Operatyvus krovinių pristatymas į Angliją mikroautobusais

Jau gal keturiolika metų vežioju daiktus, baldus ir paletes tarp Lietuvos bei Anglijos. Pradėjau tada, kai dar visi vadindavo tai emigracija, o ne perkraustymu. Dabar mikroautobusai – neatsiejama dalis kasdienybės, ypač kai reikia operatyvaus krovinių pristatymo į Angliją. Žmonės dažnai skambina susikrimtę: „Kiek tai kainuos ir ar suspės iki savaitgalio?“ Štai atsakymai į klausimus, kuriuos tenka girdėti nuolat. Ne viskas idealu, ne viskas paprasta, bet apie tai ir pakalbėkim – tiesiai, be atsargų.

Kainos ir kodėl vieni prašo mažiau, o kiti – per daug

Kiek maždaug kainuoja nudrožti siuntą į Londoną mikroautobusu?

Žiūrėk, nuo Vilniaus iki Londono durų, jei kelios sunkios dėžės, dažnai gaunasi apie 180–220 eurų. Pilnas mikroautobusas baldų – gali ir 800–1200 kainuoti. Vieni vežėjai skaičiuoja už kubinį metrą, kiti – pagal akį. Buvę atvejai, kai klientas pasakė „trys dėžės“, o jų buvo aštuonios. Tada kaina kyla. Natūraliai. Aš mieliau apžiūriu vietoje, negu aiškinuosi telefonu.

Ar galiu sumokėti grynais, kai kurjeris atvažiuos, ar tik pavedimu iš anksto?

Kiekvienas vyksta savaip. Mes paprastai imame avansą trisdešimt ar penkiasdešimt procentų, o likutį – kai mikroautobusas jau prie namų Anglijoje. Grynais? Taip, įmanoma, bet turi suprasti, kad vairuotojai nenori temptis tūkstančių svarų kišenėse. Yra buvę, kad vairuotojas sutiko, o paskui paskambino iš Callais ir pasakė, kad bijo. Tai jei renkiesi grynuosius – sutark iš anksto ir nepikšyk vėliau.

Kodėl kai kurios įmonės siūlo pusę kainos, o jūs – brangiau?

Girdėjau šitą šimtą kartų. Yra tokių, kurios pamato tavo daiktus ir paskui priduria „neužsakyti mokesčiai“, „kuro priemoka“ – visiškos nesąmonės. Mes bandome pasakyti kainą iš karto. Pigiau galima tik jei jau turi pilną mašiną ir tavo siunta – kaip sakoma, ant likučio. Bet tada gali laukti savaitę. Ar duoti tikrą kainą iš karto? Man taip sąžiningiau. Nekenčiu spėliojimo.

Ar kaina priklauso nuo to, ar mikroautobusas važiuoja pilnas, ar pustuštis?

Taip, ir dar kaip. Jei pilnas krovinys į Birmingemą, kaina mažesnė. Jei viena dėžė skubiai – dengi didžiąją dalį kelionės. Žmonės piktinasi: „Kodėl už kėdę tiek?“ O todėl, kad mikroautobusas degina kurą, vairuotojas nemiegojo, o keltai per Europą kainuoja beproto. Skubumas brangiai kainuoja, bet operatyvus krovinių pristatymas į Angliją mikroautobusais dažnai yra vienintelė išeitis, kai reikia čia ir dabar.

Ką reiškia, kai įmonė sako, kad galiu atsiimti siuntą iš jų sandėlio Vilniuje?

Tai vadinama konsolidacija. Priduodi dėžes, jos sandėlyje palaukia dieną-kitą, kol susidaro pilnas reisas į Angliją. Kainuoja pigiau, bet laikas ilgesnis. Buvę klientų, kurie pamanė, kad „atiduodu šiandien, rytoj pas sesę“. Ne, reiškia, kad rytoj dar neišvyksta. Jei reikia operatyvaus krovinių pristatymo – reikia tiesioginio paėmimo ir važiuojančio reiso. Greičiausia kai mašina pilna.

Maršrutai, laikas ir vairuotojų beprotybės

Koks realus laikas nuo durų iki durų, jei siunčiu į Mančesterį?

