Mūsų paslaugos asmeninių daiktų pervežimui Anglijos link

Dvidešimt ketverius metus vežioju svetimų žmonių daiktus po Europą – dabar daugiausia į Angliją. Mūsų paslaugos asmeninių daiktų pervežimui Anglijos link iš pradžių rodėsi paprastos: susikrauni, išsiveža, pristato. Bet tikrovė kitokia. Yra nauja muitinė po Brexit, yra svorio ribos ir dar yra tos sofos, kurios staiga netelpa į siaurą laiptinę Londone. Surinkau dažniausius klausimus, kuriuos gaunu kas savaitę – kartais naktį, kai klientas panikuoja dėl dėžių. Jei planuojate kraustytis į Londoną, Birmingemą ar Manchesterį, peržvelkite. Ne viskas tobula, bet bent jau žinosite, ko tikėtis.

Pradžia ir kaip viskas veikia

Kiek iš anksto reikia užsakyti pervežimą į Angliją?

Tiesiogiai – kuo anksčiau, tuo ramiau. Jei kalba apie vasaros piką ar rugsėjo pradžię, tai užsakinėkit bent prieš tris–keturias savaites. Man buvo klientas, kuris paskambino pirmadienį, o išvykti reikėjo trečiadienį. Sutvarkėm, bet kaina buvo aukštesnė, nes teko derinti papildomą reisą. Paprastai turime laisvų vietų per vieną–dvi savaites, jei ne sezonas. Žiemą galime ir per kelias dienas suorganizuoti. Tiesiog skambinkit – kartais pasiseka, kartais ne, bet nieko neprarasit pasiklausę.

Ar vežate tik iš Lietuvos, ar ir iš Anglijos atgal?

Iš abiejų pusių. Daug kas pagalvoja, kad mes tik į Londoną vežam, bet realiai važiuojam maršrutais Vilnius–Londonas–Vilnius. Tai jei reikia parvežti senelės komodą iš Birmingemo, pasiimam ir atgal. Tik atgal kelionės dažnai lėtesnės, nes reikia sukomplektuoti krovinį. Kartais tenka palaukti savaitę, kol surenkam pakankamai užsakymų, kad važiuoti apsimokėtų. Nes važiuoti tuščiam nėra prasmės – kuras Anglijoje brangus, o mokesčiai dar brangesni.

Kaip apskaičiuoti, kiek man viskas kainuos perkraustymui į Angliją?

Mes skaičiuojam pagal tūrį arba svorį – kas didesnė. Yra toks dalykas kaip kubiniai metrai. Jei turite dvidešimt dėžių, viena maždaug 0,1–0,15 kubinio metro. Užpildot sąrašą, mes įvertinam. Paprastai pilnas mažas butas kainuoja nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio keturių šimtų eurų, priklauso nuo to, ar patys pakuojatės. Žmonės dažnai sako „o man mažai daiktų“, o paskui išeina keturi kubai. Nes kėdė neįtelpa į dėžę ir vietą furgone užima kaip dešimt dėžių.

Ar reikia sudarinėti daiktų sąrašą?

Taip, ir kuo tikslesnis, tuo geriau. Nereikia rašyti „didelė dėžė su reikalais“. Geriau „dešimt knygų, penkios lėkštės, nešiojamas kompiuteris“. Yra buvę, kad klientas parašė „virtuvės dėžė“, o viduje buvo samovaras – svoris dvigubai didesnis nei planuota. Tada mašina pasunkėja, degalų sąnaudos išauga, o mums problemos. Dar muitinėje gali paklausti. Prisipažinsiu, kartais pats nežinau iki galo, ką muitininkas turės galvoje žiūrėdamas į sąrašą, bet (tegu būna aiškiai, kad nebūtų nesusipratimų). Surašykit bent apytiksliai.

Ar imate dalinius krovinius, ar tik pilnus butus?

Imam ir dalinius. Tai vadinama daliniu kroviniu – jūsų daiktai keliauja su kitų klientų daiktais tame pačiame furgone. Tai pigiau. Tik reikia suprasti, kad daiktai perkeliami vieną kartą – iš jūsų buto į furgoną, paskui furgone jie stovi šalia svetimų dėžių. Buvę atvejų, kai klientas nenorėjo, kad svetimi daiktai liestųsi. Tada tenka užsakyti visą mašiną. Tai kainuoja dvigubai, kartais trigubai. Mes sakom – jei nėra vertingų meno kūrinių, dalinis krovinys visiškai saugus. Juk pašto siuntos irgi važiuoja kartu.

