Mikroautobusų siuntų pristatymas į Angliją: realūs terminai ir kas dedasi užkulisiuose

Dirbu tarptautinių perkraustymų ir siuntų versle jau beveik dvidešimt ketverius metus. Per tą laiką į Angliją nuvažiavau tiek kartų, kad kelią iš Vilniaus iki Doverio galėčiau prašyti beveik užsimerkęs. Dabar kai manęs klausia apie mikroautobusų siuntų pristatymą ir greitus terminus į Angliją, aš visada pradedu nuo to paties: mikroautobusas yra greičiausias būdas gabenti mažesnes siuntas, bet jis nėra teleportacijos įrenginys. Terminas „kitą dieną“ čia dažniausiai reiškia geriausią scenarijų, o ne rašytinę garantiją. Toliau bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas pirmą kartą siunčiantis žmogus.

Apie greitį ir kainą – be cukraus

Kiek realiai trunka pristatymas mikroautobusu į Angliją?

Na, paprastai iš Lietuvos iki Londono ar Birmingemo mikroautobusui reikia dviejų su puse iki trijų dienų. Vieną dieną važiuoja per Lenkiją ir Vokietiją, kitą naktį laukia keltas arba traukinys per Lamanšą, tada dar pusdienis ar diena Jungtinėje Karalystėje. Kartais, jei vairuotojas jau yra Klaipėdoje (nors dažniau jis būna Vilniuje), antrą dieną vakarą gali būti jau Londone. Bet čia idealus atvejis. Būna ir taip, kad pasienyje eilė, arba vilkikas prieš tave apsivertęs kelyje, ir tada prisideda pusdienis. Aš sakau klientams: jei reikia per dieną – rinkitės oro uostą, ne mano mikroautobusą.

Ar galiu šiandien išsiųsti siuntą, kad ji rytoj būtų Anglijoje?

Aš tiesiogiai turiu pasakyti – ne. Na, teoriškai galima, jei tai nedidelė siuntelė, kurią galiu įkioti į pirmą lėktuvą, ir mokėsi keturis kartus daugiau nei standartinė kaina. Mikroautobusas tiesiog fiziškai nespės: net jei pakrausiu šį vakarą Vilniuje ir važiuosiu be miego, Lamanšo tunelyje vis tiek stovi eilės. Be to, Anglijos pusėje irgi reikia laiko. Būna, kad klientai supyksta, nes internete kažkas pažadėjo. Aš tuos pažadus vadinu stebuklais, o ne logistika. Geriausiu atveju – per dvylika valandų, bet tai labiau išimtis, kuriai reikia specialaus pasiruošimo.

Kiek kainuoja siųsti standartinę dėžę į Londoną mikroautobusu?

Įkainiai smarkiai svyruoja, bet jei kalbame apie paprastą stiklinių dydžio dėžę apie dvidešimt kilogramų, dažniausiai tai kainuoja nuo aštuoniasdešimties iki šimto keturiasdešimt eurų. Kaina priklauso nuo to, ar mikroautobusas važiuoja pilnas, ar tavo daiktai užima paskutinę laisvą vietą. Kartą mano klientas siuntė penkias dėžes knygų. Jis galvojo, kad knygos yra lengvos, bet knygos sveria kaip akmuo. Tada kaina šoktelėjo, nes svoris viršijo standartą. Šiaip jei klausi apie kubinį metrą – na, paskaičiuojam pagal vietą salone. Nėra vienos lentelės visiems.

Pakuotė ir daiktai – čia visi prašauta

Ar turiu pats supakuoti siuntą, ar jūs tai padarote?

Idealu, jei supakuoji pats. Tu žinai, kas viduje, kaip pozicijuoti daiktus, kurie yra trapesni. Mes galime atvažiuoti ir supakuoti, bet tai kainuos papildomai ir reikia suderinti iš anksto. Kai pakuoji pats, atsakomybė už pakuotę tenka daugiau tau, nors mes vis tiek dedame daiktus į furgoną taip, kad nestrigtų. Buvęs atvejis – klientas įmetė į maišą stiklinį šviestuvą. Šviestuvas, keista, neišgyveno. Šiaip mes galvojome, kad neišgyvens, ir nesuklydom. Tad jei nežinai kaip – geriau klausk, atvežk dėžių, ir nepatingėk medžiagų paimti iš mūsų.

Ką daryti, jei neturiu dėžių ir pakuoju paskutinę minutę?

