Mikroautobusų transportas Anglija: ką verta žinoti apie mažesnius krovinius

Žinai, žmonės nuolat skambina ir klausia – o ar man tikrai reikia visos fūros, jei reikia nugabenti keturias dėžes, sofą ir tą prakeiktą dviratį? Aš jiems sakau: jei neplanuoji vežti viso buto į Londono West Endą, mikroautobusų transportas Anglija dažniausiai yra daug protingesnis pasirinkimas. Per tuos dvidešimt keturis metus teko matyti, kaip žmonės permoka už tuščias fūros vietas, nors jiems užtektų ir pusės mikriuko. Mažesni kroviniai turi savo taisyklių, ypač kai viskas apsivertė po Brexit. Tiesiog pasakysiu – jei turi klausimų, čia surašiau tuos kasdienius, kuriuos girdžiu kas savaitę. Nes… kiekvienas atvejis skirtingas, bet scenarijai labai panašūs.

Kiek ten tos vietos iš tikrųjų yra

Ar į mikroautobusą tilps visi baldai iš vieno kambario?

Žinai, priklauso koks kambarys. Jei studentiškas dvylika kvadratų su stalu, foteliu, lova – taip, telpa. Bet jei trisiūjė sofa sietynu ir knygų spinta iki lubų, matuok. Mažesni kroviniai rūšiuojami: didieji pirmi, dėžės užpildo tarpus. Atsimenu klientą, kuris sakė tikrai tilps, o pamačius vietoj – sofos išardyt negalima. Galvojom apie antrą reisą. Vieno kambario daiktai dažniausiai į mikriuką įlenda be streso.

Koks skirtumas tarp mikroautobuso su 3 kubiniais metrais ir su 8?

Atrodytų, aišku, bet neseniai vienas vaikinas klausė, ar tilps šaldytuvas į tris kubikus. Tilpo, bet vos vos. Aštuonių kubikų mikroautobusas jau rimtesnis žvėris (nors aš visada sakau bazedė, čia norėjau pasakyti bazė, tik autokorekcija sužioplino). Tokioje telpa dviejų kambarių buto daiktai be didelių problemų. Realybėje daug kas matuoja pagal akį. Tris kubikai – kaip didelis universalas, aštuoni – maža fūrelė. Pats rekomenduoju rinktis 6–8, jei nežinai tiksliai. Geriau truputį per daug vietos, nei stovėti prie bagažinės ir spėlioti, ką palikti gatvėj.

Ar galiu vežtis dviratį ir du lagaminus šalia sofos?

Dviratis dažnai būna nemalonus svečias, nes vairas užima keistą formą. Bet jei nulenki, o lagaminus sudedi po sofa – įmanoma. Atsimenu atvejį iš Kauno, kai klientas turėjo kalnų dviratį. Aš galvojau, kad mažas, o jis dvidešimt devynių colių ratais. Teko tvirtinti prie sienos. Du lagaminai tilpo, bet jei kietieji, neprisitaiko. Na, iš esmės taip, tilps, jei mikriukas ne beprotiškai mažas ir sudėliosi protingai, o ne tiesiog supuoli kaip į skalbimo mašiną.

Kainos – čia visada painu

Kiek kainuoja mikroautobusų transportas į Angliją nuo Vilniaus?

Skaičius labai svyruoja. Šiandien pilnas mikroautobusas iš Vilniaus į Londoną kainuoja nuo 800 iki 1400 eurų. Kodėl? Jei ne sezonas, paimu krovinį be maršruto keitimų – pigiau. Jei skubu, reikia kitą savaitę, eilės pasienyje – brangiau. Bandžiau laikytis vieno įkainio, bet supratau, kad taip neveikia. Kuras, keltai, nakvynė vairuotojui. Tai taip, nuo aštuonių šimtų, bet gali būti daugiau, jei gyveni toli nuo miesto.

Ar man reikia mokėti muito mokesčius jei vežu asmeninius daiktus?

