Modernus krovinių gabenimas į Angliją su patyrusia komanda

Žinai, kai prieš dvidešimt keturis metus pradėjau su tarptautiniais perkraustymais, į Angliją vežėm lagaminus ir baldus. Dabar viskas kitaip. Modernus krovinių gabenimas į Angliją su patyrusia komanda šiandien reiškia ne tik fūrą ir vairuotoją – reiškia skaitmeninį sekimą, muitinės žinias ir supratimą, kad klientas nervinasi, kai jo sofą krauna netoli Dunstable'o. Aš bandau paaiškinti paprastai: jūs turite daiktų, mes žinom kelią, bet tarp taško A ir B yra daugybė smulkmenų, kurios gali viską sugadinti arba padaryti sklandžiai. Jei skaitai tai čia, ruošiesi kelionei. Pabūkim žmonėmis, ne biurokratais.

Planavimas – kaip nesugriūti dar nepradėjus

Kiek iš anksto reikia skambinti, jei noriu perkraustytis į Londoną rudenį?

Na, jei planuoji rugsėjį-spalį, skambink bent prieš tris–keturias savaites. Ruduo mums būna pašėlęs, visi studentai, visi emigrantai grįžta, fūros pilnos. Aš pamenu vieną spalį, kai klientas iš Kauno paskambino pirmadienį, o norėjo išvažiuoti trečiadienį. Radom vietą, bet teko sumokėti papildomai, nes kai jau viskas suplanuota... (aš čia pataisysiu) – kai planai suplanuoti, vietų paprasčiausiai nėra. Geriau ankščiau. Du–trys savaičiai tai toks saugiklis, kad nereikės stresuoti prieš pat išvykstant.

Ar aš pats turiu pakuoti dėžes, ar jūs tai padarote vietoje?

Gali daryti pats, gali ir mes. Dažnai žmonės galvoja, kad sutaupys, jei patys supakuos. Kartais taip ir yra. Bet aš mačiau, kaip vyriškis iš Panevėžio suvyniojo televizorių į antklodę. Atvažiavus į Birmingemą, ekrano neliko. Mes turim savo medžiagų, žinom, kaip sutvirtinti kampuose. Kartais patikimiau sumokėti už pakavimą, nei vežti šlamštą. Jei pakuoji pats – naudok dviejų bangų dėžes, ne senąsias bulvių dėžes. Ir neprikraut iki viršaus.

Ką reiškia „modernus krovinių gabenimas“, ar ten kažkokios aplikacijos reikia?

O tau nereikia čia jokių super appsų, nors sekimo nuorodą gauni. Modernumas reiškia, kad mes realiai žinom, kur yra mašina. Ne kad skambini ir klausi „kur jūs?“, o mes spėliojam. Ne. GPS, pranešimai. Bet veikia ne visada tuneliuose, žinai, po Lamanšu. Kartais signalas dingsta. Bet didžioji dalis kelio matoma. Ir dar – komunikacija. Aš rašau žinutes, ne siunčiu faksus. Toks modernumas. Gyvai, be nereikalingų blizgučių.

Ar mano daiktai vežami tiesiai iš garažo Vilniuje į butą Londone?

Tiesiai-tiesiai... retai. Dažniausiai tai dalinis krovinys, vadinasi, tavo daiktai kraunami su kitais. Aišku, jei užsakinėji visą fūrą sau – tada taip. Bet kaina šokteli. Paprastai surenkam kelių žmonių daiktus, vežam į sandėlį prie Londono arba tiesiai, jei maršrutas sutampa. Kartais klientas pyksta, kad mašina važiuoja pro gatvę, o neiškrauna pirmo. Logistika, broliuk, ne taksi. Daromi pagal navigaciją ir svorį.

Dokumentai, muitinė ir Brexit – visi jaudinasi

Brexit... Tai ar dabar labai sudėtinga vežti daiktus į Angliją?

Sudėtingiau nei buvo, bet ne pabaiga. Kadaise atidarydai vartus Calais ir varyk. Dabar reikia sąrašų, aprašymų. Jei veži asmeninius daiktus – nekomercinis krovinys – procedūros kitokios. Popieriai tikrinami ilgiau, ypač jei vairuotojas neturi visko tvarkingai. Aš kolegą turėjau, kuris strigo Doverio, nes pamiršo vieną lapą. Dabar reikia tiksliai. Nežioplinėk su dokumentais. Sukoncentruokis. Aš irgi kartais pamirštu, bet jau rečiau.

Kokių popierių reikia, kad mano sofa laisvai įvažiuotų į Didžiąją Britaniją?

