Optimalus krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais – kaip tai darome mes

Pusę gyvenimo važinėju tarp Lietuvos ir Anglijos, pilnu mikroautobusu daiktų. Vieni grįžta atgal į tėvynę, kiti persikrausto pirmą kartą ieškodami laimės Londone ar mažesniuose miestuose. „Optimalus krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais“ pas mus nereiškia, kad viskas blizga ir kvepia naujumu. Reiškia tiesiog, kad daiktai pasiekia tave sausi, sveiki ir be bereikalingo streso. Kartais vėluojam dėl keltų, kartais Londono spūstys suėda tris valandas. Bet daiktus nuvežam. Taškas. O dabar papasakosiu, kaip visa tai atrodo iš vidaus, jei ketini kažką vežtis.

Kaip viskas prasideda – be jokio marketingo

Ar galiu vežti tik vieną sofa?

Gali, bet turiu būti atviras – tai kainuos brangiau, nei tu galvoji. Mes važiuojam su pilnu ar bent pusiau pilnu mikroautobusu, todėl jei trūksta kitų krovinių, sofos kilometras kainuoja tiek pat, kiek ir pilnas krovinys. Būna, pasiūlau palaukti dieną-kitą, gal surasim dar ką į tą patį reisą. Dažnai taip ir išsprendžiam. Kartais žmonės pyksta, kad nevažiuojam dėl vienos kėdės iš kaimo į Notingemą. Suprantu, bet degalai nekainuoja mažiau tik todėl, kad sėdi viena kėdė.

Kiek dienų prieš reikia tau skambinti?

Idealu – savaitė ar dvi. Ką ten idealu, realiai paskambina prieš pat vakarą: „rytoj reikia iš Klaipėdos.“ Randam sprendimų, jei kažkas atšaukė kelionę, bet tai – laimės dalykas, ne taisyklė. Kai planuoji perkraustymą rugsėjį ar birželį – skambink dabar. Tada tas „optimalus krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais“ iš tiesų bus optimalus, nereikės manęs varyti į kampą dėl datų. Grafikai tuo metu susiklosto savaime, visi nori, oras geras, transporto paklausa kaip parduotuvėje prieš šventes.

Kaip sužinoti, ar tilps mano daiktai?

Pasakai ką turi, o aš jau galvoje sudėlioju. Šaldytukas, sofa, dvi spintos – įspraudžiam į paprastą sprinterį. Kartais žmonės mano, kad turi fabriką, o tereikia normaliai supakuot. Būna atvirkščiai – sako „ten kelios dėžės“, o atvažiuoja dėžių armija. Tuomet priekaba reikalinga, o tai jau kita kaina. Aš nepykstu, tiesiog reikia matyti realybę. Geriausias būdas – atsiųsti nuotraukų. Pagal jas jau matau, ar mums reikia mikroautobuso ar pusantro. Nebūtina tobulo sąrašo, bet bent jau apytikslis vaizdas padeda.

Ar reikia daiktus atvežti pas tave, ar paimsi pats iš namų?

Paimam iš namų, jei tik kiemas leidžia privažiuoti. Ai, bet jei gyveni penktame aukšte be lifto – teks aštuntą keliam, arba sumokėti daugiau. Mes ne stebukladariai. Kai kurie patys atvežia į surinkimo tašką Vilniuje arba Kaune – tada gauna nuolaidą. Tai pasirinkimo reikalas. Mėgstu paimti pats, nes tada matau, kaip supakuota. Kartais savo akimis pamatau, kad ta „dėžė“ jau be dugno. Tada įspėju: su tokiu kartonu į kelionę geriau nežengti, nes viduje kaip pelė prie šieno gali likti.

Kokiais dokumentais reikia pasirūpinti?

