Mikroautobusų siuntinių gabenimas į Angliją nuo durų iki durų

Turiu prisipažinti – per tuos trylika metų, kai vežioju siuntinius ir baldus po Europą, Anglija tapo kaip antri namai. O gal trečiai. Pradžioj galvojau, kad viską supratau, bet Brexit šiek tiek apsunkino reikalus, ypač muitus. Šiandien apie mikroautobusų siuntinių gabenimą į Angliją nuo durų iki durų žinau pakankamai, kad galėčiau papasakoti, kaip tai atrodo iš vidaus, be cukraus. Jei svarstote siųsti daiktus į Londoną, Birmingamą ar kitą kampelį – šitas tekstas kaip tik jums. Ne enciklopedija, o paprastas pokalbis prie kavos, tik raštu.

Iš praktikos – kaip vyksta iš tikrųjų

Kiek dienų realiai užtrunka siuntinys nuo durų iki durų?

Dažniausiai trys–penkios darbo dienos. Pirmadienį išsiuntus, ketvirtadienį jau gali būti Londone. Sekmadieniai ir šventės stabdo viską, be to, reikia laiko keltui. Nėra kaip šveicariškas laikrodis – dažnai vėluojame keliomis valandomis dėl eilių uoste, bet retai kada dienomis. Jei jums reikia tiksliai – geriau palikite maržą savaitę, ypač per Žolinę.

Kas fiziškai atvažiuoja – mikroautobusas ar kažkas kito?

Tikras mikroautobusas, dažniausiai Mercedes Sprinter ar panašus dyzelinis. Jei siuntinys didelis – gali atvažiuoti ir krovininis. Mažesni mikriukai manevringesni Londone, kur gatvės siauresnės nei mano kantrybė. Kiekvienam klientui stengiamės skirti atskirą zoną, kad daiktai nevartytųsi su svetimais. Tas pats vairuotojas dažniausiai veža be perkaustymo iš Lietuvos iki Anglijos.

Ar galiu žinoti tikslų atsiėmimo ir pristatymo laiką?

Valandą tiksliai – retai. Dieną – taip. Vairuotojai skambina prieš pusdienį, bet tas pats žmogus vairuoja, krauna, laukia keltuose. Kartais nespėja paskambinti ir atvažiuoja tiesiai. Buvo atvejis Pilaitėje, kai navigacija vedė į kitą namą. Maršrutai gyvi, todėl aš pats ne visada žinau tikslią minutę – nesu orų prognozuotojas, o juk kelyje visko būna.

Ar vairuotojas padės nunešti daiktus į antrą aukštą be lifto?

Jei tai viena dėžė – padės. Jei šaldytuvas į devintą aukštą – ne. Yra tokių įmonių, kurios palieka ties slenksčiu. Mes stengiamės padėti, bet jei sunku – pasirūpinkite draugu. Pedantiškas vairuotojas turi teisę atsisakyti, ypač jei laiptai siauri. Sąžiningai, po dešimt valandų vairavimo nėra jėgų tempti baldo – nepamirškite to.

Kainos ir skaidrumas

Kiek kainuoja vidutinės siuntos gabenimas į Londoną nuo durų iki durų?

Vidutinė dėžė, apie trisdešimt kilogramų, kainuoja nuo šimto dvidešimt iki dviejų šimtų eurų. Londono centras brangiau dėl parkavimo, šiaurėje gali pigiau. Pavasarį vežiau iš Klaipėdos į Bristrolį – pigiau, nes kitas klientas ten pat gyveno. Bendri reisai sumažina kainą. Kiekvienas atvejis skirtingas, bet tikrai ne tūkstantis už kelias dėžes.

Ar mokama už svorį, apimtį, ar kaip ten iš tikrųjų?

Už abu. Gaunate apmokestinamą svorį – išmatuojate dėžę, sudauginat (nors tiksliau būtų sudauginate) kraštines, dalinat iš penkių tūkstančių. Sofa gali sverti trisdešimt kilogramų, bet pagal vietą užims šimto kilogramų tarifą. Tai svarbu suprasti iš karto, kitaip kaina nustebins nemaloniai. Kartais pats užmirštu perskaičiuoti nestandartus ir tenka skambinti klientui – nemalonu abiem pusėm.

Kodėl vieni pasiūlo 120 eurų, o kiti 350?

Maža kaina gali reikšti tris perkaustymus kažkurioje aikštelėje pas nekintančius brokerius. Arba vežimą be draudimo. Brangiau mokat už tiesioginį maršrutą. Mes neatpiginame sąskaita saugumo. Yra rinka, kur siūloma žemiau savikainos – ten dažnai dingsta įmonės drauge su daiktais. Aš renkuosi vidutinę kainą ir ramų miegą.

Ar pas jus būna kokių nors papildomų mokesčių apie kuriuos neužsimenama iš pradžių?

