Mikroautobusų pervežimas į Angliją su stebėjimo sistema: ką svarbu žinoti realiai

Štai – jau gal dvidešiktą kartą šį mėnesį manęs klausia apie mikroautobusų gabenimą į Angliją. Žmonės nežino nei nuo ko pradėti, nei kiek kainuos, nei ar senukas Sprinteris ištvers kelionę. O stebėjimo sistema... daug kas galvoja, kad prabanga. Ne, tai standartas normalioje įmonėje. Apie viską nuo pradžių – kaip būna ištiesų, be cukringų brošiūrų. Per du dešimtmečius mačiau ir gražių pervežimų, ir tokių, po kurių norisi išgerti penkias kavas iš eilės.

Dokumentai ir pasiruošimas – viskas prasideda nuo popierių

Ar reikia kokių nors specialių leidimų vežti mikroautobusą į Angliją?

Na, jei veži savo asmeninį, tai CMR nereikia, nes ne prekyba. Bet reikia registracijos liudijimo, asmens dokumento ir geriau – įgaliojimo, jei vairuoja ne šeimininkas. Vieną kartą Doveryje laikė valandą, nes vairuotojas neturėjo įgaliojimo, nors mikroautobusas buvo brolio. Pridaryk kopijų, pasieniečiai mėgsta popierius. Ir KASKO tipo pagalba kelyje, ne TPL. Jei kas nutiks be šitų popierių, strigsi Prancūzijoje ilgam. Tai patikrink viską du kartus, aš taip visada sakau savo klientams.

Kiek laiko iš tikrųjų trunka kelionė Lietuvos–Anglijos maršrutu?

Teoriškai trys dienos, realiai – penkios. Nenorėk, kad vairuotojas pragautų visą Europą be miego. Yra keltai, eilės, poilsio valandos. Prieš šešerius metus Doverio uoste stovėjom dvidešimt valandų – baisu pagalvot. Tada stebėjimo sistema gelbsti: skambina klientas, atidarau programėlę – mašina gyva, stovi eilėj. Ramu visiems. Iš Lietuvos iki Londono maždaug 2200 km, plius minus. Priklauso ar pasiimta iš Vilniaus, ar iš Klaipėdos. Ir nuo to ar reikia lįsti į keltą per tunnelį, ar plaukiam seniau.

Ar mano 1998 metų VW Transporter dar tinkamas tokiai kelionei?

Oi. Ribinis reikalas. Techniškai taip, bet asmeniškai nesiimčiau be rimtos apžiūros. Būna, starteris sugenda Kalėjuje (ten Kalais, vėl painioju – jau dvidešimt metų dirbu, o vis dar) – ir kainos dvigubėja. Rūdys, variklio alyvos siurbimas, tai jau ne mašina, o loterija. Aš sakau: parduok čia, pirk ten. Rimtai. Nebent esi pats meistras ir nori nuotykių. Vieną kartą vežėm tokį – variklio temperatūra šokinėjo per visą Prancūziją. Dvigubai nervų kainavo negu pats pervežimas.

Apie tuos stebėjimo dalykus – GPS ir tiesos

Ar stebėjimo sistema yra privaloma, ar tik rekomenduojama?

Teisiškai CMR nereikalauja GPS. Bet kai veži mikroautobusą į Angliją... be stebėjimo aš nebeįsivaizduoju darbo. Klientas vakare skambina – kur mano turtas? Atidarau telefoną: važiuoja per Belgiją. Ramu. Taip, kaina šiek tiek kyla, bet mes dažnai įtraukiame į bendrą sumą. Jei įmonė sako neturinti stebėjimo, aš nesirinkčiau. Nebent pusbrolis su traktoriumi. Tada be. Normalioje logistikoje tai jau ne prabanga, o savidisciplina. Be to, gali pats matyti ar vairuotojui nereikia pagalbos kelyje.

Kaip tiksliai aš galiu matyti kur yra mano mikroautobusas?