Paprastai iš Lietuvos iki Mančesterio – trys–keturios dienos. Bet skaičiuok keturias. Kartais avarijos ties Lile arba eilės Doverio uoste. Buvę, kad sustabdė Prancūzijoje dėl patikros – praradom pusdienį. Tai operatyvus krovinių pristatymas į Angliją mikroautobusais dar nereiškia stebuklo. Skaičiuok keturias dienas, o jei atvažiuoja per tris – džiaukis.

Ar mikroautobusai į Angliją važiuoja kasdien, ar reikia laukti, kol surinks pilną krovinį?

Kasdien – mitas. Mes siunčiame dukart–triskart per savaitę. Jei skuba – lauksi dieną. Jei neskuba – į pilnesnį reisą, pigiau. Ekspresinis užsakymas – pajudės greičiau, bet brangiau. Patarimas: neskambink penktadienio vakarą ir nesitikėk, kad šeštadienį jau Bus Liverpulyje. Nebent nori mokėti už orą.

Ar vairuotojas padės nunešti dėžes iki buto ant ketvirto aukšto, ar tik iškraus prie durų?

Iškrauti prie durų – standartas. Antras aukštas be lifto – dar įmanoma. Bet aukščiau – derėkis. Buvę, kad vairuotojas sutiko į septintą, o paskui skundėsi nugara. Aš sakau: jei be lifto – pasirūpink pagalbininku Anglijoje. Vairuotojas ne samdinys, jis saugo krovinius kelyje. Nors kartais pats partempiu dėžę, jei matau, kad žmogus vienišas.

Ar galiu sekti, kur yra mano siunta, ar tiesiog turiu tikėti, kad jie atvažiuos?

Daugelis žada GPS stebėjimą, bet žinok – dažnai tai tiesiog vairuotojo telefonas su dalinimusi, o ne NASA satelitas. Mes bandome atsiųsti nuorodas, bet buvo dienų, kai ryšys Prancūzijos kaime neveikė. Tada atsakymas būna: tiki, kad atvažiuos. Geriausias trackingas – paskambinti vairuotojui tiesiogiai. Seni, bet patikimi būdai kartais geriausi. Aš pats nežinau, ar Google Maps visada rodo teisingai.

Ką daryti, jei aš pats negaliu būti vietoje, kai atveža į Angliją?

Palik raktą kaimynui arba draugui. Negalima palikti siuntos prie durų Londone. Buvau matęs, kai paliko keturias dėžes Bristolyje laiptinėje – dvi dingo. Anglijoje tai normalu. Sutark su gavėju iš anksto. Vairuotojas nestovės valandą. Jis vykdo operatyvų krovinių pristatymą, o ne ekskursijas po kvartalus.

Dokumentai, muitai ir draudimo keistenybės

Ar reikia kokių nors popierių siunčiant asmeninius daiktus į Angliją dabar, po Brexit?

Reikia. Anksčiau užtekdavo pakrovimo lapo, dabar – packing list, kartais EORI numerio. Klientai sako: „Tai gi mano daiktai!“ Bet Anglijos muitinė žiūri kitaip. Turėk sąskaitas arba sąrašą su vertėmis. Buvę, kai muitininkai atidarė dėžę ir lygino. Jei nurodei kojines, o ten televizorius – problemų bus.

Ar muitai visada tenka mano sąskaitai, ar kartais jų išvis nėra?

Jei tai tavo naudoti daiktai ir pristatomi tau – dažnai muitų nėra. Bet jei penki nauji dviračiai seseriai – muitinė mato komerciją. Aš nesu muitinės specialistas (o ne, brokeris – vėl maišau pavadinimus, esu tiesiog vairuotojų koordinatorius). Tačiau per tiek metų mačiau visko. Kartais suma juokinga, kartais keli šimtai. Geriausias patarimas: būk sąžiningas packing liste. Nes jei nebūsi – baudos būna nepamalonios.

Kas jei mano siunta – dovana sesei, o ne prekė?

