Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Mikroautobusų pervežimai į Angliją kasdien greitai ir saugiai – ką iš tikrųjų verta žinoti
Kai pirmą kartą prieš dvidešimt kelerių metų sėdau prie mikroautobuso vairo ir pasukau link Velso, neturėjau supratimo, kiek istorijų išgirsiu. Dabar, po dviejų dešimtmečių tarptautinių perkraustymų, galiu pasakyti tiesiai – mikroautobusų pervežimai į Angliją kasdien, greitai ir saugiai įmanomi tik tada, kai visi žino, ko tikėtis. Neišgalvotai. Be reklaminių šūkių. Tiesiog kaip vyksta. Klientai dažnai skambina išsigandę, nes internete pilna prieštaraujančios informacijos. Šitame tekste bandysiu atsakyti į tuos klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien. Kai kuriuos atsakymus žinau kone per miegus, o dėl kitų – sakau atvirai – tenka pasitikslinti, nes taisyklės pasikeitusios ne kartą.
Pradžiai – apie kainą ir datas
Kiek maždaug kainuoja perkraustymas mikroautobusu iš Vilniaus iki Londono, jei turiu dviejų kambarių buto daiktus?
Kaina priklauso nuo sezono ir laisvų reisų. Realiai – nuo dvylikos šimtų iki aštuoniolikos šimtų eurų. Kartais pigiau, jei tik lagaminai. Kartais brangiau, jei pianinas be lifto. Būna, paskambinęs žmogus sako, kad viso labo kelios dėžės, o atvykus – sofa, šaldytuvas ir dar bufetas. Tada kaina keičiasi, nes mikroautobuso vieta nėra guminė. Geriausia – nufotografuoti daiktus. Mes ne teisėjai, mums reikia suplanuoti vietą. O jei kaina atrodo per žema – tarkim, penki šimtai eurų – tai dažniausiai sukčiai arba kažkas bus nusukta. Per dvidešimt metų esu matęs visas schemas.
Ar tikrai važiuojate kasdien, ar čia tiesiog gražiai parašyta skelbime?
Kasdien... na, atvirai sakant – beveik kasdien. Būna savaičių, kai išeina septyni kartai, o būna – tik penki. Viskas priklauso nuo krūvių. Prieš Kalėdas dirbam ir naktimis. O sausį kartais tyliau. Skelbime rašome kasdien, nes fiziškai įmanoma ir dažnai vyksta, bet nenoriu meluot, kad pirmadienį ryto mikroautobusas šimtu procentu stovės prie jūsų durų. Reikia susiplanuot. Dažniausiai per porą dienų surandam langą. Jei skubiai – skambinat, derinam. Kartais lengviau išskristi, nei laukti, jei paskambinai vėlai antradienį vakare.
Kiek laiko užtrunka kelionė iki Birmingamo, jei mikroautobusu judame iš Kauno?
Maždaug dvidešimt keturias–trisdešimt valandų nuo durų iki durų. Visko pasitaiko. Kartais keltas Kalėje užsikirto penktadienį – prisideda kelios valandos. Kartais pasienis Prancūzijoje dirba kaip voverės, prašviesi be eilės. Tunnelis greičiausias, bet brangesnis. Keltas – lėtesnis, pigesnis, užmiegi ir atsibundi Anglijoj. Po to dar kelios valandos iki Birmingamo. Vairuotojas privalo pailsėti pagal taisykles. Kartais klientai pyksta, kad sustojom, bet kitaip negalima. Kalbant apie greitą pervežimą – taip, mikroautobusu greičiau nei laukiant konteinerio, bet ne stebuklingai. Kelias išlieka kelias.
Ar galiu važiuoti kartu kaip keleivis su savo daiktais?
Galima. Dažnai taip būna – ypač studentai ar šeimos su vaikais. Priekyje dvi–trys vietos. Jei daiktai užima bagažinę, tenka sėstis šalia vairuotojo. Papildomai už save mokėti nereikia, jei daiktai jau užima visą tarifą. Bet jei tik du lagaminai ir dar keturi žmonės – tada beveik individuali kelionė, kaina kita. Buvęs atvejis: vežėm labradorą ir šeimininką. Šuo priekyje, šeimininkas už jo. Ramiai nukako iki Notingamo. Tik nepamirškite paso, nes kelyje įlipant į keltą tikrina dokumentus. Kartais žmonės pasilieka... na, patys žinote, kur juos dėtis. Būna visko.
Kada geriausia rezervuoti pervežimą, jei žinau, kad rugsėjį išvažiuoju?
