Mikroautobusų paslaugos į Angliją saugiai ir laiku: kaip iš tiesų vyksta perkraustymai

Sveiki. Jei skaitote tai, greičiausiai ieškote mikroautobusų paslaugos į Angliją saugiai ir laiku – o gal tiesiog planuojate važiuoti dirbti, mokytis ar gyventi, ir reikia pervežti daiktus iš taško A į tašką B, kuris yra už dviejų tūkstančių kilometrų. Aš šitame reikale jau kokių dvidešimt dvejus metus, kartais vežu baldus, kartais visą butą, o kartais vieną lagaminą ir šunį. Nepasakysiu, kad visada viskas tobula, nes tai būtų akivaizdus melas. Bet galiu paaiškinti, iš ko susideda normalus perkraustymas, kad nesusidurtumėte su nemaloniom staigmenom. Važiuojam kartu.

Kainos, sutartys ir kiti nemaloniai svarbūs dalykai

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas mikroautobusu į Angliją?

Na, žiūrėk. Jei vežam iš Vilniaus į Londoną, pilnas mikroautobusas daiktų – dažniausiai tai kainuoja nuo 900 iki 1400 eurų. Brangiau nei krovininis automobilis? Taip. Bet jei reikia ir žmonių pervežti kartu, mikroautobusas – logiškas pasirinkimas. Viena klientė mums mokėjo 1100 eurų už pilną krovinį iš Kauno į Birminghamą, bet ten buvo ir keturi lagaminai, ir katė, ir kreslas. Kiekvienas atvejis skirtingas. Geriau paskambinti, nei spėlioti pagal forumus. Forumuose visi ekspertai.

Ar pasirašome kažkokią sutartį, ar tiesiog sutariam žodžiu?

Žodžiu? Ne, nebesąmonė tokiais laikais. Bent jau normalioje įmonėje visada bus sutartis, nors kartais ji būna labai paprasta – vienas lapas, kur parašyta, kad mes paimsim ten, pristatysim čia, ir apmokėsit tada. Kartais klientai stebisi: "o kas jei sudegsit?" Tai va, sutartyje ir turėtų būti parašyta, kas tada. Jei vežėjas sako "bro, viskas ok, gali pasitikėt" – tai jau raudona vėliava. Aš asmeniškai net draugams siunčiu sutartį.

Kodėl vieni vežėjai prašo 600 eurų, o kiti – 2000?

Čia tas klausimas, kurį girdžiu penkis kartus per savaitę. Na, 600 eurų – greičiausiai kažkas be licencijos, be draudimo, su seno transporterio stabdžiais, kurie... na, veikia. O 2000 – tarptautinė kompanija, apmokestinanti net orą, arba žmogus, norintis daug. Aš sakau: jei kaina žemesnė negu kuras – kažkas ne taip. Kokybiškos mikroautobusų paslaugos į Angliją negali kainuoti pigiau nei benzinas ir keltas kartu sudėjus.

Ar reikia mokėti avansą ir ką daryti, jei firma pasiima pinigus ir dingsta?

Avansas – normalu, dvidešimt ar trisdešimt procentų. Buvę atvejų, kai žmonės sumoka penkis šimtus, o vežėjas neišsijungia telefono kaip šventas. Dėl to aš naujiems klientams sakau: mokėkit tik prieš kelionę, o ne prieš du mėnesius. Tikrinkite rekvizitus, paskambinkite į registrų centrą, nes dabar daug vaiduoklių. Vienas vaikinas iš Panevėžio vos nesumokėjo pilnos sumos – aš jam tariau: velniai griebtų, nemokėk visko, kol nematai mašinos. Nepatogu apie tai kalbėti, bet taip yra. Yra visokių.

Ar mano daiktai kažkaip draudžiami per kelionę?

