Mikroautobusų transportas į Angliją privatiems – patogiai kasdien

Du dešimtmečius vežioju daiktus ir žmones po Europą, ypač tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Žinau, kas yra geras mikroautobusų transportas į Angliją privatiems patogiai kasdien, ir žinau, kai viskas klostosi blogiau. Kasdien sulaukiu skambučių iš žmonių, kurie pirmą kartą keliauje būtent tokiu būdu. Jie klausia to paties, tik kitais žodžiais ir su savo situacija. Štai kodėl surašiau atsakymus taip, lyg sėdėtume virtuvėje prie kavos. Nes internete pilna gražių frazių, o aš parodysiu, kas slepiasi už jų. Jei dabar svarstote vykti į Londoną, Manchesterį ar Birmingemą mikroautobusu, pradėkite nuo šių klausimų.

Prieš sėdant mašinon

Kiek realiai kainuoja vieta mikroautobuse į Londoną ir ar dar galima mokėti grynaisiais?

Kaina laksto kaip kuras degalinėje. Šiuo metu už vietą iš Vilniaus ar Kauno į Londoną paprastai sumokėsi nuo šimto penkiasdešimties iki dviejų šimtų eurų, priklauso nuo dienos ar sezono. Grynaisiais kai kurie vežėjai dar pasiima, bet atsargiai. Prieš metus turėjau klientą, sumokėjo tik atvykus, o vairuotojas pametė tą voką pakeliui. Ilgai aiškinosi, ar neapseit be problemų. Geriau pavedimas arba kortelė – ramiau miegi iki kelionės.

Ar tikrai važiuojate kasdien, ar tik kai susirenka žmonių, nes skambučiuose kažkas minėjo „pilnas keleivių skaičius“?

Mikroautobusų transportas į Angliją privatiems patogiai kasdien reiškia, kad maršrutas planuojamas reguliariai, bet ne visada iš paskutinės minutės. Kai kuriomis dienomis išvažiuoja ir pustuščiai, nes žmonės užsisakę iš anksto. Tačiau „kasdien“ dar nereiškia, jog gali paskambinti vakare ir rytą jau sėdėti. Kartais tenka palaukti dieną, kol grupė susidėlioja. Jei tau labai skubu, paklausk, ar yra laisvos vietos rytojui – kartais pasitaiko atšaukimų, ir vietą apima greitai.

Kiek realiai trunka kelionė mikroautobusu iš Kauno iki Londono, jei niekas nesiseka idealiai?

Jeigu pasiseka – dvylika valandų. Jeigu pasienyje spūstis, vairuotojas užklysta per Belgiją arba keltas vėluoja – gali tapti ir penkiolika. Aš visada sakau: planuok dieną su para. Net jei firma žada „per 10 valandų“, tai idealus scenarijus be lietaus ir be eilių. Vieną kartą mes buvome įšliuožę Prancūzijos pusėj keturias valandas dėl paso formalumų. Labai nuobodu ir pavargę buvome visi.

Ar būtina registruotis prieš savaitę, ar galiu rytoj tiesiog atsisėsti, jei turite vietą?

Yra paslaugų, kurios sako „atvažiuok rytoj“, bet jei rimtas mikroautobusų transportas į Angliją privatiems vyksta kasdien, geriausia registruotis bent prieš kelias dienas. Ypač savaitgaliais vietos dingsta greičiau nei gali pagalvoti. Aš nežinau ar po visų Brexit pasikeitimų procedūros liko tokios pat kaip anksčiau, bet laisvų vietų tikrai pastebimai mažiau. Paskambink šiandien, nes rytoj gali tekti stovėti stotyje su lagaminu, telefonu rankoje ir nusivylimu.

Daiktai, kuriuos bando sutalpinti

Kiek lagaminų galiu pasiimti, jei moku tik už vieną sėdimą vietą?

