Mikroautobusų transportas daliniams kroviniams į Angliją: pakalbėkim atvirai

Jau dvidešimt ketveri metai kaip sukuosi tarptautinių perkraustymų labirinte, ir galiu pasakyt – mikroautobusų transportas daliniams kroviniams į Angliją šiandien yra vienas praktiškiausių variantų, bet tik jei žinai, kaip čia viskas veikia. Daug kas galvoja, kad į Londoną ar Birmingamą važiuoja tik milžiniški fūrai, bet realybė kita. Jei turi penkiolika kubinių metrų daiktų, pustuščia sunkvežimis – tai pinigų deginimas tuščioj vietoj. Čia ir pasirodo mikroautobusas: sukomplektuojam kelių klientų siuntas, sutaupom degalų, laiko, nervų. Bet yra niuansų – apie gerus ir blogus – ir apie juos dabar normaliai papasakosiu, taip, kaip papasakojau šeštadienį vakarą savo kaimynui Eugenijui, kuris irgi ruošėsi važiuoti į Britaniją.

Iš pradžių apie tai, kaip viskas vyksta

Ar tikrai mikroautobusu galima vežti krovinį į Londoną, jei turiu tik keturias dėžes ir elektrinį dviratį?

Jo, tikrai galima. Keturios dėžės ir dviratis – čia net ne sudėtingas užsakymas, o mažytė dalis tos vietos, kurią turim mikroautobuse. Mes važiuojam į Londoną dukart per savaitę, dažniausiai su sukrautom kelių klientų siuntom. Tavo dėžės paprasčiausiai atsistos šalia kito žmogaus lagaminų, o dviratis – arba salone, jei tilps, arba speciose rėmuose gale. Dėl dviračio reikia pasakyti iš anksto, kad žinotumėm, ar reikia atsukti vairą ar pedalius nuimti. Svarbu tik, kad baterija būtų tinkamai paruošta vežimui – čia nepropoguoju kaip ekspertas, bet va taip darom. Kaina už tokią siuntą bus gerokai mažesnė nei už pilną mašiną.

Kuo skiriasi dalinis krovinys nuo pilno bei kaip supakuoti daiktus, kad tilptų į mikroautobusą?

Pilnas krovinys – tai kai visas mikroautobusas tavo. Dalinis – kai dalis vietos. Logiška, ne? Bet realybė tokia, kad mes vis tiek stengiamės nepakrauti daugiau trijų-keturių klientų, nes tada chaosas. Dėl pakavimo: naudok dvigubas dėžes, ne „Maximos" maišelius – regėjau žmonių, kurie buvo supakavę porcelianą į spurgų dėžes. Nejuokauju. Sultingai atrodė, bet neprigavo. Kartonas turi būti normalus, ant viršaus rašyk, kas viduje, ir „į viršų". Mikroautobuse daiktų neprikraunam kaip špirokiotų – fūroj dar turiu įtakos, čia vietos mažiau. Efektyvumas pirmoj vietoj.

Ar reikia man pakuoti baldus patiems, ar jūs tai padarote, nes aš visai nemoku?

Mes galim padaryt, bet už tai mokėsi papildomai, aišku. Daug kas galvoja, kad pakavimas įskaičiuotas į vežimą, bet tai atskira paslauga – reikia laiko, medžiagų, rankų. Aš asmeniškai mieliau matau, kai klientas bent jau smulkmenas susideda pats, o mes jau apmūšiame sofą ar stublą. Yra buvę, kad žmonės nepasako, jog turi stiklinę vitriną, o kai atvažiuojam – ji be jokios apsaugos. Tada stovi vairuotojas ir galvoj: o kaip čia dabar? Tai jei nemoki – ne gėda, pasakyk. Mes paruošiam, bet realistiškai – kuo daugiau pasiruoši pats, tuo mažiau saskaita.

Kaip veikia surinkimas iš kelių klientų ir ar mano daiktai maišysis su svetimais?

Taip, fiziškai jie bus vienoje mašinoje – kaip keleiviai autobuse skirtingose vietose sėdi. Kiekvieno daiktai paženklinti, dažniausiai sudėti į skirtingas zonas. Niekas nieko nekimš į vieną maišą. Buvo atvejis, kai viena ponia iš Alytaus paskambino pirmadienį, kad jos dėžėje atsirado kažkieno krosnelė. Pasirodo, ji pati buvo įpakavusi daiktus į tokias pačias juodas dėžes kaip kaimynas. Sutapo. Bet daiktų nesumaišom – aš tikrai ne už tai gaunu atlyginimą, kad klientas gautų svetimus kojinių.