Taip, CMR draudimas – standartinė tarptautinė praktika. Jei kas nutinka dėl mūsų kaltės, atlyginama žala. Bet jei vežate neįpakuotą veidrodį, kuris sudūžta pats – čia sunkiau. Aš visada sakau: pakavimas yra pusė darbo. Beje, draudimas dažniausiai apima tik dokumentuotus daiktus, o jei sakote "ten kažkur buvo keli servizai" – po dviejų tūkstančių kilometrų jų gali nebebūti. Užrašykite sąrašą. Nuotraukos telefonu – daug duoda. Nebūkit tinginiai.

Kelionės laikas, keleiviai ir logistika

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu su krovinu?

Iš Vilniaus į Londoną – maždaug trisdešimt šešios valandos realaus važiavimo. Bet pridėkit keltą iš Calais, eiles, ir faktą, kad vairuotojas privalo miegoti. Realiai daiktai pristatomi per dvi-tris paras. Kartais per vieną, jei laimingai susiklosto keltai ir orai. Jei sako, kad rytoj vakare bus – tikėkitės poryt. Aš vengiu žadėt to, ko negaliu kontroliuot. Kelias ilgas, o Anglijos M25 – savas circus.

Ar galiu važiuoti drauge su vairuotoju, ar tai keista?

Ne, nekeista, ir netgi patogu, jei daug daiktų. Vietos keleiviui paprastai yra, bet jei pilnas krovinys, kartais telpa tik vienas žmogus šalia. Kaina nekinta nuo to, ar sėdite, ar ne, degalai tie patys. Vieną kartą teko vežt studentą, kuris visą kelią pasakojo apie filosofiją. Aš mėgstu tylą, bet... nu ką padarysi. Kartais sutinku žmones, kurie bijo, kad bus nejauku – bet jauku būna, jei abu suprantat, kad tai darbas. Tik nepirkite žuvų sumuštinių. Dviejų dienų kelionė su žuvimi – slidus reikalas.

Ar vairuotojas padės išnešti baldus, ar tik veža?

Čia svarbus momentas. Yra "iki automobilio", yra "iki buto". Mes dažniausiai einam iki buto, jei aukštas pirmas ar antras. Bet jei liftas neveikia ir penki aukštai – tada deramės. Aš pats nešioju, bet turiu tik dvi rankas ir nugarą, kuri jau nebe... (taip, reikės man ją stebėt – bet ne šiandien) nebe ta. Kruopščiai pakavotus daiktus pernešam, bet pianino ar šaldytuvo į dešimtą aukštą nepaimsiu – tam samdomi pagalbininkai, ir tai brangiau.

Kas jei mano baldai netelpa, nors sakėte, kad tilps?

Buvę taip – klientas sako "trys dėžės ir kėdė", o atvažiuoji, o ten pilnas dviejų kambarių butas. Tada tenka improvizuoti. Kartais skambinam antram mikroautobusui, kartais kraunam į priekabą. Realiai prieš kelionę visada prašau nuotraukų ar vaizdo pokalbio. Bet žmonės kartais patys nežino, kiek turi daiktų. Jei netelpa dėl mūsų klaidos – mūsų bėda. Jei dėl kliento optimizmo – deramės dėl antros kelionės. Teisybė kažkur per vidurį. Aš pykti neskubu.

Ar galiu vežtis augintinį kartu su baldais?

Taip, jei yra pet passport – nors po brexito ten savos taisyklės su čipais ir skiepais. Dažniausiai augintinis sėdi keleivio vietoje, ne krovinyje, nes ten gali būt šilta. Prieš kelerius metus vežėm katiną, kuris visą kelią miegojo po kėde. Aš net svarsčiau, gal pabėgo, bet ne – tiesiog ramus charakteris. Šunys kartais loja. Ne idealu, jei nervuojatės, bet gyvai. Reikia vandens dubenėlio ir bent kartą per kelias valandas išleisti pasivaikščioti.

Kiek kartų stabdoma pakeliui ir kur miega vairuotojas?