Po Brexit viskas pasikeitė. Jei pats veži savo naudotus daiktus ir gali įrodyti, kad persikeli ar jie asmeniniai – muito neturėtų būti. Bet deklaruoti reikia. Jei muitininkas pamatys dešimt naujų siurblių gamyklinėje pakuotėje, supras, kad ne asmeniniams tikslams. Yra išimčių, kurių šimtu procentų neišvardinsiu, nes taisyklės keičiasi. Geriau deklaruoti per daug nei per mažai. Buvo atvejų, kai bandė sutaupyti ant popierių, o paskui sėdo pasienyje kelioms valandoms.

Kodėl vieni prašo 800, o kiti 1400 eurų už tą patį reisą?

Rinka kaip turgus. Vieni važiuoja dvidešimt penkerių metų senumo tranzitu, kiti turi naujus automobilius ir sekimą. Ar brangesnis visada geresnis? Nebūtinai. Bet jei kaina žemiau 700 už pilną reisą į Angliją, aš pradedu klausti, kur sutaupoma. Gal ant kuro? Ant miego? Buvę, kad klientas sutiko už 600, o vairuotojas paprašė primokėti kelyje dėl papildomų mokesčių. Aš tokių nemėgstu. Brangiau dažnai tiesiog garantija, kad daiktai neatvažiuos su dulkėmis iš devintojo dešimtmečio.

Ar galiu kažkaip padėti, kad kaina būtų mažesnė?

Gali. Jei lankstus datomis, galiu įkomponuoti į jau važiuojantį maršrutą – kombinuotas krovinys arba "prisipildymas". Gali pats padėti pakrauti ir iškrauti, tada nereikia samdyti papildomų žmonių. Jei gyveni mieste, kur lengva privažiuoti, irgi sutaupai. Atsimenu klientą, kuris pats atvežė daiktus į mūsų aikštelę Kaune. Sutaupė apie šimtą penkiasdešimt eurų. Kai kurie mano, kad kaina kaip iš akmens, bet iš tiesų ji lanksti. Tik reikia abipusio noro.

Dokumentai, muitinė ir viskas, kas nervina

Ko reikia, kad Anglijos muitinė neblaškytų manęs po salę?

Reikia sąrašo. Ne ant servetėlės, o normalaus. Muitinei reikia aiškaus daiktų sąrašo su verte ir paskirties adresu. Jei baldai – naudinga turėti nuotraukas. Muitininkai nėra išsigimę biurokratai, bet dirba pagal taisykles. Spausdink sąrašą dviejose egzemplioriuose. Jeigu neaišku, klausk prieš kelionę, ne pasienyje. Kartais klientai atsiunčia nuotraukas telefonu, o aš spausdinu. Buvo atvejis su senoviniu veidrodžiu, kurio kilmę teko įrodinėti papildomai. Ne viskas glotnu, bet su popieriais ramiau.

Ar galiu vežtis maisto produktus mikroautobusu?

Atsargiai. Gyvūniniai produktai po Brexit yra galvos skausmas. Daržovės ir vaisiai riboti kiekiais. Aš patarimą duodu paprastą: sausi produktai, konservai, arbata – dar plaukia. Bet šviežias rūkytas kumpis iš tėčio sodo? Nutrauks kelionę Calais arba Doverio pasienyje. Taisyklės miglotos. Geriau nevežti to, kas gali sugesti arba kvepia per stipriai. Vieną kartą klientas vežė marinato stiklainį. Sulūžo. Bagažinė buvo tragedija. Daugiau tokių eksperimentų nebekartojom.

Kaip su deklaracijomis jei vežu dovanas draugams Londone?

Dovanos yra ribojamos vertės. Jei tai naujas daiktas su etikete, muitininkas mato prekę, o ne sentimentą. Vertė turi būti reali. Aš sakau: jei veši knygas ir megztinį – rašyk tai. Jei veši dviejų šimtų eurų išmanųjį, nerašyk, kad tai senas Nokia. Galiu padėti užpildyti deklaraciją, bet meluoti nerekomenduoju. Teko matyti, kai jaunuolis vežė "dovanas" – iš tiesų prekybai skirtus telefonus. Muitinė nėra kvaila. Gal ir pasigailės smulkmenų, bet sistemingai taip verstis rizikinga.

Ar reikia CMR jei pervežimas tik Anglija – Lietuva ar atgal?

