Optimali krovinių pervežimo kainodara mikroautobusais į Angliją

Dirbu šitame reikale jau dvidešimt ketvirti metai ir galiu pasakyti vieną dalyką – kaina mikroautobusu į Angliją nėra kaip autobuso bilietas. Nebus čia fiksuoto tarifo lentelės. Vienam kainuos kitaip, kitam – trečiai. Optimali kainodara krovinių pervežimui į Angliją priklauso nuo kelionės, daiktų kiekio, laiko, kartais net oro sąlygų. Klientai dažnai klausia "kiek?", o aš atsakau "o ką vežam?". Skamba juokingai, bet tai tiesa. Šitame straipsnyje bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos girdžiu beveik kiekvieną savaitę. Tikėkimės, padės suprasti, iš ko susideda ta suma ant popieriaus. Ir kodėl kartais pigiau ne visada reiškia geriau.

Kainos... nu čia tai jautru

Kiek maždaug kainuoja, jei reikia pervežti krovinį mikroautobusu į Angliją? Turime biudžetą.

Žiūrėk, jei imi pilną mikroautobusą, kuris važiuoja tik dėl tavęs, dažnai kalbam apie sumą tarp devynių šimtų ir tūkstančio keturių šimtų eurų. Bet čia labai apytiksliai. Iš Vilniaus į Londoną bus kitaip nei iš Klaipėdos į Mančesterį. Kartais man pats juokinga, kai klientai skambina ir sako, kad kitur gavo už šešis šimtus. Tada aš klausiu, ar į kainą įskaičiuotas keltas, ir jie nutyla. Optimali kainodara turi matytis visos paslaugos kontekste, ne tik gražus skaičius ekrane. Nes kitaip tas skaičius gali padvigubėti pakeliui.

Kodėl vieni sako aštuoni šimtai, o kiti pusantro tūkstančio? Iš kur tokie skirtumai?

O čia yra toks dalykas. Kartais vežėjas jau yra Anglijoje ir grįžta tuščias. Tuomet jis gali paimti krovinį už mažesnę kainą, kad tik negrįžtu veltui. Bet jei tau reikia konkrečios datos ir jis važiuoja iš Lietuvos specialiai, kaina kyla. Dar yra tokia bėda: vieni į kainą įtraukia tik kuro sąnaudas, kiti – keltą, maršruto mokesčius, draudimą. Būna, kad pigiausias pasiūlymas neturi jokio draudimo. Aš asmeniškai už tokį "pigų" variantą nesiimčiau atsakomybės, bet pasirinkimas tavo. Svarbu klausti. (Tiksliau, ne klausti, o reikalauti žodžiu rašyti kas įeina.)

Ar svarbu, kokį mikroautobusą naudosite? Ar nuo to keičiasi kaina?

Taip, čia techninis momentas. Standartinis Sprinteris telpa dvylika–keturiolika kubinių metrų. Jeigu tavo krovinys didelis – pavyzdžiui, trys didelės spintos ir šaldytuvas – gali tekti didesnį IVECO. Nors... (ar IVECO visada praeina kaip mikroautobusas pasienyje? Turiu pasitikslinti, bet dažniausiai taip) tačiau už keltą jis moka daugiau nei Sprinteris. Praeitą mėnesį vežėm į Birmingamą, tai dėl didesnės mašinos suma paaugo maždaug šimtu aštuoniasdešimt eurų. Bet viskas tilpo be galvos skausmo. Mažesne mašina būtų reikėję dviejų reisų, o tai jau dviguba kaina.

Ar sezonas ką nors keičia? Vasarą pigiau ar brangiau?

Noretųsi pasakyti, kad yra sezonas pigesnis. Bet realiai liepos mėnesį visi keliasi – moksleivių atostogos, šilta, patogu. Tada paklausa šauna į viršų ir kaina kartu. Žiemą, ypač po Naujųjų, būna tyliau, galima derėtis. Nors prisimenu 2022 gruodį, kai keltas per Doverį buvo chaosas dėl švenčių eilių. Vienas klientas sumokėjo net daugiau nei per vasarą. Tai va, nieko švento. Aš paprastai sakau: jei gali rinktis, venk liepos vidurio ir paskutinės gruodžio savaitės. Visa kita – daugmaž panašiai.

