Mikroautobusų transporto paslaugos į Jungtinę Karalystę kasdien

Įsivaizduokite: rytas, Vilnius, mikroautobusas pilnas dėžių, eismas dar tik prasideda, ir mes judam link Kalvarijų. Mikroautobusų transporto paslaugos į Jungtinę Karalystę kasdien yra mūsų duona kasdienė. Dirbu šitam reikale jau dvidešimt ketverius metus, mačiau pasikeičiančias kainas, kelius, net vairuotojų charakterius. Kai kam tai atrodo paprasta – susikrauni daiktus ir važiuoji. Realybė kiek kitokia. Klientai klausia to paties šimtą kartų, bet kiekvienas atvejis – unikalus. Štai atsakymai į dažniausius klausimus, kuriuos tenka girdėti prie kavos arba telefonu, kai žmogus nerimauja, kad daiktai neatvažiuos. Arba atvažiuos sudaužyti.

Kasdieniai reisai – mitai ir tikrovė

Ar tikrai važiuojat kasdien? Net ir sekmadienį?

Taip, kasdien reiškia kasdien. Trečiadienį, penktadienį, sekmadienį – nesvarbu. Žinoma, jei Kalėdos arba Naujieji, gali būt kad vienas kitas reisas stringa, bet šiaip mikroautobusų transporto paslaugos į Jungtinę Karalystę kasdien vyksta be pertraukos. Yra dienų, kai turim po du ar tris mikrus keliuose. Žmones kraustosi nuolatos. Kodėl? Nes gyvenimas nesustoja. Kas nors gauna darbą Londone, kas nors grįžta po skyrybų, kas nors tiesiog pavargęs nuo lietuviškos žiemos. Jūsų tai neturėtų stebinti – taip jau yra du dešimtmečius.

Kiek iš anksto reikia užsakyti mikroautobusą į Angliją?

Idealu – savaitė. Realiai? Kartais pagriebiam klientą ir rytojui. Būna, kad paskambina vakare, o mes jau kitą dieną prie durų. Bet čia sėkmės reikalas, ne taisyklė. Jei planuojat kraustytis į Birmingham ar Manchester, geriau bent tris–keturias dienas padaryt užsakymą. Yra mėnesių, kai visi nori vienu metu – rugpjūtis, rugsėjo pradžia. Tada užsakymų eilės tokios, kad ir po mėnesio vietos gali nebūti. Tai jei galvojat – neilginkit.

Ar galite pasiimti daiktus iš Kauno ir dar iš Panevėžio tą pačią dieną?

Hmm, priklauso nuo kiekio. Jei iš Kauno reikia paimti šaldytuvą su dviem kėdėm, o iš Panevėžio – keturių dėžių, taip, telpa ir laiko yra. Bet jei abu butai dideli, mikroautobusas pilnas po pirmo miesto, antram belieka atsiprašyt. Teko situacijų, kai klientas žadėjo „tik kelios dėžės“, o išeidavo penki kilimai, komoda ir sofos dalis. Tada tenka rinktis – ar antrą vizitą, ar kitą dieną. Viską sutart reikia iš anksto (bent jau pabandyti), telefonu. Nes lauke stovint šalta, o dėl neaiškių aprašymų nervinasi visi.

Kainos – kodėl visur skirtingai

Kiek kainuoja perkraustymas į Londoną, jei turiu dviejų kambarių buto daiktus?

Dviejų kambarių butas Vilniuje ir toks pats Londone skiriasi kaip diena ir naktis. Vieni turi tik lovą, kiti – tris sofų komplektus bei knygų lentynas. Aš vidutiniškai skaičiuoju apie 650–1100 eurų, bet čia labai grubiai. Būna pigiau, jei baldai, o dėžių mažai. Būna brangiau, jei reikia surinkinėt. Geriausia – atsiųst sąrašą ar nuotraukas. Telefonu visi sako „nieko ten daug“, o realybė kitokia. Kolegų esu girdėjęs, kad sako kainą nepamačius – tai kaip šaudyt tamsoj.

