Optimalūs mikroautobusų maršrutai krovinių pristatymui Anglijai

Po dvidešimt ketverių metų kelių, keltų ir muitinių, galiu pasakyti viena: nėra vieno "tobulo" kelio. Klientai dažniausiai galvoja, kad pakanka įvesti "Lietuva-Anglija" į telefoną ir spausti 'pradėti'. Realybė, švelniai tariant, kita. Optimalūs mikroautobusų maršrutai krovinių pristatymui Anglijai priklauso nuo to, kur lyja, kuris keltas vėluoja, ar eilės prie Doverio ir ar tavo krovinys tilps pro tas siauras gatves Kotsvoldų kaime. Kartais optimaliausia – ne trumpiausias kelias, o tas, kuriam nereikia dviejų parų vairuoti be miego. Paaiškinsiu kaip yra iš tiesų, be jokios saldžios glazūros.

Iš pradžių – apie kryptį ir planus

Koks maršrutas iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu laikomas geriausiu?

Atsakymas banalus: vieno kelio nėra. Jei klausi paprastai – per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus arba Prancūziją, tada keltas ir jau esi saloje. Aš asmeniškai mėgstu varyti per Belgiją ir Calais, bet tik todėl, kad ten pažįstu kiekvieną degalinę. Draugas sako, kad per Vokietiją ir Olandiją greičiau. Gal ir taip. Šiaip svarbiausia – keltų grafikai. Kartą bandžiau "optimalesnį" kelią per Dieppe – prasiskyniau per Prancūzijos kaimelius tris valandas ilgiau. Daugiau to nedariau. Geriausias maršrutas yra tas, kurio metu nesuvalgai visų nervų dar prieš pasiekdamas keltą.

Ar verta važiuoti per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus ar vis dėlto per Prancūziją?

Nyderlandai man šiek tiek brangesni dėl kelių rinkliavų, bet keliai ten lygūs kaip stalas. Prancūzija – pigiau, bet mačiau ten tokių duobių, kad krovinys be tvirtinimo atsidurdavo visiškai kitoje vietoje nei padėjai. Lenkija... na, ten savo specifika. Apskritai, jei tempiu brangius baldus į Londoną, dažniausiai renkuosi vokišką maršrutą – per Hanoverį, Olandiją. Jei krovinys tankus ir nesveria daug, kartais ir per Prancūziją nuvažiuoji, sutaupai eurą kitą. Man patinka ten važiuoti, nes mažiau eilių ir mažiau kamščiai. O jei skubu – renkiesi pagal tai, kurio keltas anksčiau išplaukia.

Kaip suplanuoti maršrutą, jei reikia pristatyti krovinį į mažą miestelį netoli Bristolo, o ne į Londoną?

Tada tas "optimalus" maršrutas apsiverčia aukštyn kojom. Į Londoną viskas paprasta – motorways, aišku. O Bristol... na, ten gali nuvykti per M4 ar M5 greitkelį, bet paskutiniai trisdešimt kilometrų kartais būna siauros gatvės baisios. Praeitą pavasarį buvau su 3,5 tonos furgonu kaimelyje netoli Bath – navigacija suvedė pro tiltą, kurio riba buvo dvi tonos. Teko apsisukti ūkininko kieme. Planuoji taip: iki artimiausio didelio miesto važiuoji pagal GPS, o tada skambini klientui ir klausi, ar tikrai privažiuosiu jo gatve. Neišsižiojęs vairuoji į kaimą.

Ką reiškia "optimalus maršrutas" – ar tai visada trumpiausias kelias?

Ne, ir dar kartą ne. Trumpiausias būna tik ant popieriaus. Optimalus – tai saugus, laiku pristatytas krovinys ir vairuotojas, kuris dar nepamiršo savo vardo. Kartais reikia aplenkti Prancūziją, nors ten kelias trigubai trumpesnis, nes streikuoja uostai. Kartais aiškiai geriau pravažiuoti 400 km ilgiau per Škotiją, jei žinai, kad ten niekas nestoja su tikrinimais. Aš nesiūlau nieko vengti, žinoma (bent jau oficialiai taip turėčiau sakyti), bet realybė tokia. Klientui svarbu ne kelio ilgis kilometrais, o tai, ar jo sofa atvažiuoja sveika tą dieną, kurią buvo pažadėta.

Ar tikrai Waze ar Google Maps pakanka planuojant kelionę į Angliją su kroviniu?

