Mikroautobusų paslaugos Anglijai: trumpiausi terminai – ką galima pasiekti per 24–48 valandas?

Žinai, kas mane labiausiai stebina po dvidešimt ketverių metų šitame reikale? Kad žmonės vis dar galvoja, jog Anglija yra kažkur už kampo ir ten pateksi per pusdienį. Realybė kita. Mikroautobusų paslaugos Anglijai – ypač kai kalba eina apie trumpiausius terminus – reikalauja daugiau nei tik didelio variklio ir gero vairuotojo. Reikia žinoti maršrutus, keltų tvarkaraščius, kur pasieniečiai kantresni, o kur jau nuo ryto pikti. Rašau šį tekstą vienam žmogui – tam, kuris galvoja, kad reikia skubiai, bet nežino, nuo ko pradėti. Paaiškinsiu taip, kaip paaiškinčiau per žinutę vienuoliktą valandą vakaro.

Kiek greitai gali būti Anglijoj?

Ar mikroautobusu į Londoną galima per vieną dieną?

Taip, bet su sąlyga, kad mikroautobusas išvažiuoja iš Lietuvos vidurnaktį arba anksti ryte ir pasienyje viskas klostosi sklandžiai. Realiai, jei išvažiuoji ketvirtą valandą ryto iš Vilniaus, maršrutas eina per Lenkiją arba tiesiai į keltą – priklauso nuo kitų paėmimų. Aš asmeniškai esu matęs, kaip vairuotojas pasiekia Londoną per dvidešimt aštuonias valandas, bet ten vyras buvo tikras gyvas kofeinas ir važiavo be jokių papildomų siuntų rinkimo. Jeigu turi rinkti krovinius po visą Lietuvą – ne, ne per vieną dieną. Nors kartais mums sekasi geriau nei planuota, kai kelias tuščias.

Koks trumpiausias terminas iš Lietuvos iki Mančesterio?

Manchester toliau nei Londonas, aišku. Iš Vilniaus – geriausiu atveju trisdešimt šešias–keturiasdešimt valandų. Aš dažnai sakau klientams: skaičiuok dvi pilnas paras. Vieną dieną važiuoji per Europą, kitą – per pačią Angliją. Buvęs atvejis, kai vairuotojas dėl kliento labai skubėjo ir pavargo ties Calais – sustojo pusdieniui pailsėti. Geriau jau saugiai. Terminas išsitempė iki penkiasdešimt valandų. Mikroautobusų paslaugos Anglijai turi būti saugios, o ne rekordinės. Ar kaip sakė vienas kolega – geriau gyvas vairuotojas nei greitas krovinys.

O jei reikia rytoj – ar įmanoma?

Čia tas momentas, kai norisi pasakyti „taip“, bet negali. Jei šiandien yra pirmadienis ir tu skambini vakare – ne, rytoj jau nebespėsi, nebent mūsų mašina yra už kampo ir pilnai tuščia. Bet tokie atvejai reti kaip balta varna. Ekspresiniai pervežimai į Angliją mikroautobusu įmanomi tik tuomet, kai transportas jau yra pasiruošęs ir tiesiog laukia krovinio. Kitaip tariant – jei turi bent keturiasdešimt aštuonias–septyniasdešimt dvi valandas perspėjimo, tada galime kalbėti apie trumpiausią terminą. O jei skambini šiandien rytojui – pokalbis trumpas. Ne dėl to, kad nenorim, o dėl fizikos.

Kiek laiko užima krovinių surinkimas po visą Lietuvą prieš važiuojant į UK?

Čia yra didysis nematomas laikas. Klientai galvoja: „jūs gi turit mašiną, privažiuosit per valandą“. Ne. Jei tave reikia paimti Vilniuje, Kaune ir dar Klaipėdoje – tai jau pusė dienos ar net visa diena. Kartais surinkimas trunka ilgiau nei pats pervežimas. Ir va čia aš nežinau tiksliai, kaip pasielgti vienam klientui iš Šiaulių, kuris viską suvertė į vieną krūvą be jokios logikos. (Čia turėjau galvoje – be ženklinimo, atsiprašau). Reikėjo dviejų valandų tik išsiaiškinti, kas kur. Planuojant trumpiausius terminus, surinkimo maršrutas kritiškai svarbus.