Paprastai du standartiniai lagaminai ir rankinis krepšys įeina į kainą. Bet esu matęs, kaip žmonės atsiveža keturis. Tada vairuotojas sprendžia: ar papildomas mokestis, ar sodinti ant keleivių kelių. (juokauju, ant kelių nieko nesodina, bet būna įtampos). Jei turi daugiau – pranešk registruodamasis. Kartais bagažo skyrius mažas, o kartais didelis. Vienas vairuotojas iš Panevėžio pamatė, kad svorio per daug, ir pareiškė, jog reikia užmesti benzino. Nesąmonė, bet nutiko.

Ar galiu vežtis savo dviratį arba tą didelę golfo kelių rinkinį – juk privatiems reikia patogumo?

Golfas, jei sukištas į minkštą dėklą, dažniausiai praleidžiamas be pykčio. Dviratis – jau rimčiau. Kadangi mikroautobusų transportas į Angliją privatiems orientuotas į keleivius ir jų daiktus, o ne į sporto inventorius, reikia tartis iš anksto. Retai kurie turi specialius laikiklius ant mašinos galo. Geriau išrink ratus, susuk į minkštą pakavimą ir sumokėk už papildomą vietą. Buvo atvejis, kai jaunuolis bandė susigrūsti per didelį daiktą, vairuotojas atsisakė leistis į mašiną tol, kol neatšaukė užsakymo. Nepatogu visiems.

Kas bus, jei bagažo skyrius bus perpildytas – mano daiktai liks stotyje?

Realiai taip buvo per pastaruosius penkerius metus. Nepatogi tiesa – kai kurios firmos taupo ant mikroautobusų dydžio. Tada lagaminai netelpa. Ką daro? Kai kurie vežėjai persiunčia daiktus atskirai vėliau arba, tiesiogiai kalbant, dalis paliekama sandėlyje. Tu turi teisę žinoti tai dar prieš kelionę. Geri vežėjai perspės apie apribojimus, o blogi tyli iki paskutinės minutės. Todėl tikrink atsiliepimus ir klausk, kur dings tavo mantą, jei kas.

O jei vežu maisto produktus, senelės siųstą šaldytuvą – ar galiu?

Mėsos, pieno produktų ir didelių buitinės technikos daiktų vežimą riboja sanitariniai reikalavimai. Maistą savoms reikmėms – dešreles, duoną – dažniausiai praleidžia, bet šaldytuvas jau prekė. Jei visiškai naujas ir supakuotas, gal prasmuks be didelių bėdų, neaišku. Aš ne dėl muitinės, bet kartą vairuotojas vežė... na, gal ne šaldytuvą (veikiau skalbimo miltelius maiše), pasienyje stabdė papildomai. Gali pabandyti, bet gali būti ir kad paprašys iškrauti. Tada jau pats spręsk.

Kelyje – kas laukia

Ar mikroautobuse yra tualetas ar teks prašyti vairuotojo stabdyti degalinėje?

Septynviečiuose, kurie važinėja maršrutais į Londoną, tuoleto nėra. Didesniuose autobusiukuose kartais būna, bet veikia prastai. Realybė – sustojimai kas trys keturios valandos. Jei turi silpną šlapimo pūslę, sėsk arčiau priekio ir nepirk daug kavos. Buvo situacija, kai močiutė neprašiusi atidarė langą, nes labai skubėjo nepatogioje vietoje. Daugiau apie tai nepasakosiu. Tiesiog planuok natūralius poreikius pagal stoteles.

Ar vairuotojai keičiasi, ar vienas žmogus spaudžia pedalus iki pat Anglijos?

Kai kurios kompanijos stato du vairuotojus. Tada jie keičiasi prie varto Roterdame ar kitur. Bet jei vairuoja vienas – privaloma sustoti pailsėti kelias valandas, kitaip pažeidžiamos darbo ir poilsio taisyklės. Kartą klientas piktinosi, kad vairuotojas miegojo tris valandas. Aš atsakiau: nori, kad būtų gyvas ir pailsėjęs, ar kad skristume iš greitkelio? Kelionė nėra lenktynės. Saugumas svarbiau nei greitis.

