Operatyvus prekių pristatymas į Angliją su sekimu: kaip išvengti nervų griūties ir muitinės nusivylimų

Dirbu šioje srityje jau beveik dviem dešimtmečiams ir galiu pasakyti, kad situacija po „Brexit“ pasikeitė nepalyginamai. Anksčiau operatyvus prekių pristatymas į Angliją su sekimu buvo paprasta kaip duona – pakrauji, važiuoji, per kelias dienas prekės pas klientą. Dabar viskas užtrunka ilgiau, daugiau popierizacijos, o emocijos kartais kyla iki dangaus. Dažnai klientai klausta, kodėl taip ilgai laikia, o aš turiu aiškinti, kad muitinėje nebe mano rankose. Čia nebe tik apie vairuotojo gudrumą, o apie tai, ar teisingai užpildyta intrastat deklaracija ar neprarasta CMR kopija. Realus pasaulis skiriasi nuo to, ką mato sekimo svetainėse.

Pagrindiniai klausimai apie kainas ir laiką

Kiek iš tikrųjų trunka tas greitas pristatymas?

Visada sakau klientams, kad operatyvus prekių pristatymas į Angliją su sekimu yra sąvoka, gana sąlyginė. Teoriškai, jei viskas eina kaip pasaką, krovinys iš Vilniaus gali pasiekti Londoną per dvi ar tris darbo dienas. Tačiau praktiškai, jei susiduria su įkrovimu prieš šventes arba vairuotojas pavariau užmiega prie Mažosios Britanijos krantų, laikas gali išsisukti iki penkių dienų. Buvo atvejų, kai dėl smėlio audros Ostende traukiniai stovėjo po dvi paras, tai gi niekas nepakeis. Verta tur�ti širdį ramų ir planuoti atsargiai.

Ar brangiau rinktis ekspress variantą nei standartinį?

Žinoma, kainos skiriasi, bet ne visada tas skirtumas apsimoka. Jei siunčiate vieną dėžutę, tai operatyvus prekių pristatymas į Angliją su sekimu gali kainuoti dvigubai daugiau nei įprastas konteineris. Esu matęs, kaip mažos įmonės moka už greitį tiesiog milžiniškas sumas, nors klientas į tą dviem dienų delsa nebereaguoja. Mano atžvilgiu, greitį verta rinktis tik tada, jei prekės būtinos „vakar“, priešingu atveju, sutaupyta 50 eurų gali būti naudingesnė.

Kodėl kaina svyruoja kiekvieną savaitę?

Klausimas, kurį girdžiu kasdien. Kaina priklauso nuo kuro, kuris Europoje brsta tas pats greičiai kaip duonos, ir nuo vietos toje pačioje Angloje. Pavyzdžiui, į Londoną ar Mančesterį paimti pigiau ir greičiau, nei į kažkurį Škotijos kaimelį kur užmirštas. Be to, jei įmonės neturi savo transporto, jos turi pirkti vietą rinkoje, o ten kainos šoka kaip kalnai. Todėl niekai negaliu pasakyti kainos „iš karto“, reikia pasitikrinti dabartines tarifus.

Ar galiu pasitikėti tomis kainomis internete?

Tikrai atsargiai. Dažnai matome reklamą, kur skamba „nuo 10 eurų“, tačiau realiai ten įtrauktos tik bazinės paslaugos be PVM ir be kuro priedo. Pasitaiko, kad klientas sužino tikriausią kainą tik tada kai prekės jau pusiaukelėje. Geriau parašyti el. paštą ir paklausti galutinės sumos su visais mokesčiais, kad nereikėtų vėliau keisti kalbos o kas ten būna nepatogu.

Kada geriausia siųsti kad nereikėtų brangiai?

Stengiuos kalbėti tiesiai. Jei norite pigiau, vengkite penktadienio ir pirmadienio – tada visi siunčia ir kainos aukštesnės. Geriausia sekti logistikos kalendorių ir planuoti išsiuntimą antradienį ar trečiadienį. Tada operatyvus prekių pristatymas į Angliją su sekimu būna ne tik pigesnis, bet ir daugiau vietos likviduojamose sunkvežimiuose. Patirtis rodo, kad tokia maža planavimo detalė gali sutaupyti nemažai biudžeto.

Dokumentacijos ir muitinės „malonumai“

Ar tikrai reikalingas EORI kodas kiekvienam?

Be abejo. Be EORI (Economic Operators Registration and Identification) kodo joks krovinys nepraslys per britų muitinę. Nesu tikras ar visi supranta, kad šis kodas turi būti ne tik siuntėjo bet ir gavėjo (jei jis yra Juridinis asmuo). Buvo atvejis, kai vienas klientas neįvedė kodo ir dėžė su svarbia dalimi stovėjo Tilbury uoste tris savaites. Dabar tikrinu tai pirmiausia, kitaip gausite bausmę už sandėliavimą kurią užtenka nupirkti naują mikrovaisių.

