Mikroautobusų transportas baldams į Angliją saugiai

Žinai, per dvidešimt kelerių metų vežiojant baldus į Angliją, mačiau visko – nuo su meile spaustų rankdarbių sofų iki garažų turinio, kurį žmogus nusprendė laikyti "kolekcija". Mikroautobusų transportas baldams į Angliją saugiai yra ne apie tai, kad tiesiog susikiši daiktus ir pajudėsi. Čia reikia galvos, reikia rankų, ir reikės kantrybės, nes kelias ilgas, o tavo daiktai turi būti pakuoti taip, kad iškraustant Londone ar Birmingeme niekas netriokštų. Aš čia parašysiu, kaip tai vyksta iš tikrųjų, be gražių frazių, kaip pasakyčiau sėdęs prie stalo su kava.

Kaip viskas prasideda

Kiek laiko prieš perkraustymą reikia užsakyti pervežimą?

Bent prieš dvi savaites, jei nori ramiai. Jei skubi, gali rasti vietą, bet kaina bus didesnė, ir ne visada turiu laisvą mikroautobusą. Vasarą būname užsipildę ir per mėnesį iš anksto, ypač į Londoną rugpjūtį. Skambinti penktadienį dėl šeštadienio – na, tada jau sunku. Rašyk tada, kai žinai datą, net jei dar neišpakavai. Aš rezervuoju datas, nes žinau, kaip gyvenime viskas apsiverčia paskutinę minutę.

Kiek baldų telpa į standartinį mikroautobusą?

Standartinis mikroautobusas – maždaug 8–10 kubinių metrų. Į jį telpa dviejų kambarių buto baldai: sofa, spinta, stalas, dėžės. Jei turi tris spintas ir šaldytuvą, reiks didesnės mašinos. Žmonės dažnai galvoja, kad telpa viskas, o paskui belieka ant grindų mėtyti. Geriau iškart pasakyti ką turi. Tada parinksiu tinkamą transportą. Nereikia bijoti – geriau papasakoti tiesą nei vėliau žiūrėti, kaip netelpa tavo nauja komoda ir man belieka tempti ją atgal.

Ar galiu pats važiuoti kartu su savo daiktais?

Gali. Dažnai taip ir darome – viena vieta šalia vairuotojo laisva. Bet turi žinoti, kad kelionė ilga. Iš Lietuvos iki Londono – apie 2000 kilometrų, trunka apie 18 valandų (na, tiksliau, nuo 16 iki 22, priklauso kaip važiuoji). Kartais važiuoji kartą per metus drauge, kad sutaupytum lėktuvo bilietams. Tik nepamiršk, kad mikroautobuse vietos nėra labai daug, ir jei vežei augintinį – pasakyk iš anksto. Ne visi vairuotojai sutinka vežti gyvūnus.

Ar reikia kokių nors popierių, kad pervežti baldus į Angliją?

Po visų pasikeitimų tenka pildyti kiek daugiau popierių nei anksčiau. Reikia sąrašo daiktų, apytikslės vertės, kartais Transfer of Residence, jei persikraustai visam. Muitinė gali paklausti – ar tai tikrai tavo naudoti baldai, o ne prekybai skirti daiktai. Aš visada padedu klientams su sąrašais, bet jei veži kažką naujo, dėk originalias sąskaitas. Kartais pasienyje klausinėja, kartais praleidžia be žodžių, bet geriau turėti, nei aiškintis vėlėliau prie uosto.

Kokiais maršrutais dažniausiai važiuojate veždami baldus?

Dažniausiai – per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Prancūziją, tada Kalesas ir tunnelis per sąsiaurį. Kartais per Olandiją, jei reikia paimti dar vieną siuntą pakeliui. Man asmeniškai patinka važiuoti per Belgiją, nes keliai tvarkingesni, nors kava ten brangesnė. Maršrutas priklauso nuo orų, kamščių ir kur kiti klientai laukia. Vairuotojai, dirbantys su mikroautobusų transportu baldams į Angliją saugiai, renkasi kelią pagal patirtį, o ne tik pagal navigaciją. Navigacija ne visada mato, kur stovi eilė prie keltų.

Pakavimas ir saugumas kelyje

Ar turiu pats pakuoti baldus, ar tai padaro jūsų komanda?