Aš asmeniškai stoju kas keturias valandas – taip reikalauja įstatymas, ir taip reikalauja mano... organizmas. Nakvynė – kabinose arba pigiuose viešbučiuose prie autostrados. Vokietijoje ir Belgijoje tokių pilna. Kartais jei kelionė trumpa, pamiegu kelto kėdėje. Ne, nebūna taip, kad važiuojama dvi paras be miego. Jei taip daro kažkas kitas – tai jau jo problemos. Poilsis privalomas, nes krovinys turi atvykti sveikas, o vairuotojas irgi nėra robotas. Nors kartais jaučiuosi kaip puskarys.

Kai trasoje nutinka gyvenimas

O jei mikroautobusas sugenda pakeliui, pavyzdžiui, Vokietijoje?

Reali situacija: pernai Frankfurto apylinkėse perėjo sankabos diskas. Stovėjom aštuonias valandas. Klientas skambino kas dvi valandas, o aš jau galvojau, kad geriau būčiau tapęs programuotoju. Tai kas tada? Normali įmonė turi partnerius Europoje, kurie atsiunčia kitą mašiną ar sutaiso. Iškraustėm daiktus į kitą mikroautobusą. Užtrukom pusdienį. Būna blogiau – jei sugenda penktadienio vakarą, taisymas prasideda pirmadienį. Tada terminai nukenčia. Aš pats pykau labiau už klientą.

Kas jei pasienyje Calais problemos su dokumentais – ar aš turiu mokėti papildomai?

Dėl dokumentų atsakingas vežėjas. Bet jei vežatės daiktus, kuriems reikia muitinės deklaracijos – gali kilti klausimų. Paprastai pervežant asmeninius daiktus į naują gyvenamąją vietą muitas netaikomas, bet reikia kažkokios deklaracijos formos – atvirai, dabar nežinau tikslaus pavadinimo, nes taisyklės keičiasi, o aš turiu logistiką, kuri tvarko biurokratiją. Svarbu: alkoholio vežti negalima. Buvęs atvejis, kai klientas slėpė butelius po antklodėm. Muitininkai rado. Ne juokinga.

Ar buvę taip, kad visi daiktai atvažiavo sudaužyti arba suplėšyti?

Buvo. Ne pas mus (na, buvo smulkūs įbrėžimai), bet girdėjau istorijų iš rinkos. Yra tokių biudžetinių kompanijų, kurios krauna viską be apklotų, ir tada šaldytuvas šokinėja kaip kamuolys. Jei pakuotė prasta – bus brokas. Aš matau tai kaip garbės reikalą: keliai prasti, bet daiktai turi keliauti saugiai. Tad naudojam diržus, antklodes, kartoną. Blogiausia, kai klientas sutaupo dešimt eurų pakavimui, o paskui prašo atlyginti tūkstantį už sudaužytą porcelianą. Nesąžininga.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja dėl keltų eilių?

Šiaip ne taip – jūsų problema tampa mūsų problema. Keltų eilės Dovere ar Calais dabar tokios, kad kartais stovi penkias–šešias valandas. Tai nėra vairuotojo kaltė. Jei turite išsinuomotus raktus su konkrečia data – planuokit maržą. Aš visada sakau: pristatymo langas – dvi dienos, o ne "trečiadienį lygiai dvyliktą". Nes gyvenimas. Yra oras, yra eilės, yra avarijos. Sulaukit. Aš irgi noriu namo greičiau, bet ką padarysi, jei priešais avarija. Kantrybės.

Saugumas ir tai, ką žada tie, kurie daug žada

Ar tikrai saugu patikėti visus namų baldus nepažįstamam vairuotojui?

Žiūrėkit, aš irgi nepasitikiu nepažįstamais. Bet čia kaip su chirurgu – atėjot, pasitikėjot, liekat ant stalo. Patarimas: pažiūrėkit, ar mašina su logotipu, ar vairuotojas pateikia sutartį, ar duoda sąskaitą. Jei atvažiuoja kažkas naktį be ženklų – gal ir nepasitikėkit. Normali įmonė turi ADF licenciją, CMR draudimą, ir dažniausiai – bet ne visada – mokamus mokesčius. O jei žmogus rašo iš "Lietuva-Anglija super" Facebook grupės – pasiskaitykite komentarus pirma. Deja, ten daug apgavysčių.