Kainos, svoris ir ta smulkmena apie eurus

Koks skirtumas tarp „kiekio“ ir „svorio“? Kodėl man svarbu?

Svarbu, nes transportas matuojamas kubiniais metrais, o ne tik kilogramais, nors ir juos žiūrim. Vienas kubas knygų sveria žymiai daugiau nei vienas kubas pagalvių. Jei perkrausim furgoną, sustoja pasienyje arba Vokietijoje ant svarstyklių. Buvo atvejis – vežėm biblioteką kažkokią į Londoną. Svoris viršijo leistiną. Teko kitą mašiną siųsti. Klientas pyko, bet mes perspėjom iš anksto. Tai kai pakuojat, žinokit – knygos sveria pragariškai daug. Geriau jas į mažas dėžes, o ne į vieną didelę, kurią vairuotojas nepakels be pašalinės pagalbos.

Ar tikrai kaina priklauso nuo to, ar patys supakuosiu, ar jūs?

Žinoma. Pakavimas – brangus darbas ir daug laiko atima. Jei pakuojam mes, tai imam už medžiagas ir už rankas. Skirtumas gali būti du šimtai–keturi šimtai eurų priklausomai nuo buto. Bet jei pakuojatės patys – pakuokit normaliai. Nes kartais žmonės taupo ant medžiagų, deda daiktus į pirkinių maišelius, o paskui skambina iš Hastingso, kad lėkštės sudužo. Mes neįsipareigojam už tokį pakavimą. Kita vertus, kai patys pakuojatės, žinote kur kas yra. Mes padedam, bet nekontroliuojam kiekvienos dėžės turinio – tiesiog nefiziškai įmanoma.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių pervežant asmeninius daiktus į Angliją?

Pas mus ne. Bet gali iškilti muito mokestis, jei daiktai nauji arba jei per daug vienetų. Post-Brexit taisyklės pasikeitė. Jei vežatės naują dviratį, gali tekti mokėti. Hmm, arba jei neįrodote, kad tai jūsų asmeniniai naudoti daiktai. Buvo atvejis, kai vaikinas vežėsi tris identiškas sportines kedes. Muitininkas pagalvojo, kad prekyba. Teko aiškintis. Tai apie paslėptus mokesčius iš mūsų pusės – jokių. Bet muitinės mokestis gali būti. Čia jau jūsų atsakomybė pasidomėti, nes aš pilnai visas naujas taisykles seku kas antrą savaitę, o jos kartais pasikeičia nepastebimai.

Kodėl viena įmonė siūlo pervežimą į Londoną žemiau kainos nei jūs?

Atsakymas paprastas, nors ir nemalonus. Yra įmonių, kurios veža be draudimo. Yra tokių, kurios perduoda kažkokiam vairuotojui, kurio nepazysta. Jei kas įvyksta, nieko negrąžina. Kartais jie neapmoka muitinės formalumų, o paskui prisistato ir pareikalauja papildomai. Mes per dvidešimt metų esam matę visko. (čia turėjau parašyti „prašo“, o ne „pareikalauja“? ne, „pareikalauja“ irgi tinka). Mūsų kaina atspindi draudimą, normalų atlyginimą vairuotojams ir degalus. Jei norite labai pigiai – galite rizikuoti. Aš tik perspėju.

Ar galima mokėti dalimis ar tik iš karto?

Paprastai prašom trisdešimt procentų avanso užsakymui patvirtinti, likutis prieš pristatymą arba pristatymo metu. Kartais susitariam kitaip, jei ilgesnė distancija ar didesnis projektas. Buvę ir tokių, kuriems reikėjo atsiskaityt po mėnesio – su didelėm įmonėm taip nutinka. Bet privatiems klientams – standartinė tvarka. Svarbu, kad mokėjimas būtų įformintas, nes jei kas nutinka, reikia įrodymo. Aš žinau, kad skamba biurokratiškai, bet yra buvę, kad draugai vežė draugams, nieko nerašė, o paskiau ginčijasi dėl kelių šimtų. Geriau oficialiai.

