Operatyvus krovinių pervežimas į Angliją: ką reikia žinoti, kai laikas spaudžia

Pasitaiko dienų, kai paskambina klientas ir jo pirmas klausimas skamba maždaug taip: "Ar galima išvažiuoti į Angliją dar šiandien?" Aš šitoj veikloj jau nuo dvidešimt antrųjų, mačiau visko – ir gerų reisų, ir tokių vaizdų, kad plaukai stojasi. Operatyvus krovinių pervežimas į Angliją įmanomas, bet tai ne stebuklas. Skirtumas tarp "galiu pasiimti rytoj" ir "galiu pristatyti rytoj" milžiniškas. Šiame pokalby... oi, sugadinsiu viską, jei taip pradėsiu. Tiesiog parašysiu tai, ką paprastai pasakau per pirmą skambutį: kuo daugiau žinai iš anksto, tuo mažiau nustebi, kai kas nors pasienyje užtrunka ilgiau nei planavai.

Greitis ir terminai – kai galvoje tik vienas žodis: "vakar"

Ar tikrai įmanoma išvažiuoti dar šiandien?

Taip, įmanoma, bet ne visada automatiškai. Jeigu skambini ryte iki devynių ir krovinys paruoštas Vilniuje ar Kaune, yra šansų, kad vakare mašina jau rieda link Kaliningrado arba keltos į Kelną. Bet jei esi iš kokio Pakruojo ar Alytaus rajono ir paskambini po pietų... na, realiai pažiūrėjus, mašina gali atvažiuoti tik rytoj. Būna, kad turiu tuščią fūrą kelyje iš Varšuvos į Londoną, tada specialiai pasukam kairėn paimt tavo prekių. Būna ir taip, kad artimiausia laisva mašina yra Helsinkyje. Tada jau žiūrim, kiek taupysi laiko, jei palauksi vietinės.

Kiek laiko trunka pats važiavimas iki Londono?

Mašinai, kuri gerai kimba ir vairuotojas nesiūbuoja po dar skirtingų reisų, apie tris su puse dienos. Realiai: iš Lietuvos siena per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Nyderlandus, tada kanalas. Jei važiuoja per Prancūziją be sustojimų... na, retai kas be sustojimų važiuoja. Paskutinėmis savaitėmis pasienyje pasitaiko spūsčių, ypač aplink Kolną. Vairuotojas privalo laikytis tachografo, turi miegoti, pavalgyt. Aš saugiai skaičiuoju keturias dienas. O jei kas sako "per dvi dienas" – arba meluoja, arba turi teleportą. Dar niekas jo nerado.

O jei mano krovinys mažas – ar tai padės greičiau?

Mažas krovinys, sakysim dvi paletės, gali netgi sulėtinti, jei ieškai pilnos mašinos. Tuomet moki už visą fūrą, nors užimtum penktadalį. Paprastai skubūs maži kroviniai keliauja kaip daliniai – surenkam kelių klientų prekes ir vežam kartu. Tada judam pagal grafiką, o ne pagal tavo nuotaiką. Yra skirtumas tarp express ir shared load. Pirmasis kainuoja kosminius pinigus, antrasis – savaitę laiko. Kartais klientas galvoja, kad "maža" reiškia "greičiau". Deja, logistikos pasaulyje taip neveikia. Atvirkščiai – didelis, paruoštas krovinys kartais lengviau išvažiuoja, nes mašina pilna ir važiuoja tiesiai.

Ar savaitgalį galima pakrauti ir išsiųsti?

Techniškai taip, bet praktiškai – sunkiau. Sekmadieniais daug sandėlių Lietuvoje nedirba, muitinės postai prie sienos irgi ne visada budi pilnu pajėgumu. Mašinos važiuoja, vairuotojai keičiasi, tačiau jei reikia užpildyti krovinio aprašymą ar sutvarkyti eksporto deklaracijas – biuro darbuotojai namie. Aš pats šeštadienį kartais pakuoju daiktus, jei klientas tikrai dega. Bet jei reikia dokumentų... (čia pasitaisau – turiu galvoje, kad oficialiuose popieriuose reikia darbo dienos). Tiesiog turėk omenyje, kad šeštadienis ir sekmadienis – ne darbo dienos dokumentiniam pasauliui, nors fūros ir rieda.

Kaip greitai atvažiuoja mašina po užsakymo patvirtinimo?