Kuo anksčiau, tuo ramiau. Rugsėjis – voratinklis. Studentai, nauji darbai. Būna, kad paskambina prieš tris mėnesius, o būna – prieš tris dienas. Jei prieš tris dienas, laisvų vietų gali ir nebūti. Mes ne vienetinius vokus vežame, o daiktus iš butų. Tam planas reikalingas. Kartais atsiranda atšaukimas, bet to negalima planuot. Jei žinai datas, skambink dabar. Geriau anksčiau atšaukti nei ieškoti vietos paskutinę akimirką. Tokia jau šiom dienom angliška perkraustymo logistika. Ar lutoniška. Nesvarbu.
Ar reikia mokėti avanso, ar galima atsiskaityti tik grynaisiais pristatymo metu?
Avansas – dažniausiai trisdešimt ar keturiasdešimt procentų. Likutis – prieš išvykimą arba pristatymo metu. Grynųjų nebeimam, tik pavedimą. Buvo laikai, kai atsiskaitydavom grynaisiais kelyje, bet dabar viskas oficialiai. Pasitaiko žmonių, kurie pažada sumokėti kitą dieną ir nepaskambina. Dėl to avansas ir reikalingas. Ne dėl to, kad nepasitikim, tiesiog taip veikia verslas. O jei kas siūlo be avanso ir už pusę kainos – labai abejotina. Tokių vežėjų kasdien atsiranda ir dingsta kaip grybai po lietaus. Nebūkite naivūs. Mes ne pirmą dieną ant kelio.
Važiuojant – kas realiai vyksta kelyje
Kas vairuoja mikroautobusą: vienas žmogus ar keičiasi du?
Keičiasi du. Taip numatyta ilgiems atstumams. Buvęs reisas į Bristoli: pirmas vairuotojas iki Olandijos, antras – toliau. Retai, bet pasitaiko įmonių, kur siunčia vieną, kad sutaupytų. Tada žmogus vairuoja pavargęs, o tai pavojinga. Mačiau, kaip toks furgonas nulėkė į griovį prie Lilio. Ne mūsų, ačiū Dievui, bet vaizdas liko. Mūsiškiai keičiasi. Privalo ilsėtis pagal tachografą. Klientai kartais prašo greičiau – ne, negalima, nes tachografas fiksuoja. Ir tegu fiksuoja. Saugumas svarbiau. Greitai nereiškia rizikingai.
Ar mano daiktai važiuoja tiesiai iki namų slenksčio Anglijoje, ar kur nors perskirstomi?
Tiesiai. Bent jau pas mus. Atvažiuoja pas jus, krauna, važiuoja į keltą, keliasi Anglijoje ir stoja prie naujų durų. Nėra sandėlių Londone, kur perskraustyti į kitą mašiną. Kartais, jei mažytė siuntelė ir nėra tiesioginio reiso – perduodame partneriui, bet apie tai kalbama iš anksto. Daugelis bijo, kad daiktai kažkur paliekami. Suprantu baimę. Buvo istorijų, kai blogos įmonės taip darydavo. Mes ne. Mikroautobusas lankstesnis už fūrą, bet didesnis už furgoną. Tilps baldas, dviratis, lagaminai. Siaurose gatvelėse miesto centre kartais sunkiau atsisukti, bet vairuotojas prisitaikys.
Ar važiuojant galiu paskambinti vairuotojui ir pasitikslinti, kur esate?
Žinoma. Tik ne kas penkias minutes. Vairuotojas vairuoja, o ne dirba dispečeriumi. Kartais atsiunčia žinutę: "Kale", "Dover". Aš kai važiuodavau, rašydavau klientams vidurnaktį prie kavos. Dabar yra sekimo sistemos, bet ne visada GPS rodo tiksliai. Kartais painioja A16 magistralę su kiemkeliu. Skambinti galima, geriausia – kai jie jau Anglijoj. Jei dar Prancūzijoje – palikit ramybėje porai valandų. Jie turi galvoti apie vairavimą kairėje pusėje. Tai nėra pokalbių laikas. Jie ir taip susikaupę, ypač po keltų.
Kas nutinka kelyje, jei mikroautobusui atsitinka gedimas ar avarija?
Gedimai pasitaiko. Ne kas savaitę, bet pasitaiko. Mažas gedimas – mechanikas. Didelis – kitas mikroautobusas, jei turime laisvą. Būna ir taip, kad neturime. Tada diena, dvi laukimo. Atvirai. Tai blogiausia, ką galiu pasakyti, bet meluoti nenoriu. Avarija – kas kita. Draudimas, policija. Buvo atvejis, kai Vokietijoje sulūžo sankaba. Pagalba kitą dieną. Krovinys pas klientą po trijų dienų. Neidealus scenarijus, bet kitaip negalėjom. Mikroautobusų pervežimai į Angliją kasdien vyksta gerai, bet kelyje ne viskas kontroliuojama. Planas B visada turi būti.
