Operatyvus siuntinių pristatymas mikroautobusais visoje Anglijoje – ką verta žinoti prieš skambinant

Dar prieš... na, gal prieš dvylika metų... pradėjau vežiot krovinius po Angliją. Pradžioj galvojau, kad viskas paprasta – paimi, nuveži, paduodi. Bet ne. Ypač kai reikalai liečia mikroautobusus. Dabar kiekvienas antras skelbiasi, kad daro operatyvų siuntinių pristatymą mikroautobusais visoje Anglijoje, o kai pasiknisi giliau – pusė jų net normalaus draudimo neturi. Bet apie viską iš eilės. Šitame tekste atsispausiu tik tą, ką klientai dažniausiai klausia, ir ne vieną kartą teko atsakinėti vėl ir vėl. Tikiuos, padėsiu apsispręsti be jokių marketinginių šlamštų.

Kainos ir kaip čia viskas su pinigais

Kiek maždaug kainuoja nugabenti siuntinį iš Londono į Mančesterį mikroautobusu?

Realiai – nuo šimto dvidešimt iki dviejų šimtų svarų. Jei vienintelė maža dėžė, kurjeris galėtų ir pigiau, bet mikroautobusas čia kaip atskiras reisas. Degalai, mokesčiai, vairuotojo laikas. Aš dažnai sakau: jei siunta per maži, neverta. Bet jei jau užsakinėji, skaičiuok maždaug šimtą penkiasdešimt svarų vidurkiui. Kartais, jei vairuotojas tuo metu grįžta tuščias atgal, galima susitarti ir už devyniasdešimt. Bet tai jau sėkmės reikalas. Nepatikėkit žemomis kainomis be konteksto.

Ar tikrai mokėsiu tik už kilometrus, ar bus dar kokių nors paslėptų mokesčių?

Šitam reikale paslėptų mokesčių neturėtų būti, bet būna. Kartais prideda už krovinių paėtuvą (atsiprašau, galvojau pakrovimą) – Londone, kai pats nepadedi. Aš pats visada sakau kainą iki galo. Bet teko girdėti, kai prie šimto keturiasdešimt prisirūsčiuoja dar keturiasdešimt už administravimą. Tai klauskit iš karto. Jeigu pasako "kaina nuo" – reiškia, kad pabaigoje bus daugiau. Ten visada yra tie "nuo" ir jie slypi ten pat, kur vizitinė kortelė graži.

Ar kaina priklauso nuo to, kokį mikroautobusą naudos – mažą ar didelį?

Žinoma. Jei veži dvi sofą, didelis Peugeot Boxer bus tuščias kaip bažnyčia ateistams, bet mokėsi už jį visa kaina. Kita vertus, penkiems kartonams užteks ir Volkswagen Caddy. Pigiau, mažesnės degalų sąnaudos. Vieną kartą vežiau dviratį iš Oksfordo – klientas užsakė didelį vaną, nors užteko mažo. Permokėjo keturiasdešimt svarų. Tai prieš rinkdamiesi pasakykit, ką turit. Mums ne gėda taupyti jūsų pinigus, bet reikia žinoti realų turinį. Tada viskas skaidru.

Kodėl vieni prašo aštuoniasdešimt svarų, o kiti šimtą aštuoniasdešimt už tą patį maršrutą?

Nu va, kaip su kebabais – vieni už tris svarus, kiti už septynis. Pigus pervežimas dažnai reiškia, kad vairuotojas neturi CMR draudimo, o mikroautobusas nuomotas per valandą. Aš neperdedu – teko matyti. Šimto aštuoniasdešimt variantas dažniausiai apima normalią įmonę, kuri moka mokesčius. Bet aišku, yra ir pervirtėjų. Tiesiog jei kaina per maža – kažkur kertama. Paprastai ant saugumo, draudimo ar automobilio techninės būklės. Ne visada, bet dažnai. Taip yra.