Pakavimas ir specialūs daiktai

Ką daryti su stiklinėmis vitrinomis ar veidrodžiais?

Geriau palikite mums. Turim specialias dėžes, putų, kartoną. Jei pakuojat patys – naudokit daug sluoksnių. Kadrai iš IKEA yra prakeikti – atrodo tvirti, bet kelyje vibracija daro savo darbą. Buvę, kad vežėm didelį veidrodį su plonyčiu rėmu. Klientas pats suvyniojo į antklodę. Atvykus į Leeds, jis buvo sukritęs žvaigždute. Neaišku ar dėl duobių, ar dėl to, kad per silpnai. Bet jei mes pakuojam – atsakomybė mūsų. Jei jūs – rizika jūsų. Štai taip paprastai.

Ar galima vežtis augalus į Angliją?

Čia yra problematiška. Po Brexit augalų taisyklės pasikeitė. Dauguma augalų – draudžiama arba reikia fitosanitarinio paso. (čia turėjau parašyti „draudžiama vežti“, bet supratot). Kažkada klientė bandė vežtis didelį fikusą. Muitinėje paliko. Blogiausia, kad augalas dar buvo su drėgnu žemynu – tai papildoma rizika. Aš asmeniškai rekomenduočiau augalus atiduoti kaimynams ar draugams. Jei jau labai brangus – klauskite muitinės. Aš nežinau visų rūšių, kurios draudžiamos, nes sąrašas ilgas kaip Londono metro linijos.

Kaip pakuoti knygas, kad nereiktų jų išmesti kelyje?

Knygos – tylusis priešas. Atrodo, kad nieko tokio, o paskui dėžė sveria keturiasdešimt kilogramų. Mūsų draugai kurjeriai keikiasi. Dėžės plyšta, nes kas antras deda didžiąsias sovietines encyclopedijas vienoje vietoje. Turėkite daug mažų dėžių – iki dvidešimt kilogramų. Jei neturite, naudokit kelionines kuprines. Ir svarbiausia – apačioje nepalikite tuščių ertmių. Knyga yra tanki, bet jei dėžėje likęs tarpas, ji pradeda šokinėti. Kartais imate dvejetą dėžių, o neišnešate – tada dalį knygų mes imam masyviose dėžėse. Bet sveria... sveria žiauriai.

Ar vežate šaldytuvus, skalbimo mašinas ir kitą buitinę techniką?

Vežam, bet su sąlyga. Šaldytuvai turi būti atitirpinti ir išdžiovinti. Ne kartą buvę, kad klientas pasakė „jis sausas“, o viduje ledo sluoksnis. Kelionėje atitirpsta, vanduo bėga, tempia kitus daiktus. Skalbimo mašinų būgnai turi būti užfiksuoti viduje – jei nežinot kaip, paaiškinam. Apskritai, didžioji technika keliauja geriausiai, kai originaliai supakuota. Bet kas saugoja dėžes po dešimt metų? Nieks. Tada apsivyniojam antklodėm, pritvirtinam diržais ir važiuojam. Vežam dažnai – į Reading, į Bristolį. Technika sunki, bet neproblemiška, jei tik sausa.

Ką daryti su daiktais, kurie netelpa į dėžes, pavyzdžiui, dviračiai?

Dviračius reikia dalinai išardyti – nusukti pedalus, pasukti vairą. Jei atvažiuoja paruoštas, tampam į furgoną laisviau. Jei ne – darbas trunka ilgiau, o mums laikas yra pinigai. Yra tokių, kurie veža ir nesuardytus. Telpa, bet užima vietos dvigubai. Kartais žmonės dar veža kokius vaikiškus vežimėlius, kėdes. (nukrypimas: kas per žodis „kelnes“? oi, turėjau galvėjo kėdės, pardon. Nors kelnes irgi galima vežti, aišku). Kėdės – jei atsukamos kojos, nuimkit. Bet jei netelpama niekaip, mes turim vadinamuosius „pūkštus“ – minkštus apdangalus, kuriuos apmetam. Nesvarbu ar dviratis, ar kėdė.

Muitinė, dokumentai ir po-Brexit tikrovė

Kokių dokumentų reikia asmeniniams daiktams įvežti į UK?