Dėl maršrutų Anglijoje – ne. Techniškai taip, jie nusiveda iš taško A į tašką B. Bet jie nežino, kad tu veži dvimetrį krantinę, kuri netilps po senoviniu tiltu netoli Jorko. Jie nerodo, kurios juostos skirtos tik lengviesiems automobiliams, o kur gali riedėti mikroautobusas. Aš naudoju Maps iki keltų, o Anglijoje – TomTom Truck versiją. Nors ir užmoku už prenumeratą. Pameni, minėjau apie tą tiltą prie Bath? Waze trynė rankas – varyk pro jį, sakė. Geras pokštas.

Keltai ir pakeliui

Kurį uostą pasirinkti – Calais, Dunkirk, Dieppe ar kitą?

Calais yra numylėtinis, bet ir chaoso centras vasarą. Dunkirkas – mažiau žmonių, kiek toliau, bet ramiau. Dieppe... iš ten plauki ilgiau, bet jei esi iš rytų Lietuvos, kartais patogiau nuvažiuoti pro Paryžių ir išsimiegoti kelyje. Aš dažnai renkuosi Dunkirką rytinėmis valandomis, nes mažiau eilių. Vieną kartą stovėjau Calais eilėje aštuonias valandas – krovinys iš Alytaus į Londoną atidaviau tik kitą dieną nei planavau. Klientas suprato, bet vėlgi, ne visada supranta. Kiekvienas uostas turi savo psichologiją. Ir savo kainą.

Ar keltų bilietai labai keičia bendrą maršruto kainą?

Keičia, ir dar kaip. Jei tempi pilną perkraustymo krovinį į Angliją mikroautobusu, bilietas gali svyruoti nuo šešiasdešimt iki pusantro šimto eurų priklausomai nuo laiko. Naktiniai keltai brangesni, bet tu sutaupai viešbutį. Dieniniai pigesni, bet prarandi darbo dieną. Kai kuriems klientams pasiūlau atvykti į Angliją tą pačią dieną, tik tada bilietas dvigubas. Bet jie sutinka, nes skuba. Dėl to maršrutų planavimas prasideda ne nuo kelių žemėlapio, o nuo to, kiek žmogus gali mokėti ir kiek gali laukti. Čia jau ekonomika, ne geografija.

Kaip atrodo maršrutas, jei renkuosi Eurotunelį vietoj keltų?

Greičiau. Žymiai greičiau. Trisdešimt penkios minutės po vandeniu ir jau esi Folkestone. Bet kaina – kita kalba. Dar nepatogu, jei veši gyvūnus (nors čia ne apie tai). Tunelis geras, kai skubi į Birminghamą ar net į šiaurę. Aš pro jį važiuoju, jei žinau, kad reikia būti dvyliktą valandą atiduoti siuntą. Keliuose prie paties tunelio būna kamščių, tai reikia įskaityti. Ir nepatikėsi – kartą sustojau eilėje, nes kažkas prieš mane bandė įvažiuoti su dujų balionu. Valandą stovėjau. Planuoji atsargiai.

Kiek laiko reikia įsiskaityti į grafiką, kad nespėčiau vėluoti prie keltų?

Nesu daugiau matematikas, bet apskaičiuoju taip: Lietuvos-Lenkijos siena gali užtrukti valandą dėl eilių, Vokietijoje – remontai, kurių niekas nepraneša. Olandijoje gali lynoti taip, kad matomumas trys metrai. Aš į keltus stengiuosi atvažiuoti dviem valandomis anksčiau. Ne todėl, kad mėgstu sėdėti uoste – o todėl, kad vėlavimas kelyje yra norma, o ne išimtis. Jei matai, kad spėsi per penkiasdešimt minučių, jau turi problemą. Geriau išgerti kavos uoste nei praleisti reisą. Kai praleidi – tavo "optimalus maršrutas" virsta košmaru ieškant kito bilieto.

Ar muitinės postuose dabar daug stabdo mikroautobusus keliuose į Angliją?

Po Brexit pasikeitė tvarka, nors aš ir neesu šimtu procentų tikras dėl visų naujausių punktų – kaskart pasitikrinu su agentu. Bet tiesiogiai prie keltų Anglijoje tikrina dažniau nei anksčiau. Europos pusėje ramiau, bet pasieniečiai prašo dokumentų. Aš vežu dažniausiai asmeninius daiktus, perkraustymo krovinius, tai CMR ir packing list – šventi popieriai. Mačiau, kaip kiti vežėjai, kurie kažką ne taip deklaravo, stovėjo pusdienį. Yra tokių, kurie specialiai renkasi naktinius maršrutus, kad mažiau kontrolieriu. Aš nesakau, kad taip reikia daryti. Bet taip yra.