Dovana – gražu, bet muitinei tai siunta. Nurodyk dovaną, bet realią vertę. Buvo – ponia siuntė antikvarinį servizą, parašė vertę nulis. Doverio muitinė pažiūrėjo – servizas porą tūkstančių vertas. Įstrigo savaitei. Rašyk tiesą. Vertė gali būti mažesnė, bet ne nulis. Kitaip vėliau kelsi, kodėl skubus pristatymas į Angliją užtruko dvi savaites.

Ar vairuotojas tvarko muitus, ar aš turiu pats skambinėti į pasienį?

Vairuotojas ne muitininkas. Jis atveža popierius, bet jei kils klausimų – pats į muitinę neis aiškintis. Yra pasienio tarpininkų, kuriuos kartais įtraukiame, bet standartiškai tu turi žinoti, kas yra tavo daiktuose. Vairuotojas gali padėti pristatyti dokumentus, bet jei muitininkas paklaus, kodėl katinas vežamas kaip „pliušinis žaislas“ – tu pats geriausiai žinai. Tada ir aiškinkis pats.

Kas netinka, kas netelpa ir kodėl kartais norisi rėkti

Ar galiu siųsti mikroautobusu šaldytuvą, ar tai jau per didelė nesąmonė?

Jeigu esi vežantis šaldytuvą... eh, greitai kalbu. Jeigu nori gabenti šaldytuvą į Angliją mikroautobusu – gali. Bet matuok išmatavimus. Standartinis mikroautobusas turi savo ribas. Buvę taip, kad klientas paslėpė šaldytuvą tarp dėžių, o jis netilpęs į duris. Turėjom jį ant grindų vežti, praradom vietą trims kėdėms. Tad taip, galima, bet geriau pasakyk iš anksto, kad paruoštume diržus.

Ar leidžiama vežti gyvūnus kartu su baldais, ar reikia specialaus transporto?

Taip, bet tvarkingai. Reikia veterinarinio paso, mikročipo, o po Brexit – sveikumo pažymių. Gyvūnas važiuoja narve, ne tarp kėdžių. Aš vežiau katiną su spintelėmis – klykė tris valandas. Buvo triušis maiše... Ne, kitos firmos istorija. Muitininkai žino, kad gyvūnas – ne daiktas. Slėpti nerekomenduoju – bus įdomu ir tau, ir katinui. Pareng dokumentus iš anksto.

Kodėl kai kurios įmonės atšaukia kelionę paskutinę minutę ir kaip to išvengti?

Geriausias būdas – rinktis ne tuos, kurie pažadėjo auksines gerves. Yra „firmų“, kurios surenka tris klientus, pasiima avansus, o paskui supranta, kad mašina neužsipildys. Skambina: „Deja, mikroautobusas susirgo“. Nerealu. Tikri perkraustytojai važiuoja net pustuščiu, jei duotas žodis. Mokėk protingai: jei avansas per didelis, o sutartis – lapas be parašo – bėk. Mačiau, kaip žmonės likdavo be daiktų mėnesiui.

Ar tikrai viskas apdrausta, jei vairuotojas sako, kad „taip, viskas bus gerai“?

Jei vairuotojas tik linguoja galva – paprašyk CMR draudimo numerio. Teoriškai apdrausta, bet yra išlygų. Jei pats supakavai iš vaikiškų popieriaus – gali nemokėti. Jei nefotografavai turinio – įrodyti sunku. Buvo – moteris siuntė krištolinę vazą. Dėl blogo pakavimo niekas neatlygino. Aš pats nepatenkintas, bet taisyklės – taisyklės. Prašyk raštiško patvirtinimo visada.

Ką reiškia „kelionės metu perkrauta“ ir kodėl tai blogai?

Mikroautobusai turi leistinus svorius. Jei pilnas keturių kambarių butas – svoris gali būti viršytas. Prancūzijos policija baudžia, kartais konfiskuoja mašiną kelioms dienoms. Tavo siunta tuomet stovi. Mačiau, kaip toks delsimas sugadino operatyvų pristatymą – klientas turėjo gauti baldus prieš gimtadienį, o gavo po savaitės. Saugus svoris = greitesnis svoris. Nepiktnaudžiauk.

