Operatyvus asmeninių daiktų vežimas į Angliją mikroautobusais – ką verta žinoti prieš skambinant?

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbant tarptautinių perkraustymų srityje, teko matyti visko. Nutinka, kad klientas paskutinę minutę prisimena senelės komodą, o mikroautobusas jau beveik pakeliui. Operatyvus asmeninių daiktų vežimas į Angliją mikroautobusais dažnai gelbsti, kai reikia perkelti buto turinį į Londoną, Mančesterį ar kitą miestą per kelias dienas. Nereikia laukti fūros, nereikia derintis prie milžiniškų logistikos terminalų. Bet yra niuansų. Ne viskas taip blizga, kaip atrodo skelbimuose. Šiandien pakalbėsiu atvirai, kaip viskas vyksta iš tiesų, kiek kainuoja, kur stringama ir kodėl kai kurie vežėjai – švelniai tariant – nuvilia.

Kainos ir skuba – viskas, ką slepia skelbimai

Kiek iš tikrųjų kainuoja skubus daiktų pervežimas į Londoną mikroautobusu?

Na, žiūrint iš kur į kur. Jeigu Vilnius–Londonas ir daiktų už pusę mikroautobuso, reali kaina dabar svyruoja nuo 700 iki 1100 eurų. Mačiau skelbimuose ir po 600, bet ten arba be draudimo, arba vairuotojas dirba sau antrą darbą, ir jei kas nutiks – teks ieškot patiems. Kaina priklauso nuo daiktų kiekio, ar reikia antro žmogaus krovai, ir nuo savaitės dienos. Pirmadieniais pigiau, savaitgaliais brangiau, nes visi nori spėti. Už mažiau nei 600 tikrai neverta rizikuoti, nebent turite tik lagaminą.

Ar galiu tikėtis, kad kaina nesikeis pačiame kelyje?

Teoriškai – taip, jei sutartis aiški. Praktikoje būna įvairiai. Kartais klientas paskutinę minutę prisimena, kad jam dar ir balkono kėdės reikia, nors minėjo tik lovą. Tada kaina kyla, logiška. Bet yra blogų atvejų, kai vežėjas pakeliui paskambina ir sako: "Oi, Anglijoje kuro mokestis pasikeitė, reikia dar šimto." Tai jau švelniai tariant nesąžininga. Aišku, jei kelyje sugesta mašina ir reikėjo vilkiko – čia force majeure, bet tai reta. Rašydami sutartį, fiksuokit kainą. Taip saugiau visiems.

Kodėl vieni skelbia 600, o kiti 1400 eurų už tą patį reisą?

Oi, čia mano mėgstamiausia tema. 600 eurų – dažnai tai arba dalinis krovinys, kai jūsų daiktai keliauja su svetimais, arba pervedat užstatą ir daugiau to žmogaus nematot. 1400 – tai gali būti pilnas mikroautobusas tik jums, su draudimu, su dviejų žmonių komanda, pristatymas tiksliai sutartu laiku. Ne viskas, kas brangu, yra geras, bet jei perkamosai pigu – klauskite kodėl. Aš prisimenu atvejį, kai klientas išsikvietė už 550, o vairuotojas atvažiavo su sulankstytu vežimėliu vietoj mikroautobuso. Nervina, bet taip būna.

Ar užsakydamas likus savaitei gausiu geresnę kainą negu skambindamas šiandien vakarui?

Paprastai taip. Vežėjai mėgsta planuotis maršrutus. Jei žino savaitę į priekį, kad surenka dar vieną krovinį pakeliui per Vokietiją, gali pasiūlyti geresnę kainą. Skambinti šiandien dėl rytojaus – tai jau skubi pagalba. Tada mokate kaip už skubią pagalbą. Aišku, kartais nutinka, kad kažkas atšaukia ir atsiranda tuščia vieta paskutinę minutę – tada pasiseka ir pigiai. Bet aš nepatariu loterijomis tikėti. Geriau rašyti į paiešką "daiktų pervežimas į Angliją" likus dviem savaitėms. Tada ir ramu, ir tvarkinga.

Ar man reikia mokėti visą sumą prieš pakrovimą?