Ar reikia tartis dėl arbatpinigių vairuotojui – geriau iš anksto ar palikti staigmeną?

Ne, arbatpinigių nereikia tartis iš anksto, kaip koks atpirkimo ožys. Duoti ar ne – jūsų reikalas. Mes ne restoranas, nors kartais pavargę būnam kaip padavėjai penktadienį. Jeigu vairuotojas padeda nunešti daiktus iki antro aukšto be lifto, gal ir verta pagalvoti apie dešimt svarų. Bet neprivaloma. Aš asmeniškai vertinu labiau butelį vandens ilgu karštu reisu nei eurą kišenėn. Svarbiausia – būti normaliam ir atidaryti duris laiku. Viskas.

Greitis – kiek tai realiai trunka

Ar galiu tikėtis, kad važiavimas iš Birmingamo į Bristrolį užtruks vos kelias valandas?

Teoriškai – taip, dvi su puse, trys valandos. Bet praktiškai skaičiuokit tris su puse, keturias. Junctions M5 būna prastos prieš aštuntą ryto. Be to, vairuotojas turi dar užtikrinti, kad daiktai mašinoje neškaitinėtų. Aš visada sakau – jei reikia iki dvyliktos, planuokit iki dešimtųjų. Ne dėl lėtumo, o dėl to, kad Anglijoj visada yra koks nors ežys ant kelio. Arba avarija. Arba lietus. Dažniausiai – lietus ir spūstys ties Greitais keliais.

Kas greičiau – mikroautobusas su skubia siunta ar didžiosios kurjerių tarnybos?

Kurjeriai laimėja "kas paims greičiau", bet kai reikia kažko didesnio nei A4 dėžutė – jie pralaimi. Mikroautobusas važiuoja tiesiai iš taško A į tašką B be sandėlių. Dažnai naktį. Tą patį vakarą. Skubus kurjeris pirmiausia veža į hub'ą, tada rūšiuoja. Jei dešimt dėžių – tas rūšiavimas trunka amžinybę. Tai jei ne laiškas – mikroautobusas dažniausiai tikslesnis. Ir žmogiškesnis, jei atvirai. Juk smagu žinoti, kas sėdi prie vairo.

Ką daryti, jei manęs nėra namie, kai atvažiuoja mikroautobusas?

Oi, čia klasika. Geriausias variantas – palikti raktą kaimynui ar kolegai. Nes mikroautobusas stovi, degalai dega, o vairuotojas laukia. Kitaip – reikės mokėti už dar vieną reisą. Kartais sutariam, kad paliekam sandėlyje, jei turim partnerių tinklą. Bet žinokite, daugely vietų to nėra. Aš esu matęs, kaip klientas išskrido į Paryžių ir paliko duris atsarginiam raktui po kilimėliu. Nepatartina. Bet žmonės taip daro. Aš nervindavausi, bet viskas baigdavosi gerai. Turbūt.

Ar mikroautobusai gabena siuntinius ir savaitgaliais, ar tik darbo dienomis?

Vežioja ir savaitgaliais, bet brangiau. Dirbantys su skubiais kroviniais po Angliją dažnai neturi pasirinkimo – klientas sako rytoj, reiškia rytoj, nesvarbu, ar šeštadienis. Aš asmeniškai pabindžiuosi (taip, "pabindžiuosi" turbūt nėra žodis, turėjau galvoje – keliuosi) penktą ryto šeštadienį, kad suderinčiau grafiką. Bet tai kainuoja. Jei galit palaukti iki pirmadienio – sutaupysit gal dvidešimt trisdešimt procentų. Savaitgaliais vairuotojų sunkiau rasti. Kai kurie atsijungia telefonus nuo penktadienio vakaro.

Kiek iš tiesų užtrunka pristatymas į šiaurės Anglijos kaimą, netoli Jorkšyro?