Anglija pasitinka – ką reiškia "kita pusė"

Kokie maršrutai Anglijoje labiausiai užsikemša ir kaip to išvengti?

M25 aplink Londoną – pragaras žemėje. Dar blogiau nei aplinkinis kelias Vilniuje penktadienį. M6 į šiaurę – tragedija po pietų. Jei gali, vengiu šių greitkelių dešimtą – keturioliktą valandą. Renkuosi apylankas, nors ir užtrunku dvidešimt minučių ilgiau. Yra dar M1, kuris, tiesą pasakius, primena mūsų senąją magistralę, tik kitoje pusėje. Anglijoje kamščiai nesibaigia, jie tik keičia vietą. Geriausias patarimas – atvažiuoti anksti ryte ar labai vėlai vakare. Piko metu ten nevažiuok, nebent turi labai gerą muziką ir labai daug kantrybės.

Ar reikia mokėti rinkliavas Londone ar kitur, kai važiuoji su mikroautobusu iš Lietuvos?

Taip. Londonas turi congestion charge ir ULEZ zoną. Jei tempi krovinį senesniu dyzeliniu mikroautobusu (o daugelis vežėjų taip ir daro, nes nauji brangūs), gali gauti baudą į kaupą. Manchesteris irgi kažką planuoja panašaus. Aš pats vengiu važiuoti į centrą, jei galiu. Sutinku klientus prie žiedinių kelių arba didžiųjų prekybos centrų aikštelių. Brangiau? Ne. Sutaupai nervus ir dvidešimt svarų per dieną. Svarbu žinoti, kad Anglijoje ne viskas nemokama, kaip pas mus A klasės keliai. Ten net už tiltus kai kuriuos moka.

Kaip keičiasi maršrutas, jei klientas gyvena Šiaurės Anglijoje ar net Škotijoje?

Tada tas "aš jau Anglijoje" jausmas greitai praeina. Iš Doverio iki Edinburgo – toli. Keleivių vežėjai kartais daro tarpinę stotelę Birmingeme ar Leedse, bet su pilnu kroviniu reikia planuoti nakvynę. Aš asmeniškai mėgstu pasistoti York miestelyje – yra saugus parkavimas, pusryčiai normalūs. Maršrutas tada tampa dviejų dienų reikalas. Vienas vairuotojas? Beprotybė. Du – dar kaip reikiant, bet irgi įtempta. Škotijoje keliai gražūs, bet siauri. Pamiršk apie vokišką autobaną. Ten avys turi pirmumo teisę tiesiogine prasme. Mačiau.

Ar galima važiuoti greitkeliais nemokamai, ar visur reikia mokėti?

Didžioji dalis Anglijos greitkelių – nemokami. Yra keli tiltai, mokamos tunelio zonos, bet motorways paprastai nieko nekainuoja. Skiriasi nuo Prancūzijos ar Italijos. Bet... (ir čia svarbu) – jei suklys navigacijoje ir užsuksi į privačią kelių zoną arba tam tikrus Londono centrų skersinius, gali gauti sąskaitą į namus po kelių savaičių. Nutiko vienam kolegai – išvažiavo iš Harwich uosto pro ne tą kelią, po mėnesio gavo trisdešimt svarų sąskaitą. Tai va, angliškas kelias nemokamas, bet su išimtimis. Geriau tikrinti ženklus nei gailėtis.

Ką daryti, jei pateki į siaurą gatvę ir supranti, kad mikroautobusu nepravažiuosi?

Kvepi. Giliai. Ir pradedi grįžti atbulomis, jei yra kur. Jei nėra – skambini policijai arba vietiniams ūkininkams. Buvau vienoje gatvelėje netoli Oxfordo, GPSas saldžiai šnekėjo "patenka į kelią", o aš jau nubraukiau veidrodį prie akmeninės sienos. Klientas laukė už trijų šimtų metrų. Teko iškrauti dėžes į mažesnę mašiną, kurią paskolino kaimynas. Taip, tai neteko pinigų. Taip, tai buvo mano klaida, kad pasitikėjau navigacija. Dabar visada žiūriu į gatvę pirmiau nei į ekraną. Kartais "optimalus maršrutas" yra apsisukti laiku.

Kas lieka už kadro – svoris, laikas ir klientai

Ar mikroautobuso svoris turi įtakos tam, kokiu maršrutu važiuoti?