Kas vyksta su PVM kai siunčiate į Angliją?

Tai dažniausiai kylančios baimės tema. Jei siuntimo vertė mažesnė kaip 135 svarų, tai PVM moka gavėjas gavęs prekę, ne jums. Tačiau jei daugiau, tuomet dažniausiai reikia registruotis UK VAT ir mokėti mokesčius importuojant. Dabar viskas tai daroma per šiuolaikines sistemas, bet kartais įvyksta nesusipratimų. Geriausia pasikonsultuoti su buhalteriu pavyzdžiui iš „Sondera“ ar kitos apskaitos firmos, kadangi taisyklės keičiasi dažnai.

Kas daryti jei HS kodas nurodytas neteisingai?

O tai didelė bėda. HS kodas (Harmonized System) nulemia mokesčius. Nurodysite blogą – ir gausite baudą arba prekės bus užlaikytos patikrosai. Aš pats ne visada atsiminu visus 8 skaitmenis todėl patariu pasinaudoti muitinės konsultantu arba tiksliau paieškoti internete. Vieną kartą kažkas nurodė „plytelių“ kodą „grilui“ ir muitininkai juokdavosi net tris dienas kol išaiškino tiesą. Geriau ilgai krapštyti nei vėliau gaišti laiką.

Ar reikia komercinės sąskaitos faktūros?

Būtina. Be jos operatyvus prekių pristatymas į Angliją su sekimu neįmanomas jis sustos tiesiogai ant sienos. Sąskaitoje turi būti aiškiai parodyta kas kiek kainuoja ir svoris. Kartais klientai siunčia tik „proforma“ sąskaitą, bet britams dažniausiai reikalinga galutinė. Negali būti taip, kad prekės važiuoja be kainos – tai atrodo įtartai muitinės akivaizdoje.

Kas tas IOSS numeris ir ar jums jis reikalingas?

Jei prekiaujate internetu ir siunčiate mažas siuntas (iki 150 eurų) vartotojams, IOSS (Import One-Stop Shop) padeda susimokėti PVM. Tačiau tai daugiau taikoma el. prekybos gigantams, o ne mažoms siuntoms. Mane dažniau klauso apie tai tada kai bando išvežti dovanas. Jei tai tik viena kartą, IOSS jums nereikalingas, tiesiog gavėjas sumokės PVM pašte. Bet jei verslas – tuomet reikia pasidomėti.

Ką daryti jei trūksta kurio nors dokumento?

Tuomet sustojame laukiant. Jei trūksta pavyzdžiui sertifikato kūnui (CE arba UKCA), krovinys nepražings. Buvo situacija kai važiavo mašina su statybinėmis medžiagomis ir nebuvo priedų aprašymo. Vairuotojas turėjo laukti iki ryto kol Lietuvoje nuskambėjo telefonas ir atsiuntė trūkstamą failą. Dabar visada prašau visus failus įkelti į debesį prieš išvykstant.

Sekimo sistema ir vairuotojų realybė

Kodėl sekimo numeris neatsinaujina dvi dienas?

Neišsigaskite. Viską daryti žmonės. Dažnai operatyvus prekių pristatymas į Angliją su sekimu rodomas tik tas momentas kai prekės patenka į terminalą arba iš jo išvažiuoja. Vairuotojai dažnai pamiršta nuskanuoti kai įkrauna arba neturi signalo kažkur kalnuose Vokietijoje. Kartais sistemose rodomas „transit“ statusas ir taip būna kelias dienas – tiesiog niekas neduomenų nevedė.

Ar galiu skambinti vairuotojui tiesiogiai?

Būtų gražu, bet dažniausiai neleidžiama. Logistikos kompanijos draudžia duoti vairuotojų numerius klientams kad jie nedidintų juos, o vairuotojai turi vairuoti, ne kalbėti. Be to, dauguma vairuotojų užsieniečiai ir gali tiesiog nesuprasti jūsų kalbos. Geriau kreiptis į dispečerių, nors ir jis kartais nejaučia kur važiuoja ta mašina (juokauju, bet kartais taip yra).

Kaip sužinoti kur yra mano krovinys šiuo metu?

Jei sekimas neveikia, telieja tik meilė ir kantrybės. Kartais galima pamatyti mobiliojo terminalo vietą, jei kompanija naudoja tokias sistemas. Tačiau operatyvus prekių pristatymas į Angliją su sekimu ne visada suteikia GPS galimybę dėl duomenų apsaugos. Tiesiog palaukite rytojo – dažniausiai ryte statusas pasikeičia į „pristatyta“ arba „išduota gavėjui“.

Kas yra tas „procesuojama“ terminalo?

Tai reiškia, kad krovinys atvyko ir jį bando sutalpinti į kitą transportą arba atlieka muitinės patikrą. Anglijoje šie procesai gali užtrukti, ypač kai daug krovinių vienu metu. Vieną kartą pažiūrėjau, kad statusas „procesuojama“ laikytos net 48 valandas tiesiog nebuvo kurį laiką laisvų kėbuliukų pervežimui. Tai normalu dideliuose hubuose kaip pavyzdžiui Coventry.