Valandas didžiuosiuose miestuose dauginu iš dviejų, kai kalba eina apie kaimus. Ne dėl atstumo – tiesiog ne visur normalus asfaltas. Buvau reisų, kai GPS veda pro fermerių laukus ir staiga pamatai užrašą "road closed". Tada suki aplinkui, prarandi pusvalandį. Į Jorkšyro gilumą iš Londono – mažiausiai šešios valandos. Jei tenka ieškot adreso be numerio prie durų... na, tai jau atskira epopėja. Gerai, kad dažniausiai žmonės pasitinka telefonu. Kitaip pasiklystum tiesiog.

Ką galima siųsti ir ko verčiau ne

Ar galiu per mikroautobusą siųsti šaldytuvą ir tris kartonines dėžes vienu metu?

Taip, visai normalu. Mikroautobusui tai lengvutė lazda, jei jis tinkamo dydžio. Šaldytuvą reikia priristi, kad nenuvirstų, o dėžes sustatyti be tarpų. Mes vežam ir baldus, ir buitinę techniką. Tik reikia pranešti iš anksto, nes kai kurie vežėjai prisibijo freonų. Aš pats vežu, jei šaldytuvas vertikalioje padėty ir sausas viduje. Kartais prašom iš anksto atitirpdyti, kad vanduo nepabėgtų. Pasitaikė, kad klientas pamiršo, o tada grindys tapo slidžios. Saugokitės.

Ar galima gabenti augalus – tarkim, didelį fikusą – iš vienos Anglijos pusės į kitą?

Galima, bet ar reikia? Fikusas gali pakenkti sau, jei žiemą stovi šaltam mikroautobuse. O jie šalti būna naktį, patikėkit. Aš esu vežęs tris palmės dydžio augalus iš Kembridžo – klientė stresavo, nes bijojo, kad nudžius. Mes uždengėm, pritvirtinom ir laipinome vidurį, kur mažiausi vėjo smūgiai. Atvežėm gyvus. Bet jei augalas kainuoja šimtą svarų, o pervežimas dar šimtą – aš paklausčiau, ar ne pigiau nusipirkti naują ten, kur vykstat. Rimtai klausiu.

Ar mikroautobusais galima vežti pavojingas medžiagas, pavyzdžiui, dažus ar dujų balionus?

Ne. Na, nelegaliai galima viską, bet aš nevežu. Be to, neturiu licencijos chemikalams. Lakai, dažai, butano balionai – tai svajonių turinys inspektoriams nuo VOSA. Jei norite vežti baterijų paketą elektromobiliui – spręskit su specialistais. Aš žinau vieną istoriją, kai vežėjas paslėpė aerozolius po sofos pagalvėm. Gavo baudą keturis šimtus svarų. Nežinia, ar verta taupyti šimtą ant pervežimo, kad paskui susimokėtum keturis kartus daugiau. Geriau nepradėt rizikuot.

O jei mano daiktai labai trapii – ar jie saugūs mikroautobuse, važiuojančiame greitai?

Trapei daiktai – tai ne apie greitį, o apie pakrovimą. Jeigu suvynioti į burbulinę plėvelę ir sustatyti be tarpų, mikroautobuse jiems geriau nei dideliame sunkvežimio kelyje, kur viskas voliojasi. Erdvė maža, galima prigrusti taip, kad niekas nekristų. Aš pats vežiau stiklines vitrinas ir porcelianą. Svarbiausia – praneškite iš anksto. Ir nespėliokite, kad dėžė "iš pažiūros tvirta". Kartoninis katilas neatlaiko smūgio į metalinę sieną, kai vairuotojas staigiai stabdo. Atsargiai.

Problemų zona – ko niekas nepasakys iš anksto

Ar visi Anglijoje pervežimus mikroautobusais darantys žmonės turi draudimą kroviniui?