Mes ne. Bet priklauso nuo situacijos. Miškas be kelio – kuro priemoka. Langas vietoj durų – kitos paslaugos. Aš pats mačiau sutartis su trisdešimt punktų papildomai. Pykstuosi ant tokių verslų – nesąžininga. Pas mus aišku iš karto, bet visada skaitykite smulkųjį šriftą. Daiktai jau taip jaudina, nereikia dar streso dėl kainos pabaigoje.

Pakuotė, daiktai ir draudimai

Ar tinka paprastos dėžės iš parduotuvės?

Nepakenks, jei knygų neštosite. Klientas kartą dėjo knygas į dėžę po buitinių popierinių rankšluosčių (nors tiksliau – po tuščių dėžių nuo jų), ir ji plyšo netoli Kaliningrado. Nuo to laiko sakau – dvigubos dėžes, lipni juosta. Taupyt reikia ant ko kito, ne ant pakuotės. Tvirta dėžė yra auksas prastame kelyje.

Ką daryti jei siunčiu ką nors keistos formos, pavyzdžiui, dviratį?

Turite galvoti apie gabaritus. Be apsaugos dviratis atkeliauja subraižytas, nebent turite originalią dėžę. Mes apvyniojame plėvele, bet tai kainuoja. Siūlau išardyti ratus – sutaupys vietos. Vežiau septynis dviračius iš Kauno, klientas pats išardė. Atkeliavo puikiai, bet be jo indėlio būtų buvę sudėtinga. Kuo kompaktiškiau – tuo pigiau ir saugiau.

Ar galiu tiesiog suversti daiktus į maišus ir perduoti?

Galit, bet nerekomenduoju. Maišai plyšta, daiktai slenka, negalima krauti tvoringai vienas ant kito. Klientai juos atneša streso būsenoje, aš nebariu, tik įspėju – pristatymo metu jie bus sutrypti. Tvarkingos dėžės yra auksas. Geriau praleisti vakarą pakavimui, nei aiškinti draudikui, kodėl indai sudužo maiše, o ne dėžėje.

Kas jei daiktai atkeliauja sudaužyti – draudimas padeda?

Draudimas padeda, jei draudėte. Standartinė vežėjo atsakomybė dažnai nepakankama unikaliems daiktams. Sena komoda, vertinga tik emociškai – draudikas nemokės sentimentų. Kartais būna, kad pakuotės žala, ne vežėjo kaltė. Atvejis iš praktikos: monitorius atkeliavo su įskilusiais kampais, pakuotė buvo plona antklodė. Draudimas atmetė. Pakuotė svarbiau nei atrodo.

Dokumentai ir formalumai

Ar reikia pilno sąrašo kiekvienai smulkmenai?

Apytikslis – taip. Kiekvienai šaukšteliui – ne. Muitinei reikia aprašymo: dėžėje rūbai, dėžėje indai. Jei rašote tik „asmeniniai daiktai", gali tekti atidaryti. Po Brexit tvarka griežtesnė. Pats pildau formas, bet jei klientas nutyli apie naujus daiktus – gali skirti baudą. Tada jau ne mūsų galva, bet vis tiek skaudu visiems.

Ar galiu siųsti daiktus jei pats jau gyvenu Londone?

Žinoma. Dažnas variantas. Lietuvoje likę giminės perduoda daiktus, mes pristatome jums. Svarbu, kad atsiimantysis žinotų, kiek ko tikėtis. Kartais siunčiame studentams, o moka tėvai čia. Jokių problemų, jei telefonai teisingi. Tik retai reikia rašyti įgaliojimą, jei labai didelė siunta ar keisti daiktai – tada pasitikriname individualiai.

Ar reikia mokėti papildomą importo mokestį po Brexit?

Šitoj vietoj tiksliai nežinau vieno dalyko – ar jūsų siuntinys nebus laikomas komerciniu. Jei prekės pardavimui – jau visai kitas reikalas. Jei asmeniniai daiktai, paprastai muitų nėra. Kartais muitinė patikrina ir tenka palaukti. Geriau pasitikslinkite su muitininku, nes aš vežėjas, o ne teisininkas. Aš tikrai nesu šimtu procentų tikras dėl kiekvieno atvejo.

Kai nutinka bėdos (o jos nutinka)

Kodėl kartais važiuoja ne trys dienos, o visa amžinybė?

Kartais stringame Doverio uoste – keltai neplaukia vėjyje. Kartais gedimas, kaip buvo Belgijoje su stabdžiais. Laukti keturias dienas nemalonu, bet saugumas svarbiau. Yra vairuotojų, kurie važiuoja be miego – su jais nedirbame. Geriau vėluoti dieną. Pikčiausi laiškai gaunami, kai žmonės planavo įsirengti butą savaitgalį, o mes vėluojame. Skamba baisiai, bet taip yra.

Ar buvo taip, kad siuntinys visai dingo?