Šiuolaikinės sistemos rodo kas kelias minutes. Tu gauni nuorodą, žiūri tašką žemėlapyje. Kartais sustoja miške prie Lilio – paskambini, o jis: "Stojau pavalgyt." Parodo greitį, stovėjimą, staigų stabdymą. Kartais duomenys vėluoja tuneliuose dėl ryšio. Bet žinai ar per Prancūziją, ar dar Lenkijoje. Ramina labiau nei skambutis kas trys valandas. Kartais matau, kad vairuotojas kažkur užtruko ilgiau – paskambinu pats, o ten padanga pradurta. Sistema ne stebuklas, bet labai padeda.

Ar stebėjimo sistema fiksuoja tik vietą, ar ir temperatūrą, ar garsą?

Dažniausiai tik GPS. Bet jei reikia, galima ir temperatūros daviklius, ypač jautriems daiktams. Aš mačiau vos vieną kartą garso prašymą – atsisakėm. Tai ne FTB operacija. Standartinis mikroautobusų pervežimas į Angliją su stebėjimo sistema duoda lokaciją ir maršrutą. Mano nuomone, to ir gana. Kartais klientai nori per daug kontrolės. Suprantu, brangus daiktas, bet vairuotojas irgi žmogus. Jei norės girdėti kiekvieną garsą, pats sėsk už vairo. O mes duosim GPS nuorodą.

Kainos ir tai, ko niekas nerodo skelbimų lape

Kokia reali kaina mikroautobuso pervežimui į Angliją?

Nuo šimto iki dviejų šimtų svarų? Ne, čia juokas. Realiai keturi–aštuoni šimtai eurų, nuo maršruto ir skubos. Pigiau randi, bet klausk – ar draudimas yra? Mačiau "akcijų", po kurių klientas surado mašiną su įbrėžtu stogu ir pavogtais ratais. Nepagailėk poros šimtų. Pigiausia kai turi laiko. Sezonas irgi lemia. Žiemą pigiau, rugpjūtį – auksas. Tai planuok iš anksto. Patikimas pervežimas visada kainuos šiek tiek daugiau. Verta.

Ar kaina skiriasi jei mikroautobusas pilnas asmeninių daiktų?

Skiriasi, nors ne kardinaliai. Pusė tonos drabužių – ok. Bet jei metaliniai stelažai, trys šaldytuvai, tada skaičiuojam svorį. Mano taisyklė: iki septyniasdešimt procentų – standartas, daugiau – atskirai. Jei per perraikymą byra viskas, niekam nesmagu. Vienas vežė žvejybos svarmenis – tiek švinuko. Svoris kaip mažam tankui. Reikia žinoti, nes autotralo ašis turi savo limitus. O jei viršysi – Prancūzijos policija baudžia be sentimentų. Pranešk dėl ko perveži.

Ar yra kokių nors paslėptų rinkliavų kelyje?

Yra. Prancūzijos ir Belgijos mokami keliai, Vengrijos vinjetė. Keltai kiekvienais metais brangsta – Doveris–Kalė apie penkiasdešimt eurų, bet galiu klysti, kainos sokinėja. Vairuotojo nakvynė penkiasdešimt eurų. Rimti vežėjai tai įskaičiuoja. Jei kaina be aptarnavimo kaštų – klausk kur dingo eurai. Kartais nutinka, kad mašina stovi uoste, o vairuotojas svarsto kur miegoti pigiai. Tada jis pavargęs, o tai pavojinga. Geriau sumokėt daugiau, bet žinoti kad niekas netaupo tavo sąskaita.

Kelyje – gedimai, nakvynės ir keltai

Kas jei mikroautobusas sugedsta kelyje?

Tada prasideda linksmybės. Normali įmonė turi pagalbą kelyje visoje Europoje. Vairuotojas paskambina, atvažiuoja techninė pagalba. Problema – jei savaitgalis Prancūzijos viduryje, lauksi iki pirmadienio. Kartoms grąžini tralą iš Lietuvos pasiimt – stebėjimas rodo, kad sustojo ir tiek. VW LT atvejis atmintin – praplyšo turbina, tempėm atgal į Kauną, nes Londone taisyti dvigubai brangiau. Draudimas šventas dalykas, niekada nevežk be jo. Ypač senesnių mikroautobusų. Gedimas niekada neateina laiku.