Paprastai – viskas tavo pusėje. Reikia sąrašo angliškai, kad muitiniai žinotų, kas viduje. Specialių formų nereikia. Jei veži techniką – gali prireikti įsigijimo popierių. Vieną kartą klientas vežė naują televizorių neišpakuotą – muitiniai Lenkijoje pradėjo kabinėtis, ar ne prekė pardavimui. Teko aiškintis. Geriau, kad daiktai būtų naudoti, matytųsi, kad tavo. (pataisau – ne visada kabinėjasi, bet rizika yra). Kišenėje turėk sąrašą, niekada nežinai, kur sustabdys pakeliui.

Ar aš galiu kartu važiuoti kaip keleivis?

Taip, jei yra vieta. Mūsų mikroautobusuose keleiviui vietos retai pasitaiko, bet būna. Tik žinok – kelionė ilga, per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, tada tunelis ar keltas. Miegsi sėdimas, nors pagalvę duosiu. Buvo atvejis, kai močiutė vežėsi katiną – važiavo kartu. Kažkur pakeliui katinas pabėgo po sėdynėm... ilgiausias pusvalandis mano gyvenime. Tai taip, galima, bet ne lėktuvo komfortas. Jei esi aukštesnis už metrą devyniasdešimt – atsiprašau, bus nepatogu. Kelias dienas jausi kiekvieną slankstelį atskirai.

Kaina, kelionė ir kas vyksta kelyje

Kiek kainuoja pervežimas iš Vilniaus į Londoną?

Blusų arkos neatversiu – kinta viskas. Šiuo metu pilnas mikroautobusas asmeninių daiktų svyruoja nuo 1100 iki 1600 eurų. Pusė mašinos – nuo 600. Keli baldeliai – drąsiai skambink, rasim variantą. Kasdien kitoks degalų kursas, kelių mokesčiai Prancūzijoje. Nenoriu meluoti kaip tie, kurie telefonu sako „300 eurai viskas“, o paskui išlupa dar 500. Mes pasakom kainą ir ji stovi, nebent krovinys pasikeičia. Londone congestion zone mokestis – tą priduriu iš anksto, be staigmenų. Paskui nepyksi.

Kodėl tie kiti veža pigiau?

Yra tokių vežėjų, kurie paima užmokestį, o paskui dingsta, likę daiktai pakeliui kur nors Lenkijoje. Būna ir taip – važiuoja neapdrausta mašina, vairuotojas be poilsio valandų. Tada kaina mažesnė, nes sąnaudų nėra. Aš nebandau įžeisti, tiesiog sakau kaip yra. Surenka penkis užsakovus, visi kaltina vieni kitus dėl dingusių daiktų. Pigiau ne visada blogiau, bet perkraustant gyvenimą rizikuoti neverta. Aš renkuosi saugų vidurį. Jau dvidešimt ketvirti metai – nenoriu pradėt aiškintis su įtūžusiais žmonėmis pakelės kavinėje.

Kiek trunka kelionė iki Londono?

Techniškai galima per 28 valandas, bet mes taip nevairuojam. Būna du vairuotojai, keičiasi, bet reikia sustoti pavalgyti. Realiai – dvi kalendorinės dienos, trys jei sugedo keltas ar užstrigom pasienyje. Buvo pavasaris, kai Doverio uoste eilės – praleidom beveik aštuonias valandas. Klientas piktas skambino, o aš pats nežinau, kodėl Britų muitinė taip lėtai dirbo. Anglija nebe EU, viskas ilgiau. Skaičiuok dviem dienom, tikėkis trijų, džiaukis jei vienos pakanka. Taip ir vežam jau ne vieną sezoną, žiemą ir vasarą.

Tu važiuoji per tą tunelį ar keltu?

Dažniausiai per Eurotunelį, Kalę. Keltas pigesnis, bet lėtas. Tunelis greitesnis, kaina didesnė, bet įskaičiuojam į bendrą. Kartais prašai keltu – gal bijai tunelių, o gal nori jūros pamatyti. Nesame priešiški, bet keltas vėluoja dėl audros. Praeitą žiemą du kartus teko grįžti per Olandiją, nes vėjas Kalės sąsiaury buvo toks, kad medžiai šlaituose palinko. Mūsų maršrutas nėra akmuo – kinta pagal orą, eiles ir tai, kiek dar žmonių paimsim pakeliui. Gyva sistema, o ne kaip autobusas iki miesto centro.