Kainos ir kaip susidaro greitis

Ar skubus pervežimas mikroautobusu kainuoja dvigubai?

Ne dvigubai, bet brangiau tikrai. Logika paprasta: jei mašina važiuoja tiesiogiai tik tau, ji negali pakeliui paimti kitų krovinių, kurie padengtų kurą. Yra ir tokia niša – kai mašina jau tuščia važiuoja atgal, tada gali gauti gerą kainą net ir skubiai. Buvo atvejis praėjusiais metais – klientas manė, kad skubumas lygu banko apiplėšimui. O mes tuo metu turėjom tuščią reisą iš Londono. Užmokėjo beveik kaip už standartinį. Bet taip susiklosto retai. Realybė – jei nori, kad mikroautobusas važiuotų tiksliai tada, kai tau reikia, turi apmokėt tuos kilometrus.

Ar yra koks nors „slaptas“ mokestis už greitį?

Slaptų mokesčių pas normalius vežėjus nėra. Yra atviri mokesčiai už ekstra dalykus. Pavyzdžiui, keltas per Lamanšą naktį brangesnis. Kartais reikia mokėt papildomai už greitąją eilę. Vieną kartą klientas labai skubėjo ir nenorėjo laukti dviejų valandų – sumokėjom papildomą rinkliavą keltui. Bet apie tai pasakom iš karto. Blogos įmonės slepia kainas iki galo, tada prirašo „mokestis už skubumą“. Aš tokių girdėjęs. Jei kas nors rašo sąskaitą su punktyliais, kurių nesupranti – bėk. Geriau sumokėti šimtą eurų daugiau pas žmogų, kuris pasako tiesą.

Ką pigiau – lėtai ir pilnu kroviniu ar greitai ir perpus tuščiu?

Greitai ir tuščiu niekada nebus pigiau, aišku kaip diena. Bet čia ne apie kainą, o apie poreikį. Jei tau reikia pervežti dokumentus ar tris dėžes – mikroautobusas per didelis. Tada geriau kurjerinė paslauga. O jei veži baldus iš buto – mikroautobusas yra vienintelė išeitis. Lėtas variantas su pilnu kroviniu dalinasi kaina, bet terminai būna lankstūs. Čia toks balansas tarp kišenės ir nervų. Aš siūlau: jei gali sau leist savaitę – dalinis krovinys geras. Jei reikia dabar – mokėk už tiesioginį.

Ar mikroautobusu vežant baldus į Angliją reikia papildomo draudimo?

Standartinis draudimas dengia transporto įvykius, bet ne visada daiktų sugadinimą dėl blogo pakavimo. Vieną kartą vežėm baldus, pateko drėgmė per prastai uždarytas dureles – draudimas nepadengė, nes kaltas buvo pats pakavimas. Skaudu, bet teisinga. Jei veši vertingus daiktus, geriau pasidomėk visų rizikų draudimu. Arba pakuok taip, kad net meteoritas nenukentėtų. Realistiškai – kvituok viską, fiksuok defektus prieš pakrovimą. Dauguma normalių vežėjų turi CMR draudimą, bet jis turi ribas. Skaitinėk sutartį.

Kai ne viskas pagal planą

Ar buvot vežęs, kai klientas viską pakiša paskutinę minutę?

Oho, tai kas antras reisas taip būna. Vieną kartą klientas iki paskutinės minutės rinko daiktus. Atvažiavom, o ten dar atidarytos spintos, neišimtas šaldytuvas. Vairuotojas palaukė dvi valandas – protu nesuvokiama, bet taip jau yra. Teko skambinti ir derinti tolesnį maršrutą, nes vėlavimas keltui kainavo dar tris valandas. Tokios situacijos gadina trumpiausius terminus labiau nei pasienis ar spūstys. Patarimas: jei nori greitai, turi būti pasiruošęs. Ne mes tave stabdom, o tavo neatidumas. Nors kartais mes irgi vėluojame – žmoniška.

Ką daryti, jei pasienyje sulaiko?

