Modernūs ir talpūs furgonai krovinių gabenimui į Angliją

Jau koki dvidešimt metų žiūriu, kaip furgonai traukia link uostų ir toliau į Angliją. Galiu pasakyti – šiuolaikiniai automobiliai tikrai nebe tie, kokie buvo devyniasdešimtaisiais. Modernūs ir talpūs furgonai krovinių gabenimui į Angliją dabar turi geresnę pakabą, kamerų sistemas, o viduje telpa stebinamai daug. Bet klientui iš pradžių nesuprantama: koks skirtumas tarp Crafter ir Sprinterio, ar tikrai viskas tilps, kiek kainuos. Šitame tekste bandysiu atsakyti kaip žmogus žmogui – be slide'ų ir marketingo šūkių. Kas dirba kasdien su šituo, tas žino, kad idealių situacijų nebūna.

Ar ten tilps ir kaip parinkti mašiną?

Koks furgonas geriausias gabenti baldus į Londoną? Turiu sofą, stalą ir gal penkias dėžes.

Čia jau nuo tos sofos priklauso. Jeigu tai didelis kampas, kurį reikia vežti išrinktą, tai greičiausiai užteks vidutinio furgono – pavyzdžiui, Mercedes Sprinter L2H2 arba panašaus ekvivalento. Šiuolaikiniai modeliai būna su aukštesne stogo linija, vadinasi, stalą gali statyti vertikaliai ir sutaupysi vietos. Aš dažnai sakau klientams: nufotografuokite daiktus, atsiųskite matmenis (o gal dar geriau – nufilmuokite, nes nuotraukos būna neišmanios). Kartais žmonės galvoja, kad prireiks milžiniško sąstato, o realiai užtenka standartinio furgono. Tik nepamirškite, kad sofos kampas mėgsta užsižaisti ir neužsiveržia kaip reikiant. Būna, kad krovėjai turi pakoreguoti viską du kartus.

O kiek iš tikrųjų telpa į tą Crafterį? Kelių tonų? Nes internete skaičiai skirasi.

Internete rašo visokių. Iš mano patirties – standartinis VW Crafter arba MAN TGE gali tempti iki 3,5 tonos bendros masės. Bet krovinys viduje realiai – kokios 800–1200 kg, priklauso nuo paties furgono svorio. Aukštos stogo versijos yra žvėrys. Aš matęs, kaip vidun sumontuojami net trys euro paletės ir dar lieka vietos dėžėms. Žodžiu, jeigu ruošiatės krauti daug, klauskite tikslaus svorio, o ne spalvotos brošiūros. Ai, ir dar – dabartiniai modeliai turi ženkliai mažesnes kuro sąnaudas, kas svarbu važiuojant iki pat Jungtinės Karalystės. Nebeskaitote senų forumų.

Ar galiu važiuoti keleiviu šalia vairuotojo, kai mano krovinys važiuoja furgonu? Ar tai leidžiama?

Teoriškai taip, jeigu sakote apie vieną žmogų. Bet furgonas skirtas kroviniui, ne keleiviams. Vairuotojai dažnai sutinka, ypač jeigu kelionė ilga, norisi pokalbio. Tik atsiminkite – draudimas dažniausiai dengia tik patį vežėją. Jums sužeidus kelio metu gali būti problemų. Aš asmeniškai esu matęs atvejį, kai klientas važiavo iki Doverio drauge, o tada jau paėmė nuomotą mašiną toliau. Būna įvairiai. Bet jeigu klausiate apie keturis šeimos narius su katinu – ne, tas jau mikroautobusas reikalingas. Ir kaina visai kitokia tada.

Modernūs furgonai – jie tik šviesesni viduje ar įranga tikrai geresnė nei senųjų modelių?

Ne, tikrai ne tik šviesesni. Dabar standarte jau beveik visur ABS, stabilumo kontrolė, o kai kurie turi net žiemines padangas jau komplekte, kas gelbsti važiuojant per Vokietijos pusę. Bet jei atvirai, man kartais tie sensoriai nervina – pypsi atbulinei, kai vietos dar per akis. Neseniai vežiau kliento daiktus: furgonas turėjo krovinio stebėjimą realiu laiku, temperatūros daviklį. Klientas gabeno elektroniką, jam tai buvo aukso vertės. Tačiau senas geras transporteris irgi nenuvertinamas. Tik modernūs furgonai kelyje į Angliją tikrai saugesni ir erdvesni nei seni bulikai.

Ką daryti, jei pervertinau krovinio svorį ir jis per sunkus furgonui? Ar varžysimės?