Ar galiu sumokėti grynais prieš išvažiuojant, ar tik pavedimu?

Grynais? Taip, bet tik jei aš pats prieimi. Kitaip – pavedimas. Mes ne koks nors turgus prie Gariūnų, kad tašytumeiš rankų į rankas be popieriaus. Nors… prisipažinsiu, buvo atvejis, kai vairuotojas priėmė grynuosius kelyje, o sąskaita pasimetė. Skambučiai, chaosas. Dabar geriau – pusę avanso pavedimu, antrą pusę grynais atvykus. Tai ir jums saugiau, ir mums. Nemėgstu gaišti laiką dėl buhalterijos. Jei jau mokat – mokėkit tvarkingai, kad visi ramūs miegotų.

Kodėl vieni prašo 800, o kiti 350 eurų už tą patį maršrutą?

Velnias. Tai arba skirtingi paslaugų lygiai, arba afera. 350 eurų už pilną mikroautobusą į Londoną? Aš to neliečiu. Arba mikrobusas dešimt metų nesattechrintas, arba vairuotojas neapdraustas, arba jie pasiima pinigus prieš išvažiuodami ir dingsta kaip į vandenį. Buvo toks atvejis Kaune – klientas sumokėjo 200 avanso, o numeris išnyko. Teisinga kaina paprastai svyruoja tam tikrose ribose. Jei kas nors siūlo per pigiai, klauskite, ar turi licenciją, draudimą. Nebūkit avinėliai, nes pakeliui kainos už degalus nekrenta niekam.

Koks yra didžiausias velnias, į kurį klientas gali įkliūti renkantis pigiausią pasiūlymą?

Atsakinėjau apie kainas, bet šitam skirsiu daugiau. Didžiausias velnias – paslėpti mokesčiai ir pažadai, kurių niekas netesisi. „Taip, taip, mes viską supakuosim“ – atvažiuoja vienas vairuotojas be plėvelės. „Taip, taip, įnešim iki buto“ – palieka prie laiptinės, nes skuba į kitą reisą. Dar blogiau – kai jie pakrauna svetimų klientų krovinį šalia jūsų sofos, nepasakę. Jūsų daiktai keliauja per Prancūziją su kažkieno dviračiais ir katinų narvais. Skaitinėkit sutartis. Rimtai. Jei nėra sutarties – nėra ir atsakomybės.

Pakuotė, daiktai ir draudimas

Ar man pačiam reikia supakuoti daiktus, ar jūs tai darot?

Mūsų darbuotojai supakuoja, bet brangiau. Jei norit sutaupyt – pakuokit patys. Bet prašau, ne bananais dėžėm. Tos sulūžta neišvažiavus kiemo. Buvęs atvejis: klientas surišo knygas su virvėm, dėžės plyšo, o knygos išsibarstė po mikroautobusą per Vokietiją. Vairuotojas piktas, visi pikti. Naudokit tikras perkraustymo dėžes, burbulinę plėvelę, popierių tarp indų. Mes padedam, bet jei jūsų pakuotė – jūsų atsakomybė. Ne dėl to kad nenorim, bet negalim stebuklų daryt.

Kas jei mano televizorius dūžta kelionės metu?

Aha, televizoriai. Jie dūžta. Ypač be tinkamos pakuotės. Mes turime draudimą, bet jis nepadengia visko. Jei be dėžės, be putplasčio – bus sunku įrodyt mūsų kaltę. Buvo nutikę, kai eko vamzdžiai (tie, kuriuos pripūtėm) nusileido ir ekranas sutrūkęs. Kompensavom dalinai, nes pakuotė buvo silpna. Patarimas – originali dėžė arba medinis karkasas. Taip, brangiau. Bet 65 colių Samsongas vertas saugumo. Pagalvokit kas bus, kai stabdos kelyje.

Ar tikrai negalima vežt maisto produktų? O jei mama įdėjo saują koldūnų?