Ar mikroautobusas gali atvažiuoti į mano kiemą prie namo Vilniuje, ar turiu viską vežti į terminalą?

Idealu, jei kieme gali apsisukti karvė – tada mikroautobusas pralįs. Jei kiemas siauras, su aukštais bortais arba medžių šakom žemai – vairuotojas sustos, kai įmanoma, arčiausiai ir parsineš iki durų. Terminalo mums nereikia – tai ne pašto siunta. Bet jei gyveni devynių aukštų daugiabutyje Naujamiestyje be vietos pakrutinimui, gali tekti išsinešti į gatvę. Kartais klientai pyksta, kodėl neprivažiuoja po langais. Na, mikroautobusas nėra „Smart" automobilis, jis didelis. Pasitarkit iš anksto dėl vietos – sutaikysit laiką, jei reikės kaimynų mašinas perkelti.

Kiek laiko dažniausiai važiuojate į Angliją ir ar galima tiksliai suplanuoti pristatymą į Birmingamą?

Kelionė iš Lietuvos iki Birmingamo trunka apie tris-keturias dienas realiai, priklauso nuo oro ir ar nereikia laukti keltą iš Klaipėdos, ar ten iš Lenkijos? Ne, keltas iš Prancūzijos, tik nepamenu, ar Dunkerque, ar Calais šiandien ta kryptis – vairuotojas pasakys. Tikslų pristatymo laiką nurodyti valandos tikslumu – lygiai taip pat, kaip pas gydytoją: planuojam ketvirtadienį, bet jei sustoja pasienyje arba krovinys prie muitinės stringa, gali būti ir penktadienis. Aš klientams sakau – plius minus pusdienio langas. Kas nenori lūkesčių. Jei reikia tiksliai dešimt ryto – nuomok vilkiką vien tau vienam, čia jau kita kainų kategorija.

Apie kainas, laiką ir tuos muitus

Kiek maždaug kainuoja dalinio krovinio gabenimas mikroautobusu į Manchestery?

Supakuotos keturios-keturiolika kubinių metrų siunta į Manchestery (žinau, turi būti „į Manchesterį", bet taip šnekam kasdieniškai) kainuos nuo šešių šimtų iki tūkstančio eurų. Tai tikrai priklauso nuo to, ar Metro miestas, ar užtrūkusi provincija, kiek pakrovimo darbo, ar reikia liftų. Mažas pavyzdys: šaldytuvas su lagaminu – du-trys šimtai. Baldai iš vieno kambario – septyni aštuoni. Jei kas nors siūlo pusantro šimto, klausk, kurioj vietoj bus paslėpti mokesčiai, arba ar tikrai neatveš po mėnesio. Buvau matęs įmonių, kurios ima avansą ir dingsta kaip į vandenį – negražu. Normali kaina turi skambėt ne kaip loterijos bilietas.

Ar po Brexit viskas pasikeitė ir ar dabar reikia mokėti muitą siuntimui į Angliją?

Po Brexit pasikeitė dokumentai, bet jei veži asmeninius daiktus emigracijai ar grįžtančiam žmogui, muito mokėti nereikia – sakyčiau taip, bet čia jau geriau pasitikrinti su muitinės brokeriu, nes aš ne šimtu procentų įsitikinęs kiekviena smulkmena po tų visų 2024-ųjų pakeitimų. Jei daiktai nauji, nepanaudoti, ar komercinės siuntos – tada taip, gali rinktis muitai ir PVM. Bet dažniausiai mūsų klientai veža naudotus baldus, rūbus, knygas – asmeninį turtą. Tada deklaruojam Transfer of Residence. Svarbu turėti sąrašą, pasą, ir kad daiktai būtų naudoti mažiausiai šešis mėnesius. Atsimenu, prieš trejus metus buvo tokia sumaištis Doverio uoste, kad savaitę stovėjom. Dabar jau ramiau.

Kodėl vienos įmonės sako 300 eurų, o kitos 800, jei veža tą patį mikroautobusą?