Oi, tai bėda. Geriausia – pasverti prieš pakraunant. Bet realybė tokia, kad žmonės dažnai sako "ach, tik dėžės", o ten knygų pilna ir svoris išauga kaip ant mielių. Vieną kartą teko pusę krovinio perkrauti į kitą mašiną ant M6 greitkelio aikštelės – nemalonu, brangu, ir laiko našta. Jei furgonas jau pakrautas ir vairuotojas pamato, kad svoris per daug ant galinės ašies, jis gali atsisakyti važiuoti. To nenorite. Pasitarkite apie svorį iš anksto, net jei jums atrodo, kad tai nesvarbu. Paprasčiau permokėti už didesnę mašiną nei stoti viduryje niekur.

Ar talpūs furgonai gali gabenti šaldytuvus, televizorius ir buities daiktus saugiai? Ar viskas neišbyrės?

Televizorius – jei gerai supakuotas į originalią dėžę, tai taip. Šaldytuvas – tik stovintis vertikaliai, jokiu būdu ne gulintis, nes kitaip kompresoriui galas. Furgonai dabar turi krovinio tvirtinimo grandines, klijuotės sluoksnį ant grindų, kuris neleidžia slist. Bet vis tiek reikia antklodžių, faneros ar bent putų. Nesvarbu, kad furgonas naujas – jei krovinys nepririštas, ir ratų duobėje, ir spinta atsidaro. Aš visada sakau: ant viršaus nieko sunkaus ant stiklo dangčių nedėkite. Būna, kad klientai pyksta, kai turi palikti daiktą, bet saugumas svarbiau nei pinigų taupymas.

Kas dūsta kelyje ir prie pasienio?

Ar furgonas važiuoja tiesiai iš Lietuvos iki Mančesterio, ar ten pervežimai iš vienos mašinos į kitą?

Idealiu atveju – tiesiai. Bet "idealiu" yra sunkus žodis. Daugelis vežėjų surenka kelis krovinius Vilniuje, Kaune, o tada traukia link vakarų. Vieni važiuoja keltu pro Nyderlandus, kiti pro Lenkiją–Vokietiją–Prancūziją (o gal dabar jau Suvalkų kryptimi dažniausiai – šitą reikia pasitikslinti, nes maršrutai kinta). Kartais, jei mašina užgesta, krovinys gali būti perkrautas pagalbinėje aikštelėje. Tai reta, nutinka. Aš drįsčiau sakyti, kad 85 procentai furgonų važiuoja tiesiai iki galo. Bet jei reikia absoliučios garantijos – klauskite, ar tai bus vienas ir tas pats vairuotojas per visą maršrutą.

Kiek dienų furgonas važiuoja į Angliją? Vienas vairuotojas sake dvi dienas, o aš abejoju.

Dvi dienos – gal realu tik jeigu esi kažkur Varšuvos pakraštyje ir važiuoji be sustojimų. Iš Lietuvos realiai trys keturios dienos, priklausomai nuo pristatymo vietos. Jeigu tai Londono pietūs – gal per 48 valandas galima įšokti. Bet jei šiauriau, į Edinburgą panašiai, tai ketvirtos dienos rytas. Aš labai nemėgstu, kai klientams žadama greičiau nei įmanoma. Kartą vairuotojas taip skubėjo, kad greitkelyje Vokietijoje gavo baudą. Per daug nervų. Verčiau žadėti keturias dienas ir pasiekti per tris. Tai visada maloniau nei atvirkščiai.

Ką reiškia tie terminai part load, groupage – tai furgonuose irgi egzistuoja, ar tik vilkikams?

Egzistuoja, tik mažesniame lygmenyje. Part load reiškia, kad tavo krovinys neužima viso furgono. Groupage – kai sumetami kelių klientų daiktai į vieną transportą. Furgonai į Angliją dažnai gabena kelių šeimų siuntas, nes ištaupoma kuras ir kelių mokesčiai. Tu moki tik už savo kubinių metrų arba palečių skaičių. Bet čia jau atsargiai – jeigu tavo daiktai guli su svetimais, reikia gero vairuotojo, kuris nepameta. Buvo atvejų, kai klientas rado svetimą dėžę pas save. Smulkmena, bet nervina. Furgono privalumas – mažesnės patalpos, lengviau kontroliuoti ką kur deda.

Kas jei furgonas stringa pasienyje Prancūzijoje? Mano daiktai vėluos savaitę?

Brexitas viską apsunkino. Prancūzijos muitiniai kartais stabdo furgonus patikrinimui ir tai nėra kvaila mašina – gali stovėti pusdienį, o gali ir parą. Jei dokumentai tvarkingi, paprastai paleidžia per kelias valandas. Savaitės delsimas retas, nebent randa kažką įtartino. Aš turėjau situaciją, kai klientas įkišo butelį degtinės į vidų – muitininkai tuo pasibaisėjo. Teko laukti papildomas valandas. Taigi nepakuokite draudžiamų daiktų. O šiaip modernūs furgonai kelyje į Angliją važinėja kasdien, sistema veikia, tik popieriai turi sutapti su realybe.