Buvo. Prieš septynerius metus vogtas mikroautobusas Vokietijoje – ne pas mus, o pas partnerius. Neatgavome nieko. Dabar vengiame overnight stovių. Kitą kartą siuntinys pasimetė Mančesteryje du mėnesius – nutrupusi etiketė, rado sandėlyje atsitiktinai. Klientas grasino niekada nesikreipti, bet po mėnesio vėl parašė. Tikri dalykai nutinka.

Ką daryti jei vairuotojas nepaskambina prieš atvažiuodamas?

Skambinkite mums, ne rašykite elektroninį laišką. Telefonai garsiai skamba, tik kartais neatsimenu, kur padėjau savo. Jei jau atvažiavo be skambučio ir jūs ne namie – paliekame kaimynui arba grįžtame kitą dieną. Vairuotojai pavargę ir nori namo. Aš pykstuosi ant kolegų, kurie pamiršta, bet pats negaliu visko kontroliuoti. Jei tikitės šimtaprocentinio serviso – rinkitės paštomatą.

Palyginimai ir praktiški patarimai

Kuo mikroautobusas geresnis už kurjerinę tarnybą?

Kurjeriai surenka, pertvarko, krauna centruose. Mikroautobusų siuntinių gabenimas į Angliją nuo durų iki durų reiškia, kad tas pats vairuotojas paima Kaune ir padeda Londone. Mažiau rankų – mažiau rizikos. Vienam vokui – netiks. Baldams, dviračiams – čia mūsų teritorija. Kaina dažnai mažesnė nei trys atskiri kurjeriai. Ir matote veidą, ne sekimo numerį.

Kokių daiktų geriau nesiųsti šituo būdu?

Degios medžiagos, amunicija, naminė degtinė – ne, dėl rimtų pasekmių. Kvepalai gali ištekėti, gyvūnai – mums draudžiama. Buvo, kad moteris norėjo katę – atsisakėme, geriau oro uostas. Ypač vertingi daiktai – menas, papuošalai – verčiau vežti oru. Mes vežame buitį, techniką. Kas brangiau už dešimt tūkstančių – jau reikalingas specialus draudimas.

Ar galima kartu vežtis žmogų iki Anglijos?

Teoriškai taip, bet praktiškai – retai. Mikroautobusai skirti kroviniams. Kartais vietos yra, bet nebus saugumo diržų. Sutariame individualiai, bet žmonės galvoja, kad tai pigus bilietas į Londoną. Ne. Tai siuntinio gabenimas su galimybe pasiimti. Jei norite keliauti – rinkitės autobusą ar lėktuvą. Nepykite, bet taip yra ir taškas.

Kaip atpažinti patikimą įmonę?

Atsako per dieną. Turi kodą ir realius atsiliepimus. Sutartyje ir kaina, ir atsakomybė. Venkit tų, kurie renka tik per Messengerį ir be sutarties. Girdėjau atvejų, kai žmonės davė grynuosius kišenėje vairuotojui – įmonė pradingo. Patikimi ima nedidelį avansą, likutį – gavus. Jei viskas atrodo per pigu – yra priežastis, kurią sužinosite paskui, kai bus per vėlu.

Kada geriausias metas siųsti daiktus į Angliją?

Vasara ir ankstyvas ruduo – auksas. Žiemą slidūs keliai, vėluoja keltai. Prieš Kalėdas – pragaras, kainos šokteli. Siūlyčiau balandį ar gegužę. Klimatas keičiasi, bet rugsėjį studentams eilės. Užsisakykite bent mėnesiu prieš. Rimtai, tada viskas ramiau ir vairuotojai neskuba, o jums nereikia bereikalingo streso.

Koks pats didžiausias šio būdo minusas?

Priklausote nuo žmogaus. Nuo skrandžio skausmo, nuo dokumentų, nuo kelio. Didžiosios kurjerinės kompanijos turi robotus, mes turime Joną, kuris puikus vairuotojas, bet nepamena visų pašto kodų. Tai žmogiška ir rizikinga. Būtent todėl daiktai eina tiesiau, per mažiau rankų, bet garantijos šimtaprocentinės nėra. Šito nepaneigsi – gyvas darbas visada turi faktorių, kurio nenujauti.

Išvada

Jei manęs klaustumėte prie alaus ar prie kavos apie mikroautobusų siuntinių gabenimą į Angliją nuo durų iki durų, pasakyčiau: tai nėra magija, bet žmonių darbas. Jis turi savo kainą, savo riziką ir savo privalumus. Nesitikėkite roboto tikslumo – gausite žmogaus lankstumą. Rinkitės ne pagal žemiausią kainą, o pagal aiškius atsakymus ir realų kontaktą. Ir jei jau nusprendėte siųsti – nepatingėkite poros vakarų tinkamam pakavimui. Tai viskas, ką norėjau perduoti. Sėkmės persikraustant.