Jei komercinis pervežimas – taip, privalomas. Net mažytis mikriukas asmeniniams daiktams. Jei pats vairuoji savo mašiną su savo daiktais – tada ne. Mes, kaip vežėjai, visada pildome CMR, nes tai mūsų apsauga. Dokumente fiksuojama krovinio būklė. Be CMR, jei įvyksta avarija – sunkus pokalbis su draudimo kompanija. Turėjau atvejį, kai vairuotojas pametė popieriaus lapą poilsių zonoje ir teko vytis atgal. CMR svarbus. Kartais klientai klausia kam tie popieriai – ogi tam, kad viskas būtų legalu ir tvarkinga.

Praktiniai dalykai, kuriuos verta žinoti prieš lipant

Kiek dienų prieš reikia užsakyti pervežimą?

Jei skubi rytoj – skambink dabar, bet realiai – savaitė ar dvi. Ypač jei reikia kombinuoti kelis krovinius. Aš esu turėjęs visko: skambutis pirmadienį, o išvažiuoti reikia antradienį ryte. Būna, surenkam. Bet jei lėkštų daiktų ir reikia ypatingos pakavimo medžiagos – skubiai nepagaminsi. Kita vertus, kartais žmonės rezervuoja mėnesiu į priekį, o paskui pakeičia planus tris kartus. Nesakau, kad blogai, bet optimalu – savaitė. Tada ir kaina normali, ir laiko suplanuoti maršrutą pakankamai. Vasarą ir prieš Kalėdas jau reikia dviejų–trijų savaičių.

Ar vairuotojas padės nešti daiktus į antrą aukštą?

Vairuotojas yra vairuotojas, ne kilnojikas. Bet jei daiktas ne milžiniškas, ir jis vienas, dažnai padeda. Būna, kad fiziškai negali – ne dėl tingėjimo, o saugos. Kartais butai Londone be liftų, laiptai vingiuoti kaip Hogwarts. Aš aiškiai pasakau: jei pianinas ar šaldytuvas – pranešk iš anksto. Tada pasiunčiam du žmones arba prašom pagalbos vietoje. Buvęs atvejis, kai klientas gyveno penktam aukšte, o durų plotis metro. Teko kviesti alpinistus. Šiaip vairuotojas padės, bet ribotai.

Kaip būna jei vairuotojas vėluoja dėl keltų?

Kelto vėlavimas – klasika. Ypač Doveris–Calais, jei rūkas ar eilės. Tuomet nepasiekiama tikslo tą dieną. Aš vedu paralelę su oro uostu: lėktuvas atidėtas. Kai kurie klientai pyksta, nors aš ant kelto greičio nepaveiksiu. Tačiau geras vairuotojas visada paskambina arba parašo. Blogiausias scenarijus – kai jis tyliai miega uoste, o tu lauki prie namų. Mano kompanijoje to nebūna, bet su nežinomais vežėjais… tikrink atsiliepimus. Paprastai vėlavimas – dienos, ne savaičių reikalas. Ir mes perspėjame iš anksto, jei matome riziką.

Ar reikia daiktus pakuoti į dėžes ar jie vežami taip?

Ir taip, ir ne. Jei plastikinis konteineris ar lagaminas – gali ir taip. Bet jei popierius rankose, žvakidės be burbulo, ar stiklinės lentynos – būtina pakuotė. Aš savo klientams siūlau dvigubas gofruotas dėžes ir burbulinę plėvelę. Kartais jie sako, aš suvyniosiu į antklodes. Tada aš nusvyru akim, bet paaiškinu. Antklodės neatlaiko spaudimo. Buvęs atvejis, kai ant sofos užkrautas krovinys… lenkų pasienyje stabtelėjom, dėžė truputį prasiskyrė, ir antklodė buvo tik liūdna skiautė. Pakuoti būtina. Ypač jei mikriukas pilnas ir niekas neslidinėja.

Ką daryti jei per kelionę lyja ir mano kartoninės dėžės šlapia?

Geras klausimas, nes mikriukai ne visada sandarūs. Langų tarpai, durys, kartais stogas blogai užsandarintas. Jeigu veši kartonines dėžes, jos nekenčia drėgmės. Patariu vynioti į plėvelę pačias dėžes. Buvo keletas atvejų, kai mašinos laukė uoste atidarytos, plūktelėjo lietus, ir dėžės iš apačios sušlapo. Jei viduje drabužiai – tragedija. Faktas, kad mūsų mašinos stengiamės palaikyti sausas, bet gamta gamta. Geriau papildomai apsidrausti pakuote, nei kovoti su pelėsiu Londone.

