Mikroautobusų pervežimas į Angliją nuo durų iki durų – ką verta žinoti prieš pirmą kartą?

Daugiau nei dešimt metų važinėju maršrutu Vilnius–Londonas ir atgal. Žmonės dažnai galvoja, kad mikroautobusų pervežimas į Angliją nuo durų iki durų lyg taksi paslauga – paskambinai, atvažiavo, perkėlė. Realybė kitokia. Taip, tai patogiausias būdas persikraustyti, bet yra niuansų apie kuriuos niekas neparašo tose gražiose skelbimų eilutėse. Šiame tekste – ne žodynėlis, o atsakymai į klausimus, kuriuos man užduoda kas savaitę. Kai kurie atsakymai nepatiks, bet geriau žinoti iš karto nei verkti po savaitės prie sudaužytos komodos arba ieškoti dingusio krovininio mikroautobuso.

Kainos, užsakymas ir tie nepatogūs skaičiai

Kiek maždaug kainuoja mikroautobusų pervežimas į Angliją nuo durų iki durų?

Oi, sunku pasakyti nežinant detalių. Jei kraustotės iš Kauno į Londoną su pilnu kroviniu, gali būti nuo tūkstančio iki pusantro tūkstančio eurų. O jei iš Klaipėdos į Edinburgą? Skaiciuokite brangiau – kuras, keliai, nakvynė. Kartais žmonės piktinasi dėl kainų, bet dujas dabar sunkiai išgyvena transporto sektorius. Pigiau nei lėktuvu su dešimt lagaminų, bet brangiau nei autobusu be daiktų.

Ar reikia mokėti visus pinigus iš karto?

Nereikia. Pas mus – pusė avanso, pusė kai įkraunam. Bet rinkoje pilna visoko. Buvo atvejis, kai klientė sumokėjo pilną sumą iš anksto firmai iš Facebooko, o vyrukai dingo su depozitu. Pasirodo, mikroautobusą buvo parą išsinuomavę. Be proto. Jei kas prašo šimto procentų į priekį – pabėkit. Rimtos įmonės sutartį pasirašo, sąskaitą išrašo, ne tik rašo Messengerį.

Kiek laiko prieš reikia užsibookinti pervežimą mikroautobusu į Angliją?

Idealiu atveju – dvi savaitės. Bet gyvenimas neidealus. Skambina žmonės ir vakarui, kai jau viskas suplanuota. Kartais sutelpa, jei kas atšaukė. Vasarą, liepos-rugpjūtį, be kelių savaičių net nesvajokite apie gerus laikus. Žiemą visi lankstesni. Nors Anglijoje žiemą Eurotunelio eilės irgi būna ilgos... bet čia jau visai kita tema.

Kelionės logistika is vidaus

Kiek realiai trunka važiuoti mikroautobusu nuo durų iki durų iki Londono?

Pats vairavimas apie dvidešimt dvi–keturias valandas, bet yra kryžkelės. Stabdėme aštuonias valandas Kale dėl tilto eilės. Klientas skambinėjo pykdamasis, nes turejome rytą iškrauti. Suprantu jį. Dar pridėk pasienio kontrolę po Brexit. Taigi, teorija ir praktika – skirtingi dalykai. Niekas nepasakys tikslios valandos.

Kur miega vairuotojas? Ar aš turiu mokėti už tai atskirai?

Jei sakau įskaičiuota, reiškia įskaičiuota. Vairuotojas miega poilsio namuose arba kabinoje. Bet jei norite, kad varytume be sustojimų parą, tai nelegalu ir pavojinga. Aš jau per senas tokiems žygdarbiams. Po aštuonių valandų vairavimo – stopas privalomas. Nekalbėkime, kas nutinka pavargus prie vairo su sunkiu kroviniu.

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai pas mane, ar dar paima kaimyno sofą iš šalies?

Čia svarbiausias klausimas. Jei mokate už ekspresą, turi būti ekspresas. Durų iki durų paslauga turėtų reikšti tiesioginį reisą. Deja, žinau kompanijų, kurios žadėjo privatumą, o paskui apvažiavo penkis miestus rinkdamos siuntinius. Jūsų daiktai – paskutiniai. Tikrinkite sutartyje: parašyta dedicated arba direct? Jei ne, kelionė gali užsitęsti.

Daiktai, pakavimas ir tos akimirkos kai nori viską mesti

Kokias klaidas dažniausiai daro žmonės, supakuodami daiktus mikroautobusui?

Didžiausia klaida – knygos į didžiulę spintos dėžę. Logiška, kol nepakelia. Kartą klientas supakavo porcelianą į obuolių dėžes be popieriaus. Drebejau kelias valandas. Dar blogai – nenužymėtos dėžės. Atvažiuoji, o ten chaosas. Stiprios dėžės, lipni juosta, burbulinė plėvelė. Kartais pridinu senų antklodžių, jei yra – geriau negu nieko.

Ar galima siųsti daiktus be palydos, tik su vairuotoju?