Ar galiu siųsti maistą, pavyzdžiui, sūrius ir dešras, į Angliją mikroautobusu?

Maistas – rizikinga. Po Brexit Anglija sugriežtino. Buvę, kad klientė siuntė šoninę – muitinė konfiskavo. Gyvūniniai produktai – blogiausi. Daržovės irgi su apribojimais. Aš vengiu vežti maistą. Jei muitininkas užuodžia dešrą – siunta bus ištirta iki šepetėlio. Kartais pasprunksti, kartais ne. Taisyklės keičiasi, aš jų neišinu. Rizikuoti nepatartina.

Praktiniai dalykai, kuriuos žmonės pamiršta

Kaip supakuoti daiktus, kad jie nebūtų sudaužyti – realiai, ne iš YouTube?

Nereikia auksarankio. Reikia dvigubų dėžių, popieriaus kamuoliukų ir plačios lipnios juostos. Neišradinėk dviračio – jei dėžėje tuščia vieta, daiktas ten važiuos kaip skalbinių mašinoj. Aš pats sakau vairuotojams: važiuojam lėtai, bet posūkiai vis tiek staigūs. Buvęs atvejis – klientas supakavo stiklines lentynas į maišelius iš batų parduotuvės. Prašau, nusipirk normalių dėžių. Tavo daiktai verti kelių eurų.

Ar verta pakuoti į padėklus, jei siunčiu tik dešimt dėžių?

Jei turi keltuvo paslaugą – padėklas apsaugo nuo drėgmės. Bet dešimčiai dėžių gali būti per didelė afera. Buvę, kad žmonės pirko padėką už penkis eurus, o Anglijoje vairuotojas neturėjo kur dėti ir paliko prie konteinerio. Tapo brangiausiu medžio gabalu. Padėklas – jei yra liftas ir baldai. Kitaip tvirtos dėžės ir nieko daugiau.

Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje neatrašo į telefoną ir niekas neatidaro durų?

Tada vairuotojas turi teisę palikti saugomoje zonoje arba grąžinti – kaip sutartyje. Buvę, kad siuntėme į Bristolių... ar Bristolį? Vairuotojas laukė keturiasdešimt minučių. Teko vežti į saugyklą. Savaitgalį nepaimta. Klientas piktinosi, kodėl nepaliko kieme. Londone? Kieme? Derinkite laiką iš anksto. Vairuotojai turi po kelis adresus per dieną.

Ar galiu vežtis su savimi daiktus, kurie nėra oficialiai mano siunta?

Mažas daiktas – akiniai, striukė – niekas nesisvėrins. Bet jei tempi antrą televizorių ir sakai, kad „čia sau“ – muitinė gali užduoti klausimų. Techniškai viskas, kas važiuoja, yra krovinys. Aš pats tiksliai nežinau, kur riba – gal yra kilogramų limitas, bet nesu teisininkas. Geriau viską įtraukti į sąrašą. Kitaip gali tekti įrodyti, kad nekontrabanda iš Kauno.

Mikroautobusas ar didelis krovininis – kaip žinoti, ko man reikia?

Daugelis per mažai galvoja. Jei dviejų kambarių butas – Sprinterio neužtenka. Buvę, kad sakė „kelios dėžės“, o išėjo spinta, sofa, šeši krepšiai. Rašyk, fotografuok – pasakysim, ar mikroautobusas, ar sunkvežimis reikalingas. Kartais pykstasi, kad siūlom didesnį, bet paskui džiaugiasi. Geriau per didelė mašina negu per maža. Degalų skirtumas – mažesnis nei du ratai.

Taigi, operatyvus krovinių pristatymas į Angliją mikroautobusais – ne raketų mokslas, bet ir ne važiavimas į parduotuvę. Reikia žinoti kainą, pasiruošti popierius ir nenorėti stebuklų už kelis eurus. Per tiek metų aš išmokau: jei klientas nuoširdus, o pervežėjas atviras – viskas baigiasi laimingai. Jei turi klausimų – skambink prieš pakraudamas, ne paskui. Saugios kelionės tavo daiktams.