Ką reiškia "saugiai ir laiku" – ar tai kažkokia raštiška garantija?

Tai frazė, kurią visi rašo, bet retas pasirašytų po ja krauju. Aš ją vartoju todėl, kad normalios mikroautobusų paslaugos į Angliją saugiai ir laiku taip ir turi veikti – be gilių pažadų, bet su sąžine. Bet "laiku" yra lankstus terminas. Garantuoju, kad nepamesiu sofos prie degalinės, bet negarantuoju, kad keltas neišplauks vėliau dėl audros. Saugumas prasideda nuo pakavimo ir baigiasi pristatymu. Jei kas nutinka – aiškinamės. Ne, nėra tokio rašto, kad jei vėluosiu dvi valandas, grąžinsiu visus pinigus.

Ar sekmadienį galima pristatyti daiktus, nes man tik tada patogu?

Galiu pasakyti tik už save – sekmadieniai sunkūs. Anglijoje sekmadienis vis dar šventė daugeliui, ypač jei pristatymas į gyvenamąjį kvartalą. Triukšmas, krovimas – kaimynai pyksta. Bet jei privažiavimas prie namų leidžia ir apie tai susitarę – kodėl ne? Tik kainuos brangiau, nes vairuotojas dirba poilsio dieną. Kartais klientai pyksta, kad sekmadienis brangesnis. Aš irgi norėčiau būt su anūkais, bet jei mokate dvigubai – atvažiuosiu. Bus linksma. Bet rimtai – rinkitės darbo dieną jei galit.

Ar stebite, kur yra mikroautobusas, kad galėčiau matyti?

Taip, GPS sekimas dabar standartas. Bet ne visada realus laikas – pavyzdžiui, kai keltas plaukia, signalas dingsta. Kartais klientas skambina "o jūs jūroj?", na taip, plaukiam. Aš duodu savo telefoną ir sakau: rašykit žinutę. Persekiojimas realiu laiku įdomu, bet nervina abu. Yra svetainių, kur matosi maršrutas. Bet jei vairuotojas stojo tualetui – nereiškia, kad pavogė krovinį. Tikrai. Jei pavogė – matysit, kad sustojo miške keturioms valandoms. Deja, tokių istorijų irgi pasitaiko.

Smulkmenos, kurių niekas neužduoda, bet reikia žinoti

Ar vairuotojas gali pats išnešti daiktus iš trečio aukšto be lifto?

Aš asmeniškai dar tą galiu, bet po to vakare geriu vaistus nuo nugaros. Geriau jei yra liftas arba laiptinė ne siaura. Kartais vežam lynus ir diržus per langą – tik ne Londone, nes policija nemėgsta. Jei krovinys nedidelis, paimu pats. Jei pilnas butas – du žmonės. O jei klaustumėt prieš dvidešimt metų – būčiau pasiėmęs šaldytuvą ant nugaros ir užlipes. Dabar nebe. (Gerai, gal ir neužlipčiau tada – perdedu, bet atrodo kietai.) Nugara subtilus dalykas.

Ar man reikia patiems pirkti pakavimo medžiagas, ar jūs atsivešite?

Paprastai perkraustymo įmonė atsiveža, bet jei taupot – galit rinktis patys. Tiesa, kartono dėžės Anglijoje brangesnės nei Lietuvoje, keista. Aš saku klientams: jei turite savo dėžių – puiku, sutaupysim. Bet burbulinę plėvelę, antklodes ir poroloną mes vežam. Kartais žmonės suvynioja viską į paklotus... na, iš širdies graudu žiūrėt. Porcelianas nerūšiuotas dėžėje su batų pora – ne. Pagalvokite apie tai prieš savaitę, ne prieš valandą iki atvažiavimo. Rimtai.

Ką daryti jei kaimynai neleidžia statyti mikroautobuso prie namų durų Londone?