Ar galiu važiuoti kartu su savo mikroautobusu?

Galima, bet nepatartina. Vairuotojui reikia poilsio, o tu norėsi pitstops kas valandą. Kabina ne penkių žvaigždučių viešbutis. Jei kas atsitinka, stebi, nerviniesi. Turėjau klientą, kuris suprato: mikroautobusų pervežimas į Angliją su stebėjimo sistema vyksta sklandžiai tik kai jis pats nevažiuoja. Lik namie, sek per telefoną, atvyk atsiimti. Ramiau visiems. Bet jei labai reikia – galim apsitarti. Kartais tai netgi naudinga, jei mikroautobusas važiuoja savo eiga ir tu pats sėdi už vairo.

Kiek dienų prieš reikia rezervuoti pervežimą?

Žiemą – savaitė. Vasarą – gerai ir mėnesio. Rugpjūtį visi vėjai pučia į Angliją, pasieniečiai lėtesni. Turėjau klientę, kuri skambino pirmadienį, norėjo ketvirtadienį Manchesteryje. Nepavyko, ekipažai Vokietijoje. Dešimt–keturiolika dienų – komfortas. Skubūs įmanomi, bet brangu ir stresina. Planuok kaip pas dantistą – iš anksto. Nebent turi laiko mašina ir gali laukti. Bet kam to reikia? Geriau ramiai suderinti datas ir žinoti, kad tavo eilėje nėra dvidešimt kitų klientų.

Daiktai, gyvūnai ir draudimai

Ar galima vežti šunį ar katę mikroautobusiuke?

Gali, bet jei vežam kaip krovinį ant tralo – gyvūnas negali likti be priežiūros užpakalinėje dalyje. Jei važiuoja savo eiga su vairuotoju, tada kabinoje. Kartais reikia veterinarinių dokumentų. Turėjom atvejį su katinu – ramiausias keleivis. Vandenį turi, nešioklį. Šunys baimingesni. Geriau pasiimk į lėktuvą, jei jautrus. Bet mikroautobuse įmanoma. Nepamiršk skiepų įrašų. Anglijos pasienis prie gyvūnų žiūri griežtai, ypač po breksito (a, Brexit, vėl tas breksitas). Dokumentai svarbiausi.

Ar reikia kažkaip paruošti daiktus viduje?

Taip. Viskas surišta, suvyniota. Įsivaizduok: mikroautobusą apverčia dešimt laipsnių – kas atsitiks? Jeigu byrės – kaltė tavo. Mūsų vairuotojai padeda pritvirtinti, bet ne baldžių komanda. Imk virves, dėžes, apsaugok monitorių. Aš pats vežiau sesers daiktus – (na, padėjau vežti) – ten be tvarkos chaosas. Niekam nepatinka rinkti duženų šukių prie autostrados. Dar vienas dalykas – nepalik skysčių be dangčių. Kartais pasvyravimas padaro taip, kad atsidaro indų ploviklis. Paskui viskas kvepia citrina.

Kas blogiausia, kas gali nutikti pasienyje?

Rasti svetimų daiktų kišenėje. Ne, rimtai – nežinai, kad bagažinėje kažkas įdėjo paketą. Todėl tikriname prieš krovinį. Jei pasieniečiai randa įtartino – atidaro viską. Turėjau atvejį su pirotechnika, kurią klientas nežinojo, kad paliko. Sprogmenys, valandų valandas tardė. Užtrukom parą. Stebėjimo sistema rodė, kad mikroautobusas stovi. Klientas išproto kraustėsi. Apžiūrėk kiekvieną kampelį prieš atiduodamas. Pasienis, ypač Doveris, dabar po Brexit dar griežtesnis. Kartais laimingai prašvisi, kartais ne.

Transporto paruošimas ir keistenos

Ar reikia tuščio bako ar pilno?