Jokiu būdu ne visą. Normalu – 20-30 proc. užstatas, kad pririštų datas. Visa kita – kai daiktai pakrauti ir išvažiuoja, arba kai jau Anglijoje iškraunami. Jei kas nors prašo pilnos sumos prieš pakrovimą, tai verčia įtarti. Aš per savo praktiką mačiau, kai žmogus pervedė 800 eurų, o numeris kitą dieną jau buvo išjungtas. Gyveni, moki. Tai standartas toks: avansas fiksuoja datas, likutis – kai matot savo daiktus judančius. Ir kasdieniame gyvenime gi taip – pirmiausia pamatote prekę, tada mokate.

Ką vežame ir kaip tai supakuoti

Ar į mikroautobusą tilps ir sofą, ir dviratis, ir ta dėžė su knygomis?

Čia priklauso, koks mikroautobusas. Yra tokių, kur viduje kaip erdvus sandėliukas, o yra – ilgio trys metrai ir jau. Sofa – jei neišardoma, gali užimti visą kairę pusę. Dviratis – kampanėlėje. Knygos – svarbios, beje, dažnai žmonės nepagalvoja, kad popierius sveria pragariškai daug. Aš turėjau klientą, kuris turėjo penkiolika dėžių knygų. Svėrė tiek, kad teko krauti po mašinos viduriu. Tai taip, tilps, bet reikia žinoti, kad mikroautobusas nėra fūra – vieta baigiasi. Geriau pasakyti iš anksto, ką vešite.

Ar privaloma viską dėti į dėžes, ar gali būti ir maišuose?

Idealu – dėžės. Jos saugo ir lengvai kraunamos. Bet gyvenime idealu nebūna. Aš vežiau ir maišuose, ir tiesiog apklotuose suvyniotus veidrodžius. Svarbiausia – pakuotė turi atlaikyti pervežimą. Minkšti daiktai maišuose – OK, bet stiklas, porcelianas, elektronika be dėžių – prašom nustebti, jei sulūš. Kartais klientai sako: "O, jūs ten prilaikysit." Ne, važiuojam per visą Europą, stabdom, sukame. Jei yra kuo vynioti – vyniokite. Bubble wrap'as stebuklus daro, nors ir kainuoja.

Ar galiu vežtis maistą, prieskonius ir butelį vyno?

Maistas... Hmm. Atidžiai. Konservai, džiovinti produktai – dažniausiai praeina. Šviežias pienas, kiaušiniai, mėsa – ne, muitinė to nedžiugins. Jungtinei Karalystei yra griežtai dėl gyvūninės kilmės produktų. Vynas – butelis kitas, nekomerciškai, atrodo, leidžiama. Bet jei vešit visą krepšį rūkytos dešros – galit teisintis pasienyje. Aš nepatariu tempti maisto į tą pusę. Ten viskas yra. Geriau supakuot rūbus ir dokumentus. Ir dar – jei vešite augintinio maistą, reikia veterinarinio patvirtinimo turbūt. Čia jau tiksliai reikia pasitikslinti pas brokerį, bet geriau nepradėti šios temos.

Ar galiu vežtis elektros prietaisus – lygintuvą, mikrobangų krosnelę?

Gali, bet reikia atidžiai. Lygintuvai, kavos aparatai, kompiuteriai – geriausia originaliose dėžėse. Jei dėžių nebeturite, apvyniokit antklodėm, padėkit tarp minkštų daiktų. Mikrobangų krosnelė – sveria, beje. Aš turėjau klientę, kuri pakrautoje mašinoje paliko indą su vandeniu viduje kavos aparate. Prasivalė per Vokietiją. Dabar visada primenu – ištuštinkite, išdžiovinkite. Elektros laidai – suriškit, nepaskui neatsegti. Kartais UK kištukai kitokie, bet adapterius gaunate ten. Tik nesuspauskite technikos po knygų krūva.

Ar vežėjas padės nešti daiktus iš trečio aukšto be lifto?

Tai čia klausimas, dėl kurio aš kartais susistumiu su klientais. Vieni mano, kad už krovinio kainą įeina viso buto išnešimas. Ne. Vežėjas vairuoja, krauna į mašiną ir iškrauna. Jei reikia nešti iš be lifto penkto aukšto – tai arba jūs, arba užsakinėkit papildomą porą rankų. Kainuoja tai maždaug 30-50 eurų per valandą. Yra tokių vairuotojų, kurie padeda iš geros širdies, nereikia to tikėtis kaip normos. Aš pats paskutinį kartą be lifto nešiau sofą ir supratau, kad metai jau nebe dvidešimt. Tai planuokitės pagalbą iš anksto.