Neš tą patį mikroautobusą – kaip tą patį restoraną, bet vienas maitina blynus, kitas žvėrieną. Gali būti, kad už 300 eurų niekas tavęs nors neveš – paims daiktus ir patalpins sandėlyje Kaune iki tol, kol surinks pilną krovinį. Gali praeiti du mėnesiai. Arba tiesiog paims pinigus ir pamirš. O už 800 eurų gali gauti normalų draudimą, tikslų laiką, pagalbą pakraunant ir žmogų, kuris atsako telefonu. Aš nesiūlau imti brangiausio, bet rimto darbo kaina yra pajaučiamas skirtumas. Žinai, yra toks posakis mūsų versle: pigu – reiškia du kartus moki. Retai kada išimtis.

Kiek dienų dažniausiai trunka važiavimas į Angliją ir ar galiu sekti, kur yra mano daiktai?

Iš kur išvažiuojam – jei iš Vilniaus, tai per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus arba Belgiją, tada keltas ir Anglija. Realiai trys dienos kelyje, bet klientui atrodo savaitė. Nes viskas prasideda nuo tavo daiktų paėmimo – gal pasiimam antradienį, o išvažiuojam tik ketvirtadienį, kai sukomplektuojam. Sekimas? Tikrom įmonėms GPS yra, bet aš nežadu meluot – dažniausiai mes patys skambinam vairuotojui ir klausiam, kur yra. Tu taip pat gali paskambint tiesiai jam. Nėra čia kosmoso technologijų, tiesiog vairuotojas su telefonu. Kartais jis pamiršta įkraut telefoną ir tada... nu, tada palauki.

Ar reikia drausti daiktus ir kas, jei vairuotojas pavogs mano televizorių?

Drausti – labai rekomenduoju. Kad ir paprasčiausia krovinių draudimo polisa. Taip, brangiai atrodo, bet jei važiuojant per Belgiją kas nors nutinka – avarija, potvynis, ar vilkikas užklius ant mūsiškio – be draudimo liksi tik su skaudančia širdimi. Dėl vagystės... na, prisiekiu, per dvidešimt metų neteko matyt, kad vairuotojas pavogtų televizorių. Jie nori dirbt, ne sėdėt. O jei taip įvyktų – viskas gyvenime pasitaiko – draudimas padengia. Beje, fiksuok daiktų būklę prieš pakrovimą. Telefonu nufotografuok. Aš žinau, kad tingima, bet po to nereikia ginčytis, kas įbrėžė stalą – mes ar pasaulio kraštai.

Ar galiu vežti maisto produktus, pavyzdžiui, Lietuvos dešrų į Liverpulį?

Kategoriškai – pavojinga zona. Aš negaliu tau pažadėt, kad mėsos gaminiai praeis muitinę – čia jau veterinariniai reikalavimai, o po Brexit jie dar griežtesni. Daug kas bando vežti kumpį, dešras, sūrius. Kartais praeina, jei tai asmeniniam naudojimui maži kiekiai, kartais konfiskuoja. Buvo klientė iš Panevėžio, labai verkė dėl savo naminio varškės sūrio. Teko palikt uoste. Aš asmeniškai nerekomenduočiau rizikuoti su mėsa ir pieno produktais – geriau išsiųsk siuntinį paštu arba pirk vietoje. Toks jau tas mikroautobusų transportas daliniams kroviniams į Angliją – skirtas baldams ir daiktams, ne maisto bazėn. Nusivylimas bus didelis, jei nenueis pro muitinę.

Kai kas nepasiseka – realios problemos

Ar buvote tokios situacijos, kad mikroautobusas vėlavo savaitę ir ką tada darote?

Buvo, ir ne kartą. Neišsiilgsi švento. Priežastys visokios: keltas atšauktas dėl audros, arba vairuotojas susirgo viduryje kelionės, arba – tikras atvejis – mašina sugedo Vokietijoje ir teko laukti atsarginio autobuso iš Lietuvos tris dienas. Ką darom? Skambinam klientui ir sakom tiesą. Nedraugauju su suktais paaiškinimais, tipo „kelyje eismas", kai fuoristai tiesiog išsidirbinėja. Jei vėluojam – siūlom nuolaidą kitam vežimui arba padedam susirasti laikino saugojimosi vietą. Blogiausia, kai žmogus laukia prie durų, o tau galvoj tik švilpauja vėjas. Tiesiog reikia komunikuot. Ir šiaip – planuokis atsarginę savaitę, jei terminas kritinis.

Ką daryti, jei atvežus krovinį į Bristolį paaiškėja, kad dėžė sulūžusi ir iškrito lėkštės?