Kuo mažiau degalų, tuo mažiau svorio. Bet reikia kad mašina judėtų ant ir nuliptų nuo tralo. Ketvirtadalis bako – optimalu. Turėjau klientą, kuris supylė pilną "kad neužgestų". Mikroautobusas ant tralo, variklis neveikė. Kasdieninis svorio brangimas. Jei veši savo eiga – pilnas. Jei traileris – atjunk akumuliatorių ilgesnėse kelionėse, nors dabartinės mašinos pyksta kai atjungi. Sudėtinga. Aš pats palieku neutralą, rankinį, užrakinu vairą. Kai kas net sėdimas padangas nurveržia, bet aš nesiėmus per drąsiai – palieku kaip yra, jei neprašo.

Ar reikia nuimti stogo bagažinę ar dviračius laikiklius?

Būtinai. Aukščio ribos keltuose griežtos. Turėjau VW Caravelle su stogo bagažine – Doverio uoste pamatė tik ten. Valandą derėjomės. Galiausiai nuimti teko. Dviračių laikikliai – tas pats. Viršija du metrus keturis – gali nepatekti į keltą. Pakeisti bilietą skaudžiai kainuoja. Ir dar – vėjo poveikis autotralui. Kartais net atsarginiai ratai ant galo kyšantys kelia problemą. Grąžink į originalą. Mažiau galvos skausmo. Jei nežinai kaip nuimt – atsivežk pas mus prieš kelionę, padėsim.

Koks sezoniškumas – kada pigiausia vežti?

Sausis–kovas – ramu, kainos žemesnės. Balandis prasideda. Gegužė–birželis – judėjimas. Rugpjūtis – pragaras keltuose. Rugsėjis nurimsta. Stebėjimas fiksuoja tą patį maršrutą, tik eilės ilgesnės. Žiemą blogi orai, sniegas, bet kainos kompensuoja. Aš mėgstu balandį – oras geras, eilių nėra. Vasara automobilių pervežimas į Londoną brangsta penkiolika–dvidešimt procentų. Paklausa lemia. Po naujų metų ir per Kalėdas visiškai neveiksminga. Vairuotojai irgi turi šeimas. Skambučiai per šventes erzina. Tai taip, planuok iš anksto.

Ar galima palikti suodžius ar purvą ant mašinos?

Pasieniečiai gali prašyti nuplauti jei mato biohazardą. Purvas iš kaimo kelių – normalu. Bet jei byra žemė, vaisiai, augalai – problema. Bijima (na, bijo) ligų, kirmėlių. Klientas paliko bulvių – Doverio muitinė rado. Sąskaitą išrašė. Nejuokinga. Išvalyk bagažinę, patikrink po sėdynėm. Stebėjimo sistema parodys kur mašina, bet jei pasienyje byrės žemės ūkio produktai – GPS nepadės. Anglijos biosaugos taisyklės griežtos. Kartais užtenka neplautos padangos su Lietuvos molu ir jau klausinėja.

Paskutiniai patarimai ir nesusipratimai

Kaip atskirti gerą pervežimo įmonę nuo abejotinos?

Paprasta. Geras klausia apie daiktus, dokumentus, būklę. Blogas sako: "nuvešim, pats žinok, nedraudžiam." Arba SMS be pavadinimo. Žinau vilniečių, kas veža su lenkiškais numeriais, o kai kazusas – dingsta. Rimtas turi ofisą, atsako vakarais, duoda sutartį su CMR, nurodo GPS. Jei kaina trigubai žemiau – neieškok laimės. Mikroautobusų pervežimas į Angliją su stebėjimo sistema kainuoja daugiau, bet bent žinai kur daiktas. Kai kurie dar menkaverte transportu vadina, o paskui stebisi. Patikimumas pinigais nenupirkstas.

Ar visos įmonės naudoja stebėjimo sistemas?