Ar furgonai Anglijoje privažiuoja tiesiai prie namų durų, ar turiu važiuoti į terminalą?

Daugelis vežėjų siūlo door-to-door, ypač jeigu furgonas mažesnis. Didelės sunkvežimiai negali įsukti į siauroms gatvelėms Londone, o štai furgonas – dažniausiai randa vietą. Kartais britiškos gatvės tokios siauros, kad net furgonas braškina veidrodžiu. Buvęs klientas gyveno Kornvalyje – ten galiausiai susitikome rajono centre prie parduotuvės (o gal tai buvo Devone – ne, Kornvalyje tikrai), nes jo kelias buvo apsaugotas nuo sunkiasvorių. Taip nutinka. Paklauskite, ar kaina įskaičiuotas pristatymas iki durų, ar tik iki miesto centro. Šitą patikslinkite raštu, ne telefonu.

Ar reikia manęs laukti, kai furgonas atvažiuoja? Ar gali pristatyti, jeigu aš darbe?

Reikia kažkogaus. Jei tai jūsų krovinys, reikia pasirašyti priėmimo aktą. Gali paskirti kaimyną, draugą, bet turite pranešti iš anksto. Furgono vairuotojas jūsų nesugebos atidėti kitai dienai, jei nesilaikote laiko. Būna, kad klientas spėlioja "ach, jis atvažiuos po pietų", o furgonas prie namų 9 ryto. Vairuotojas turi grafiką – ir pro jūsų namus važiuoja tiesiai į kitą Londono galą. Taigi telefonas rankoje ir planai suderinti. O šiaip geriau jau kavos išgerti prieš atvažiavus, nes vairuotojas neturi laiko laukti kol jūs užvirsite. Tik nepalikite visko paskutinei minutei.

Dokumentai, draudimas ir kiti „o Dieve"

Ar man reikia daryti papildomą draudimą, kai siunčiu krovinį furgonu? Ar furgono draudimas neužtenka?

Furgono draudimas dengia eismo įvykius, bet nebūtinai krovinio sugadinimą per krovimo darbus. Jūsų krovinys turėtų būti apdraustas CMR arba specialiu krovinių draudimu. Klausimas: ar taip visada daroma? Ne. Yra vežėjų, kurie taupo ir turi minimalias apdraudimo sumas. Pas mus biure aš visada sakau – jeigu vežate vertingus baldus ar techniką, paklauskite draudimo poliso. Kartais klientai piktinasi, kad tai papildomos išlaidos. Suprantu. Bet jei furgonas pateks į avariją ir jūsų daiktai subyra be draudimo – tada pykčio bus dar daugiau. Verčiau investuoti tuos papildomus eurus.

Kokie dokumentai reikalingi, kai gabenama į Angliją po Brexit? Gal viskas kaip anksčiau?

Ne, nebe kaip anksčiau. Reikia eksporto deklaracijos, importo deklaracijos Anglijoje, sąskaitos faktūros arba packing list su realiomis vertėmis. Jei krovinys – asmeniniai daiktai, reikia dar ir deklaracijos, kad tai ne prekyba. Dokumentus gali sutvarkyti vežėjas, bet kainuoja papildomai. Aš pats su popieriais nesu ekspertas (o gal brokeris – tiksliai nežinau termino, bet tai žmogus, kuris tuo užsiima), bet be tvarkingų dokumentų furgonas sunkiai praslyš per sieną. Yra vežėjų, kurie dokumentus sutvarko už jus. Nepasitikėkite tik pažadu – būtinai paprašykite kopijos prieš kelionę. Būna bėdų.

Ar EUR.1 dar reikalingas gabenant į Angliją, ar jau nieko tas nevaidina?

EUR.1 – tas popierius, kuris liudija prekės kilmę. Po Brexit Anglija formaliai yra ne ES, bet prekybai taikomi tam tikri susitarimai. Jei vežate asmeninius daiktus arba jau apmokėtas prekes, EUR.1 dažniausiai nebereikalingas. Bet jei vežate komercinį krovinį iš trečiosios šalies – gali prireikti. Aš čia šimtu procentu nepatvirtinsiu, nes taisyklės keičiasi kas pusmetį (o gal ir dažniau, negaliu pagauti visų atnaujinimų). Tikrinkite su savo vežėju arba muitinės agentu. Verčiau nepasakoti nei suklaidinti. Kai nežinai, geriau patylėti.

Jei vežu asmeninius daiktus – ar muitinė tai traktuoja kaip krovinį? Bijau, kad priskirs mokesčius.