Pirma – nesirausti panikoj prieš vairuotoją. Antra – fotografuojam viską. Trečia – tikrinam pakavimą. Jei dėžė buvo silpna arba per daug svorio viršuje – dalis atsakomybės ant tavęs. Bet jei matyti, kad brokas atsirado dėl netinkamo tvirtinimo mašinoje – tada mūsų kaltė. Aš esu matęs, kai vežėm porcelianą, o klientas pats sudėjo vyniojamąjį popierių lyg kokia turisto priemonė – neišlaikė. Reikia normalių dėžių, ne maišelių iš turgaus. Tačiau jei faktas akivaizdus – pildom aktą – blemba, kaip jis ten vadinasi, žalos nustatymo popierų – ir trinamės pas draudikus. Svarbu turėti pakavimo sąskaitas, jei klaustų, kaip vertinti žalą.

Kodėl kartais nepriimate elektronikos arba labai sunkių daiktų, jei tiltas riboja svorį?

Mikroautobusas turi ribotą keliamąją galią – jei kraunam tris šaldytuvus, keturias skalbimo mašinas ir dar akmeninį stalą, pasiekiam maksimumą, ir baudą už perkrovą gaus vairuotojas. O baudos Europoj – ne pokštas. Elektronika... čia kitas reikalas. Kompiuteriai, televizoriai – vežam, bet turi būt gerai įtvirtinti. Bet jei kas atsineša seną transformatorių iš gamyklos, sveriantį pusantro šimto kilogramų – ne, nepaimsim. Ribotos mikroautobuso galimybės. Be to, kai kurie krovėjai nepatogiai jaučiasi nešdami ypač sunkius daiktus be liftų. Turiu pažįstamą, kuriam išnirto kelio raištis nešant seifą. Gi ne vergai.

Ar visi vairuotojai kalba angliškai ir kaip komunikuoti, jei asmuo neina į duris Britanijoje?

Angliškai kalba dauguma, bet yra tokių, kur žino tik „hello" ir „where is parking". Dažniausiai pats paskambinu klientui iš anksto, suderinam laiką. Jei Anglijoj niekas neatidaro durų – skambinam tau, tu skambini gavėjui. Kartais būna, kad žmonės pamiršta, kad turi atvažiuot mikroautobusas. Buvo atvejis Braitone, kai močiutė snaudė dienos miegelį ir buvo girdėti tik šunį lojant. Teksindejo duris. Anglijoj retai pasiunta dėl to. Jei vairuotojas nekalba angliškai, aš jį informuoju raštu, ką ir kur reikia. O klientas gali parašyt didelį popierių ant durų: „Delivery expected, please ring twice". Veikia paprastai.

Ar teko matyti įmonių, kurios tiesiog pradingsta su daiktais, ir kaip nuo to apsisaugot?

Taip. Neteko pačiam kabotis su tokia, bet girdėjau istorijų kaip kupranugaris – vieni tikrai prarado daiktus. Kaip apsisaugoti? Pirma – jei įmonė neturi realaus ofiso, tik gražų Facebook puslapį ir mobilaus numerio be įmonės pavadinimo – pasisaugok. Antra – avansas turi būti protingas, ne viskas iš karto. Trečia – paklausk, ar jie turi vežėjo civilinį draudimą ir CMR draudimą. Ketvirta – pažiūrėk atsiliepimus, bet ne tik tuos, kuriuos parašė pats save. Jei kaina per maža ir terminas per geras, tikėtina, kad arba apgavo, ar bus baisus vėlavimas. Yra toks posakis mūsų versle: pigu – reiškia du kartus moki.

Ką reiškia „paslaugų perkrovimas" ir kodėl kartais daiktai perkeliami į kitą mašiną pakeliui?

Perkrovimas – kai tavo daiktai keliauja ne vienu mikroautobusu nuo durų iki durų, o per kelias mašinas. Paima mažesnis mikriukas iš tavęs, atveža į Lenkijos sandėlį, ten perdeda į didesnį. Kartais taip daroma dėl ekonomijos arba maršruto optimizacijos. Ne visada blogai – dažnai tai sumažina kainą. BET. Bus atvejų, kai daiktai sužalojami per perkrovimą. Nes nežinai, kas krauna, kaip tvirtina. Aš asmeniškai mėgstu tiesiogius reisus, bet jei klientas taupo, jam reikia žinot riziką. Paklausk, ar vežama tiesiai. Jei sako „taip, bet su techniniu sustojimu Frankfurte" – gali būti, kad ten perkraus. Sakyčiau vengt to, jei veši vertingus ar trapius daiktus.