Be abejo, turi. Jei turi maksimaliai pakrautą 3,5 tonos furgoną (o dažnai tie perkraustymai išeina po tris tonas realiai), kalnai Prancūzijoje ar Belgijoje tampa nemalonūs. Kai kurie tiltai riboti pagal ašies svorį. Vokiški keliai tvarkingesni, bet ir ten vengiu stačių įkalnių, jei žinau, kad krovinys sunkus. Anglijoje nėra daug kalnų, bet yra siauros kaimo gatvės, kurios dar labiau siauros su pilnu kroviniu. Kartą tiltas Hampšyre mane palaikė – svėriau daugiau nei leidžia ženklas, bet važiavau lėtai ir labai nepatogiai. Geriau nepasikartoti.

Kiek laiko realiai užtrunka kelionė iš Kauno iki Londono su kroviniu mikroautobusu?

Teoriškai – per parą galėtum būti. Realiai – nuo išvykimo iki pristatymo centro, geriausiu atveju, aštuoniolika – dvidešimt valandų. Skaičiuok: kelias iki keltų – dvylika valandų, keltas – pusantros, Anglijoje – dar kelios. Bet mums reikia sustoti, suvalgyti ką nors, pasikeisti vairuotoją, o kartais ir pailsėti keturiasdešimt minučių. Be to, laiko zonos. Aš dažnai sakau klientams, kad jei išvažiuoji antradienio rytą, pristatymas bus trečiadienį po pietų. Nesakau "rytoj pristatysiu", nes tai būtų melas. Nors jauni vežėjai kartais taip žadą. Paskui jiems skambina supykę žmonės.

Ar galima vairuoti vieną, ar geriau turėti du vairuotojus maršrute į Angliją?

Vienas vairuotojas – legaliai gali, bet tai sadizmas. Du – brangu, bet saugu. Aš pats važiuoju vieną tik tada, kai krovinys mažas ir į artimą tašką, pvz., į Londoną. Bet jei į Šiaurę arba jei reikia grįžti atgal kitą dieną – imu draugą. Po dvidešimt ketverių metų gali pagalvoti, kad jau prie to pripratau, bet naktinis važiavimas pro Lile po lietaus... žinok, aš net nebenoriu to prisiminti. Akių pavyti negali. Du vairuotojai reiškia, kad mikroautobusas nesustoja, išskyrus degalines. Tai sutrumpina maršrutą virtualiai per pusę. Bent jau psichologiškai.

Kur geriau nakvoti kelyje – Prancūzijoje, Belgijoje ar jau Anglijoje?

Prancūzijoje prie keltų pilna viešbučių, bet jie irgi žino savo kainą. Olandijoje – brangu, bet švaru. Belgijoje radau tokią vietą netoli Gento, kur vis dar turi dušą už penkis eurus. Anglijoje nakvoti tiesiog laukiant kito ryto, jei jau vėlai išlipęs – nelabai variantas, nebent Booking'e pasiimsi ką nors už šimtą svarų. Aš asmeniškai renkuosi nakvynę prieš keltą, kad atsikėlęs ir iškart į uostą. Nutrūkusio keltų grafiko atveju – geriau jau būti kelyje pailsėjusiam nei su devyniolikos valandų kupra nugaroje. Kūnas ne muštinis.

Ką veikti, jei keltas atšaukiamas ir tavo "optimalus maršrutas" subyra į šipulius?

Gauni žinutę. Pasikeiki. Ir pradedi telefonu aiškinti klientui, kad rytoj nebus. Buvo atvejis prieš trejus metus – vėjas prie Doverio toks, kad net katedroms pavojinga. Atšaukė viską. Aš stovėjau uoste su pilnu furgonu, klientas Mančesteryje verkia, nes skuba išsikraustyti. Teko vežti pro Hali į Liverpoolą ir ten krauti į kitą mašiną. Nebeoptimalu. Nebepigu. Kartais taip nutinka. Geras planas B yra ne nuostolis, o raktas į šitą darbą. Nes jei kiekvieną kartą stresuosi – neišsiversi. Rimtai.

Ar dažnai tenka dėlioti maršrutą taip, kad paimti ne vieną, o kelis dalinius krovinius į Angliją?