Ne. Daug kas važinėja su privačiomis Kasko ir galvoja, kad to užteks. Bet kai siunta verta du tūkstančius svarų ir nėra CMR ar Goods in Transit draudimo – prasideda teismai, o klientas lieka ant ledo. Aš pats draudimą turiu, bet per tiek metų teko matyti krūvą "įmonių", registruotų bute Londone, o draudimo – nulis. Tai prieš užsakinėdami paprašykite policy kopijos. Jeigu vengia rodyti – nebeskambinkite. Žodžiu, nepatikimi tipai pildo rinką kaip žibalo žiebtuvėliai.

Ką daryti, jei vairuotojas pavėluoja keturias valandas ir aš prarandu savo klientą?

Tai viena iš blogiausių situacijų. Deja, jei sutartyje nėra baudos už vėlavimą – fiziškai nieko nepadarysi, jei ne teisme. O ten dar daugiau nervų. Aš pats stengiuosi įrašyti laiko atsargą, kai pažadu terminą. Bet kai kurie kolegos... na, dabar pasakysiu atvirai... meluoja, kad "valandą atvažiuos", nors žino, kad tris. Nes nori užsibraukt klientą. Tai fiksuokit viską laiškais. O jei reikalas kritinis – mokėkit brangiau patikimam žmogui. Pigus variantas dažnai ateina pats brangiausias. Aš taip manau.

Ar tikrai daugelis skubių pervežimų įmonių turi savo mikroautobusus, ar tik nuomoja dienai?

Aš neaiškinsiu visų, bet teko pažinoti įmonių, kurios turi nuostabias svetaines, o mašinos – Auto Nation nuomotos dienai. Kai reisas pasibaigia, vairuotojas grąžina vaną ir išeina. Jei kas nutinka – jokio atsakingo. Aš pats turiu ilgalaikės nuomos automobilius su pilnu servisu. Skirtumas toks: kai mašina tavo atsakomybė, prižiūri stabdžius. Kai nuomotą gauni rytą – Dievas žino, ką gavai. Ir ne vieną kartą automagistralėje tai pasijautė blogai. Atsakingos įmonės turi savo parką arba stabilų nuomos planą.

Kaip atsiriekti, kai siunta dingsta ir niekas nebekelia ragelio?

Viskas paprasta – jei mokėjote pavedimu į įmonės sąskaitą, o ne grynaisiais "kažkokiam Jonui" – turit šansą. Skambinat, rašot laiškus, jei ignoruoja – kreipiatės į Small Claims Court. Aš mačiau, kaip žmonės prarado senelius daiktus ir pinigus dėl chuliganų, kurie perka skelbimus Gumtree. Fiksuokit numerius, vairuotojo vardą. Ir niekada nemokėkit visko iš anksto, jei nepažįstat vežėjo bent penkerius metus. Nejuokauju. Būna labai baisių istorijų, kai po to niekas nežino, kur dingo jūsų krovinys.

Kodėl kai kurie pristatymai Anglijoje vėluoja be jokio normalaus paaiškinimo?

Nes kartais pats vairuotojas nežino. Stovi avarija, nepraleidžia. Arba klientas prieš jus prisuko, kad reikia dar dviejų adresų, o programėlė apskaičiavo, kad nespėsi. Kartais vėluoja todėl, kad vairuotojas perskubėjo su sumuštiniu. Aš čia rimtai. Būna visko. Bet jei įmonė neatsako kodėl – vadinasi, patys nežino arba bijo pasakyti tiesą. O jei bijo... tai kam jūs patikėjot daiktus? Nebūtinai dėl to, kad blogi, bet chaosas jų galvose – garantuotas. Taip nutinka. Dažniausiai.

Anglijos geografija – viskas ne taip paprasta, kaip žemėlapyje

Ar pristatote siuntinius ir į mažus kaimus prie Škotijos sienos ar tolimo Jorkšyro?