Pagrindinis dalykas – sąrašas anglų kalba. Ne lietuviškai, ne rusiškai. Angliškai. Parodyk, kas viduje, vertė, svoris. Jei tavo perkraustymas – reikia įrodymų, kad daiktai naudoti: nuomos sutartis, darbo sutartis, bilietai. Muitininkai kartais tikrina. Aš nežinau kodėl, bet kažkuriems jau randas ant veido matosi, kad nori paspausti netvarkingus. Sąrašas turi būti tikslus. Kartais paklausia, kartais ne, bet visada turi būti po ranka.

Ar galiu įdėti į dėžę lietuviško sūrio, dešros savo broliui?

Geriau ne. Gyvūniniai produktai – tabu. Anglijai galioja griežtos taisyklės. Aš mačiau, kaip pasienyje atėmė visą maišą maisto. Nepastebi? Jie pastebi. Jei jau nori – vežk džiovintus grybus, duoną, saldainius. Bet pieno produktai, mėsa – rizikuoji. Kai kurie vairuotojai sutinka pasiimti, bet jei sustabdo, jie neatsako. Aš to nerekomenduočiau. Verčiau atsiųsk pavedimą broliui Anglijoje. Saugiau.

Ar reikia dėžes numeruoti ir kaip tiksliai aprašinėti turinį?

Numeruot – taip. Rašyti „įvairūs daiktai“ – ne, nerekomenduoju. Būk konkretus: „virtuvės indai“, „knygos“. Kai buvau jaunesnis, galvodavau, kam vargti. Paskui klientei prapuolė dėžė. Numeracija buvo 1, 2, 3, 5... Ketvirtos nebuvo. Radom, bet tik todėl, kad kas nors žinojo, jog ieškom rudos dėžės su mėlynom virvėm. Būk aiškus, bus mažiau problemų. Rašyk markeriu, ne tušinuku, nes nusitrina.

Kas vyksta kelyje – realybė, ne reklama

Kiek ilgai važiuoja fūra Vilnius–Londonas ir kodėl kartais vėluoja?

Teoriškai dvi paras. Praktiškai – trys–keturios dienos, kai surenkam, vežam, kraustom. Vėlavimai? Viskas. Pasienio eilės, orai, vairuotojui blogai pasidaro – jie irgi žmonės. Kartais Kelečio rajone spūstis, kartais fūrai padanga. Aš nesakau, kad pasiteisinčiau. Sakau, nes realybė tokia. Jei kas žada per 24 valandas – meluoja arba turi teleportą. Nėra teleporto. Prisitaikyk prie kelių realijų ir planuok atsargiai.

Ar mano baldai bus kraunami su kažkokių nepažįstamų daiktais?

Jei dalinis krovinys – taip. Bet nekeliam šiukšlių prie tavo sofos. Bent jau pas mus. Mačiau konkurentų, kurie krauna viską į krūvą. Atrodo kaip sandėlis po drebėjimo. Pas mus daiktai atskiriami pertvaromis, tvirtinami. Tiesa, aš nežinau, kaip dirba kiekviena firma, tik skaitau internete. Aš žinau, kaip darom mes. Ir kad reikia klausti apie tai prieš mokant. Nepasitikėk aklai.

Ar galima sekti, kur yra mano krovinys realiu laiku?

Taip, gauni nuorodą. Bet kai mašina tunelyje ar pasienyje, signalas dingsta. Tu skambini: „Kur mano daiktai?“ Aš atsakau: „Tunelyje.“ Tu: „Kodėl nematau?“ Nes po vandeniu, prašau. Ne mes kalti. GPS – daiktas, bet ne stebuklas. Vairuotojai negali rašyti vairuodami. Kantrybės reikia. Dažniausiai viskas gerai. Kartais klientai panikuoja anksčiau laiko. Aš irgi iš pradžių nervinuosi, kai dingsta signalas. Bet praeina.

Vežate pianinus ar kitus milžinus? Ar reikia kranų?

Vežam. Bet pianinas... oi. Jei sveria keturis šimtus kilogramų ir stovi antrame aukšte be lifto – problema. Kartais reikia kranuotojų, kartais keturių vyrų užtenka. Vertinam vietoje arba pagal nuotraukas. Buvo atvejis: klientas sakė „mažas pianinas“. Atvažiavom – koncertinis Steinway. Panašu, bet ne tas pats. Kaina ir logika kitokia. Nufotografuok, atsiųsk. Saugiau. Dar – pianiną reikia apsaugoti nuo drėgmės. Anglijos oras nemėto dovanų.