Ar man reikia ruoštis muitinei, jei vežu tik asmeninius daiktus?
Reikia. Ypač po Brexit. Reikia sąrašo daiktų – inventory list, kaip jie ten vadina. Ką vežatės, kiek verta. Jei nežinote – rašome apytiksliai. Šitoj vietoj aš ne viską žinau šimtu procentų, nes muitinės taisyklės keičiasi kasmet. Kartais prašo, kartais netikrina. Vairuotojas turi deklaraciją, bet dalis atsakomybės tenka ir jums, jei draudžiami daiktai. Buvęs atvejis – dekoratyvi lempa su lemputėm. Pasienyje pasirodė, kad neleistinos. Praleido. Kartais pasiseka, kartais ne. Geriau nesivelkite į riziką. Rašykite tiesą sąraše.
Koks skirtumas tarp keltų ir Eurotunelio po Lamanšu – kurį geriau rinktis?
Laikas ir pinigai. Keltas – pigiau, bet pusantros valandos plius eilės. Tunnelis – dvidešimt minučių, brangesnis. Mikroautobusui skirtumas didelis, nes keltuose būna baisios eilės. Nuo Kale iki Folkestono tuneliu – paprasta, tik slidoka. Asmeniškai mieliau tunelį. Jūros liga negresia, nors mikroautobuse ir taip jos nebūna. Būna, klientai prašo keltu, nes nori pamatyti baltas kalkio uolas. Gražu, bet jei skubate – rinkitės tunnelį. Dar vienas dalykas – keltuose kartais neužtenka vietų mikroautobusams, jei neužsirezervavote. Tada stovite ir laukiate. Šito skelbimuose nerasite.
Daiktai ir pakavimas – ką privalai žinoti
Ar tilps šaldytuvas, skalbyklė ir dviratis, ar mikroautobusas per mažas?
Tilps, jei mikroautobusas didesnis. Šaldytuvą privalote atitirpdyti ir išdžiovinti. Buvęs atvejis: klientas sakė švaru, o viduje – šaldytų kukurūzų. Dvi dienos kelyje, atsidarius – tinsta. Baisu net pasakyti. Skalbyklė lengviausia, bet būgną sutvirtinkite. Dviratis – nuimkite ratą arba sulenkite. Yra žmonių, kurie veža viską iš eilės: sofą, spintą, septynias kėdes. Tuomet skaičiuojame kubus. Mikroautobusas nėra fūra. Jei per daug – sakom tiesiai: kris važiuojant, arba vešime du kartus. Geriau dviejų reisų išlaidos nei sudaužyti baldai.
Ar galima vežtis maisto produktų – sūrių, dešrų, butelį vyno?
Dešrų – geriau ne. Po Brexit muitinė tikrina griežčiau. Sūriai – jei supakuoti, kartais praleidžia, bet oficialiai ne. Alus ir vynas – asmeniniam vartojimui, ribotas kiekis. Dėžė alaus – jau akcizai. Buvę, kad klientas vežėsi rūkytą dešrą lagamine. Šuo per pusę minutės rado. Paėmė. Gaila. Anglijoje lietuviško sūrio nusipirksite parduotuvėse. Kam rizikuoti? Geriau palikit mamai. Yra taisyklės dėl pieno, bet ten... aš neprisimenu tikslių ribų. Geriau nepasikliaukit manim šituo klausimu. Nepavesiu meluoti.
Kaip supakuoti daiktus: ar tinka dideli beliefšai, ar būtinos kartoninės dėžės?
Beliefšai – ne. Dėžės – taip. Nes daiktai važiuoja ir kraiposi. Maišas su drabužiais nukeliauja po mikroautobusą, apsivelia alyva. Porcelianas beliefše – traškesys pirmame posūkyje. Jei neturite dėžių, nuperkame, bet papildomas mokestis. Buvę, kad viskas rankšluosčiuose suvyniota. Gražu, bet nesaugu. Mikroautobusų keliai greiti, nelygūs, ypač fermerių ruožuose Prancūzijoje. Tad taip, dėžės su lipnia juosta. Ir žymėkit viršų. Yra, kad žmonės klausia ką daryti kai neturi pakuočių. Nuperkit. Arba eikit į parduotuvę, jos mielai atiduoda.
Ar dokumentus, brangius papuošalus ir drabužius saugu vežtis kartu su baldais?