Mama ir koldūnai… Suprantu, aš irgi turiu mamą. Deja, muitinai maistas yra problema. Nuo Brexit viskas pasikeitė. Šviežia mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – stop. Džiovinti produktai, konservai kartais praslysta, bet aš nepatariu rizikuot. Teko, kad pasieniečiai atidarė dėžę ir rado kumpį. Buvo didelė bėda. Kas nutinka? Daiktai konfiskuojami, o kartais ir bauda gręsia. Ne dėl to važiuojat per kelias valandas, kad kažkoks pareigūnas jūsų mamos varenykius išmestų. Geriau jau išsiverst be dešrų.

Ar galima vežti augintinį kartu su baldais?

Katės ir šunys. Taip, vežam, bet ne ant sofos su jumis. Reikia narvo, veterinarinio paso, mikroschemos. Ir svarbiausia – UK reikalavimai griežti. Kartais reikia dar pažymos, bet čia jau ne mūsų sritis. Aš tik žinau, kad paleista katė po mikroautobusą kelionės metu yra katastrofa. Buvo atvejis. Naminis liūtas pabėgo už nugarų. Dvi dienas gaudėm per Prancūziją. Neverkit man ašarų istorijų – tiesiog pasiimkit narvus, dokumentus, o gyvūną laikykite uždarytą.

Kelyje ir prie sienos

Ar vairuotojai šneka lietuviškai, ar teks su gestais aiškintis?

Ar šneka? Žinoma, dažniausiai tai lietuviai vežėjai. Bet mes kartais samdom ir ukrainiečius, ir lenkus. Šiaip – lietuviškai, rusiškai, dažnai angliškai. Nebijokit. Blogiau, kai klientas pats nežino, ką nori pasakyt. Buvo paskambinęs vyras, bandė angliškai paaiškint vairuotojui, kad reikia „second flor“. Tas suprato „second floor“ ir nuvežė į visai kitą adresą. Kalba svarbi, bet aiškumas svarbiau. Jei norit – rašykit SMS. Atsiųskit koordinates. Google Maps nemeluoja, o žmonės kartais taip.

Kiek trunka kelionė Vilnius–Londonas su pilnu krovininiu mikroautobusu?

Vilnius–Londonas. Pagal žemėlapį – 26 valandos. Pagal gyvenimą – 30–36. Privažiuoji, pakrauoji, pasienis Prancūzijoje, keltas arba tunelis, paskui vėl vairavimas UK iki tavo laiptinės. Vairuotojai turi poilsio laiką, kartais kamščiai Belgijoje kaip velnias. Kartais keltas vėluoja dėl audros. Aš sakau klientams: skaičiuokit dvi paras, ir jei atvažiuosiu greičiau – džiaugsitės. Nenorit, kad vairuotojas nualptų prie vairo dėl jūsų spartos reikalavimų. Saugumas pirmiau. Taip kad neskubinkit gamtos.

Ar galima važiuoti kartu su daiktais, norėčiau pats prižiūrėt?

Norit prižiūrėt? Suprantu. Kartais galima – jei yra vieta. Bet atvirai – mikroautobusai skirti kroviniams, o ne komfortui. Sėdynė kieta, oro kondicionierius silpnas, o rankų nuleidimas po poros valandų neįmanomas tarp dėžių. Teko klientas važiavo iki Mančesterio, po Lenkijos pradėjo rekti, kad nugarą skauda. Na, aš perspėjau. Dar vienas dalykas – draudimas keleiviams gali būt kitoks. Pasitikrinkit prieš lipdami. Kitaip kelionės pabaigoj pavargę ir supykę liksit.

Ar jūsų mikroautobusai eina per Prancūziją, ar keltu tiesiai?

Per keltą Duvro–Kalais. Ne per tunelį su mikroautobusais krovininiais. Pagal taisykles, taip yra geriau. Keltas trunka apie pusantros–dvi valandas. Pasiruoškit kafiją, nes laukimo laikas uoste kartais užsitęsia. Pernai buvo baisus kamštis prie Kalais uosto – šešios valandos vietoj dviejų. Žmonės pamišę. Aš pats stovėjau ir galvojau, kodėl neįsidarbiojau programuotoju. Besikraustančių srautai ten nenormalūs. Bet tai kaina, kurią mokam už salos gyvenimą. Jūsų daiktai plaukia per Lamanšą, o jūs – kartu su jais, jei važiuojat.