Mes galime atvežti dėžių ir lipnios juostos, bet reikia žinoti bent dieną iki to. Jei paskutinę sekundę supranti, kad neturi ką dėti daiktams, tada arba ieškai parduotuvėse, arba vairuotojas laukia. O vairuotojo laikas yra pinigai. Kartą teko stovėti kieme pusantros valandos, kol klientas lakstė po kaimynus ieškodamas senų batų dėžių. Grįžome iš to reiso pavargę labiau nei įprastai. Planuok iš anksto, nes pakuoti skubant – tai pakuoti du kartus: pirmą kartą blogai, antrą kartą gailėdamasis.

Ar galiu siųsti maistą, alkoholį ar kambarinius augalus į Angliją?

Aš tiesiog patarčiau to nedaryti. Maisto produktams reikia veterinarinių pažymų, alkoholiui – akcizo dokumentų, o augalams fitosanitarinių sertifikatų. Mikroautobusu dažnai žmonės bando pravežti šiuos dalykus kaip asmeninius daiktus, bet pasieniečiai žino tuos triukus. Būna, kad dalis vairuotojų už pinigus pasiima tokius krovinius „į svečius“, bet aš to nedarau. Kartą kolegą sustabdė su neteisėtu sūriu. Sūrį konfiskavo, o jis praleido keturias valandas pokalbiui. Nežinau, ar tas sūris buvo vertas jokių pinigų, bet laiko tikrai ne.

Pasienis ir kelias – kur praleidi daugiausia laiko

Kaip dabar veikia muitinė, kai siunta važiuoja mikroautobusu į Angliją?

Po Brexit viskas pasikeitė. Dabar reikia eksporto deklaracijos, EORI numerio, sąskaitos-faktūros daiktams. Aš dažniausiai tvarkau popierius savo pusėje, bet jei siunti elektroniką ar kažką vertingo – kartais reikia papildomų dokumentų. Tiesą sakant, dėl kai kurių naujųjų taisyklių aš pats kartais paskambinu savo muitinės agentui pasitikslinti, nes jos ten keičiasi dažniau nei oras Londone. Šiaip mikroautobusas eina per tą pačią kontrolę kaip ir vilkikai, tik patikrinimas kartais greitesnis, nes mažesnis krovinys. Bet nesitikėk, kad pravažiuosi kaip vėjas be stabdymo.

Kur tiksliai sulaiko ir tikrina siuntas kelyje į Angliją?

Dažniausiai tikrinimai vyksta Kalo uoste arba Doveryje, kai išlipi iš keltų. Būna ir Belgijos pusėje, jei kažkas įtartina. Pasieniečiai turi rentgenus, ir jei dėžėje pamato juokingą formą, liepia krauti ant žemės. Kartą turėjom atidaryti beveik keturiasdešimt dėžių, nes rentgenas rodė kažkokį metalo gniaužtą. Tai pasirodė esąs senas virdulys. Praradom tris valandas, vairuotojas spėjo tik į paskutinį keltą. Šiaip tikrinimas yra loterija: vieną kartą praleidžia be žodžio, kitą kartą naršo iki dugno.

Ar vairuotojas važiuoja be sustojimų tiesiai iki Anglijos?

Žinoma, kad ne. Aš nežinau, kas išgalėtų tempti be miego penkiolikos valandų. Mes stopuojam degalinėse kas tris–keturias valandas. Vairuotojui reikia tualeto, kavos, ir kartais tiesiog minutės pakeisti akimirką. Yra tokia degalinė Belgijoje, kur kava brangi, bet gera – pervežėjai ten susirenka kaip vabzdžiai ant cukraus. Naktį paprastai miega kabinoje arba paprastame motelyje prie magistralės. Nuo to priklauso ir terminas: jei vairuotojas privalo miegoti vienuolika valandų, o tu to nežinojai – nesispyksi. Keleivių pervežimas irgi skiriasi, bet čia apie siuntas.

Kai planai sugenda – tai gyvenimas, ne filmas

Kas atsitiks, jei siunta vėluoja dėl pasienio patikrinimo?

Tada siunta vėluoja, ir mes skambiname tau pasakyti naują laiką. Nebūna jokių stebuklingų sprendimų: jei pareigūnai nusprendė tikrinti, mes laukiame. Kartais vairuotojas sako, kad „sugedo mašina“, o realybėje mes tik stovime eilėje. Nesu aš iš tų, kas meluoja – sakau kaip yra. Būna, kad blogesnės įmonės pradeda pasakoti pasakas, jog nutiko force majeure, kai viskas buvo tik netvarkingai suplanuota. Jei tu užsisakei pristatymą į konkrečią valandą – atleisk, bet pasienyje mano žodžio beveik niekas nesiklauso.