Kai situacija nepasiseka (nes taip būna)

Ar jau yra buvę, kad krovinys tiesiog neišėjo išsiųsti sutartu laiku?

Būta. Rinkoje taip atsitinka, kai vežėjas pervertina savo galimybes. Pavyzdžiui, paėmė du pilnius mikroautobusus, o paskui suprato, kad antram nėra vairuotojo. Realistiškai – mikriukai genda dažniau nei fūros, nes juos eksploatuoja intensyviai. Kartais klientas pats vėluoja su daiktais – sako, bus dešimt, o atvažiuoja keturioliktą, o vairuotojas turi keltą šešioliktą. Tada jau arba spėja beprotiškai skubėdami, arba perkeliame kitai dienai. Aš stengiuosi visada turėti rezervinį planą, bet… na, būna. Gyvenimas.

Ką daryti jei mikroautobusas sugedo kur nors Vokietijoje?

Skambini pagalbai. Mes turime partnerius visoje Europoje. Daiktai lieka mašinoje, o mes ieškome kito transporto arba taisome tą pačią. Kaina už gedimą dengia vežėjas, o ne tu. Svarbu, kad sutartyje tai būtų aišku. Atsimenu situaciją su transporteriu, kuris paliko mus prie Hamburgo. Teko skubiai siųsti kitą mašiną iš artimiausio taško. Klientas gavo daiktus tik kitą dieną, bet bent jau gavo. Geras vairuotojas tikrina techniką prieš kelionę. Ar senas transporteris patikimas? Na, čia jau loterija.

Ar buvo atvejų, kai klientas pamiršo svarbų dokumentą ir dėlto vėluoja savaitę?

Taip, skamba kaip anekdotas, bet buvo realu. Klientas vežėsi antikvarinius baldus, o reikėjo kilmės sertifikato. Jis sakė, kad turi, bet lagamine, kuris liko tėvų sodyboj šalia Panevėžio. Mašina jau buvo pasienyje. Teko laukti, kol kas nors atvežė dokumentą. Gal ne pilna savaitė, bet keturios dienos tikrai. Dar buvo toks dalykas, kai žmogus turėjo neapmokėtų mokesčių už mašiną, ir dėlto jo vardu niekas negalėjo deklaruoti. Anglijos muitinė gali būti kantrūs, bet jie netingi. Todėl aš visada primenu: sąrašas, dokumentai – viskas prieš tai, kai aš užsivedu variklį.

Kaip atpažinti patikimą įmonę, o ne tuos, kurie paprašo viso užmokesčio į priekį?

Tai paprasta: jei prašo 100% iš anksto be jokio surašyto akto – bėk. Normalu – avansas 20–30%. Pilnas apmokėjimas po pristatymo arba pakrauta/iškrauta. Aš pats dirbu taip. Yra vežėjų, kurie renka pinigus, o paskui dingsta. Teko girdėti iš kolegų. Aišku, ne visi pigūs yra sukčiai, bet rizika didelė. Tikrink atsiliepimus internete, bet ne tik ten – paklausk draugų. Jei įmonė turi tik mobilaus telefono numerį ir nieko daugiau – jau raudona vėliavėlė. Dar vienas dalykas: jei jie neaiškina, kaip bus su muitine, o tik sako "viską sutvarkysiu" – pavojaus varpelis.

Ko klausia dažniausiai prieš pirmą kartą

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais?

Kartais taip, bet tai priklauso nuo vežėjo politikos ir vietos mikriuke. Kai kurie turi galimybę paimti keleivį, dažniausiai vieną vietą šalia vairuotojo. Visa kita – krovinys. Be to, jei svoris peržengia leistiną masę su keleiviu, jau problematiška. Aš asmeniškai retai imu keleivius, nes krovinio svoris ir taip apskaičiuotas maksimaliai. Bet jei du lagaminai ir tu vienas – sutarsim. Būna klientai nori važiuoti su augintiniais, vaikais, pusseserėmis. Tada jau ne mikroautobuso pervežimas, o ekskursija. Realiai – tvarkykim atskirai asmenis nuo krovinio, taip paprasčiau visiems.