Reikia C3 formos – tai muitinės deklaracija asmeniniams daiktams. Dar reikia Packing list, t.y. tas sąrašas, kurį minėjau. Arba inventoriaus sąrašas. Ir pasas, aišku. Dabar po Brexit viskas rimčiau. Anksčiau tiesiog pravažiuodavom, dabar sustojame. Kartais muitinis tik patikrina popierius, kartais prašo atidaryti. Buvo atvejis, kai vairuotojas Lukas sėdėjo pasienyje tris valandas, nes vienas sąrašas buvo neišsamus. Žmonės kartais galvoja, kad „asmeniniai daiktai“ taip automatiškai praeina. Ne. Reikia įrodyti, kad tai naudoti daiktai, o ne parduotuvės prekės.

O jei aš dar nežinau tikslios adreso Anglijoje, ar jau galiu siųsti daiktus?

Galima, bet nepatogu. Mes galime laikinai saugoti sandėlyje Londone, bet tai kainuos papildomai. Geriau turėti adresą. Yra tokių, kurie siunčia į darbovietę arba draugo butą. Jei darbo sutartis nepasirašyta, o draugas gyvena bendrabuty, tada problemos. Kartais klientas išsinuomoja būstą tik savaitę prieš atvykimą. Tada mes suderinam pristatymo datą pagal jo atvykimą. Bet visgi reikalingas bent jau pašto indeksas. Londono pašto indeksai, beje, yra visai kitokie nei mūsų LT kodai – ten svarbu kiekvienas simbolis.

Ar mano daiktai keliauja tiesiai iš Lietuvos į Angliją?

Dažniausiai taip, furgonu. Bet jei dalinis krovinys, kartais per Lenkiją ar Vokietiją važiuojam. Yra tiekimo grandinės. Bet tai nereiškia, kad daiktai kraustomi kasdien. Furgonas tiesiog važiuoja maršrutu. Tiesa, ES teritorijoje kontrolės mažiau. Kai pasiekiame Prancūziją ar Nyderlandus, tada prasideda JK pasienis. Šiaip aš pats mėgstu tiesioginius reisus, nes mažiau manipuliavimo. Bet logistika yra logistika – jei iš Kauno tik vienas klientas, o iš Varšuvos dar du, važiuojame pro ten. Fizinis pasaulis, ne teleporteris.

Kiek laiko daiktai stovi muitinėje?

Paprastai neilgai, jei dokumentai tvarkingi. Dvi–keturios valandos pasienyje. Buvę ir vienos valandos. Bet būna ir katastrofų. Ypač penktadienio vakarais, kai muitininkai skuba namo, arba kai sistema lūžta. Hmm, šitoj vietoj reikia pripažinti – aš nežinau visada, kokia ten vidinė tvarka pasienyje. Mes galim tik pateikti dokumentus ir laukti. Kartais klientai klausia „kodėl nejuda?“ – o atsakymas paprastas: eilė. Tokia kaip parduotuvėje prie kasos. Nepagreitinam. Bet jei dokumentuose klaida, tada gali užtrukti dienom.

Ar galiu siųsti maisto produktų su savo daiktais?

Geriau ne. Mėsa, pieno produktai, medus – draudžiama. Kartais sausainiai, makaronai praeina, bet aš nerekomenduočiau rizikuoti. Ypač jei tai lietuviškas šaltalaidis ar varškės srelis. Muitinė gali konfiskuoti ir dar skirti baudą. Jei išvis – geriau ne. (nors šiaip aš pats vežuosi lietuviškų bandelių, kai važiuoju pas vaikus į Birminghamą, bet ne, tai asmeninė mašina). Klientams tai nerekomenduojame. Geriau sutart su kaimynu, kad suvalgytų. Arba mainais atiduoti. Anglijoje ir taip yra lietuviškų parduotuvių – nors kainos ten verčia verkti, bet alternatyvų nėra jei jau labai norisi cepelinų.

Kai jau Anglijoje: pristatymas ir kas lieka

Kas atsitinka, jei manęs nėra namie pristatymo metu?