Londone vietos nėra niekur. Niekur. Ypač Islington ar Hackney. Jei reikia statyti ilgiau negu pusvalandį – reikia leidimo iš savivaldybės arba rizikuoti bauda. Kartais aš stoviu dvi gatves toliau ir nešioju daiktus per lietų. Klientas stebisi: "tai kodėl nepastatėte po langais?" – brolau, ten raudona linija ir kameros. Bauda šimtą svarų sterlingų. Aš rinkčiausi tos baudos nemokėt. Geriau atstumas nei bauda. O jei pristatomi į priemiesčius – paprasta. Mano svajonė – daugiabutis su erdvia aikštele. Londone to nėra.

Ar galima vežtis dviratį ir ar jis netrukdys kitiems daiktams?

Dviratis – dažnas keleivis. Geriau be priekabos viduje, bet užima vietą. Galima nukrauti priekinę dalį, pritvirtinti diržais. Buvęs atvejis: vežėm dviratį vertą du tūkstančius eurų. Aš prisivėliau seną antklodę aplink rėmą, kad nesubraižytų nieko. Klientas vos neapsiverkė. Taip saugiai ir galima transportuoti. Tik pagalvokite, ar verta tempti sulūžusį dviratį – kartais pigiau nusipirkit naują Anglijoje. Jei jums tai sentimentas – vešim. Jeigu rūdijantį laužą – palikit čia, draugai nenorės to remontuot.

Ar galima mokėti grynaisiais rankose ar tik pavedimu?

Priklauso. Aš asmeniškai mėgstu pavedimą – mažiau popieriaus, mažiau pagundos pamiršti deklaruot. O grynieji – taipogi normalu, tik reikia kvitą. Kai kurie klientai iš karto meta pinigų kalną ant stalo. Ačiū, bet suskaičiuosiu prie jūsų akių – ne dėl to, kad nepasitikiu, bet "būna visko", kaip sakant. Kai nuvažiuoji du tūkstančius kilometrų, norisi, kad atsiskaitymas būtų be streso. Dėl to pavedimas geriau. Bet jūsų šalis, jūsų sprendimas. Aš priimu abu būdus.

Ar žiemą sunkiau organizuoti pervežimą į Angliją nei vasarą?

Taip, žiema – viskas kitokia. Sniegas Prancūzijoje, plikledis Belgijoje, o Anglijoje – vėjas toks, kad mikroautobusą stumdo skersvėjy. Laikas nuo laiko keliai uždaromi, o kalėdų metu visi skuba, vairuotojai pavargę, klientai nervinasi. Kaina kartais nepasikeičia, bet rizikų daugiau. O dar sutemsta anksti. Vairuoji tamsoje, pavargęs, o prieš akis dar trys šimtai mylių. Jei galit – rinkitės gegužę. Bet jei reikia dabar – važiuojam. Aš nemėgstu žiemos vairavimo, bet tiek to.

Ar verta vežtis smulkią buitinę techniką, ar palikti Lietuvoje?

Maža technika – dažnai neverta. Elektros įtampų skirtumai, kištukai, o kai kuri daiktai tiesiog nepritaikyti. Didelius šaldytuvus kartais veža dėl sentimento, bet mikrobangų krosnelę? Palikit. Anglijoje jas nusipirksit už trisdešimt svarų. Aš vežiau vieną kartą kombainą, kuris kainavo daugiau nei pats transportas. Klientė vėl gi norėjo savo. Suprantama. Bet aukšto dažnumo techniką – pirkite vietoje. Sutaupys nervų ir svorio. O svoris, beje, lemia kainą labiau nei manote.

Mikroautobusų paslaugos į Angliją saugiai ir laiku nėra raketų mokslas, bet ir ne važinėjimas iki kaimyninio miesto. Reikia plano, truputį kantrybės ir normalaus vežėjo, kuris nepasakos pasakų. Jei ką – rašykit, paklausykit, palyginkit. Nebijokit klausti dalykų, kurie atrodo kvaili – dažniausiai tai yra patys svarbiausi dalykai. Sėkmės kraustantis, o ten Anglijoj – sauso kelio. Arba bent jau mažiau eilių prie Calais nei pernai.