Galima, jei pasitikite. Asmeniškai nenorėčiau, kad mano daiktai važiuotų su nepažįstamu be manęs. Svarbu – aprašykite turinį, pasirašykite aktą. Nors... čia ne visada šimtu procentų tikras dėl draudimo niuansų be savininko. Geriau pasitarkite su draudiku, aš logistikos žmogus. Bet faktas – be akto, jei kažko trūks, bus ginčas.

Ar galima vežti maistą, augalus, alkoholį per sieną į Angliją?

Maisto produktai – problema. Mėsa, pienas – tikrai ne. Augalai – reikia sertifikatų, kurių niekas nedaro. Alkoholį galima nedidelį kiekį asmeniniam vartojimui, bet deklaruokite. Buvo atvejis su dvylika butelių vyno – muitininkai nuleido akis, bet galėjo ir ne. Verčiau nežaiskit. O pomidorus palikite mamai.

Dokumentai, muitai ir viskas, kas atrodo nuobodu, bet būtina

Kokių popierių reikia vežant daiktus į Angliją po Brexit?

Reikia CMR važtaraščio, sąrašo daiktų angliškai, kartais eksporto deklaracijos. Naujiems daiktams – sąskaitos, kad nemanytų prekiaujančiu. Pasiruoškite tikrinimams pasienyje – po Brexit jų daugiau. Anksčiau būdavo laisvas pravažiavimas kaip į Vokietiją. Dabar ne. Muitinės agentai žino geriau, aš tik pastebiu, kad popierių reikia žymiai daugiau nei prieš dešimt metų.

Ar galiu pats vežti draugui daiktus ir taip užsidirbti?

Ne. Kartą-du draugui – gal. Bet reguliariai reikia vežėjo licencijos, CMR draudimo, o mikroautobusas – komerciniams reisams pritaikytas. Žmonės galvoja, kad papildomas uždarbas savaitgalį. Pamiršta, kad jei avarija ir draudimas sužinos apie komercinį krovinį – neskirs. Nenoriu griežtai skambėti, bet toks jau gyvenimas. Kas per pigu, ne visada legalu.

Anglijos realybė – ką iš tiesų reiškia "nuvažiuoti iki durų"

Ar vairuotojas padės nešti daiktus iki buto trečiame aukšte be lifto?

Taip, bet ne stebuklingai. Du vyrukai nenuneš šaldytuvą į aštuntą aukštą. Jei be lifto ir sunkūs baldai – samdykit papildomas rankas arba vežame iki durų ir toliau jūsų reikalas. Dirbame pagal taisykles. Kartais padedame labiau nei reikia, jei jaunas vairuotojas ir oras geras, bet neužtikrinu.

Kas jei sninga ar gatvė per siaura ir mikroautobusas neprisiglaudžia prie namų durų?

Kanalas, Kornvalis, seni kaimai... pasitaiko. Kartais tenka palikti mikroautobusą už dviejų šimtų metrų. Tada rankos, vežimėlis, tempimas. Vieną kartą lijo taip, kad takelis matėsi kaip morengas ir vanas grįžo atbulomis. Klientas supyko, nors mes ne orų valdžia. Būna. Durų iki durų reiškia artimiausia įmanoma vieta.

Kaip yra, jei Londone nėra kur statyti ir policija ateina?

Londonas... ach. Turėtumėte gauti stovėjimo leidimą arba vietą. Mes negalime jūsų vietos rezidento pažymos gauti. Kartais stato ant dvigubų linijų "tik penkias minutes" – policija baudžia. Sutartyje aišku: jei klientas nepasiūlo legalaus stovėjimo, baudos ne mūsų. Girdžiu, kaip skamba kietai, bet kitaip neina. Geriau įspėti nei raudoti.

Kai planai kyla šūvotai – problemos ir kaip jų išvengti

Ar buvote atsisakę vežti dėl to, kaip žmogus supakavo daiktus?

Ne atsisakę, bet stabdę. Atveža stiklines lėkštes suvyniotas į dienraštį. Aš per tiek metų žiniau – popierius plyšta. Dariau pastabą, klientas pyko, bet persipakavo. Geriau jau pykti prieš kelionę nei verkti radus šukių krovinio gale. Taisyklė paprasta: jei pats mestumėte iš antro aukšto ir neišsiteiktų – taip ir pakuokite.

Kas yra blogiausias scenarijus, kurį esate matęs pervežimų rinkoje?

Žmogus susirado pigiausią pervežėją, sumokėjo avansą. Ir viskas. Nei furgono, nei numerio, nei daiktų. Dingo. Antras baisus dalykas – prie durų sako "mokėk dvigubai, arba neiškraunu". Šantažas. Rimtos įmonės nedaro taip. Žinau, kad kainos kandžiojasi, bet kai kas siūlo žemiausiai nes neketina vežti.

Ką reiškia, kai įmonė sako "viskas įskaičiuota", o paskui prašo primokėti?