Jei viskas sutarta ir sumokėta – mašima gali būti pas tave per tris-keturias valandas, jei esi didmiesčio zonoje. Pernai buvo situacija: klientas Šiauliuose laukė septynias valandas, nes vairuotojas susimaišė gatves. Būna ir taip. Jei esi užmiesty, kur kelias gruntinis – gali tekti palaukti ilgiau arba pats parsivežti krovinį iki artimiausios normalios aikštelės. Toks jau gyvenimas. Skubumas nepaiso geografijos. Kartais greičiau nueisi pėsčias nei sulauksi fūros, jei nenujudi pats iki kelio.

Kainos – kodėl vieni sako pigiau, kiti vos ne dvigubai brangiau

Kiek kainuoja skubus pervežimas į Angliją – labai apytikriai?

Lietuviška klasika – nori girdėti skaičių, o aš turiu klausti ką veži. Pilna mašina, kuri talpina 90 kubų, šiuo metu gali kainuoti nuo 2200 iki 3400 eurų, priklausomai nuo savaitės dienos ir kuro kainos. O jei absoliuti skuba – paskutinę minutę – gali šokti iki 4000. Dalinis krovinys paletei gali kainuoti 120–250 eurų. Būna, kad paskambini šiandien, vežėjas meta 1800, rytoj jau 2100. Nes paklausos momentas. Kaip oro linijų bilietai paskutinę minutę – brangsta, nes esi desperatiškas. Aš to nedaryčiau, bet rinka daro savo.

Ar skubumas visada dvigubai padidina kainą?

Ne, ne visada taip veikia. Kartais vežėjas jau turi tuščią grįžtamąjį reisą iš Lietuvos į Angliją – tuomet tavo skubus krovinys yra dovana. Jis vistiek važiuoja, tu kiši pinigą, jis lieka patenkintas. Bet jei reikia specialiai nukreipti mašiną iš Berlyno ar atšaukti kitą užsakymą – tada taip, mokestis ženkliai auga. Skubumas kainuos tiek, kiek tavo skubumas suardo įmonės grafiką. Jei netrukdo – gausi normą. Kartais net mažesnę, jei laiku pagauti. Faktas tas, kad vežėjai irgi žmonės, kurie skaičiuoja kur apsimoka.

Kodėl vieni prašo 800, kiti 1500 eurų už tą patį reisą?

Čia ta vieta, kur norisi pasakyti – ne visada brangiausias yra geriausias, bet pigiausias beveik visada kvepia blogai. Mažos įmonės, turinčios vieną mašiną, gali pasiūlyti gerą kainą, nes mažesnės pridėtinės sąnaudos. Bet jei kažkas siūlo pilną fūrą į Londoną už 900 eurų – greičiausiai ne viskas čia švaru. Arba mašina be techninės apžiūros, arba vairuotojas be normalios sutarties. Mačiau atvejų, kai tokiose kainose kroviniai stringa ar dingsta ties Doveriu. Rimtas vežėjas turi draudimą, licencijas, tachografą – tai kainuoja. Nepamiršk to.

Ar verta derėtis dėl kainos skubaus reiso metu?

Gali pabandyti, bet švento tikėjimo, kad nuleis tris šimtus, neturėk. Vežėjas greitai paskaičiuoja: ar man verta mesti kitą klientą, ar ne. Jei tu pradedi derėtis valandų valandas, gali tiesiog prarasti vietą mašinoje. Aš asmeniškai derėtis nemėgstu. Bet kartais, jei matau kad ilgalaikis bendradarbiavimas galimas – padarom nuolaidą. Skubos atveju geriau sutinki kainą per penkias minutes ir turi garantiją, nei po trijų valandų derėjimų sutinki tą pačią kainą, nes kitaip niekas nevažiuos. Laikas – pinigas, čia tiesioginė prasmė.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Pas normalų vežėją – ne. Pas abejotinus – gali būti visko. Papildomas mokestis už keltą, kai jis žinojo kad reiks keltis. Mokestis už pristatymą Londono centre, kai adresas žinotas iš anksto. Kartais už muitinės posto paslaugą, kurią turi atlikti jie patys. Savo klientams duodu viską žinoti iš anksto: štai kainoraštis, štai kas įskaičiuota. Jei matai kad sutarty arba žodžiu aiškiai neįvardinta "ar įskaičiuota..." – klausk. Geriau būti įžūliu nei labai mandriu mulkiu, kuris paskui stebisi sąskaita. Aš čia draugiškai įspėju.