Ar aš pats galiu kažkiek sumažinti kainą? Turite patarimų?

Gali. Pirmiausia, supakuok pats. Kai vairuotojas laukia tris valandas, nes tu dar rašioji daiktus į popierines dėžes, tą laiką skaičiuojame kaip darbo valandas. Demontuok baldus – atsuk kojas, išimk lentynas. Ir jei turi lankstumo dėl datos, mes galime sukombinuoti tavo krovinį su kito kliento siunta į tą patį miestą. Ne visi mikroautobusų pervežėjai tai daro, bet mes taip praktikuojame jau metų metus. Dar vienas dalykas – pats atnešk burbulinę plėvelę, jei turi. Mūsų irgi yra, bet tada tai extra pozicija sąskaitoje. Nedideli dalykai, o susidaro solidi nuolaida.

O jei mano krovinys neužima viso mikroautobuso? Dalinis krovinys, kaip skaičiuojate?

Logiškai galvojant, jei užimi pusę, turėtum mokėti pusę, tiesa? Deja, kelias ne trumpėja, keltas nepinga, ir dyzelio sudegia panašiai. Todėl dalinių krovinių pervežimas skaičiuojamas ne proporcija, o pagal užimamą erdvę. Pusė mikroautobuso dažniausiai kainuos šešis–septynis šimtus eurų, nors pilnas kainuoja tūkstantį. Maža siuntelė, aišku, bus pigiau, bet nepigiai – nes vistiek reikia tos pačios mašinos. Čia panašiai kaip taksi: jei važiuoji vienas ar su draugu, mokai vienodai. Bandome surinkti kelis klientus, kad visiems būtų sąžininga. Nes kitaip neapsimoka.

Kas dar prisideda prie tos sumos... be benzino

Ar kuro kainos realiai matosi mano sąskaitoje? Jos tai šokinėja.

Matosi. Kai dyzelis buvo 1.20, viskas atrodė kitaip. Dabar kai jis šokteli iki 1.70, transporto sąnaudos auga. Bet sąžiningos įmonės nekaitalioja kainos kas savaitę. Jei tau pasakė aštuonis šimtus, o paskui atsiuntė papildomą sąskaitą, nes "kuras pašoko," tai arba prasta sutartis, arba prasta įmonė. Buvau matęs atvejį, kai vežėjas ties Doveriu pareikalavo dar dviejų šimtų eurų. Klientas mokėjo iš baimės. Ne taip reikia. Kainą reikia fiksuoti sutartyje bent jau pagrindinėms rizikoms. O kuras... na, jis visada yra kintamasis.

Koks maršrutas pasirenkamas ir ar nuo jo priklauso kaina?

Standartiškai važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus arba Belgiją, tada į keltą Kalė–Doveris. Kelto maršrutas trumpiausias. Bet jei klientas gyvena šiaurinėje Anglijoje, kartais apsimoka plaukti į Hole. Tada mašina nuvažiuoja mažiau britų saloje, bet pats keltas brangesnis. Aš dažnai pasiūlau du variantus – greitesnį ir pigesnį. Beje, kartais ilgesnis kelias per Prancūziją yra greitesnis nei trumpesnis per Belgiją, nes ten mažiau spūsčių. Google žemėlapis rodo teoriją, o mes žinom realią situaciją ant žemės.

Ar keltas įskaičiuotas į kainą, ar mokate atskirai?

Oi, čia yra toks momentas kur ne visi klientai atkreipia dėmesį. Mes paprastai skaičiuojame atskirai, nes noriu, kad žmogus matytų, kur pinigai nukeliauja. O jie nuvažiuoja nežinau ar visada taip, bet keltas abiejų krypčių dabar kainuoja maždaug po šimtą – pusantro šimto eurų mikroautobusui. Būna ir brangiau priklausomai nuo laiko. Mašina su priekaba moka daugiau. Jei tau sako "viskas įskaičiuota" už labai žemą kainą, gali lažintis, kad ten arba keltas neįskaičiuotas, arba bus staigmenų vėliau. Skaidrumas svarbiau nei graži apvali suma.