Atvykus į UK – krovimas, laiptai, paskutiniai metrai

Ar privažiuojate prie pat namo Londone, ar reikės patiems tempti daiktus nuo stovėjimo aikštelės?

Londonas... Siauros gatvelės, raudonos dvigubos linijos, vietinės tarybos draudimai. Jei gyvenat centre, ten yra zona, kurioje sustot pusvalandžiui – 130 svarų bauda. Vairuotojai žino vietas, bet ne visada galima privažiuot prie pat durų. Kartais reikia tempti dėžes iš gatvės 50 metrų. Aš visada klausiu: ar yra vieta sustot? Jei ne – informuokit iš anksto. Mes galim atsiųst mažesnį vaną arba sutartis su vietiniu parkingu. Buvęs atvejis, kai sulaukėm baudos jau kitą dieną – klientas labai gražiai atsiprašė, bet pinigų nesumokėjo.

Ką daryti, jei gyvenu penktame aukšte be lifto?

Penktas aukštas be lifto. Nu pitchingas kaip sovietmečio sporto salėje. Mes nešam, bet už tai mokama atskirai. Ne dėl to, kad norim daugiau uždirbt – tiesiog tai užima valandą ir du vyrus. Buvo toks butas netoli Notting Hill. Keturiasdešimt dėžių. Vienas vairuotojas pavargo taip, kad kitą dieną neatėjo į darbą. Jeigu gyvenat aukštai – pasakykit. Mes įskaičiuojam. Jei nesakot – atvažiuoja vienas žmogus, pamato laiptus ir pakraipo galvą. Tada visi pyksta. Nereikia to.

Ar pagalbos reikia pristatant į Notingamo centrą, ar vairuotojas pats nuneš?

Notingamas... geras miestas. Taip, vairuotojas padės, jei tai numatyta sutartyje. Standartas – iki durų arba laiptinės. Jei reikia į butą – paslauga „iki kambario“. Kainuoja papildomai, bet nežmoniškai. Du vyrai, liftas, pusvalandis darbo. Jei liftas neveikia – oi. Buvo klientas, sakė „sutvarkysiu pats, palikit koridoriuje“. Kitą dieną rašo, kad dežės blokuoja gaisrinę evakuaciją ir kaimynai grasina. Geriau mes įnešam, padedam kur reikia, ir ramu. Nepasitikkit savo jėgom po ilgos kelionės.

Kai kas nepasiseka – vėlavimai ir blogi vėjai

Ką daryti, jei vairuotojas pavėluoja dviem dienom – skambinti policijai?

Pavėluoja dvi dienas? Pirma – skambinkite mums, o ne policijai. Policija neieškos jūsų sofos. Antra – greičiausiai įvyko techninis gedimas arba muitinėje kažkas užstrigo. Teko, kad vilkiko stabdžiai sugedo Vokietijoje. Teko, kad krovinys patikrintas pasienyje dėl svetimų daiktų. Mes žinom kur mūsų mikroautobusai per GPS, bet jūs to nedarykit. Skambinkit, mes paaiškinsim. Jei vairuotojas nekelia, rašykit SMS. Jei dingęs be žinios – tada jau galit nerimaut. Bet po 20 metų galiu pasakyt: dažniausiai vėlavimas – ne dingimas.

Ar buvot turėję, kad klientas atsisako mokėti pasiekęs tikslą?

Aha. Buvo. Ne vieną kartą. Atvažiavom į Peterboro, iškrovem, o tas sako – čia ne ta spinta, aš nepriimu. Nors ta pati, tik jis pamatė įbrėžimą, kurio nepastebėjo pakrovimo metu. Arba sako, kad kaina per didelė, nors sutart pasirašė. Sunku. Mes bandom tartis, rodyt nuotraukas prieš pakrovimą. Kartais tenka išvežti daiktus atgal arba palikt ant laiptinės – kaip tarėmės. Blogiausia, kai žmonės tyčia ieško preteksto. Tada lieka tik teismai. Mes stengiamės to neprisiprašyt, bet akis už akį neveikia versle.