Dokumentai, muitai ir tie popieriai – Brexit'as kaip ir praeity, bet ne visai

Kas dabar su muitais po Brexit – ar vis dar chaosas?

Chaosas nurimo, bet... lyg ir ne iki galo. Yra tvarka, bet ji kitokia nei anksčiau. Iš Lietuvos į Angliją eksportuojant prekes, reikia eksporto deklaracijos LT muitinėje ir importo deklaracijos UK pusėje. Jei prekės su CE ženklinimu ir taisyklinga sąskaita – dažniausiai praeina sklandžiai. Būna, kad HMRC prikibo prie prekės kodo. Tada krovinys stovi pasienyje, vairuotojas rūko benzinkutėj, o Anglijos gavėjas nervinasi. Šiaip jau tvarka yra, bet aš iki galo nesu tikras kaip ten su kai kuriais maisto papildų kodais – geriau paklausk customs brokerio, jei veži būtent tai.

Kokių dokumentų reikia siuntėjui Lietuvoje?

Paprastai – sąskaita faktūra, pakuotės sąrašas, o jei prekės specifinės – sertifikatai, kilmės ženklai ar eksporto licencijos. Jei siunti asmeninius daiktus perkraustymo metu, reikia apytikslio sąrašo su verte. Svarbu – nerašyk "dovanos, vertė 1 euras", jei ten naujas televizorius. Muitininkai nemėgsta tokių juokų. Turiu omenyje, buvo klientas, kuris siuntė darbo įrankius į Londoną be jokių dokumentų – stovėjo keturias dienas. Dokumentai yra ne dėl popieriaus, o tam, kad krovinys judėtų. Be jų esi kaip be bilieto į traukinį.

Ar galiu siųsti asmeninius daiktus be jokio muito?

Galima, jei daiktai tikrai naudoti, skirti perkraustymui, ir gavėjas deklaruoja, kad neperparduos. Bet muitas – ne tas pats kaip PVM. Kartais turi mokėti UK importo PVM ar kitus mokesčius priklausomai nuo vertės. Aš asmeniškai nesiūlau žaisti su muitinės taisyklėmis – gali užsitraukti baudas ne tik tu, bet ir vežėjas, kurio mašinoj daiktai rasti. O vėliau tos baudos pasiekia tave teisme. Trumpai: naudotos sofos, drabužiai, vaikų žaislai – paprastai praeina. Bet jei siunti dešimt naujų dviračių "sau" – neišeis. Nesvarbu, koks skubumas.

O jei Anglijoje gavėjas neturi importo kodų – ar problema?

Problema. Didelė. Jei gavėjas verslininkas neturi EORI numerio – prekių, greičiausiai, negaus. Taškas. Jei tai privatus asmuo, jis pats gali deklaruoti, bet reikia laiko ir žinių. Būna, kad skambina vairuotojas iš Folkestone ir sako: "Gavėjas nežino kas tas EORI." Aš paklausiu: "Tai kam jūs važiavot be to patikrinę?" Būna. Tada krovinys stovi, o kaupiasi sandėliavimo mokesčiai. Patikrink su gavėju PRIEŠ važiuojant. Rimtas patarimas, kurio ne visi klauso, o paskui rašo piktus laiškus. Patikrinimas užima penkias minutes.

Kiek laiko užtrunka muitinės formalumai pasienyje?

Jei viskas elektroninėje deklaracijoje ir "žalia šviesa" – mašina net nestoja, pravažiuoja per Eurotunnel ar keltą per pusvalandį. Jei raudona – gali užtrukti nuo kelių valandų iki paros. Simboliškai kalbant: anksčiau prieš Brexitą pravažiuodavai kaip per trunkinę šalį. Dabar reikia tikrinti. Fizinis patikrinimas nutinka retai, bet nutinka. Ypač jei važiuoja pirmą kartą su nauju vežėju. Atsimenu, prieš dvejus metus vienos mašinos krovinį tikrino tik dėl to, kad šuns vardas deklaracijoje buvo "Bublis", o dokumente "Bublė". Rimtas pareigūnas, matyt, neturėjo ką veikti.

Realybė kelyje – ne viskas auksas, kas blizga

Ar visi vežėjai, skelbiantys "skubiai į Angliją", yra patikimi?