Ar draudimas įskaičiuotas į tą kainą, kurią matau pasiūlyme?

Turėtų būti. CMR arba krovinio draudimas yra standartas. Bet svarbu klausti, kokia draudimo suma. Kartais draudimas skaičiuojamas pagal kilogramą, ir tada tavo nešiojamas kompiuteris yra vertas gal aštuonių eurų. Nuostabu, ar ne? Jei veši vertingus daiktus – antikvarinius baldus, elektroniką – geriau aptark papildomą draudimą arba nufotografuok viską prieš pakrovimą. Aš kiekvienam klientui tai sakau. Gal pusė jų klauso. Kita pusė pamiršta, o po to skambina nervuota. Suprantu juos, bet... įspėjau gi.

Po to Brexit... ar tai ką nors pakeitė kainoje?

Dėl asmeninių daiktų, jei yra teisingi popieriai ir sąrašai, didelių mokesčių nėra. Bet jei veži prekybai ar verslui, turi rinktis muitinį tarpininką. Tai kainuoja. Kartais klientai to nežino, o paskui supyksta, kodėl jų krovinys užstrigo. Pasienyje tikrinimai pasitaiko dažniau nei anksčiau. Reikia EORI numerio business loadams. O ir laukimo laikas pasienyje – kas mokės, jei stovėsime aštuonias valandas? Aš sakau tiesiai: pasitikrink sąlygas. Geriau valanda biure nei para pasienyje be informacijos.

Realybė, kuri ne visada glotni

Ką reiškia ta "optimali kainodara"? Tai pigiausia kaina?

Ne, žinok. Optimali kainodara krovinių pervežimui į Angliją nereiškia, kad renkamės pigiausią pasiūlymą gatvėje. Aš mačiau, kaip žmonės "sutaupo" du šimtus eurų ant transporto, o paskui sumoka šešis šimtus už saugojimą muitinėje, nes dokumentai buvo neteisingi. Arba daiktai sulūžo, nes nepakavo. Optimalu yra kai gauni sąžiningą kainą, aiškią sutartį, draudimą ir vairuotoją, kuris žino, kur važiuoti. Kartais tai kainuoja šimtu ar dviem daugiau nei pigiausias variantas. Bet miegi ramiau. Aš taip galvoju.

O jeigu pas manęs antro aukšto butas be lifto? Ar vairuotojas padės nešt?

Techniškai vairuotojas nėra baldų iškrovėjas. Jis vairuoja. Bet realybėje, jei esi vienas su spinta ir antru aukštu, jis tikrai padės. Tik neimk to kaip suteiktą dalyką, ypač jei yra sunkių krovinių. Buvęs atvejis – klientas pasakė "tik kelios dėžės", o ten pateko pianinas. Vairuotojas bandė padėti, nugarą išsiverstė, ir kelionė liovėsi dviejų dienų atidėjimu. Jei reikia nešimo, užsakyk perkraustytojus arba sakyk iš anksto. Mes tada atsiunčiame du žmones, bet tą reikia žinoti. Sąžiningai.

Kaip yra, jei kelyje sugesta mikroautobusas? Kas tada?

Normali įmonė turi planą B. Arba dar vieną mikroautobusą, kuris gali perimti krovinį, arba sutartį su partneriais. Bet maži operatoriai, kurie turi vieną vienintelį automobilį, gali palikti tave laukiant kelias dienas. Todėl verta klausti: kas bus jei? Aš atvirai pasakoju, kad 2019 metais prie Briuselio sugedo turbina. Teko vietoje nuomotis kitą mašiną, perkrauti lietuje. Mus tai kainavo, ne klientą. Bet ne visi elgiasi taip. Kartais jie paprasčiausiai pradingsta iki kol sutvarkys savo reikalus.

Ar man sudarinėti sąrašą visų daiktų? Net ir senų, bevertių?