Ar pristatai į patį Londono centrą?

Pristatau, bet būkime sąžiningi – ten pragariškas eismas. Jei didelis baldas, o namas prie Kensington Gardens su parkavimo draudimais... pasiruošk. Kartais tenka ieškoti privažiavimo penkiasdešimt metrų toliau. (pataisau – ne tik Londone, bet ir kai kuriuose Birmingamo rajonuose taip pat neprošai pagalvoti). Congestion charge paprastai dengia tu, jei pristatymas dienos metu. Jei vakare po šešių – sutaupai. Mūsų vyrai žemėlapį nuleidę akis, bet geriau, jei pats nurodai, kur bent trumpam sustoti ir nesibraižyti po kitų automobilių.

Pakavimas, daiktai ir keistenybės

Ar privalau viską dėti į dėžes?

Nereikia visko, bet logiškai – ko nepadėsi į dėžę, tas voliosis aplink mašiną. Atsimenu atvejį, kai klientas supakavo tik pustekę, o kitą pusę paliko maišuose. Pakeliuose pro statybas maišai plyšo, o mes Doverio vėjyje rinkom jo kelnes. Malonu nebuvo. Dėžės turi būti normalios, ne pieno pakeliai į maišelį. Vietoj tokių improvizacijų geriau burbulinė plėvelė. Indams ir stiklui privalu. O šiaip rankšluosčiai ir patalynė irgi tinka kaip apsauga – ekologiška ir pigu. Patikėk, aš esu matęs visko.

Ar turiu vynioti sofą į plėvelę?

Jei oda – nebūtina, bet aš vis tiek rekomenduoju apsauginę plėvelę. Audininė sofa – tikrai taip, nes kelyje dulkės prasiskverbia pro kiekvieną spragą. Buvo istorija – atvežėm kreminę sofą, o ji atrodė lyg persikėlusi per dykumą. Klientas nenorėjo mokėti už plėvelę, galvojo, kad mašina sandari kaip povandeninis laivas. Ne, nėra sandari. Kai kurie prašo net oro pagalvėmis uždengti. Brangu, bet saugu. Daiktai pasiekia Angliją normaliai atrodantys, o ne kaip po ekspedicijos. Tai investicija, ne prabanga. Negailestingai taip patariau ir anąkart.

Kas jei sudaužysi mano indaują?

Pirma, stengiamės to nedaryti. Antra, turim draudimą. Bet jei indauja nebuvo supakuota kaip žmogus, o tiesiog pridėta prie kitų daiktų, draudimas gali atsisakyti. Būna tokių dalykų. Rašom aktus, fiksuojame, bet geriau tiesiog nepasikliauti likimu. Prieš pakrovimą klausiu: „Ar tai supakuota taip, kad galėtum mesti iš antro aukšto?“ Jei ne – perkraustytojai žino darbą, bet ne stebukladariai. Sudaužymų pasitaiko, ypač kai pats padedi neatsargiai. Tada žiūrim vienas į kitą ir nežinom, kas kaltas. Tu ar mes? Greičiausiai atsakymas viduryje.

Ar galiu vežti augalus ir maistą?

Augalus – taip, jei ne iš saugomo miško. Maistas... slidus ledkalnis. Oficialiai šviežias negalimas. Džiovinti, konservai – dažnai praslenka, jei asmeniniam vartojimui. Bet jei vesi dešimt dėžių alaus – jau akcizų zona. Aš nenoriu aiškintis dėl dešimties alaus dėžių. Vieną kartą vežėm didžiulį fiksą – medį. Prisisegėm diržais kaip keleivį, bet jis peraugo lubų linkme. Aušinom orą, kad neatlaistų. Atvežėm gyvą, vos vos. Tai jei vertinga egzotika – perspėk iš anksto, sutarsim, kaip jį priglausti kelyje iki Londono.

Kodėl atsisakei vežti mano motociklą?