Ne. Absoliučiai ne. Yra kompanijų, kurios turi gražų puslapį, bet realiai yra brokeriai, kurie tavo užsakymą permeta keliems tarpininkams. Tada kai krovinys stringa, neaišku kas kaltas. Buvo toks atvejis – klientas rado "pigų skubų vežimą", sumokėjo avansą, o mašina neatvažiavo. Paaiškėjo, kad "ofisas" kažkur Balkanuose veikė virtualiai. Aš čia visai nesakau, kad brokeriai blogi – kai kurie labai geri – bet jei jie nesako tiesiai "aš brokeris", kelia įtarimą. Patikimas vežėjas turi registraciją Lietuvoje ir mašinas su tais pačiais rekvizitais. Tai nesunkiai pasitikrini.

Kas būna, jei mašina stringa kanale ar lūžta kelyje?

Tada sėdi ir lauki. Eurotunnel labai retai stringa ilgam, bet pasitaiko. Perkelti visada yra alternatyva. Blogiau, jei stringa pati mašina – variklis, padangos. Rimtos įmonės turi techninę pagalbą Europoje ir partnerius, kurie perima. O jei vežėjas turi vieną fūrą – tada gali laukti dieną ar dvi, kol sutvarkys. Mačiau, kaip mašinoje lūžo ašis Vokietijoj. Teko kelti krovinį per kitą vežėją. Pirma galvojau: "Košmaras". Paskui – sutvarkėm per penkiolika valandų. Bet klientas patyrė stresą, o tai daugiau kainavo nervams nei pinigams kai kuriems.

Ar dažnai pasitaiko, kad vairuotojai pavėluoja dėl oro sąlygų?

Žiemą – taip. Kalėdų metu kanalo link eilės, sniegas Alpėse ar tiesiog lietus Belgijoje gali paveikti grafiką. Vairuotojas yra žmogus, ne robotas. Jei mato, kad važiuoti pavojinga – sustoja. Kartais klientai pyksta: "Kodėl neatvažiavot laiku?" O ore minus dvidešimt, kelias ledinis, o vairuotojas pavargęs po ankstesnio reiso. Aš visada sakau: verčiau pavėluoti pusdienį, nei patekti į avariją. Anglijoj ir taip vairuotojų trūksta po Brexit'o, nenorim dar vieno nuversto vilkiko M20 kelyje. Saugumas svarbiau nei tavo terminas, net jei tai skamba nemaloniai.

Ar tikrai mano krovinys bus saugus pas nežinomą firmą?

Čia loterija. Geros firmos draudžia krovinį, fiksuoja pakuotės būklę, foto prie pakrovimo. Blogos firmos – neturi ką veikti su tavo daiktais, jei nėra prižiūrinčio žmogaus. Buvo atvejis, kai vežėme baldus – ne mano mašina, partnerio – tai gavėjas Anglijoj rado stalą įskilusį. Nes tarp sunkių metalinių detalių kažkas pastatė stiklinį... Na, taip jau būna kartais. Dėl to svarbu fotografuoti krovinį prieš pakrovimą. Ir nevežti stiklo su metalu be tarpinių. Pamoka visiems. O jei firma atsisako rodyti kaip pakrauna – žiūrėk kitaip.

Kodėl kartais krovinys pasiekia gavėją ne toks kaip išsiųstas?

Nes važiavo. Judėjimas, perkrovimai, vairuotojai vaikšto aplink. Jei pakuotė silpna – prakiūra. Jeigu nepasirašei CMR su nuostolių fiksacija – paskui sunku įrodyti kas kaltas. Aš visuomet sakau: pakuok taip, lyg siuntum daiktus šiek tiek priešiškai nusiteikusiam žvėriui. Jei atlaikys – atlaikys ir fūrą. Kartais gavėjas pasirašo, kad gavo gerai, o paskui po trijų dienų skambina, kad kažkas sulūžę. Tada jau nebe mūsų reikalas. Dokumentuoti. Visada dokumentuoti. Kitaip būsi berodys prieš vežėjo žodį.

Prieš pat užsakant – ką verta patikrinti akimis

Kaip suprasti, ar vežėjas turi licenciją tarptautiniams pervežimams?