Gali pats, gali ir mes. Aš atvažiuoju, žiūriu – jei viskas tvarkingai suvyniota, kraunam. Jei matau, kad indai sumesti į maišelius, tada sakau: palauk, mums reiks kartono ir burbulo. Kartais atvažiuoju į kiemą, o ten baldai dar neišrinkti. Tada pasiimame atsuktuvus, bet tai užima laiko. Jei nori, kad visa tai padarytume – paslauga kainuoja brangiau, bet daiktai saugiau atkeliauja iki Birmingemo ar kur ten. Raktas – nepatingėti dėl kampų apsaugos.

Kaip supakuoti stiklinę vitriną, kad ji nesudužtų kelyje?

Čia svarbu. Stiklas – didžiausias priešas. Aš mačiau, kaip klientas į vyniojimo popierių suvyniojo stiklinę vitriną ir pasidėjo vertikaliai. Rezultatas – trys dideli įskilimai prie Kaleso. Reikia burbulinės plėvelės, storos, kartono kampų ir – svarbiausia – negali stiklas liestis prie metalo ar kitos dėžės. Dėk horizontaliai, pridėk minkštos medžiagos. Jei nežinai kaip – geriau palik man. Aš vežu baldus jau dvidešimt metų, žinau, kur kreipia kelyje.

Ar reikia išrinkti baldus prieš juos kraunant į mikroautobusą?

Būtų idealu. Sofą lengviau praleisti pro duris išrinktą, bet kartais žmonės to nedaro, nes bijo prarasti detales. Aš turiu rankinių įrankių, bet žinok – tai trunka. Kartais 15 minučių, kartais valandą. Jei baldai pashopinti IKEA tipo – dažniausiai atsukam. Jei senovinė, tamsaus ąžuolo spinta – geriau nieko neliečia, nes suoliukai lūžta iš paties palietimo. Tada ieškome kaip įtalpinti visą. Mikroautobusų transportas baldams į Angliją saugiai veikia geriausiai, kai baldai paruošti prieš man atvažiuojant.

Ką daryti, jei sofa neįlenda pro laiptinės duris Anglijoje?

Aha, ta klasika. Buvo toks atvejis – atvežėm didžiulę sofą į Mančesterį, o ten laiptai siauri kaip butelis. Mėginom per langą, mėginom kampu. Nepavyko. Teko palikti kieme. Lietus prasidėjo. Klientas nuliūdo. Aš tada pasiūliau išrinkti, bet vėlyvas vakaras buvo, kaimynai pikti. Todėl aš visada klausiu iš anksto – kokios durų aukštys? Jei nežinai – atsimink, kad baldai aukštesni nei 220 cm jau problematiška. Geriau išrinkti Lietuvoje nei mokėti kranui Anglijoje.

Kaip apsaugoti čiužinį vežant mikroautobusu?

Čiužinys turi būti suvyniotas. Jei tik įmesi, pamirš – galas. Aš vežu specialius čiužinių maišus, kartais net du. Jie apsaugo nuo dulkių, drėgmės ir nuo trinties. Kartais klientai tiesiog užmeta ant čiužinio dėžes. Ne. Taip padarysi spaudimo taškus, čiužinys deformuojasi. Dėk jį taip, kad niekas ant viršaus nespaustų. Arba statyk vertikaliai ir prispausk prie sienos. Važiuojant per Prancūziją keliai ne visada lygūs, todėl kroviniai juda. Saugiai atvešime tik jei bus darbas įdėtas.

Ar į mikroautobusą galima krauti ir ant grindų, be baldinio sluoksnio?

Gali, bet aš nerekomenduoju. Grindys būna kietos, o per ilgą kelią mikroautobusas vibruoja. Jei ant grindų numesi dėžę su knygomis – pusė jų susitrins. Geriau naudoti antklius, kartoną, apsaugines plokštes. Aš paprastai vežu kelis sluoksnius minkštų antklių, bet jei turi labai jautrių daiktų – pasakyk. Tada užkrauname kitaip. Sienos irgi metalinės, todėl tarp daiktų bei sienų dedame apsaugas. Kitaip nubraižysi ir sofą, ir mikroautobuso šonus. O nuoma brangi.

Kelyje ir prie sienų

Kur vairuotojai nakvoja tokioje ilgoje kelionėje?

Ten kur leidžia įstatymai – truck stop'ai, kurie švarūs, kartais mažesni parkingai prie magistralių. Miego laikas privalomas, negalima vairuoti 18 valandų be sustojimo. Aš asmeniškai mėgstu sustoti Vokietijoje, nes ten įranga geresnė nei Prancūzijos pietuose. Kartais nakvodavome tiesiog prie Kaleso laukdami keltų, bet dabar stengiuosi planuoti kitaip. Svarbiausia – mikroautobusas turi būti saugioje vietoje, nes viduje – tavo daiktai. Aš nesu linkęs rizikuoti dėl nemokamo parkingo kažkur apleistame skersgyvyje.