Neprivaloma kiekvieną puodelį įvardinti, bet sąrašas reikalingas. Ypač po Brexit. Muitinės gali užsiprašyti inventorizacijos. Aš patarčiau surašyti bent jau "dėžė su indais", "dėžė su knygomis". O jei yra alkoholio ar tabako – būtinai deklaruok. Vienas vyno butelis neskaitys, bet dešimt jau yra kita kategorija. Buvo atvejis, kai nepranešė apie cigaretes. Prarado visas. Nesąmonė, žinau, bet taisyklės yra taisyklės. Geriau daugiau informacijos nei mažiau. Žodžiu, rašyk sąrašą.

Kada realiai daiktai pasiekia Angliją? Google rodo dvidešimt valandų.

Google rodo idealų važiavimą be sustojimų, be kelto eilių, be pasienio. Iš Vilniaus į Londoną realiai – dvi dienos, jei geriau sekasi. Pirmą dieną važiuoji iki kelto, šiek tiek palauki, persikeli. Antrą dieną – iki durų Anglijoje. Jeigu vienas vairuotojas, jis privalo miegoti. Negali vairuoti dvidešimt valandų iš eilės. Jei operatorius žada per vieną dieną, greičiausiai meluoja arba pažeidžia darbo laiką. Suprantu, kad norisi greičiau, bet saugumas ir taisyklės yra viršuje. Nebent du vairuotojai, tada galima greičiau.

Pinigai, sutartys ir kaip nepakliūti

Ar imate avansą? Pas mus buvo nemaloni patirtis...

Dažniausiai taip, dvidešimt ar trisdešimt procentų. Tai normalu – užsakomi kelto bilietai, ruošiamasi. Bet niekada nemokėk šimto procentų iš anksto, ypač jei neišsiaiškinai, kas per įmonė. Buvęs atvejis: moteris pervedė penkis šimtus eurų "UAB" sąskaitą, kuri pasirodė esanti kažkokio bendrininko asmeninė. Įmonė egzistavo, bet pinigai nuplaukė. Aš visada sakau – patikrink registrą, pasižiūrėk atsiliepimus ne tik svetainėje. Ir jei sąskaitos pavadinimas nesutampa su įmonės, stabdyk. Leisk sau padvejoti.

Ar būna paslėptų mokesčių? Kaip jų išvengti?

Būna, ir tai pikčiausia rinkos dalis. "Londono congestion charge", "mokamas kelias", "siaura gatvė, reikia pervežimo mažesne mašinele." Kai kurie velniai prisikuria papildomų punktų tiesiog dėl švento proto. Aš patarčiau: prieš pasirašant, klausk aiškiai – kas įskaičiuota? Keltas abiem kryptim? Ar mokate už stovėjimą? Kas jei vėluoju iškrauti? Jei atsakymai miglotti, geriau neiti į tą pelkę. Geriau brangiau, bet po vieną eilutę. Sutartyje turi matytis viskas. Net smulkmė.

Kas jei jie pavėluoja dėl dviejų dienų? Ar galiu reikalauti nuolaidos?

Čia viskas priklauso nuo sutarties. Mažos įmonės dažnai neturi nuolaidų mechanizmo už vėlavimą. Jei vėlavimas dėl jų kaltės – blogas planavimas, sugedo mašina, neišėjo keltas – gali derėtis. Bet jei tu pats nebuvai laiku, kad pakrauti, tada ne. Prisimenu, klientas užtruko buto perdavimu, mes pralaukėm parą. Jam kainavo papildomai, nes tai buvo jo plano pokytis. Sąžininga. Bet jei vežėjas pradingsta trims dienoms be paaiškinimo – skambink ir rašyk laiškus. Neturi teisės tylėti ir laukti stebuklo.

Kaip atskirti normalų pervežėją nuo šarlatanų?

Klausk techninių klausimų. Pavyzdžiui, kas yra CMR, ar reikia EORI. Jei jie apskritai nesupranta apie ką kalbi – pavojaus signalas. Ar jie turi tikrą adresą, ar tik telefono numerį? Kiek mašinų turi? Jei vienas senas Sprinteris su penkiais ratais – rizikinga. Dar vienas dalykas: ar jie skaičiuoja dešimt minučių, ar tiesiog sumeta šūvio kainą? Rimtas žmogus skaičiuoja bent ketvirtadali valandos. Nes kitaip jis pats nežino, ar jam apsimoka. Ir atmink – jei jie per daug saldūs, žiūrėk kišenes. Patirtis taip moko.