Klausimai, kurių neklausi, bet turėtum

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju iki Anglijos mikroautobuse, nes nenoriu skristi lėktuvu?

Techniškai kartais galima, bet aš tai nesiūlau kaip paslaugą. Mikroautobusas skirtas kroviniams, ne keleiviams – vietos gale nėra saugos diržų tinkamomis sąlygomis. Be to, vairuotojas dirba, o ne vyksta į pasivažinėjimą. Jis nenori klausytis, kaip tu pasakoji apie savo antros eilės pusseserės vestuves per visą Vokietiją. Buvo vienas dėdė, kuris labai primygtinai norėjo važiuoti – sumokėjo, prisėdo, bet paskui skundėsi, kad nepatogu. Na ką aš galiu pasakyti, foteliuose ne „Versace". Jei nori keliauti – imk lėktuvo bilietą arba autobusą. Vežėjai ne keleivių pervežimo agentūra, nors kartais padarom išimtį trumpose distancijose.

Ar galima vežti gyvūną kartu su daiktais, pavyzdžiui, katiną į Readingą?

Gyvūnui reikia savo dokumentų – paso, skiepų, chipavimo. Tai ne daiktas, kurį gali pasmerkt penkioms dienoms po spinta salone. Katėms reikia narvo, oro, švaros. Mikroautobuse, kuriame keliauja baldai, gali būti dulkės, triukšmas, šaltis ar karštis. Aš nepalaikau idėjos vežti gyvūną su kroviniu, nebent tai specialus gyvūno pervežimas su atitinkama įranga. Buvo situacija, kai klientelis norėjo pervežt triušį narve šalia spintos. Pagalvojau – na gerai, narvas saugus. Bet kas jei reik staigiai stabdyt, ir narvas apvirsta? Kur jis bėgs? Tiesiog geriau išsirūpink transportu per veterinarines ar specialias gyvūnų pervežimų tarnybas. Katė daugiau išgyvens oro uoste nei krovininiame furgone.

Kaip su dokumentais – ar man reikia užpildyti deklaracijas, jei vežu asmeninius baldus emigruojant?

Taip, reikia. Transfer of Residence formą – ToR. Aš iš principo padedu klientams, bet kai kurie dalykai yra tavo atsakomybė. Sąrašas turto, vertės deklaravimas, nors realiai muitinei rūpi, kad tai ne nauja prekė pardavimui. Reikia paso kopijos, dokumento, patvirtinančio naują adresą Anglijoje – nuomos sutarties ar pirkimo. Kartais klientai sako „ai, parašysim, kad viskas dovana". Ne, nerašysim. Muitiniai kvailiai neatrodo kaip spurgos – jie mato. Geriau sąžiningai viską surašyti. Aš pats pildau deklaracijas, kai vežu komercinius krovinius, bet emigrantams reikia jų pačių parašų. Čia gal ir ne visai taip, bet man taip atrodo pagal patirtį – pasitikrink su konsultantu.

Ar mikroautobusu galima vežti labai ilgą daiktą, tipo baidarę ar trismetrį stulpą?

Standartinis mikroautobuso krovininis skyrius yra apie trijų metrų šešiasdešimties ilgio, bet yra ilgesnių – keturių metrų. Trimetris stulpas gali tilpti įstrižai, bet baidarė... nu, baidarės irklinė dalis išlįs pro galines duris. Tada gali tekti tempti ją viršuje ant skersinių arba naudoti priekabą. Priekaba – atskira paslauga, atskira kaina, bet realiai tai vienintelis būdas kai kuriems daiktams. Telefonu dažnai sakau žmonėms: atsiusk nuotrauką. Kartais atsiunčia triratį dviratį, o paaiškėja – tai krovininis triratis, didesnis už mano sūnelį. Pats geriausias būdas yra matuoti. Jei nežinai išmatavimų – pasisveikinęs su nusivylimu prie pakrovėjo.

Ką daryti, jei pamiršau įsimesti vienetą daiktų į sąrašą ir vairuotojas jau išvažiavęs?