Paprašyk licencijos numerio. Europos sąjungoje (na, Anglija nebe ES, bet licencijos galioja tarptautiniam kabotažui) vežėjas turi turėti bendrojo pobūdžio tarptautinio vežėjo licenciją. Gali pasitikrinti Linavoje arba CVIR sistemoje. Jei vengia parodyti – raudona vėliava. Ne visada žmonės supranta, kad licencija – ne popierėlis biurui. Tai leidimas vežti tavo daiktus per sienas. Be jos, jei sustabdys kontrolėje – tavo krovinys stoja. Ir gali stovėti labai ilgai. Aš nejuokauju, mačiau tokių situacijų ne vieną, ir ten visada dunkso nenusakomas jausmas, kad galėjai to išvengti.

Ar privalau apdrausti krovinį pats, ar tai daro vežėjas?

Techniškai vežėjas turi vežėjo civilinės atsakomybės draudimą – CMR. Bet jis dengia ne viską pagal vertę, tik pagal svorį. Jei krovinio vertė didelė – rekomenduoju papildomą draudimą. CMR atlygina pagal svorį, o ne pagal kainą. Tarkim, jei veži elektroniką – pagal svorį gausi centus, nors reali vertė tūkstančiai. Dažnai siūlau klientams apdrausti brangius krovinius atskirai. Kartais jie sako: "Tai kam mums vežėjas?" Na, sėkmės ieškant be draudimo, kai kanale lyja ir antplūdis vandens sugadina priekabą. Gyvenimas neprognozuojamas. Geriau permokėti dešimt eurų nei prarasti dešimt tūkstančių.

Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje negali priimti krovinio tą pačią dieną?

Tada krovinys keliauja į saugojimo sandėlį arti gavėjo. Paprastai tai trunka iki trijų darbo dienų nemokamai, paskui – dienos mokestis. Būna, kad klientas man nepasako, o gavėjas išvykęs atostogauti. Mašina atvažiuoja, nieko neranda. Pradeda kauptis mokesčiai, stresas, pyktis. Geriau jau pasakyk iš anksto – perkelsim pristatymą arba surasim sandėlį. Anglijoj sandėlių kainos kartais didelės. Nespės gavėjas per 24 valandas – gali tekti mokėti šimtą svarų per dieną. Realybė. Ne mano noras pabranginti, o tos šalies įkainiai. Aš tik perspėju iš anksto.

Ar galiu vežti pavojingas medžiagas skubos tvarka?

Gali, jei turi ADR licenciją, dokumentus, ženklinimą, o vežėjas specializuojasi pavojinguose kroviniuose. Bet skubumas čia nepadės – ADR reikalavimai nesilenkia niekam. Negali tiesiog įmest degių skysčių į fūrą su baldais ir sakyti "skubu, važiuokit". Ne. Vairuotojas turi turėt ADR pažymėjimą, mašina specialią įrangą, maršrutai suderinti. Kartais klientai pyksta, kad negalim skubiai chemijos. Aš irgi pykstu negalėdamas padėt, bet taisyklės taisyklėm. Už jų laužymą baudžia visoje Europoje vienodai. Nepyk ant vežėjo – jis saugo tavo saugumą ir savo licenciją.

Paskutinis patarimas – ko klausti vežėjo pirmuoju telefono skambučiu?

Paklausk ar jis pats vežėjas ar brokeris. Ar turi laisvą mašiną šiandien. Ar matė krovinio aprašymą. Kiek laiko užtruks muitinėje. Ir svarbiausia – ar gali gauti jo vardą, pavardę ir telefoną, jei kas nutiks naktį. Jei vengia atsakyti ar meta tik bendrovės telefoną be asmens – gal ir gerai, bet aš asmeniškai mėgstu žinot su kuo kalbu. Per 22 metus išmokau: jei pokalbis pradeda kvepėt per gražiai – gali būti kad nori tik avanso. O avansą pervesk tik kai pamatai bent jau mašinos, kur važiuos, numerius.

Išvada

Operatyvus krovinių pervežimas į Angliją šiandien įmanomas, bet reikalauja ne tik pinigų, bet ir tavo dėmesio. Nepasitikėk vien gražiu skelbimu – klausk, tikrink, reikalauk dokumentų. Aš per karjerą mačiau ir šventų, ir prakeiktų reisų, ir galiu pasakyt: sklandžiausiai viskas vyksta, kai klientas žino ko nori, o vežėjas nesivelia į žaidimus. Surask žmogų, su kuriuo gali pasikalbėt kaip su žmogumi – ir dažniausiai viskas bus gerai, net jei kelionėj prireiks kantrybės.