Palyginimai ir paskutiniai niuansai

Ar ne pigiau tiesiog per siuntų bendrovę? Ten gi kainos žinomos.

Jei turi vieną dėžę – taip, per siuntų firmą protingiau. Bet kai krauni pusę buto, kurjeriai pradeda skaičiuoti pagal kiekvieną nedidelį maišą atskirai. Ten brangsta labai greitai. Pusės mikroautobuso ekvivalentas kurjeriui kainuos dvigubai, triskubai. Be to, jie meta daiktus per sandėlius, krauna iš mašinos į mašiną. Mikroautobusas važiuoja tiesiai iš taško A į tašką B. Mažiau kilnojimo – mažiau skilimo. Ir dar gali vežti keistų formų daiktus. Buvau vežęs skulptūrą. Kurjeris būtų sutrynęs į miltus. Paprastai taip ir būna.

Koks yra didžiausias krovinys, kurį dar galima sutalpinti į mikroautobusą?

Teisiškai dauguma mūsų minibusų yra iki 3.5 tonos. Tuščia mašina sveria apie 2–2.2 tonos. Vadinasi, krovis gali sverti 1.2–1.4 tonos. Sprinteriai pagal tūrį ima iki 14–16 kubų. Jei peržengi svorį, ne tik baudos, bet ir stabdžiai nebe taip veikia. Mačiau, kaip krauna 2 tonas į Sprinterį. Tai pavojinga. Jei turi daug labai sunkaus, sakyk iš anksto. Kartais geriau du mikroautobusai nei vienas perkrautas. Arba jau švieslaff (turėčiau sakyti light truck) su atskira kategorija. Svarbu pasverti prieš kelionę. Rimtai.

Ar galima vežti kartu ir baldus, ir dviratį, ir šaldytuvą? Ar tai trys skirtingi kroviniai?

Taip, skaičiuojame bendrą tūrį ir svorį. Neatskiriame dviračio kaip atskiro reiso. Tik šaldytuvą reikia atitirpinti ir išdžiovinti. Buvo klientas, paliko šaldytuve šaldytų uogų. Po trijų dienų kelionės... o dieve, tas kvapas liko amžiams. Dviratį geriau apvyniok, kad neužterštų baldų. Kartais klientai nori, kad ir motociklą įmesčiau. Jei telpa – įmetame, bet svarbu žinoti bendrą svorį. Viskas sukraunama į vieną erdvę su daiktų. Ha, sakau "spa", o turėjau galvoje erdvę. (Jau seniai norėjau tokį žodį pavartoti.) Tiesiog pasakyk ką turi – sukrausime protingai.

Koks jūsų pats svarbiausias patarimas renkantis pervežimą mikroautobusu į Angliją?

Nesigriebk pirmo pigiausio pasiūlymo. Paklausk savęs, ar pasitiki tuo žmogumi su visais savo daiktais. Ar jis atsakys telefonu po trijų dienų, jei kas nutiks? Optimali kainodara kroviniams į Angliją yra tokia, kurioje jautiesi saugus, o ne apmulkintas. Vertink ne tik eurų sumą, bet ramybę. Aš per tiek metų mačiau visko – gražių ir tragiškų perkraustymų. Ir galiu pasakyti: komunikacija svarbiau nei dešimt eurų nuolaida. Jei žmogus nuoširdus telefone, didelė tikimybė, kad sąžiningai atliks darbą. Jei jaučiasi kaip pardavėjas automobilių aikštelėje – bėk tolyn.

Taigi, optimali kainodara mikroautobusais į Angliją yra ne skaičius popieriuje, o visos situacijos sudėtis. Mano patarimas – rinkis ne pagal tai, kas gražiausiai skamba, o kas aiškiausiai paaiškina. Paklausk apie keltą, apie draudimą, apie pasienį. Jei atsakymai konkretūs – gali drąsiai vežti. Jei tik miglos – geriau paieškok kito. Per daug metų aš išmokau: pigiausias variantas dažnai atsieina brangiausiai. O ramus miegas po perkraustymo – be kainos.