Ką daryti, jei siunta atkeliauja į Angliją sulūžusi arba apgadinta?

Pirmiausia – fotografuok viską iškart, prieš atidarydamas antrą dėžę. Tada rašyk aktą. Jei pakuotė buvo silpna, o daiktai viduje nesaugoti – atsakomybė dažnai krinta tavo pusėn. Bet jei matyti, kad ant tavo dėžės buvo užkrautas svaresnis krovinys ir tai mūsų kaltė – spręsim civilizuotai. Kartą vežėme veidrodį, kuris buvo gerai suvyniotas burbuline plėvele, bet kitas klientas turėjo metalines lentynas. Lentynos laimėjo, veidrodis – ne. Draudimas padengė, bet stresas liko. Geriausia profilaktika – tvirtos dėžės ir neperpildytas mikroautobusas. Pastarasis būna sunkiai pasiekiamas sezono metu.

Ar būna taip, kad mikroautobusas neišsvažiuoja laiku, nes nesusirenka krovinių?

Taip, būna, ypač jei dirba mažesnė įmonė su vienu ar dviem mikroautobusais. Mes stengiamės surinkti bent tris keturis užsakymus, kad kelionė apsimokėtų. Jei tavo siunta yra vienintelė, o tu nenori mokėti už visą furgoną – lauksi arba savaitę, arba kol atsiras kitas klientas į tą patį maršrutą. Buvo metas, kai klientas mokėjo avansą, o mes tris savaites delsėm, nes nebuvo kas dar važiuoja. Nesididžiuoju tuo, bet taip yra. Didelės firmos turi kasdieninius reisus, bet už tai moki daugiau. Pigiausias variantas visada rizikingiausias.

Užsakymo detalės – ko nepamiršti

Ar man reikia būti namuose, kai atvažiuoja pasiimti siuntos?

Taip, arba turi palikti kaimyną, draugą arba senelį su rašteliu, kad galėtų išduoti daiktus. Vairuotojas turi pasirašyti priėmimo aktą, ir jei nieko nėra – jis arba laukia juodai, arba važiuoja toliau. Kartą palikome siuntą po kilimėliu, nes klientas vėlavosi penkiolika minučių, o vairuotojui grėsė keltas. Tas kilimėlis buvo bloga mintis, nes lyjo. Nuo to laiko – nieko palikt negalima be parašo. Jei gyveni daugiabutyje be lifto, pasakyk iš karto, nes antras aukštas be liftu skamba kitaip negu aštuntas.

Kaip aš galiu sužinoti, kur yra mano siunta kelyje į Angliją?

Aš asmeniškai siunčiu žinutes telefonu. Nėra čia tokio fancy GPS aplikacijos, kur tu matai tašką žemėlapyje realiu laiku, nors kai kurie naujesni furgonai turi sekiklius. Paprasčiausiai parašau: „Kelyje per Vokietiją, vakar Cordenons“ arba „Laukiam keltą, vėluoja pusvalandis“. Kartas nuo karto paskambinu pats vairuotojui, bet jis ne visada atsiliepi – gal miega po naktinės pamainos, gal tiesiog vairuoja. Neklupinėk manęs kas dvi valandas, nes tuomet aš pradedu nervintis ir pamirštu atsakyti į kitus klientus. Pasitikėk procesu truputi.

Ar mikroautobusas gali pristatyti siuntą į mažą kaimą Cornwalio gale?

Techniškai taip, bet praktiškai – jei visas maršrutas skirtas Londone, tavo siunta gali atsidurti pašto skyriuje arba vietiniame kurjerių centre. Mes dažnai pristatome į centrinius Londono, Birmingemo, Mančesterio adresus be problemų. Bet jei tavo namelis yra už dvidešimt mylių nuo artimiausio žiedinio kelio – bus antkainis arba reikės palaukti, kol važiuosim atgal. Būna pigiau ir greičiau siųsti siuntą iki artimiausio mūsų partnerio sandėlio, o nuo ten vietinis mikroautobusiukas nuveža į tavo duris. Cornwalis, šiaip, gražus, bet toli. Aš ten buvau vieną kartą, atrodo kaip Lietuvos pajūris, tik brangesnis.

Ar reikia mokėti avansą už siuntą į Angliją, ar galima atsiskaityti gavus?