Skambinam. Jei neatsiliepi – derinam kitą datą. Sandėlis Londone nėra nemokamas. Pirmos trys dienos kartais nueina už mūsų sąskaitą, bet paskui pradeda kauptis mokestis. Geriau susitaikyt, kad pristatymas būtų tada, kai tikrai būsit. Yra buvę, kad klientas pasakė „pristatykite penkioliktą valandą“, o pats atsirado septynioliktą. Vairuotojas stovi, laukia, kiti užsakymai vėluoja. Tai jei jau sakote konkretų laiką – būkit. Mes suprantam, kad Londone eismas baisus, bet jei žmogus pristatymui skiria dieną, reikia derintis. Kartais padedam daiktus į garažą, jei yra raštiška instrukcija.

Ar padedate išnešti daiktus į butą, jei nėra lifto?

Taip, bet tai turi būti aptarta iš anksto. Trečias aukštas be lifto su sofa – ne pokštas. Mes imam daugiau žmonių arba kainuoja papildomai, nes tai fizinis darbas. Buvo atvejis Londone, Notting Hill rajone – labai gražūs laiptai, bet siauri. Sofa tiesiog netilpo. Teko kelti per langą su virvėm. Kaimynai žiūrėjo. (kainavo extra, bet klientas sutiko). Jeigu žinote, kad nebus lifto – iš karto sakykit. Nes jei vairuotojas vienas, o daiktų daug – mes negalime stebuklų daryti. Nors kartais atrodom kaip cirko artistai, kai nešam spintas.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais Anglijoje, ar tik pavedimu?

Anglijoje mes renkam eurus arba svarus. Grynieji – galima, bet reikia sutart iš anksto, nes vairuotojas ne visada gali duoti grąžos. Pavedimas paprastesnis. Kartais žmonės sako „aš noriu mokėti kortele“. Deja, ne visi mūsų vaikinai turi terminalus – tai reikalauja UK įmonės registracijos ir kitų dalykų, o mes esam Lietuvos vežėjai. (nors stengiamės diegti, bet procesas lėtas). Paprastai pavedimas į verslo sąskaitą arba Revolut/Paysera pavedimas. Grynieji – suprantama, kad daug kam paprasčiau, bet tada reikia sąskaitos popieriaus.

Ką daryti, jei pastebiu, kad daiktas sulūžo pristatymo metu?

Rašykite aktą. Neatidarinėkit visko tik pasiekę, bet per kelias dienas patikrinkit. Mes turim draudimą, bet jis galioja, jei nurodymų laikytasi. Jei patys pakavot vazonus į laikraščius ir jie suskilę – čia jūsų rizika. Jei mes pakavom – keliam įvertinimą. Per dvidešimt metų buvo visko. Buvo ir sugedęs šaldytuvas, bet paskui paaiškėjo, kad jis senas buvo ir taip jau neveikė. Tai dokumentuokit viską. Nuotraukos furgone, nuotraukos išpakavus. Be įrodymų sudėtinga. Aš asmeniškai noriu viską išspręsti sąžiningai, bet be popierių rankos surištos.

Ar dar ką nors svarbu žinoti, apie ką nepaklausiau?

Hmm. Žinokit, Anglijoje adresai yra painūs. Yra tokie namai, kurie numeruojasi ne pagal eilę. Kartais buto numeris reiškia, kad laiptinė kito pavadinimo. Geriau atsiųskite koordinates arba WhatsApp lokaciją. Dar – oras Anglijoje keičiasi per valandą, bet tai nesvarbu. Svarbiausia – nepamirškite pasikeisti vairuotojo pažymėjimo, jei ten ketinate gyventi, bet čia jau nebe mūsų reikalas. O dėl daiktų – tiesiog nepulkite į paniką. Visi kažkada pirmą kartą kraustėsi. Mes pagelbėsim, kad kelias būtų kuo mažiau kupinas galvos skausmo.

Mūsų paslaugos asmeninių daiktų pervežimui Anglijos link veikia jau daugiau nei du dešimtmečius. Per tą laiką supratau, kad ne kaina vien svarbi, o ramybė. Jei nusprendėt kraustytis, susisiekite bent porai savaičių prieš išvykstant. Nežinote ką daryti? Skambinkit. Kartais pakanka vieno pokalbio, kad visi kamščiai išsispręstų. Sėkmės renkantis naują namą – o daiktus mes jau pervešim.