Ne. Yra tokių, kurios turi vairuotoją su Nokia 3310 ir žemėlapį ant kelių. Nejuokauju – mačiau. Jei sako "paskambinsim kas kelias valandas" – tai ne stebėjimas, o nervų gadinimas. Šiuolaikiškai dirbančios įmonės montuoja GPS ant kiekvieno tralo. Bet jei važiuoja pats klientas, o mes tik padedam logistikos – gali nebūti. Bet kai vežam mes, sistema yra. Paklausk tiesiai: "Ar bus GPS?" Jeigu slidžiai atsako – bėk. Tai kaip pirkti mašiną be tech. apžiūros. Gali, bet kam rizikuot?

Ką reiškia CMR draudimas ir ar jis užtenka?

CMR – vežėjo atsakomybė, ne tavo daiktų draudimas. Denga iki aštuonių SDR už kilogramą maždaug. Skamba gerai, bet jei viduje technika už dvidešimt tūkstančių? Papildomas draudimas reikalingas. Aš sakau: CMR – kaip cepelinai be grietinės. Valgyt galima, bet rizikinga. Rimtesnis draudimas kainuos papildomai, bet miegsi ramiau. Turėjom atvejį: užpylė degalų kelyje dėl tralo gedimo. CMR čia nepadėjo, nes tai logistikos kaštai. Yra niuansų, kuriuos sužinai tik kai nutinka.

Ar mikroautobusą reikia registruoti Anglijoje jei aš jį perku Lietuvoje ir vežu į Londoną?

Aš pervežėjas, ne registratorius. Bet žinau: iš ES turi kelis mėnesius su lietuviškais numeriais. Po to – registruok Jungtinėje Karalystėje. Geriau pasiskambink DVLA. Mes nuvežam iki durų, bet biurokratiją tvarkai pats. Kartais galvoja, kad įmonė padarys viską. Ne, aš vežu metalą, popierius – tavo reikalas. Ir TCL numeriai ar kas ten dabar. Nepainiok su tais reikalais. Aš pats Londone turiu bičiulį, kuris tvarko registracijas – galiu numest kontaktą, bet tai nebe mano sritis.

Ar Anglijoje jau nebereikia jokių papildomų leidimų po Brexit?

Brexit apsunkino. CMR formos svarbesnės, patikrinimai dažnesni. Jei pilnas daiktų – pakuotės sąrašas. Jei gaidys turgui – kiti dokumentai. Štai čia aš jau nebesu šimtu procentų tikras dėl naujausių taisyklių, nes keičiasi kas kelis mėnesius. Geriau pasitikrink su agentu. Jei dokumentai tvarkingi, elektroninis Doverio patikrinimas praeini greičiau. Jei ne – lauksi. Klientas sakė: "o anksčiau nereikėjo." Anksčiau ir SMS nebuvo. Tai pasiruošk popierius ir nesiskųsk.

Jeigu viskas tvarkinga, kaip atsiimti Londone?

Derinam vietą. Kartais supermarketų parkingas, kartais siauros gatvės rytiniame rajone – autotralas netilps. Tada susitinkam centre arba klientas atvažiuoja pas mus. Atsiimdamas apžiūrėk mašiną su vairuotoju, pasirašyk aktą. Jei matai įbrėžimą – fiksuok iš karto. Po savaitės skųstis bus sunku. Kartais skambina po savaitės, sako: radau dėlę. Nu, atleiskit, bet per savaitę galėjot ir patys ją gauti. Stebėjimas jau išsijungė Londone, bet aktas – tavo draugas. Palieku savo numerį, jei ką.

Žodžiu, mikroautobusų pervežimas į Angliją su stebėjimo sistema nėraketų mokslas, bet reikalauja patirties. Nepatikėk stebuklingais pažadais feisbuke ir nepamiršk, kad pigiausia ne visada geriausia. Surink popierius, patikrink mašiną, pasirūpink daiktais ir stebėk kelią telefonu. Per dvidešimt metų mačiau visko, bet jei viskas suderinta, po kelių dienų jau Londone varysi tolyn. Sėkmės kelyje, o jei kils klausimų – skambink, papasakosiu dar.