Kelias, laikas ir kas nutinka pakeliui

Kiek dienų daiktai važiuoja iš Lietuvos iki Londono mikroautobusu?

Optimistiškai – dvi dienos. Realistiškai – trys. Vilnius–Londonas mikroautobusu yra apie 2100 km. Vienas vairuotojas per dieną gali nuvažiuoti kokius 800 km saugiai. Be to, reikia nakvynės, miego valandų. Dar pasienyje eilės, ypač vasarą. Tai kol surinko, kol pervažiavo, kol iškrovė – savaitę? Ne, ne tiek. Dvi–trys darbo dienos. Jei kas sako, kad per vieną naktį – meluoja. Nebent skraido lėktuvu, o daiktai ne. Aš komunikuoju klientui, kad 2-3 dienos, ir dažnai pataikau teisingai.

Važiuoja tiesiai per Lenkiją, Vokietiją, ar pasiklystam kur nors?

Na taip, pagrindinis maršrutas maždaug toks: iš Lietuvos per Lenkiją (dažnai pro Poznanę ar Varšuvą), tada per Vokietiją link Oberhauseno ar Kelmės? Ne, ne Kelmės – Kelno. Atleiskit, žemėlapį ant kelio nupiešiu blogai. Tada per Belgiją arba Nyderlandus iki Calais, keltu arba tuneliu per Lamanšą, ir tada jau Anglija. Kartais dėl remonto apylankų pasiklystama Belgijos kaimeliuose. Aš pats kartą dėl remonto nuvažiavau į Liuksemburgą netyčia. Ne tragiškai, bet pavėlavo pristatymas keturiom valandom. GPS kartais prašo proto.

Kas vyksta Doverio ar Calais pasienyje – tikrina daiktus ar tik popierius?

Prižiūri rimtai. Jūsų daiktai deklaruoti kaip perkraustymas – muitininkai dažniausiai tik patikrina pasą ir CMR, o jei mato, kad tikrai asmeniniai daiktai, leidžia pravažiuoti. Bet čia loterija. Kartais sustabdo ir atidaro. Aš mačiau, kaip atidarė dėl to, kad klientas įrišo dėžes spalvotais lipniais juostelėmis, kurios atrodė kaip prekybinės. Anglijos pusėje tikrina daiktus, kuriuos deklaruoja netinkamai. Todėl sąrašas turi būti aiškus. Jei vešite kažką keisto – įvardinkite tiesiai, nepritempinėkite pasakų.

Ar man daiktai saugūs, jei mikroautobuse dar ir kito kliento krovinys?

Oi, čia svarbu. Dalinis krovinys, kai viduje yra jūsų ir dar kelių žmonių daiktai – pigiau, bet rizikingiau. Oi, aš čia pats susipainiojau – ne fūroje, o mikroautobuse, žinoma. Ne dėl vogimo, o dėl sumaišymo. Vairuotojai skirtingo lygio. Vieni žymi dėžes, skiria pertvaromis. Kitie... na, meta į krūvą. Aš nekenčiu, kai meta į krūvą. Tada jūsų lempa atsiduria po kažkieno dviračiu. Jei rūpi daiktų apsauga, mokėkite už pilną mikroautobusą arba reikalaukite inventorizacijos. Tokiu atveju atsakomybė aiškesnė.

Ar galiu važiuoti pats kartu iki pat Anglijos?

Gali, bet ar verta? Būna vietos šalia vairuotojo, bet kelionė dvidešimt valandų mikroautobusu yra ne pati maloniausia. Dar reikia galvoti apie vizas, nors po Brexito taisyklės pasikeitusios. Be to, vairuotojas turi dirbti, o ne bendrauti. Aš dažnai siūlau skristi lėktuvu, o daiktai tegu važiuoja ramiai. Jei jau labai norisi kontroliuoti – tada taip, galima derėtis. Bet bus nepatogu. Tik nepamirškite, kad jei sėdite salone, dėl svorio ribų vežama mažiau daiktų. Tai čia toks kompromisas.

Kai planai subyrą – realios situacijos iš praktikos

Ką daryti, jei mikroautobusas vėluoja parą ar dvi?