Reiškia, kad meluoja. Išskaidau kainą aiškiai: kuras, keliai, keltas. Jei po faktos išrašo papildomą degalų rinkliavą – jūsų teisė atsisakyti. Deja, kai daiktai užrakinti vano viduje, žmonės sutinka apgailėtinai. Nesąžininga. Skaitykite smulkųjį šriftą. Jei jo nėra – raudona vėliava. Aš čia jau labai aštriai, bet pykst ant tokių.

Gyvenimas Anglijoje ir daiktai – ar verta gabenti?

Ar verta vežti baldus iš Lietuvos, o ne pirkti vietoje?

Mano galva – gerą sofą, lovą vežkit. IKEA Londone yra, bet brangiau. Senos spintos? Gal nelabai. Sprendžia svoris ir vertė. Kartą vežėm komodą, kuri kainavo mažiau nei pervežimas. Pažiūrėjau į ją, ji į mane. Pasakiau – emocinę vertę suprantu, bet logistikos prasmės nėra. Ji vis tiek vežė. Teisė jos.

Ar reikia adapterių elektros prietaisams Anglijoje?

Taip, rozetės kitokios. Trikampis kištukas. Daugelis pamiršta ir pirmą vakarą negali įkrauti telefono. Įtampa tokia pati, du šimtai trisdešimt voltų, taigi prietaisas nedega, tik kištukas netelpa. Nusipirkite adapterių Lietuvoje, nes čia jie kainuoja gerokai daugiau. Kalbant apie dviračius – ups, ne čia ta mintis. Reikėjo dar kavos. Trumpai – pasiimkit adapterių dėžutę.

Kaip elgtis, jei Anglijoje mano namas yra siauroje gatvelėje su apribojimais?

Būna tokių. Pasakykite iš anksto. Turime žinoti, ar telpa aukštis, ar nėra sunkvežimių draudimo. Kartais mažesniu autobusiuku paskutinį kilometrą važiuojame, o didysis furgonas stovi netoliese. Rankos, maišai. Ne visada elegantiška, bet realu. Durų iki durų kartais reikia suvokti lanksčiai, tiesiogiai neįvažiuosime visur.

Apie draudimą, nuostolius ir tuos "o jei"

Kas jei kelyje kažkas sudūžta ar pasimetę?

Draudimas turėtų padengti, bet jei pakavimas blogas – atsisakys. Darykite nuotraukas prieš pakraudami. Kartą skundėsi dėl sulūžusio veidrodžio – nuotraukos parodė, kad jis jau buvo įskilęs. Problemų nebuvo. Be dokumentų tai jūsų žodis prieš mūsų. O tokiose situacijose laimi tas, kas turi raštišką įrodymą.

Ar visi mikroautobusai turi liftus ar tik rampas?

Kroviniai Sprinteriai retai turi liftus – tai jau vilkikams. Rampa arba žemas dugnas. Mes naudojame bortinius, kad lengviau kelti. Kai kurie klientai tikisi kaip kinematografe. Realybė – vyrukai su tvirtomis nugaromis. Nors va, prieš porą metų (ar jau keturis? laikas bėga) turėjom furgoną su liftu. Puiku, bet technika gesta dažniau.

Kokie daiktai gali kilti problemų muitinėje?

Nauji daiktai be sąskaitų – muitininkai pagalvoja, kad prekiaujate. Ginklai aiškiai. Surinkimo komplektai be instrukcijų kartais atrodo įtariai. Drabužiai, virtuvės reikmenys – niekam neįdomu. Problema, jei vežate visą sandėlį kaip asmeninius daiktus. Tada gausite sąskaitą iš HMRC. Ji bus didesnė nei mano paslauga. Nenervinkit jų.

Paskutiniai patarimai prieš jus išleidžiant į kelią

Ką dar svarbu žinoti apie mikroautobusų pervežimą į Angliją nuo durų iki durų, ko nepaklausė kiti?

Hmm. Kad vairuotojas irgi žmogus. Kad jam reikia kavos, poilsio, kad ne robotas. Ši paslauga yra ne tik metalo dėžė kelyje – tai pasitikėjimas. Po tiek metų vis dar nervinuosi prieš ilgus reisus. Normalu. Pasiruoškite, rašykite sąrašus, pasiimkite dokumentus į rankinį. Geriausios įmonės ne visada pirmos Google. Kartais jos per daug užsiėmusios dirbti.

Mikroautobusų pervežimas į Angliją nuo durų iki durų tikrai yra patogiausias būdas persikraustyti, bet ne stebuklinga lazdele. Reikia laiko, pinigų, gerų nervų ir teisingų lūkesčių. Nepasitikėkite vien žemesne kaina – pasitikėkite žmogumi, kuris atsako į telefoną ir žino, kur yra Kale. Jei ką – skambinkite. Net jei tik pasitikslinti. Geriau paklausti šiandien, nei gailėtis po savaitės, kai furgonas jau nurūkęs, o jūs be daiktų. Sėkmės kraustantis. Aš irgi ruošiuosi į eilę, tik dar kavos išgersiu.