Ar mikroautobusu galima vežti katę?

Katės keliauja prastai. Techniškai galima, jei gyvūno pasas, skiepai, o mikriuke nėra per karšta ar šalta. Bet jos klykia devynias valandas. Turėjau reiso metu katiną narve. Vairuotojas skambindavo kas dvi valandas sakydamas, kad gyvūnas ramus, bet jis pats jau galvojo apie ausų kamštukus. Gyvūnams reikia ventiliacijos. Mikriukai kartais perpildyti, temperatūra kyla. Aš katėms rekomenduoju specialų gyvūnų pervežimą. Kartais geriau katę palikti pas draugus nei traumuoti kelyje į Birminghamą.

Koks skirtumas tarp kurjerio ir mikroautobuso transporto į Angliją?

Kurjeris – tavo daiktas keliauja per tris skirstymo centrus, sumestas į maišą su kito žmogaus televizoriumi. Mikroautobusas – tavo daiktai važiuoja tiesiai iš taško A į tašką B. Ir dažniausiai niekas nesokinėja ant tavo dėžių. Kurjeris pigesnis, jei kalbi apie vieną siuntą. Mikroautobusas – jei tai pilnas kambarys. Dar mikriku veži tai, kas netelpa į standartines dėžes. Aš sakau: jei gali to daikto nepabučiuoti prieš išsiųsdamas – siųsk kurjeriu. Jei bijosi, kad sulūš – rinkis mikroautobusą. Buvęs atvejis, kai siuntėme meno kūrinį kurjeriu… oi, geriau nepriminsiu. Nebedirbam su tokiais rizikingais sprendimais.

Ar reikia drausti krovinį atskirai?

Vežėjas privalo turėti CMR draudimą – tai standartas. Bet jis dengia ne viską iki cento. Jei veši labai brangius daiktus – antikvarą, techniką – verta galvoti apie papildomą krovinio draudimą. Kartais žmonės galvoja, kad jei sugedo mašina, jų senelio laikrodis padengiamas automatiškai. Ne visada. CMR turi savo limitus. Aš paprastai paklausiu kliento: kokia bendra vertė? Jei viršija, sakan, 50 tūkstančių eurų, tada jau reikia atskiros poliso. Paprasti baldai ir drabužiai – CMR pakanka. Buvęs atvejis, kai klientas nenupirko papildomo draudimo, o įvyko avarija Prancūzijoje. Nuostoliai buvo didesni nei CMR limitas. Ilgas teismas, nervai. Geriau mokėk keliasdešimt eurų iš anksto.

Kaip suprasti, kad mano siunta per maža, o per didelė mikroautobusui?

Jei mažiau nei dešimt dėžių ir nieko didesnio nei lagaminas – siųsk kurjeriu. Jei bent vienas baldo elementas arba daugiau nei penkiolika dėžių – mikroautobusas. Per didelė mikriukui yra tada, kai turi, tarkim, dviejų miegamųjų butą. Tada jau reikia fūros. Mes turime nuotraukų pavyzdžių – klientai atsiunčia, o mes pasakome per kelias minutes. Kartais penkiolika maišų atrodo daug, o mikroautobuse jie užima ketvirtį vietos. Kita vertus, kartais trys baldai užima viską. Siųsk man nuotraukas, ir aš pasakysiu. Nemokamai. Be to, geriau jau perskaičiuoti nei vėliau gailėtis.

Išvada

Mažesnių krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu yra tas auksinis viduriukas tarp brangios fūros ir rizikingo kurjerio. Per tuos metus supratau, kad kiekvienas daiktas turi savo kelią, ir svarbiausia – teisingai jį parinkti. Nepasikliauk tik internetiniais skaičiuokliais, geriau paskambink. Pasitikrink dokumentus, palygink kainas, bet nepirk pigiausio pasiūlymo vien dėl kainos. O jei turi papildomų klausimų – rašyk. Mes pervežame iš Lietuvos į Angliją ir atgal jau taip seniai, kad kai kurie muitinės postai tapo antrais namais. Sėkmingo kraustymosi.