Asmeniniai daiktai turėtų keliauti be papildomų mokesčių, jei jie naudoti, priklauso jums ir neatrodo kaip prekyba. Bet jei dėžėse viskas nauja su etiketėmis, muitininkas gali pakelti antakius. Padarykite packing list, parašykite "used personal belongings", nurodykite apytikslę vertę. Kai pats vežiau senelės indus į Notingamą, muitininkai net nepravertė dėžių. O štai naujus dviračius – jau klausinėjo. Furgonai į Angliją gabena šimtus asmeninių krovinių kas savaitę, sistema veikia. Svarbu – nebandyti įkišti dovanų parduotuvėms. Muitininkai uoslę turi.

Ar vairuotojui reikia kažkokios specialios licencijos vežti krovinius furgonu į Angliją?

Taip, reikia tarptautinio krovinių pervežimo licencijos, ir ne tik Lietuvos kelių direkcijoje, bet ir įrašo į vežėjų sąrašus. Be to, vairuotojas turi turėti kvalifikacijos pažymėjimą – 95 kodą ant CE kategorijos. Kai kurie individualūs vežėjai dirba be to, ir čia rizika jums. Aš neaiškinsiu, kaip jie išsisuka, bet būna bėdų pasienyje. Tikrinantys pasienio pareigūnai gali sustabdyti, furgonas grįžta atgal arba stovi kol išsiaiškina. Rinkitės vežėją, kuris parodo licenciją be problemų. Jei nukreipia žvilgsnį į šoną – bėkite kuo toliau.

Kas atsakingas, jei furgono salone suplyšia mano čiužinys nuo tvirtinimo diržo?

Čia kaltas arba pakavimas, arba tvirtinimas. Jei vairuotojas virš diržo uždėjo metalinį užsegimą tiesiai ant čiužinio be apsaugos – jo kaltė. Bet jei čiužinys buvo jau suplyšęs ir jūs to nepasakėte – tada jūsų. CMR konvencija dengia transportavimo metu atsiradusius pažeidimus, bet ne ankstesnius. Aš visada sakau: fotografuokite daiktus prieš pakrovimą. Net jei furgonas naujas, švarus, modernus – įrodymas visada padeda. Buvo atvejis, kai klientas pamatė įbrėžimą ant spintos ir piktinosi, o pasirodo, tas įbrėžimas buvo jau Kaune. Nuotraukos gelbsti nervus ir pinigines.

Kainos, užsakymas ir kaip nepasiklysti

Kiek realiai kainuoja furgonas iš Kauno į Birmingemą? Sakyk garsiai, be marketologų.

Nu, iš Kauno į Birmingemą, jeigu pilnas furgonas arba dalinis krovinys didesnis – maždaug nuo šešių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų eurų. Klausimas: kas nulemia kainą? Krovinio dydis, svoris, ar reikia pasikrauti kelyje, ir ar furgonas grįš tuščias. Štai čia ir yra gudrybė – vieni vežėjai žemai meta kainą, bet tada rodo į paslėptus mokesčius paskui. Aš matęs ir po penkis šimtus, bet tada tai buvo part load su laukiamu laiku savaitė. Skubumas kaina padidina trigubai. O jeigu norite pirmadienį pakrauti ir trečiadienį jau turėti pas save – tikinkės išleisti daugiau.

Ar pigiau siųsti dabar, ar palaukti, kai kuro kainos kiek nusileis?

Kuro kainos – mano galvos skausmas. Jos kyla greičiau nei krinta. Pagalvokite: jei jūsų krovinys nespėjęs keliauti, jis guli sandėlyje arba blokuoja kambarį. Kartais laukimas kainuoja brangiau nei tie papildomi trisdešimt eurų dėl dyzelio. Be to, furgonai į Angliją važiuoja reguliariai, o kuro savaitinė svirtis ne taip jau smarkiai keičia galutinę kainą. Jei esate lankstus dėl datos – galima sudėti į bendrą reisą ir sutaupyti solidžią sumą. Bet jei nuolat lauksite "geresnių laikų" – galite taip ir sulaukti pensijos. Šiaip ne, neverta delsti be reikalo.

Kodėl vieni pervežimai furgonu į Angliją kainuoja dvigubai pigiau nei kiti? Kame triukas?

O čia jau atsargiai. Pigi kaina reiškia, kad furgonas važiuos neprižiūrėtas, vairuotojas pervargęs, o draudimo gali ir nebūti. Arba – mikroautobusas be licencijų. Aš turėjau klientą, kuris susigundė "super pasiūlymu" internete. Rezultatas – krovinys savaitę gulėjo Vilniuje, kol rado kitą mašiną, nes pirmasis vežėjas dingo su avansu. Bijau, kad taip nutinka.