Taip, bet kainos ten kitaip atrodo. Ne dėl godumo – atgal tenka grįžti tuščiam. O Anglijoje kuras nėra pigus, nors ir mažesnis nei Lietuvoje. Į šiaurę važiuojam, bet planuojam, kad tai dažnai "mirtinas reisas" finansiškai. Kartais deramės: jei turit ką parvežti atgal iki Londono, padarom dvigubą kainą. Tai vadinama backload. Be jo, į kaimą mikroautobusas važiuoja tikrai ne už centus. Nes vairuotojas irgi nori parnešti algą namo, o ne tik dengt sąnaudas.

Ką reiškia "door to door", kai kalbam apie daugiabutį Brixtone su keturiais aukštais be lifto?

Tai reiškia, kad vairuotojas privalo pasibelsti į duris. Bet neprivalo nešti daiktų į ketvirtą aukštą. "Durų prie durų" dažnai baigiasi laiptinės apačioj. Aš pats padedu, jei ne sofos dydžio. Bet jei aštuoniolika dėžių – reikėjo sakyti iš anksto. Kartą turėjau reisą į Brixtoną: klientas pasakė "tik trys dėžės", o ten buvo po keturiasdešimt kilogramų kiekviena. Laiptai siauri, kampas toks, kad nepralįsti. Teko nešti. Pavargau. Kainos nepakeičiau, bet... pykau. Ne ant jo, ant savęs, kad netikslinai.

Ar galima sujungti kelis mažus pristatymus į vieną reisą po visą Angliją ir taip sutaupyti?

Galima, ir tai dalinis krovinys. Bet operatyvus siuntinių pristatymas mikroautobusais visoje Anglijoje reiškia, kad jūsų siunta – vienintelė tos dienos tapatybė. Jei sutinkate palaukti, galima sukrauti tris klientus į vieną maršrutą. Tada dalinatės kaina. Bet rizikuojat, kad kažkieno siunta vėluoja ir jūsiškė stringa. Aš šitą darydavau pradžioje, bet dabar retai – žmonės moka už greitį, o ne už mašiną pilną svetimų daiktų. Laikas – pinigai.

Koks skirtumas tarp skubaus krovinių gabenimo mikroautobusu ir paprasto vietinio kurjerių pašto?

Kurjeriai turi tūkstančius mašinų, bet jūsų siunta – viena iš milijono. Jos niekas nepasigedės, jei nukryps. Mikroautobusas – individualus reisas, jūsų krovinys vienintelis salone. Pašto kainos mažesnės, bet terminai plaukioja. Mikroautobusas – brangiau, bet galite skambinti vairuotojui tiesiai ir klausti "kur esi". O ne klausyti muzikos call centre. Tai jei siunta brangi, didelė arba laikas gyvybiškai svarbus – mikroautobusas laimi. Jei tai tik vokas – eikit į Royal Mail. Ir viskas.

Ar įmanoma išvengti spūsčių M6 automagistralėje, kai reikia skubiai pristatyti krovinį šiaurėje?

Išvengti M6 visiškai – nebent skraidyti. Alternatyvos yra A roads, bet ten kameros ir šviesoforai. Kartais M6 užsikemša ties Birminghamu nepaisant to, ką rodo navigacija. Bandžiau važiuoti per Peak District – gražu, bet laikas dvigubas. Nežinau, ar čia kam padėjau, bet realiai reikia tiesiog išvažiuoti anksti. Ketvirtą ryto. Tada prasisliaužiat iki Carlisle. Kitaip – M6 yra M6. Anglijos arterija, kartais susloguojanti kaip mūsų nosys peršalus. Atsiprašau už vaizdą.

Tai va. Operatyvus siuntinių pristatymas mikroautobusais visoje Anglijoje atrodo paprastas, bet po gaubtu – krūva niuansų. Kainos, draudimai, realūs terminai ir ypač žmonės, kuriems patikėsite daiktus. Rinkitės ne pagal gražią svetainę, o pagal aiškumą, ar turi ką parodyti ir ar sako numerį nepatingėję. Sėkmės jūsų siuntiniams. Ir jei kils dar klausimų – tiesiog paskambinkit. Aš neišsisukinėsiu.