti daiktų?

Tuomet reikia įgalioto asmens – draugo, kaimyno, bendraklase. Jis turi žinoti, kad priims, ir pasirašyti už laiku perduotą krovinį. Arba – paliksite raktus, bet čia jau pasitikėjimo reikalas. Sandėliuoti Londone kainuoja – kokie dešimt penkiolika svarų per dieną paprastai. Jei žinote, kad negalėsite – praneškite prieš tai, galima suderinti vėlesnę pristatymo dieną. Kasdieniai maršrutai leidžia lanksčiau planuoti nei charteriai. Bet jei staiga iškyla komandiruotė ir neperspėjote... vairuotojas nelaukia amžinai. Aš žinau, kad Anglijoj daugelis dirba pamaininį darbą – todėl ir derinam vakarus.

Ar galima pristatyti į centrą Londone, kur prie namų nėra kur sustoti?

Tai košmaras, jei nežinote, ko tikėtis. Londone centriniai rajonai – Westminster, Kensington – ten draudimų pilna. Vairuotojas su dvylikos metrų mašina neparkuos kaip taksi. Reikia prieš tai pagalvoti: ar yra vietą atsikrauti, ar reikia mažesnio automobilio perskirstymui? Kai kurios mūsų kasdienio maršruto įmonės turi partnerius su Transit tipo mašinom, kurios gali įsukti į kiemelius. Bet tai kainuoja. Kitu atveju – atsikraunama artimiausioj saugioj zonoj, o likusį kelią nešate patys. Kartais žmonės pyksta: „aš moku už pristatymą iki durų!“ Taip, bet jei jūsų durys yra siauroj gatvelėj, kur net dviratis netelpa...

Ką daryti, jei atidarau dėžę Londone, o ten viskas sulūžę?

Pirma – fotografuokite iš karto. Antra – rašykite aktą. Jei dėžė suplėšyta, išoriškai pažeista – tai lengviau įrodyti. Jei viduje sulūžusi vaza, o dėžė nepažeista – reiškia, blogai supakuota. Čia jau atsakomybė dalinasi. Mes visada siūlome draudimą, bet apie penkiasdešimt proc. žmonių atsisako, norėdami sutaupyti. Tada lieka ant jų sąžinės. Kartais pasitaiko ir mūsų kaltės atveju. Tada mokame. Bet be foto – sunku. Bendrosios sąlygos, deja, tokios kaip visur.

Išvada

Taigi, paprastas užsakymas kroviniams į Angliją kasdien yra visiškai įmanomas, jei tik nesitikėsite stebuklų už centą ir turėsite sąžiningą sąrašą daiktų. Per beveik dvidešimt metų mačiau visus variantus – nuo tobulai supakuotų iki visiškų chaosų. Svarbiausia atsiminti, kad kasdieniai reisai egzistuoja tam, kad padarytų jūsų gyvenimą lengvesnį, ne sunkesnį. Skambinkite, klauskite, net jei klausimas atrodo kvailas – geriau paklausti dabar, nei aiškintis Doverio pasienyje. Sėkmingo kraustymosi.