Kainos, draudimai ir kokie dalykai erzina

Kiek dabar maždaug kainuoja perkraustymas į Angliją iš Lietuvos?

Nežinau tavęs situacijos, neįmesiu skaičiaus iš lubų. 300 eurų gali būti kelioms dėžėms. 2000 ir daugiau, jei visa technika su baldais. Kaina priklauso nuo apimties, atstumo, aukštų, lifto, ar reikia supakuoti. Kartais žmonės pyksta, kad internete „nuo 200“. Tai jei vežam vieną kėdę, gal ir nuo 200. Bet tavo butas – ne. Nemėgstu slėpti kainų, bet ir meluot nenoriu telefonu. Paskambink, papasakosiu apie tavo atvejį.

Kodėl vieni vežėjai kainuoja dvigubai pigiau nei jūs?

Aš atviras – kartais nežinau, kaip jie suskaičiuoja. Gal be draudimo, gal be licencijos, gal su furgonu ir nieko netvirtina. Mačiau: „Anglija–Lietuva 150 eurų“. Tada skambina žmonės, kurių daiktai dingo. Arba sulaužyti. Arba vežėjas paprašė dar pinigų pakeliui. Pigiausia ne visada prasčiausia, bet jei kaina kvepia neįmanomai... tikėkis blogiausio. Aš neagituoju už save. Rinkis sąmoningai, ne pagal kainą vien.

Ar mano daiktai yra apdrausti transportavimo metu?

Taip, CMR galioja, bet žinok – jis dengia ne viską. Jei tu pats supakei į silpną dėžę ir sudužo lėkštė, čia ne visada draudimo atvejis. Mes turim papildomą draudimą, bet irgi su sąlygomis. Apie tai reikia kalbėti prieš. Vertink daiktus. Turi kailinį striukę už 3000? Pasakyk. Turi nežinomą dėžę, tai mes irgi nežinom, kas viduje. Sąžiningumas dviejų pusių ginklas ar kaip ten. Rašyk sąžiningai.

Ar pasitaiko, kad klientas turi primokėti pasiekus vietą?

Pasitaiko, jei mes dirbom nesąžiningai arba klientas pridėjo daiktų, nepasakęs. Mes stengiamės, kad nebūtų staigmenų. Bet teko matyti, kai kitos įmonės prašo 150 svarų „laipiojimo“ mokesčio. Aukštas, be lifto? Tai jūsų problema, sako jie. Mes taip nedarom, jei žinojom iš anksto. Kartais smulkus spausdinimas sutartyje slepia pinigus. Skaitinėk prieš pasirašydamas. Aš kartais pats pavargstu skaityti smulkias raides vaistinėse. Tokia jau visuomenė.

Komanda ir kaip atpažinti, kad prieš tave ne šarlatantai

Kas realiai vairuoja fūras – lietuviai, lenkai, kas nors kitas?

Pas mus dažniausiai lietuviai. Kai kurie dirba su mumis penkiolika metų. Žino kelią iki Milton Keynes kaip savo kiemą. Užsieniečių irgi yra, jie nieko blogo, bet kai reikia paaiškinti klientui, kur stovi mašina, lengviau lietuviškai. Turiu kolegą Joną, jis Anglijoj tiek praleidęs, kad turi pusiau anglišką akcentą lietuviškai. Geras vaikinas, tik kartais pavargsta, kaip visi. Ir mes pavargstam. Normalu. Penktadieniais visi alkanie... na, pavargę.

Kaip man žinoti, kad jūs tikrai patyrę, o ne tiesiog gražiai parašėte svetainę?

Svetainę gali parašyt bet kas. Aš tavęs neįtikinsiu per tris sakinius. Paklausk detalių. Kas yra T1 dokumentas. Kaip elgtis, jei Doverio pasienyje paleidžia vėją į krovininę. Jei pradės juoktis arba nutils – spruk. Patyręs vežėjas žino, kad marmurinė lenta dedama vertikaliai, kad terminalai yra Fishbourne... ar kažkas panašaus. (prašau, neperskaityk garsiai, jau 24 metai, o aš vis maišau pavadinimus) Klausk apie vietas. Plepa kaip aš – gal ir ką nors supranta.

Ar prieš transportavimą užtenka vieno skambučio, ar konsultuojate ilgiau?