Ar galima pristatyti konkretų laiką?

Jei tai privatus siuntimas („part load“), tai labai sunku pasakyti kad bus 12:00 valandą. Dažniausiai vairuotojas skambina prieš valandą ar dvi. Jei jūsų klientas visą dieną dirba ir negali laukti, tada reikia rinkti kurjerių paslaugas kurios yra gerokai brangesnes. Standartinis operatyvus prekių pristatymas į Angliją su sekimu neturi tokiu detalių garantijų.

Kas daryti jei sekimo sistemoje matau klaidą?

Rašykite tiesiogiai man (arba savo brokeriui). Kartais būna, kad skenuoja ne tą etiketę ir prekėkelis „keliauja“ į kitą šalį. Tuo atveju reikia skubiai sustabdyti tą kelią. Kadaise įvyko klaida kai dėžė nuskenuota kaip „atgal į siuntėją“, nors ji buvo jau Anglijoje – teko ilgai aiškintis sistemoje. Greita reakcija čia labai svarbu.

Problemų sprendimai ir nepalankios situacijos

Gavėjas gavo sulaužytą dėžę – kas dabar?

Pirmiausia – nedarykite vaizdo (t.y. nedėkite iš karto į šiukšliadėžę). Reikia sufotografuoti išorę, vidų, pažeidimus. Tada rašyti pretenziją pervežėjui per 24-48 valandas. Esu matęs, kaip klientai laukia savaitę ir tada ieško atsakymo – tuo metu draudimas jau nebegalioja. Kruopštumas čia geriau nei greitis (nors jūs norite operatyvumo, čia reikia kantrybės).

Ar draudimas apima viską?

Ne visada. Būtinai perskaitykite sąlygas – dažnai neapdraudžiami brangūs daiktai (auksas, ginklai) arba lūžio daiktai. Standartinis draudimas apima tik labai mažą sumą, dažniausiai iki 10 eurų už kg. Siųsdamas televizorių už 1000 eurų, nebus apdraustas jei papildomai nepasirūpinsite (t.y. nepapildysai draudimo sumos).

Ką daryti jei gavėjo adresas neteisingas?

Tai blogiausia koja gavėjas. Mašina gali važiuoti iki Adresuoto gatvės ir sugrįžti atgal su pilnu kroviniu. Tokiu atveju reikia greitai rasti kur galima perkrauti arba patikslinti. Anglijoje adresavimas gana būdingas – reikalingas „Postcode“, be jo jie niekur nepaleis. Dėmesys dėl smulkmenų čia išgelbsti pinigus.

Ar galima atšaukti siuntą kai ji jau keliuoja?

Taip, bet už tai reikia sumokėti. Jei vairuotojas jau įkrovė kelią atgal, jis turi gauti už darbą. Kartais pigiau leisti ją nuvažiuoti ir tada siųsti atgal (grąžinimas), bet tai ilgai. Jei įvyko klaida – praneškite iš karto, kol krovinys nepasiek�si hubo. Po to – bus per vėlu.

Kas vyksta su prekėmis jei jas niekas nepasiima?

Jei gavėjas „išnyko“, prekės po kurio laiko (dažniausiai 5-7 dienos) yra grąžinamos siuntėjui arba pereina sandėlio nuosavybėn. Už laikiną sandėliavimą taip pat reikia mokėti. Buvau atvejų kai prekės gulėjo mėnesį sandėlyje kol išsiaiškino situaciją, o sąskaita už saugojimą buvo didesnė nei pati siunta. Nustatykite aiškius laikus su savo pirkėjais.

Kodėl kai kurios firmos atsisako vežti?

Gali būti daug priežasčių – per sunku, per pavojinga arba tiesiog jų maršrutai užpildyti. Operatyvus prekių pristatymas į Angliją su sekimu nėra universalus pasiūlymas. Kai kurios įmonės specializuojasi tik paletėse, kitos tik mažose siuntose. Negali įkalbėti vežti kažką, kas netelpa į standartus, nes tikras pavojus kad suges ir gausite didelę baudą.

Išvada

Kažkaip taip, kad verslas su Anglija dabar reikalauja daugiau kantrybės negai anksčiau, nors ir operatyvus prekių pristatymas į Angliją su sekimu vis dar įmanomas. Svarbiausia suprasti, kad ne viską priklauso nuo mūsų – pasienio muitinės, orai ar vairuotojo nuovargas gali sukelti nemažai nemalonumų. Visgi, turint gerą partnerį ir tvarkingus dokumentus, dauguma problemų išsprendžiamos dar prieš jos prasideda. Niekada žadėkite klientui to ko negalite garantuoti, o tikro laiko planavimas gali išgelbėti daugiau nei greitas traukinys. Sėkmės kelyje (ir sausuose sandėliuose)!