Kur pavalgyti – aš piktas ant maisto greitkelyje, ar galiu rinktis?

Šitoj vietoj privataus transporto privalumas – gali tartis. Jeigu turi rimtų alergijų, pranešk prieš išvažiuodamas. Dažnai vairuotojas sutiks sustoti normalioje kavinėje, o ne prie sumuštinių automato. Bet kai vyksta kasdien mikroautobusų transportas į Angliją privatiems, maršrutas dažnai nusistovėjęs – pirma stotelė po Prancūzijos sienos, antra kažkur prie kelio į Doverį (nors gal Briuselio link, hmm, čia nebesu tikras). Prašymą dėl maisto verta paminėti registruodamasis, o ne vidury autostrados.

Kas jei pasienyje ar keltuose susidarys eilės – vairuotojas spėja į kitą reisą?

Eilės yra košmaras, ypač vasarą ar po švenčių. Vairuotojas ne visada spėja. Buvę taip: praleidome keltą iš Kalė, laukėme šešias valandas. Keleiviai piktinosi, vienas pareiškė, kad daugiau nebevažiuos. Suprantu pyktį. Bet čia ne vairuotojo kaltė. Kai kurie vežėjai turi rezervinius bilietus, kiti – perkami paskutinę minutę. Pasitikrink, ar keltai įskaičiuoti į nurodytą kainą. Tai sutaupys daug nervų ryte.

Pinigai, sutartys ir tamsioji pusė

Kodėl vieni prašo visą sumą iš anksto, o kiti – tik pusės ar trečdalio?

Aš linkęs pasitikėti tais, kurie prašo avanso – trečdalį ar pusę. Tai rodo, kad jie irgi apsidraudžia, bet nesiima visko pasiimti už nieką. Pilnas išankstinis mokėjimas... na, esu girdėjęs visokių istorijų. Yra kompanijų, surenka pinigus ir neatvažiuoja. Tikros istorijos. Geriau jei yra įmonės sąskaita, o ne pavedimas į privačią kortelę. Jei tik į telefoną prašo pervesti – galvok du kartus. Rimtas mikroautobusų transportas į Angliją privatiems turi bent jau sąskaitą.

Ar kaina mažesnė, kai vežu tik kuprinę, o ne sunkius lagaminus?

Iš pirmo žvilgsnio galėtų skirtis, bet dažniausiai kaina už vietą fiksuota, nepriklauso nuo daiktų, jei telpi į normą. Jeigu su penkiais lagaminais – jau kita istorija. Bet vienintelė kuprinė? Neturėtum mokėti mažiau, nes degalus vairuotojas degina lygiai taip pat. Buvo viena firma užmiestyje... oi, Vilniuje (pataisau, nes sumaišiau vietas), kuri bandė pasiūlyti „kuprininį“ tarifą. Neišėjo. Galų gale sėdima vieta kainuoja, o ne jos svoris. Vis tiek pasiklausk.

Vairuotojas pats atsinešė vandens – ar man duoti arbatpinigių?

Arbatpinigiai nėra privalomi, bet malonūs. Dauguma tarptautinių maršrutų vairuotojų tikisi dešimt ar penkiolika eurų, ypač jei padeda kelti lagaminus. Bet jei nuvežė saugiai ir dar patarė kur Londone pigiau pavalgyti – kodėl gi ne. Aš asmeniškai duodu, kai jaučiuosi patogiai. Buvo keleivių, kurie nupirkdavo kavos puodelį vairuotojui be jokios progos. Super poelgis. Ne dėl pinigų čia esmė, o dėl pagarbos. Šioj srityj tai svarbiau nei bet koks protokolas.