Ar pasienyje tikrina krovinį ir ar dažnai tenka atidarinėti duris?

Tikrina. Ne visada, bet tikrina. Kartais muitininkas pamoja važiuoti toliau, o kartais prašo atidaryti. Tada reikia atidaryti, parodyti daiktų sąrašą. Jei viskas surašyta – problema tik laikas. Jei matai, kad kažkas neįrašyta – gali prasidėti. Aš turėjau atvejį, kai klientas įsimetė dviratį, kurio nebuvo sąraše. Muitininkas nusišypsojo, bet paprašė papildomai paaiškinti. Laimei, paleido. Geriau viską fiksuoti iš anksto, kad netektų vėsti prie Anglijos sienų.

Kas jei krovinys viršyja leistiną svorį?

Blogai. Jeigu viršijai leistiną masę – o su mikroautobusu dažniausiai riba 3,5 tonos su daiktais ir mašina – gali grėsti bauda. Aš stengiuosi visada sverti prieš kelionę. Kartais klientas sako: "ten tik dėžės su drabužiais". O drabužių dėžės sveria daug. Ypač jei knygos. Tada tenka kažką palikti arba ieškoti antros mašinos. Geriau prisipakuoti mažiau, nei aiškintis vėliau. Mano patarimas – sversk. Kartą buvome priversti krautis per dvi mašinas ir tai kainavo dvigubai.

Ar reikia stabtelėti kur nors pailsėti, kai vežate baldus?

Privalomai. Yra tokie tachografai, kurie fiksuoja. Negali vairuoti ilgiau nei 9 valandas per dieną, ir turi daryti pertraukas kas pusantros valandos. Realybėje tai reiškia, kad kelionė į Angliją užtrunka ilgiau nei skaičiuotas laikas. Kartais sustoju pavalgyti, kartais tik trumpam pailsinti akis. Svarbu, kad mikroautobusas su baldais nepavargęs vairuotojas neužmigtų prie vairo. Jei klientas važiuoja kartu – laikausi taisyklių dėl jo pačio saugumo. Bedarbiškai važiuotų tik kvailys, o aš per tiek metų mačiau avarijų dėl nuovargio.

Ar galima pristatyti baldus į patį Londono centrą?

Galima, bet ten – pragaras. ULEZ zona, siauros gatvės, dviratininkai, dviguba raudona. Aš važiuoju, bet reikia žinoti – jei tavo butas viduryje Londone, bus problematiška statyti. Kartais tenka iškrauti per keliasdešimt metrų ir neštis. Kartais randi vietą prie durų. Žinok, dėl LEZ zonos ribojimų Londone... aš beveik visada važiuoju pro tą patį maršrutą, bet ar ilgiausio mikroautobuso variantas ten įvažiuoja be baudos, hmm... reikėtų pasitikslinti, aš aukščiau 3,5 tonos nevažinėju su tokiais, bet jų emisijų reikalavimai čia painūs. Geriau pristatyti į priemiesčius, jei gali.

Kaip elgtis, jei klientas Anglijoje neprisimena tikslaus adreso?

Neseniai taip buvo – klientas prirašė pašto indeksą, bet namo numeris pasimetė pokalbyje. Atvažiavom į rajoną, o ten penki vienodi namai. Skambinam – telefonas išjungtas. Vėlyvas vakaras. Teko klausti kaimynų. Laimei, radom. Todėl aš dabar visada prašau: siųsk ne tik gatvę, bet ir koordinates. Google Maps kartais suveda į kiemą, o turėtų į kitą pusę. Smulkmena, bet prie krovinių, kai jau 18 valandų vairuoji, tokios smulkmenos užknisa labiau nei kamščiai.

Kainos ir patikimumas

Kiek kainuoja baldų pervežimas mikroautobusu į Angliją?

Atvirai – nuo 800 iki 2500 eurų. Mikroautobusų transportas baldams į Angliją saugiai kainuoja skirtingai: nuo to, kur važiuoji, kiek daiktų, ar reikia pagalbos kraunant. Iš Vilniaus į Londoną su pilnu mikriuku – maždaug 1200–1500 eurų. Jei į Škotiją – brangiau, nes toliau. Jei turi vieną spintą ir keturias dėžes – galima ieškoti dalinio krovinio ir sumokėti mažiau. Aš visada duodu tikslią kainą tik pamatęs sąrašą. Telefonu spėlioti nemėgstu – būna netikslu.