Neatsisakiau – tiesiuk jis reikalauja kitokios erdvės ir tvirtinimo taškų. Kartais sakau „ne“, jei mašina jau pilna baldų, o tu supyksti. Bet kalbam apie saugumą. Motociklą galima vežti, bet jis turi būti ant padėklo arba specialiai pritvirtintas. Buvo atvejis, kai klientas jį suvyniojo į styroporą ir pagalvę. Atrodo juokingai, bet kelyje pradėjo voliotis. Sustoję Prancūzijoje dar kartą užrišom diržus. Po to pasakiau – daugiau taip nevežam. Reikia arba platformos, arba priekabos. Mikroautobusas nėra garažas, ten nėra kur jo tvirtai įsikabinti.

Muitai, popieriai ir kiti skauduliai

Ar dabar po Brexit reikia daugiau popierių?

Reikia. Nežinau, gal šiuo metu jau kažkas supaprastėjo, bet realybė tokia – iš Lietuvos į Angliją asmeniniai daiktai tariamai eina be muito, bet reikia deklaruoti. Sąrašas anglų kalba dabar svarbesnis nei anksčiau. Pasieniečiai Anglijos pusėje kartais atidaro mašiną. Ne visada, kartais kas antrą, kartais tik imdami iš eilės. Jei neturi sąrašo – prasideda kelių valandų pokalbis. Kartais nori pamatyti laikymo įrodymus, kad tavo daiktai tavo, ne prekybai. Skamba beprotiškai, bet taip yra jau nuo 2021 metų. Geriau turėti popieriuose tvarką nei gailėtis.

Ar tikrai negalima vežti alkoholio?

Negalima – jei dideli kiekiai. Butelis vyno krepšyje – prasmuks. Dešimt dėžių alaus – akcizai, licencijos. Aš asmeniškai nenoriu turėti reikalų su muitine dėl alaus. Buvo klientas, kuris paslėpė stipriąją po drabužiais. Anglijos muitininkai turi šunis, kurie uosto. Atidaro, randa, o mes kaip įklimpę. Tada prisiekiau – daugiau nepriimu tokių krovinių be išankstinio sąrašo. Jei nori vežti gėrimų kolekciją – geriau specializuota siuntų tarnyba. Mes – baldai, dėžės, gyvenimas. Nuodų nei legaliai, nei lengvai nestumsim. Galai neužsiimam.

Ką daryti, jei pasieniečiai atidaro mašiną?

Stovi ramiai, šypsaisi, nors viduje norisi rėkti. Mūsų vyrai turi visus popierius, aš jiems duodu paruoštą sąrašą. Pasienietis klausia – atsako. Jei atidaro, dažniausiai žiūri, ar nėra neaiškios elektronikos dėžių. Kartais prašo išpakuoti, tada padedam, jei leidžia laikas. Būna, kad paklausia keisčiausio dalyko – pvz., ar mikrobangų krosnelė nepavogta. Retai nutinka, bet po Brexit tokių atvejų padaugėjo. Svarbiausia – nemeluoti. Jei nežinai, kas dėžėje, pasakyk: „Turiu pažiūrėti sąrašą.“ Skaidrumas geriausia gynyba. Pamenate: pasieniečiai irgi žmonės, tik su uniforma.

Vienas bičas vežė dviratį, o muitiniai...

Pažįstu šitą istorijų tipą. Dviratis problematiškas, jei naujas, neišpakuotas, o tu bandai įrodyti, kad asmeninis. Muitininkai pagalvos apie pardavimą. Mus retai stabdo dėl naudotų, bet jei jų trys ir ant naujų ratų – kils klausimų. Klientas kartais pyksta ant mūsų, nors mes čia prie ko. Pasienietis turi instrukcijas. Mes galim patarti – nuimk prekės ženklus, sudėk į dėžę kaip naudotą. O geriausiai – vešk atskirai per sporto reikmenis. Čia aš jau atvirai nežinau, gal yra kokia lengvata, bet pasidomėti verta. Aš ne visagalis, tiesiog darau ką galiu pagal galimybes.