Atsidūskite. Neteisinu, bet aiškinu. Pasitaiko, kad mašina sugesta, kad kelyje avarija, kad muitinėje eilė. Vieną kartą vairuotojas pradūrė ratą Prancūzijoje ir gavo paskui baudą dar už greitį. Nuo jo atsivėmė puse paros. Realybė: skambinkite vežėjui, reikalaukite atnaujintos informacijos. Jei vėlavimas kritinis – sakę, kad atvažiuoja antradienį, o atvažiuoja ketvirtadienį – galima derėtis dėl nuolaidos arba saugotis. Aš pats, jei žinau, kad vėluosiu, skambinu iškart. Bet yra tokių, kurie tylėją iki paskutinės minutės. Tai klauskit numerio pagalbinio kontakto iškarto.

Ar teko matyti, kad žmogus liktų be daiktų apskritai?

Deja, taip. Ne su manimi, ačiū Dievui, bet kolegų istorijos žiaurios. Pasitaiko "vežėjų", kurie surenka užstatą, užsuka kitą dieną dar pas kaimyną, o tada dingsta. Arba pasiima krovinį, bet jo neveža į Angliją, o parduoda kaip šlamštą kažkur Lenkijoje. Ne, tai ne pasaka, tai faktas. Todėl aš visada sakau – tikrinkite įmonės registrą, rekvizitus, skaitykite atsiliepimus ne tik Facebook'e. Kur mokama visa suma iš anksto – ten didžiausia rizika. Ir jei kaina žemiau rinkos trigubai – jūs arba laimėjote loteriją, arba pataikėte ant sukčius. Statistiškai – ant sukčius.

Kas nutinka, jei pasienyje atidarinėja dėžes?

Nieko baisaus, jei sąžiningai pakuota. Atidaro, pažiūri, paliečia jūsų megztinius, uždaro. Kartais prašo parodyti kokį dokumentą. Jei radinys neaiškus – elektronikos gaminys be CE ženklo arba, neduokdie, augalas su žemėmis, tada gali tekti palaukti. Aš turėjau klientą, kuris įkišo į dėžę penkis kilogramus lietuviškų pupų auginti sodui Londone. Muitininkas pradėjo juoktis, bet užtruko pusdieni. Geriau to nedaryti. Rūbų dežes jie atidaro retai, jei mato, kad ten tiesiog gyvenimo likučiai.

Ar tiesa, kad kai kurie vežėjai krauna viską į vieną krūvą be jokios tvarkos?

Tiesa. Yra toks reiškinys vadinamas "užsimetam ir važiuojam". Ypač jei pervežimas vyksta kaip dalinis krovinys. Aš neatsimenu, kad pats būčiau taip daręs (nors gal pačioje pradžioje, kai dirbau su draugu, per skubėjimą nugriuvęs buvo veidrodis...). Dabar dirbame kitaip – kiekvienas klientas turi savo zoną. Bet rinkoje yra žmonių, kuriems svarbu tik kiekis, ne kokybė. Tada jūsų kėdė atsiranda po kažkieno šaldytuvu, o dėžė su indais – prigulus krovejui ant kelių. Jei norite tvarkos – mokėkite už atskirą pervežimą arba rašykite į sutartį punktą apie pakrovimo būdą.

O jei aš negaliu būti namuose tuo metu, kai jie atvažiuoja?

Bėda. Nes kažkas turi atidaryti duris, patikrinti sąrašą, pasirašyti. Galima įgalioti kaimyną ar draugą, bet turite pasirūpinti iš anksto. Yra vežėjų, kurie pasiūlo palikti raktą slenksčio kilimėlio apačioje – aš nuo tos praktikos atsikandžiau. Ką tiksliai? Kartą raktas buvo ne ten kur sutarta, o klientas Braitone (ten, Anglijoj, ne prie jūros nutolusiam kraštui, atleiskit) – neturėjo ryšio. Prastumėm pristatymą parai. Geriau, jei kas nors yra vietoje. Jei ne – sakykit iš anksto, kur kamera, kur raktas, bet rizikuojate.

Dokumentai, taisyklės ir kaip neapsigauti

Ar reikia ruošti popierius muitinei, jei tiesiog persikraustau?

Reikia. Net jei persikraustote, reikia krovinio aprašo (inventory list). Anglijos muitinei nereikia rašyti romano, bet turi būti aišku – ką vežate. Baldai, drabužiai, buitinė technika.