Tai tada jau kaip dėlionė. Negali važiuoti į Penzansą paimti sofos, jei pirma turi atiduoti kažką Edinburge. Logikos reikia. Aš dažniausiai atsirenku pagal datą – kas pirmiau užsakė, tas ir gauna pirmenybę. Nors kartais geografija padiktuoja kitaip: jei abu taškai kelyje į Londoną, kodėl gi nepasilikus vietos? Bet mikroautobusas nėra sunkvežimis. Vietos mažai. Jau dešimt metų stengiuosi neimti daugiau nei trijų užsakymų į vieną reisą. Kartą paėmiau keturis. Nieko gero – paskutinis klientas gavo krovinį vidurnaktį. Pyko. Dabar žinau savo ribas. Geriau du pilni krūviai nei penki nepilni chaosai.

Tiesiai šviesiai – mitai ir tiesos

Kodėl kai kurios įmonės siūlo stebėtinai pigų krovinių gabenimą į Angliją mikroautobusu?

Nes jie ką nors apeina. Arba draudimo neturi normalaus. Arba veža tris tonas su B kategorija, kas techniškai nelegalu, jei peržengi tam tikras ribas. Aš neesu inspektorius, bet matau tuos skelbimus – "Anglija pigiau nei autobusas Vilnius-Kaunas". Kaip? Paprastai – nevairuoja pagal tachografą, nesimiega, pervažiuoja svorį. Aš to nerekomenduoju. Ne tik dėl bausmės. Jei tavo daiktai bus tokioje mašinoje ir ji pateks į avariją ar patikrą – nerasi jų dvi savaites. O gal ir visai. Maža kaina dažnai atperka didelė rizika.

Ar žiemą maršrutai skiriasi nuo vasaros?

Žiemą renkuosi vokišką maršrutą dažniau nei prancūzišką, nes Prancūzijos šiaurėje gali užklupti sniegas, kurio vietiniai nevalo taip gerai kaip vokiečiai. Doverio uoste žiemą vėjas – kosmaras. Kartą slidau M20 greitkelyje taip, kad mintyse jau atsisveikinau su kroviniu. Nepatikėsi, bet Anglijoje kelių priežiūra žiemą gana padori, ne kaip pas mus pirmą sniego dieną. Bet vis tiek reikia atsargiau. Ilgesnės naktys irgi reiškia, kad vairuoji tamsoje daugiau. Tai pavargina. Nekeičiu esminio maršruto, bet pasiruošiu geriau. Grandininės gali praversti.

Koks yra didžiausias mitas apie optimalius maršrutus į Angliją mikroautobusu?

Kad egzistuoja vienas universalus kelias visiems. Ne. Vienam klientui reikia į Readingą per dieną – skubi paštomu. Kitam tempi sofą į Aberdyną – gali sau leisti dvi dienas. Optimalus maršrutas kiekvienam yra kitoks. Kitas mitas – kad šitas darbas yra romantiškas. Keliai, kava iš termoso, radijas. Realybė – kamščiai, prakaitas, pasiklydimai ir klientai, kurie galvoja, kad telefonas turėjo atvažiuoti greičiau nei pats. Nėra čia ko romantizuoti. Geras maršrutas yra nuobodus maršrutas be staigmenų.

Ar tu pats visada važiuoji tuo pačiu keliu, ar vis ieškai naujų maršrutų į Angliją?

Nauji keliai manęs nebedžiugina. Esu konservatyvus. Jei žinau, kad per Lile ir Calais man dvidešimt treji metai buvo gerai – kodėl turėčiau keisti? Nors... praeitais metais išbandžiau maršrutą pro Liuksemburgą ir Prancūzijos vakarus. Neblogai, bet degalai ten brangesni. Tai grįžau. Kartais patikrinu, ar neatsidarė koks greitesnis apylankas, bet retai. Patikimumas man svarbiau nei dešimt minučių sutaupymas. Jaunimas dabar eksperimentuoja su keltais į Ispaniją ir tada aplinką. Ačiū, ne. Aš savo kryptį žinau. Ji veikia. Kartais senas kelias yra geriausias kelias.

Kolegos kartais juokauja, kad po dvidešimt ketverių metų galėčiau važiuoti į Angliją užsimerkęs. Galbūt. Bet kiekviena kelionė vis dar moko. Optimalūs mikroautobusų maršrutai krovinių pristatymui Anglijai nėra matematikos formulė – tai patirtis, pasitikėjimas savo instinktais ir supratimas, kad geriausias kelias yra tas, kuris nuveda tave ir krovinį sveikus iki durų. Nepasitikėk vien navigacija. Paklausk seno vežėjo. Arba bent jau nepatingėk paskambinti prieš pakuodamas dėžes.