Paprastai imame trisdešimt arba penkiasdešimt procentų avanso, o likutį surenkame pristatymo metu arba prieš jį. Jeigu įmonė reikalauja visos sumos iš anksto, o tu jos nepažįsti – būk atsargus. Per dvidešimt metų mačiau atvejų, kai mažos bendrijos paėmė šimtą procentų, o tada dingo kaip dūmas: telefonai išjungti, svetainė išjungta, o mikroautobuso numeriai neegzistuoja. Aš pats avanso nebijau imti, bet visada duodu sąskaitą ir sutartį. Tai tavo draudimas nuo būsimų nemalonių staigmenų. Jei vairuotojas ima grynuosius – gauk kvitą. Paprasta.

Sąžiningos istorijos apie pinigus

Ar kaina gali pasikeisti po to, kai siunta jau pasikrauta į mikroautobusą?

Gali, bet tik tuo atveju, jei tu apgaudinėjai dėl tūrio ar svorio. Sakai, kad turėsi tris dėžes, o išlenda aštuonios. Sakai, kad tai drabužiai, bet čia knygos ir statybinės plytos. Tada mes stabdom darbus ir deramės. Būna, kad žmonės patys apsiskaičiuoja – čia neapgaulė, tiesiog nežinojimas. Bet būna ir sąmoningas noras sumokėti mažiau. Aš tada nesu piktas, tiesiog pavargęs aiškinti, kodėl penki kubiniai metrai netelpa į tris. Kartą teko palikti dalį krovinio kieme, nes mikroautobusas tiesiog neturėjo daugiau oro tarpų. Nemaloni situacija visiems.

Kodėl vieni pervežėjai į Angliją kainuoja dvigubai pigiau nei kiti?

Na, jei kaina žemesnė už benzino kainą – klausk, kaip jie maitina šeimas. Dalis siūlo dalinius krovinius, dalis važiuoja nelegaliai be draudimo, dalis tiesiog turi tuščią saloną atgal ir nori užsidirbti sau kelio metu. Blogiausia, kai bendrovė neturi jokio ofiso – tik draugo mikroautobusą ir telefoną. Tokie kartais veža pigiai, bet jei įvyksta avarija ar kelių policija juos sustabdo – tavo daiktai gali užstrigti savaitėms. Aš nesakau, kad brangus visada reiškia gerą, bet labai pigus signalizuoja apie kampus, kuriuose geriau nekišk nosies. Tiesiogine to žodžio prasme.

Dalykai, kurių geriau neklausinėti

Ar galima paslėpti cigarečių pakelį tarp drabužių ir neužrašyti jo sąraše?

Ne, ir dar kartą – ne. Tai yra kontrabanda. Jei muitininkai randa paslėptus rūkalus, jie konfiskuoja visą siuntą, baudžia vairuotoją, o kartais areštuoja ir mikroautobusą. Aš dėl tavo cigarečių neketinu sėdėti areštinėje nei prarasti darbo įrankio. Buvo toks kolega, kuris 2019-aisiais bandė parvežti keturis kartonus „pas saugą“. Dabar jis plauna indus Londone, nes daugiau negali dirbti pervežimų. Taip, aš žinau, kad Anglijoje rūkalai brangūs, bet laisvė yra dar brangesnė. Jei nori rūkyti – rūkyk ten, kur leidžiama, ir nepirk per mano furgoną.

Ar vairuotojas gali nupirkti man cepelinų ir atgabenti į Angliją siuntoje?

Ne, mes nesame asmeniniai pirkliai. Siunta yra siunta, o ne parduotuvės krepšelis. Be to, šaldyti cepelinai kelionėje per keturiasdešimt valandų taps biologiniu ginklu. Aš pats pasiilgstu normalių bulvių košės ir cepelinų, kai ilgai esu Londone, bet aš jų nevežu klientams. Jei tau reikia lietuviško maisto – yra vietinių parduotuvių East Ham arba internetu. Ne kartą yra buvę, kad klientai prašo įkišti vaistų, maisto, dovanų. Atsakinėjame neigiamai ne todėl, kad pikti, o todėl, kad ribos tarp siuntos ir asmeninio krovinio yra labai aiškios muitinei.

Patarimai, kuriuos nešiojuosi jau dvidešimt metų

Kas tas dalinis krovinys, ir kodėl jis svarbus mikroautobusu vežant į Angliją?