Atsitinka. Buvo situacija – ponia Klaipėdoje supakavo viską, o po savaitės prisiminė palikus lovatiesę stalgėje. Jei mašina dar nevėžta Anglijoj – kartais galim sustoti pakeliui perduot kitą vilkiką arba paieškoti vietos. Bet jei jau iškrauta – lieka du variantai: vežk su kitu reisu (mokėsi papildomai) arba siųsk paštu. Aš niekada nežadu, kad galim visada atsukti, nes tiesiog logistiškai sudėtinga. Geriausia prieš pakraunant apeiti butą penkis kartus, patikrint po lovom, virš spintų. Vairuotojas neturi laiko grįžt dėl pagalvės, nebent moki kaip už pilną reisą atgal. Kai kurios klientės verkia, bet mes irgi žmonės, ne šventieji.

Ar sakote viską taip jau optimistiškai, ar yra kokių kabliukų, apie kuriuos nutylit?

Aš? Optimistas? Gal dėlto, kad per daug metų nusistovėjo skrandžio sienelė ir viskas atrodo įveikiama. Bet kabliukų yra. Vienas didžiųjų – laikas. Terminai plūduriuoja. Antras – pakuotė: jei tu pats nepackuosi gerai, niekas kitas tai neatliks už dyką tobulai. Trečias – komunikacija: jei tavo telefonas išjungtas, o vairuotojas stovi po tavo laiptine – vėlavimas tavo sąskaitai. Ketvirtas – ne viskas įmanoma. Kartais klientas nori, kad šeštadienį vakare atvežčiau į Noting Hilą per penkias minutes. Ne, vairuotojas irgi nori pažiūrėt futbolą. Aš ne nutyliu – aš tiesiog stengiuosi pirmiausia pasakyt, kaip viskas really, o ne kaip žvaigždėse. Realybė tokia, kad dažniausiai viskas baigiasi gerai, bet be streso niekaip.

Ar man reikia mokėti už pakrovimą aukštyn, jei gyvenu penktame aukšte be lifto Kaune?

Paprastai taip, bet čia priklauso nuo sutarties. Mes turim savo krovėjus, bet penktas aukštas be lifto – tai jau sportas, ne darbas. Yra buvę, kad kaina sutarta be aukščio, o kai pamatėm laiptus – vairuotojas pasiuto. Ne sąmoningai, bet pasiuto. Aš pats esu kėlęs sofą į penktą aukštą prieš dešimt metų – kojos drebėjo iki kitos savaitės. Tai jei turi baldų ir be lifto – pranešk iš anksto. Ką tiksliai kainuos – negaliu dabar pasakyt kaip faktą, nes kiekviena situacija skirtinga, bet eik iš to, kad kiekvienas aukštas prideda valandos laiko ir dviejų prakaito litrų. Kartais pigiau pasamdyt vietinius pagalbininkus atskirai, negu stebėt, kaip vairuotojas raukia antakius.

O jei aš nutariau atšaukti kelionę likus dienai, ar atiduosite avansą atgal?

Na čia jau teisinis reikalas. Paprastai avansas negrąžinamas, jei atšauki paskutinę minutę – mes buvom atsisakę kitų klientų, planavom vietą. Bet jei atšauki savaitei iki – galim tartis, gal grąžinsim pusę. Arba trečdalį, hmm, nežinau tiksliai, ką sutartyje parašyta, reikia pasitikrinti. Kiekviena įmonė turi savo sąlygas. Aš asmeniškai stengiuosi nepulti į konfliktus dėl žmonių nelaimių – kartais griūva skyrybos, darbai, planai. Tada bandau rasti kompromisą. Bet jei pats toptelėjo „gal nereikia" ir atšaukai be priežasties prasidėjus pasiruošimams – vargu. Verslas yra verslas, nors ir su žmogišku veidu. Sutartis sutartimi, bet širdis širdimi – kartais.

Taigi, jei ieškai patogaus būdo persivežti daiktus į Jungtinę Karalystę, mikroautobusų transportas daliniams kroviniams į Angliją tikrai vertas dėmesio. Sutaupysi pinigų, nereikia laukti pilno furgono. Tiesa, nepasitikėk kaina, kuri skamba per gerai, kad būtų tiesa – retai būna gerai. Pasidomėk, kas veža, su kuo važiuos tavo daiktai, ir nepamiršk draudimo. Štai ir viskas, ką norėjau pasakyti. Daugiau klausimų – rašyk, atsakysiu, kai grįšiu iš kito reiso. Sėkmės kraustantis!