Ar pasitaiko paslėptų mokesčių – pavyzdžiui, už „kuro prieaugį“ ar „oro uosto mokestį“?

Oh taip, egzistuoja. Kuras, tiltai, keltas – viskas turėtų būti įskaičiuota į nurodytą kainą. Bet kai kurios puslapio įmonės priduria „mokėjimą už ekologiškas zonas“ ar „kuro adaptaciją“. Daugiausia problemų kyla iš skelbimų portalų, kai surandi „pigiausią“ variantą. Vienas klientas sumokėjo gražų šimtaką internetu, o vairuotojas pareikalavo dar keturiasdešimt prie vartų. Geras skaudulys. Renkis vežėją ne pagal kainą, o pagal tai, ką apie jį sako buvę keleiviai.

Šeimos, gyvūnai ir kiti nepatogumai

Ar mikroautobusu galiu gabenti katę ar šunį – ar jie turi keliauti atskirai?

Gali, jei turi dokumentus – skiepus, čipą, sveikatos knygelę. Anglija griežta. Mikroautobuse augintinis sėdi vežime arba ant kelių narve, jei mažas. Dideliems gali tekti mokėti už papildomą vietą. Kartą vežėme labradorą, jis užėmė tiek vietos, kad du keleiviai tilpo tik gale ant sulankstomų sėdynių. Buvo ankšta, bet visi juokėsi. Žmonės kartais mieliau dalinasi erdve su šunimi nei su nepažįstamu knarkiančiu keleiviu. Nelabai gražu tai pasakyti, bet faktas.

Ką daryti, jei vaikas pradeda vemti vidury kelionės – ar priskaičiuos valymo mokestį?

Taip, gali priskaičiuoti. Mažų mikroautobusų valymas brangus, nes dažnai reikia paruošti mašiną kitai grupei tuoj pat. Ne visada, priklauso nuo sutarties, bet geriau pasiimk vaistų prieš kelionę. Natūralus patarimas: nepirk vaikui ledų prie kelto. Pamenu porą, atvykusią be jokių atsargų. Vaikas neatlaikė. Vairuotojas vežė piktai iki artimiausios stotelės, balsas drebėjo. Nespalvota, bet realu. Atsargiai su pilvais mažuosiuose.

Ar galiu keliauti nėščia būdama devintą mėnesį – priims vairuotojas?

Dauguma priima, bet apie terminą pasakyk registruodamasi. Kelionė ilga, vietos ankštos, kojoms reikia mankštos. Jei terminas didelis, būtinai pasitark su gydytoju. Aš matęs tik vieną labai nėščią moterį – atsisėdo prie lango ir kas dvi valandas darė užduotis ant vejos degalinėje. Vairuotojas kantriai laukė. Bet jei gimtų kelyje – ne mūsų specializacija. Rimtai, nors skamba juokingai. Pagalvok, ar verta rizikuoti paskutiniais mėnesiais. Geriau atidėti arba skristi.

Kai nesiseka technika arba žmonės supyksta

Ar mikroautobusas gali sugesti – ir tada ką, lauksime pagalbos Olandijoje?

Gali. Technika yra technika. Tada vairuotojas kviečia pagalbą. Jei gedimas rimtas – persėdimas į rezervinį transportą arba laukimas. Anksčiau, kai sugesdavo mūsų mašinos, stengdavausi atsiųsti kitą mikroautobusą iš artimiausio taško. Bet smulkesnės įmonės to negali. Buvo atvejis, kai keleiviai praleido naktį ant suolelių netoli Lutono, nes gedimas įvyko vidury nakties. Bloga istorija, bet tiesa. Rimtos kompanijos turi planą B. Smulkios – tik ašaras.

Kas atsakingas, jei lagaminas dingo tarp Kauno ir Londono?