Dokumentus – su savimi, ne į bagažinę tarp sofos. Drabužiai – saugu dėžėse. Papuošalai – brangius vežkitės rankinėje. Suprantu, kad norite sutaupyti, bet mikroautobuse daiktai sumesti į krūvą ir kartais nepameni, kas kur. Vežėmės auksinį pakabuką. Radome, bet klientė neišsimiegojo dvi naktis. Nedarykit taip sau. Dėl drabužių – ženklinkite dėžes. Rašysiu tai dar kartą: ženklinkit. Ne dėl mūsų, o dėl savęs. Atvažiavus į Liverpulį ir matyt maišalynę – ne pats geriausias jausmas. Atleiskit, truputį nukrypau, bet svarbu.
Ar mano daiktai apdrausti pervežimo metu, jei kas nors nutiktų?
Yra vežėjo civilinės atsakomybės draudimas. Bet (ir tai svarbu) jis dengia tik tai, kas įrodyta, kad sugadinta dėl mūsų kaltės. Jei dėžė pati suplyšo, nes buvo sena – ne. Jei vairuotojas stabdė dėl ežio ir daiktas krito – dažniausiai dengiama. Klientai kartais pareikalauja kompensacijos po metų. Deja, reikia fiksuoti iš karto. Telefonu. Nuotraukomis. Aš kartais pats pamirštu tai pasakyti (turėčiau visada priminti, bet pasitaiko, kad užmirštu), o tada lieka pyktis. Geriausia – prieš pakraunant nusifotografuoti ypač baldus. Atsiprašau už tai. Stengiuosi būti geresnis.
Blogos naujienos ir paskutiniai patarimai
Ar pasitaiko, kad stipriai vėluojate, ir ką tada daryti?
Stengiamės nevėluoti. Realybė – pusvalandis, valanda normalu, nes eismai, keltai. Buvęs reisas: sulūžo keltų rampa Doverio uoste. Šešios valandos. Klientai Londone laukė. Ką galėjome – paskambinome, perspėjome. Jei daug vėluojame – siūlome nuolaidą kitam kartui arba kompensuojame taksi. Kartais žmonės supyksta. Suprantu. Tik meluoti nenoriu sakydamas pusvalandį, jei žinau, kad gali būti blogai. Yra vežėjų, kurie sako "po valandėlės" ir neatvažiuoja visą dieną. Mes ne tokie. Bent jau dirbame, kad taip nebūtų.
Ką manote apie skelbimus internete, kur perkraustymas iki Anglijos siūlomas vos už 300 eurų?
Nepasikliaukite. Perkraustymas mikroautobusu negali kainuoti tris šimtus eurų. Nebent vežate katiną ir kuprinę. Tokios kainos – žaidimas. Paslėpti mokesčiai vėliau arba išlaipina visai kitur. Nejuokauju, Edinburge buvęs atvejis. Arba pasiima avansą ir dingsta. Per du dešimtmečius mačiau schemas visas. Sąžiningų pigesnių pasiūlymų yra, bet ne tokių žemų. Greitas pervežimas į Jungtinę Karalystę kainuoja kurą, algas, draudimą, mokesčius. To nepagaminsi už tris šimtus. Nesakyčiau, jei nebūčiau matęs. Tiesiog rinkitės protingai ir nepasiduokite gražioms frazėms.
Kaip atpažinti, kad pervežimo įmonė nėra sąžininga, kai su ja pirmą kartą bendrauju telefonu?
Pirmas ženklas – be raštiško patvirtinimo, be įmonės kodo. Antras – prašo viską į privatų sąskaitą. Trečias – nėra interneto, tik skelbimas. Ir kai per gerai skamba. "Taip, rytoj bus, viską padarysim." Realios logistikos įmonės kartais sako "ne" arba "brangiau". Nes taip yra. Paskambinkite keliems vežėjams. Jei vienas žada auksą, o kiti sako problemas – tikėkite tais, kurie sako problemas. Aš irgi kartais sakau, kad bus idealiai (nors žinau, kad kelyje nutinka visko), bet stengiuosi neversti žmonių į šventinę nuotaiką be pagrindo. Atvirumas yra patikimumo ženklas.
Ar pasitaiko, kad baldai subraižomi ar dūžta, ir kaip tai sprendžiama?
Pasitaiko. Ne dažnai, bet pasitaiko. Ypač jei neapvynioti. Buvęs atvejis: brangi itališka spinta. Klientas pasakė – nereikia pakavimo, gi tik kelias valandas. Atvažiavus į Redingą, mikroautobusas pašoko ant kalnelio, spinta atsitrenkė į bėgelį. Subraižyta.