Vieno skambučio retai pakanka. Aš pats klausiu: „O ką tu ketini vežti? O kada? O kodėl?“ Ne iš smalsumo – iš patirties. Kartais aiškėja, kad žmogus nori palikti daiktus sandėlyje mėnesiui. Arba kad išsikraustymas iš aukšto be lifto. Tuos dalykus reikia žinoti iš karto. Pašnekam, aš pasakau savo, jūs savo. Kartais parašau žinutę vidury nakties, kai prisimenu. Tai bičiuliškas reikalas, gal neprofesionalu, bet žmogiška. Toks ir yra mūsų darbas.

Ar galiu kartu važiuoti iki Anglijos su vairuotoju?

Negali. Fūroje vietos keleiviui neturim, draudimas to neleidžia, o ir poilsio laikas... na, ne. Jei nori – renkis autobusą, lėktuvą, mašiną. Aš žinau, kad kai kurie nelegalūs vežėjai pasiima keleivių „pigiems bilietams“ padengti. Tai nesaugu. Mūsų komanda to nedaro. Tiesiog ne. Kartais seni klientai pyksta, bet saugumas svarbiau. Nuvažiuok Wizz Air, broliuk, ten pigiau nei mano galvos skausmas dėl pažeistos taisyklės. Rimtai.

Patarimai, kuriuos duodu jau dvidešimt ketverius metus

Koks pats didžiausias bugnas, kurį matote pas klientus?

Didžiausias bugnas – nežinojimas, kad turi mažai laiko. Žmonėms atrodo, kad perkraustymas yra „sutvarkysiu per savaitgalį“. Ne. Planuok kaip vestuves. Mačiau, kaip pora virko, nes sekmadienį reikėjo išsikraustyti, o mes galėjom atvažiuoti tik trečiadienį. Planas sugriuvo. Dar vienas – žmonės krauna daiktus į maišelius. Tie plyšta. Dėžės turi būti dėžės, dviejų bangų minimum. Ir ne perpilktos. Aš tris kartus kyštelėjau pirštą... (nors čia ne vietai) – neperpildyk dėžių.

Kaip supakuoti elektroniką, kad ji išgyventų kelionę?

Originalios dėžės yra auksas. Jei turi – naudok. Jei ne – apvyniok burbuline plėvele, maža dėžė, tada didesnė. Anti-vibracija, tai svarbu. Fūros dunda. Aš pats vežiau monitorių – ne klientui, sau – pamiršau tvirtai pastatyti. Atidarau – stiklas kaip mozaika. Vairuotojai stengiasi važiuoti lygiai, bet kelias yra kelias. Ypač Belgijoje, ten duobių... na, jų yra. Būk atsargus su technika. Nekelk į viršų sunkių dalykų. Ir nepatikėk, kad pats laikysis.

Ar verta pasitikėti agentu, kuris ieško transporto, o ne pačiu vežėju?

Agentai turi vietą. Jie randa transportą, organizuoja. Problema – kai agentas nepasako vežėjui visko. Buvo: agentas pažadėjo „pakrausim iš penkto aukšto“. Vežėjas atvažiuoja su furgonu. Nei laiptų, nei lifto. Stovim kaip stulpai. Aš dirbau su sąžiningais agentais ir su tokiais, kuriems detalės nesvarbios. Gerai, kad agentas yra tilas, blogai – kai slepia tiesą. Klausk, kas realiai dirbs. Arba dirbk tiesiai su vežėju. Mažiau galvosūkių dažnai gaunasi. Aš ramiau miegu tada.

Ką pasiimti pirmiausia atkeliavus į Angliją, o ką palikti vežti?

Pasiimk dokumentus, vaistus, chalatą, dantų šepetėlį. Daiktus vežk ramiai. Mano patarimas: atskrisk diena prieš arba tą pačią dieną. Būk vietoje, kai atvažiuoja fūra. Nes jei vairuotojas laukia, o tu dar Heathrow bandai suprasti metro... na, tai nemandagu ir brangu. Mes galim palaukti, bet ne penkias valandas nemokamai. Anglijos nuoma irgi kartais netikėta – tarkim, rakto neatsiduoda laiku. Būk ten. Supranti? Tavo buvimas vietoje sutaupo visiems nervų.

Modernus krovinių gabenimas į Angliją su patyrusia komanda – tai ne frazė iš reklaminio lankstinuko. Tai dvidešimt ketverių metų suklupimai, per daug kilometrų ir supratimas, kad kiekvienas krovinys yra kažkieno gyvenimas dėžėse. Jei ruošiesi kelionei – planuok anksti, klausk daug, nepasitikėk stebuklais. Aš čia, jei reikės patarimo. O kol kas – sėkmės renkantis. Tereikia proto, kantrybės ir gerų dėžių. Nepamiršk dėžių.