Painu. Ieškok pirmiausiai to, kas priėmė bagažą – dažniausiai vežėjas yra atsakingas. Bet jei dingo kelyje, gali būti, kad kaltė neaiški. Buvę, kad lagaminas nukrito apledėjusioj stovėjimo aikštelėj, radome tik po poros dienų sušalusį. Vietoj to, kad kaltintum, vertingi daiktai – laikykitės prie saves. Rimtas mikroautobusų transportas į Angliją privatiems turi draudimą, bet jis nekompensuos jūsų emocijų. Ir dažniausiai draudimai turi lubas. Pasidomėk prieš lipdamas.

Ar pasitaiko, kad pervežimo įmonė surenka pinigus ir paskui palieka žmones pakelėje?

Deja, taip. Juodoji rinka šioj srityj gyvuoja. Randi skelbimą internete – „pigiai į Londoną“. Atvažiuoja mašina, surenka pinigus, nuveža iki kažkur ir pareiškia – arba dar moki šimtą, arba išlipi. Arba visai apgauna. Mačiau ne vieną tokią istoriją. Todėl rinktis kasdien mikroautobusų transportą į Angliją privatiems reikia protingai. Google atsiliepimai, įmonės paieška registrų centre. Jei kaina gerokai mažesnė už rinkos vidurkį – sugalvok kodėl.

Kai pervežėjas sako „charteris“ – ar tai reiškia, kad važiuosiu vienas privačiai?

Ne dažniausiai. „Charteris“ arba „čarteris“ reiškia, kad mašina rezervuojama konkrečiam reisui, bet tu vis tiek gali dalintis ja su kitais. Kitaip nei reguliarus maršrutas. Jei nori vienas – tai jau pilnas užsakymas. Kasdieniam mikroautobusų transportui privatiems charting būna, kai surenkama grupė. Kartais net ir aš nebesuprantu terminų – dabar visi vartoja juos laisvai. Svarbu – paklausk, ar važiuosi su kitais, ir kokia reali kaina už visą mašiną.

Atvykus ir apie kelionę namo

Kai jau atvažiavote, vairuotojas nuveš iki buto Pikadilio rajone ar tik iki stotelės?

Jei sutartis numato durų duris ir nurodei adresą – turėtų nuvežti. Bet kasdieniame mikroautobusų transporte į Angliją privatiems dažnai būna stotelės – Wembley, Noting Hilas, strateginės zonos. Tada jau pats eini arba važiuoji metro. Buvo atvejis, kai klientas gyveno už šimto kilometrų į šiaurę, o vairuotojas atsisakė važiuoti toliau dėl žemos emisijos zonos mokesčio. Reikėjo tartis atskirai. Geriau apie tai kalbėtis prieš išvažiuojant, ne po trijų šimtų kilometrų.

Ar galiu iškart užsisakyti kelionę atgal iš Anglijos – ar verta?

Taip, verta, ypač jei turi datą. Mikroautobusų transportas į Angliją ir atgal veikia abiem kryptimis, tik grįžtančių vietų mažiau. Keleiviai dažnai pamiršta, kad atgal keliaujama kitą savaitę, kai visi nori. Buvę, kad žmonės liko Londono gatvėje, nes sakė „palaukite, aiškinsiu“, o tylėjo savaitę. Jei gali – rezervuok iš karto. Grįžimas yra toks pat svarbus kaip nuvykimas, tik dar labiau paslepiamas po „paskui pažiūrėsiu“.

Kelionės mikroautobusu į Angliją gali būti puikios, jei žinai, į ką kreiptis. Per dvidešimt metų mačiau visko – nuo juokingų iki piktaverniškų istorijų. Pasirink kasdienį mikroautobusų transportą į Angliją privatiems protingai, užduok klausimus iš anksto ir nepasitikėk vien gražia reklama internete. Saugiausia kelionė yra ta, kurios metu jautiesi kaip tarp pažįstamų, o ne kaip eilinis krovinys. Sėkmės kelyje ir geros kelionės.