Dalpins krovinys reiškia, kad tavo daiktai užima tik dalį mikroautobuso vietos – gali būti pusė salono, gali būti viena dėžė. Tu dalijiesi kelionės išlaidas su kitais klientais. Tai pigiau, bet kelionės data gali šokinėti diena ar dviem priklausomai nuo to, kaip susirenka kiti. Jei tau reikia fiksuotos dienos – tada reikia užsakyti pilną krovinį arba ekskliuzyvinį pervežimą. Aš dažnai lyginu dalinį krovinį su autobusu: įlipa tie, kas susirenka, ir važiuojama. Ne visada patogu, bet ekonomiškai protinga. Jei turi daugiau nei dvylika kubinių metrų – jau pilnas furgonas, ir tada visai kita kalba.

Ar tikrai verta drausti siuntą, kai ji važiuoja mikroautobusu?

Taip, ir netgi būtina. Aš mačiau per daug atsitikimų. Kartas nuo karto pasitaiko potvynis kelyje, sudužęs stiklas kelyje, ar paprasčiausiai staigus stabdymas autostradoje. Mes stengiamės važiuoti saugiai, bet draudimas yra ne dėl mūsų, o dėl likimo. Kartą buvome užlieti lietaus kelyje – dėžės neišsilyp, bet jei būtų tekę stovėti lūžusiame furgone su kroviniu lauke – viskas būtų buvę kitaip. Draudimas kainuoja kelis procentus vertės, bet suteikia ramybę. Net jei manai, kad tavo daiktai nieko verti – pagalvok apie laiką ir nervus, kuriuos prarasi aiškindamasis dėl žalos atlyginimo.

Koks yra didžiausias nepatogumas siunčiant siuntas mikroautobusu į Angliją?

Laiko nepastovumas. Tu nori antradienio dešimt ryto, bet gauni antradienio pusę trijų arba trečiadienio rytą. Nes vairuotojas užstrigo eilėje, kitas klientas vėlavosi pasikrauti, arba kelyje įvyko avarija, kurią reikėjo apvažiuoti. Aš tiesiog noriu, kad žmonės suprastų – mes nesame FedEx su milžinišku logistikos centru. Mes esame mikroautobusas su vairuotoju, žemėlapiu ir didele patirtimi. Kartais net ir geriausiai suplanuotas reisas vėluoja pusdieniui. Jei tu pats skubi labai tiksliai – geriau rinkis oro siuntą, nors ten irgi vėluoja.

Ar geriau siųsti pirmadienį ryte, ar palaukti antradienio?

Antradienis. Pirmadieniai pasienyje baisūs – susikaupia savaitgalio kroviniai, visi grįžta, visi skuba, eilės ilgiausios. Penktadienis irgi ne pats geriausias, nes vairuotojai skuba namo, o pasieniečiai kartais būna pavargę ir linkę tikrinti daugiau. Mano patirtis sako, kad trečiadienis yra karalius – visi jau atidirbę savaitės pradžią, bet dar nepavargę. Šiaip tai smulkmena, bet jei turi pasirinkimą – venk pirmadienio ryto. Kartą pirmadienį stovėjom Kalo uoste keturias valandas ilgiau nei įprastai. Vairuotojas pyko, aš pykau, o klientas Londone negalėjo miegoti laukdamas. Blogas startas savaitei.

Koks tavo pagrindinis patarimas žmogui, kuris pirmą kartą siunčia siuntą į Angliją mikroautobusu?

Neskubėk rinktis pigiausio pasiūlymo. Pakuok taip, lyg dėžę mesti į upę – nes原则上 taip ir bus kelyje. Užrašyk savo telefono numerį ant kiekvienos dėžės, nes popieriai pasimeta. Klausk visko, net jei jautiesi kvailai – geriau paklausti dabar, nei gailėtis po dviejų savaičių. Aš matau, kad nerviniesi, bet viskas bus gerai, jei nesispausi ir paliksi truputį erdvės manevrams. Neįsirašyk pristatymo dienos kaip šventės datos, nes tada nusivils tik tu pats. Vežimas yra darbas, o darbai kartais nutinka ne pagal grafiką.

Iš esmės, siųsti siuntas mikroautobusu į Angliją yra geras pasirinkimas, jei neskubini pasaulio ir jei supranti, kad kelyje gyvena ne tik tavo dėžės. Rinkis vežėją, kuris atrodo kaip žmogus, o ne kaip automatinis atsakiklis. Pakuok tvirtai, klausk iki karo, ir prisimink – kartais net ir geriausiai suplanuotas reisas vėluoja pusdienį dėl to, ką vairuotojas rado pakeliui. Toks jau yra mikroautobusų siuntų pristatymas į Angliją: greitas, bet vis dar žemiškas.