Ar reikia kokių nors popierių muitinei, jei važiuoju iš Lietuvos į UK?

Šitas klausimas... po Brexit viskas apsiverstų aukštyn kojom. Jei vežat asmeninius daiktus, reikia deklaruot. Yra toks dalykas Transfer of Residence. Aš ne muitininkas, ir atvirai sakant po 2021-ųjų taisyklių tiek daug pasikeitė, kad šimtu procentų nekabinu visų niuansų. Geriausiai – pasitikrinkit UK vyriausybės svetainėj. Mes duodam sąrašą ko reikia, bet galutinę atsakomybę turit prisiimti jūs. Kartais prašo sąskaitų apie daiktų kilmę. Kartais neprašo nieko. Tai loterija. Aš vežioju daiktus, o ne sprendžiu diplomingų klausimų.

Sudėtingesni atvejai – kai gyvenimas nepagalvoja

Ką daryti, jei dar neturiu buto Londone, o daiktus reikia išvežti iš Lietuvos jau dabar?

Daiktų saugojimas. Jei neturit kur dėt – mes galim pasiūlyt sandėlį Kaune arba Londone, bet tai kainuoja. Paprastai savaitės ar mėnesio mokestis. Buvęs atvejis: jaunuoliai išvyko į Londoną, butas nukrito dviem savaitėm, o daiktai jau pakeliui. Tilpo pas mus, sumokėjo už dvidešimt dienų, ramiai susirado būstą. Bet tai – planas B. Geriau sutarkit su draugais arba pasidomėkit trumpalaikiu saugojimu. Nes jei vairuotojas Londoną pasiekia, o jūs neturit adreso, jis stovės prie tranzito aikštelės ir galvos apie ką nors kita.

Koks maksimalus svoris, kurį įsileisite į mikroautobusą?

Maksimalus svoris... mūsų mikroautobusai gali tempti iki dviejų su puse tonos (na, gal daugiau, bet rašo techninė taip). Realiai – jei subėga metaliniai baldai, čiužiniai, knygos, svoris išauga greitai. Vieną kartą klientas turėjo namų biblioteką. Svoris peržengė ribas, teko palikt kelias dėžes antram reisui. Patikėkit, svorį svarbu planuot. Kuo daugiau – tuo daugiau kuro, lėčiau važiuoja, didžiau nuovargis. Nevežkit plytų, nebent tai jūsų asmeninės plytos, suprantat.

Ar pirmadienis pats prasčiausias laikas kraustytis į Birmingham?

Pirmadienis? Jei tvarkot dokumentus banke – taip. O jei kraustotės, tai whatever. Nors šiaip pirmadieniai ir penktadieniai būna baisiausi dėl kamščių. Yra toks reiškinys – savaitgalio perkrovimas keliuose. Visi grįžta, visi išvažiuoja. Birmingamas dar ir dėl vietinių kelių… hmm, ten rekonstrukcija vyksta nuolat. Aš asmeniškai mėgstu antradienius arba ketvirtadienius. Bet klientai dažnai renkasi savaitgalį kraustytis. Tai galit ir šeštadienį, jei norit. Tik ne sekmadienio vakarą, kai visi grįžta iš pajūrio Anglijoj. Tada net ir mikroautobusas nepadės.

Mikroautobusų transporto paslaugos į Jungtinę Karalystę kasdien – tai ne stebuklas, o kasdienis sunkus darbas. Jei ieškosit tiesaus atsakymo, skambinkit. Aš mieliau penkiom minutėm paaiškinsiu telefonu, nei spėliosiu jūsų situaciją per žinutes. Dvidešimt ketveri metai ant kelių išmokė: sąžiningumas svarbiau nei pigumas, o daiktai atveš tada, kai visi – ir klientas, ir vežėjas – elgiasi kaip su žmonėmis. Sėkmės kraustantis. Arba rašykit – tik ne vidurnaktį, nes tada aš jau miegu.