Sutartis, pinigai ir gyvenimiški patarimai

O jei pristatymo dieną niekas neatidaro durų?

Skambinam, laukiame. Po pusvalandžio – dar kartą. Jei niekas neatsiliepia – vežam į sandėlį. Sandėliavimas kainuoja. Ne todėl, kad noriu pulti į kišenę, o todėl, kad kitas krovinys laukia. Buvo situacija, kai klientas paliko raktus kaimynui, o tas išėjo į turgų. Palaukėm beveik valandą – gerai, kad kitas pristatymas kitame gale Londono nebuvo skubus. Bet jei turi priimtį – pasirūpink, kad kas nors būtų. Nes išlaidos kaupiasi kaip sniegas ant stogo. O sniegas galiausiai nuslysta staigiai. Geriau to neprisišaukti. Rimtai.

Ar reikia mokėti prieš pakrovimą ar grynais gavus?

Paprašau avanso – trečdalis ar pusė. Tai mūsų taisyklė dvidešimt metų. Žinau, kad kai kurie skundžiasi, bet pagalvok – jei mes visa kelionę rizikuojam savo laiku ir mašina, o paskui klientas sako „ups, nepavyko gauti paskolos“. Būtent todėl ir prašom. Vienintelė išimtis – kai dirbom anksčiau ir pažįstam vieni kitus. Draugams avanso nėra, bet draugų turiu mažai. Likusią dalį prašau nedelsiant, nes Anglijoje irgi turim sąskaitas apmokėti. Degalai, tunelis, draudimas. Viskas eina iškart. Todėl avansas būna ne mano kaprizas, o realybė, kurią pasirinkai.

Kodėl kartais vėluoji dieną-dvi?

Nes žadėjau idealiu atveju, o gyvenimas retai toks. Keltas vėluoja. Būna, vairuotojas persišlapina koją ir negali spausti stabdžio – pokštas, bet supranti. Rimtai – gedimai, eilės prie tunelio, klientas prieš tave užtruko. Stengiuosi nežadėti datos kaip paskutinio dievo įsakymo. Sakau – orientaciškai antradienį, gal trečiadienį. Kai kurie pagauna antradienį kaip faktą, o aš galvoju apytikriai. Tai jei lauki baldais – neskubėk pirkti vyno šventei. Atvešim, tada pirksi. Mažiau nusivylimų. Mano tikslas – kad daiktai atvažiuotų sveiki, o ne kad laikas būtų astronautiškai tikslus.

Jei vienas patarimas prieš visą šitą chaosą – koks jis būtų?

Išmesk pusę daiktų. Rimtai. Žmonės veža šūsnis žurnalų, apatinių su skylėm, puodų be rankenų. Paimk tai, kas daro tave laimingą. Visa kita – prabanga, kuri kainuos vietą ir nervus. Aš matęs vaiką, kuris vežėsi dvidešimt pliušinių meškiukų. Supratau, kad emocinė atrama, nesipriešinau. Bet tu, suaugęs žmogus, gali išsirinkti penkis puodus, o ne penkiolika. Optimalus krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais prasideda ne nuo mano mašinos, o nuo tavo spintos. Kuo mažiau šlamšto, tuo greičiau pakrausim ir tuo ramiau nukeliausi. Rimtai. Reikia mažiau daiktų.

Taigi, ką norėjau pasakyti? „Optimalus krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais“ nėra tik frazė paieškai. Tai mūsų kasdienybė. Neviskas tobula. Būna vėlavimų, keistų muitininkų ir suplyšusių maišų. Bet jei nori, kad daiktai atvažiuotų, o ne išvažiuotų į padangų dūmą – reikia protingo vairuotojo, normalios mašinos ir vienas kito supratimo. Renkiesi mus – renkiesi ne fėją ant balto žirgo, o meistrą su dėvėtu raktu. Ir tai yra tas, kas iš tiesų veža. Kiekvienas nusivylimai skaudina dvigubai, tad verčiau jo išvengti nuo pat pradžių. Susisiekim?