Ar kaina fiksuota, ar gali pasikeisti pakeliui?

Pas mane – fiksuota. Rašome sutartį, ir kaina tokia lieka. Bet jei atvažiavęs pamatau, kad daiktų dvigubai daugiau nei sakei, tada tenka perskaičiuoti. Ne todėl, kad noriu uždirbti daugiau, bet todėl, kad žmogui nepompuosiu oro į dėžes. Mikroautobusas turi ribas. Buvo atvejų, kai klientas rodė nuotraukas, o kai atvažiavau – dar trys maišai drabužių, dviratis ir dešimt gėlių vazonų. Sutartis – jūsų ir mano apsauga. Geriau žiūrėk, kad ten nebūtų paslėptų punktų apie "papildomus mokesčius už oro tarą".

Kodėl vieni vežėjai siūlo labai pigiai – vos 600 eurų?

Atsargiai su tuo. Žinok, yra tokių, kurie pasiima 300 eurų avanso ir išjungia telefoną. Tada skambini man ir klausi, ar galiu surasti tavo baldus. Negaliu. Pigūs pasiūlymai dažnai reiškia: be draudimo, be licencijos, be miego laiko taisyklių. Kartais tai studentas su išsinuomotu mikroautobusu. Jis nesaugiai pakrauna, neatlygina žalos. Aš žinau, kad kaina svarbi, bet mikroautobusų transportas baldams į Angliją saugiai kainuoja tiek, kiek kainuoja degalai, draudimas, licencijos ir darbo užmokestis. Jei mažiau – kažkur nukirpta.

Ar baldams reikalingas papildomas draudimas kelyje?

Civilinis draudimas yra privalomas, bet daiktų draudimas – jau renkiesi pats. Aš rekomenduoju. Ypač jei veži senovinius baldus ar elektroniką. Kartais draudimas kainuos papildomus 50 eurų, bet jei atsitiks avarija – atgausi pinigus. Aš pats nesu draudimo bendrovė, bet galiu padėti sutvarkyti dokumentus. Jei renkiesi be draudimo – suprask, kad visa atsakomybė tavo. Aš stengiuosi vairuoti saugiai dvidešimt metų, bet kelyje pasitaiko kvailių. Geriau permokėti šiek tiek, nei verkti dėl apdaužytos komodos prie Birmingemo.

Ar galima susimokėti grynaisiais tiesiog atsikrausčius Anglijoje?

Grynaisiais – sudėtingiau, nes aš asmeniškai mėgstu pavedimus. Bet sutinku ir grynaisiais, jei tiksliai sutvarkome iš anksto. Kartais Anglijoje nėra kur pasiimti eurų, nes jie naudoja svarus. Tuomet klientai duoda svarus – aš keičiuosi. Bet būna valiutų kursų skirtumų, kurie erzina. Geriausia – pusė sumos prieš išvažiuojant, pusė pristačius. Taip ir aš jaučiuosi saugiai, ir tu žinai, kad atvažiavau ne tuščiomis. Jei mokėsi grynaisiais tik pabaigoj – galiu nesutikti, ypač jei suma didelė.

Kai ne viskas pagal planą

Kas jei mikroautobusas sugedo kelyje – tada ką su baldais?

Retas atvejis, bet buvo. Prieš keletą metų teko remontuoti Vokietijos pasieny. Skambini vilkikui, tada perkeli daiktus. Aš turiu sutartis su techninės pagalbos tinklais Europoje. Jei gedimas rimtas – išsiunčiam antrą mikroautobusą. Tavo daiktai lieka saugūs, nes spynos veikia, o aš – prie jų. Geriau sugesti man, nei kad kas nors pavogs. Bet tai užtrunka. Kartais pusdienis, kartais diena. Prisipažinsiu, keli klientai iš baimės tada man skambindavo kas dvi valandas, ar viskas gerai.

Baldai atvyko su įbrėžimais – ką dabar daryti?

Pirmiausia – fiksuok iš karto. Nuotraukos, žinutės. Jei tai mano kaltė – tvarkau arba atlyginu. Jei tai atsitiko todėl, kad blogai supakavai – pvz., dėžėje be apsaugos metalas trintėsi – tada atsakomybė dalinė.