Brexit viską pasikeitė. Dabar pasienyje tikrinama daug dažniau. Jei sulaiko dėl popierių – geriau turėti viską dvigubai. Vieną kartą sulaikė dėl to, kad klientas įdėjo augalą į dėžę su knygomis. Pasieniečiai nelabai linksmai į tai žiūri. Teko palikti tą augalą Prancūzijos pusėje, kuris, beje, buvo brangus fikusas. Geriausias dalykas – turėti inventorinį sąrašą ir nieko slapto nevežti. Jei sulaiko, pirmas žingsnis – skambinti vežėjui. Mes turim kontaktus ir žinom, kas darosi abiejose pusėse. Nelauk sėdėdamas kaip kaltininkas, veik.

Kaip atrodo bloga perkraustymo įmonė, kuri žada greitį, bet vėluoja?

Tai tos, kurios žino, kad negali spėt, bet pasiima avansą. Buvo atvejis – ne mūsų įmonėje, kolegos pasakojo – kai klientui žadėjo dvidešimt keturias valandas į Birmingemą. Mašina išvažiavo po trijų dienų. Kodėl? Nes neturėjo mašinos, tiesiog rinko krovinius ir ketino perduoti kitam. Toks „brokerių“ darbas. Aš to nesuprantu. Jei sakai, kad važiuoji – važiuok. Blogos įmonės maišo mikroautobusų paslaugas Anglijai su pašto karveliais. Jie viską žada, nieko neturi. Patarimas: jei kaina per maža ir terminas per trumpas – kažkas ne taip.

Ar tikrai viskas telpa į mikroautobusą, ar kartais tenka palikti daiktų?

Telpa, jei išmatuoji. Bet aš mačiau, kai klientas sako: „ai, ten tik dvi spintos“. Atvažiuoji – spintos kaip iš pilies, o dar sofa, kurią reikia ardyti. Kartais tenka palikti kažką, kas netelpa, arba vežti du reisus. Vieną kartą iš Panevėžio vežėm, papildomas reisas kainavo beveik tiek pat. Nehumaniška, bet ką daryti, jei klientas netiksliai įvertino. Trumpiausi terminai tada irgi ištįnsta. Geriau nufotografuoti ir atsiųsti viską prieš važiuojant. Sutaupys visiems nervų.

Popieriai, kuriuos pamiršta visi

Ar reikia eksporto deklaracijų, kai vežu asmeninius daiktus į Angliją?

Reikia. Brexit viską apsunkino. Asmeniniai daiktai taip pat turi būti deklaruojami. Yra taisyklė – jei nekomerciniai ir turi gyventi užsienyje, galima kai ką supaprastinti, bet popieriaus vis tiek reikia. Mes visada parengiam sąrašą. Klientai dažnai sako: „o kam, juk tai mano daiktai“. Pasieniečiams tai nerūpi. Jie mato krūvą daiktų ir nori dokumentų. Yra buvę, kad nieko nereikėjo, bet tai buvo prieš 2021-uosius. Dabar saugiau turėti per daug popierių nei per mažai. Aš čia ne šimtu procentų tikras dėl kai kurių techninių smulkmenų, bet mūsų logistikos skyrius visada patikslina.

O jei vežu maistą ar augalus – ar sulaikys?

Sulaikys ir dar kaip. Maistas – ypač mėsos, pieno produktai – sankcijuoti. Augalai be fitosanitarinių pažymėjimų – ne. Vieną kartą klientas norėjo vežti sodo daiktus, dėžėje rado obelų sėklų. Mažas maišelis, o problemų – milžiniškos. Pasieniečiai atidarė dėžes, viską narpliojo valandą. Laiko praradimas. Trumpi terminai tuo pačiu ir pavojingi, nes nėra kada visko kruopščiai patikrinti. Mūsų patarimas: maisto nevežkite, augalus palikite kaimynams. Verčiau nusipirkite ten. Anglijoje irgi auga obuoliai.

Kaip Brexit pakeitė pasienio kontrolę mikroautobusams?

Kardinaliai. Anksčiau pravažiuodavom kaip per sviestą. Dabar – pasieniečiai klausia, ką veži, kur gyveni, ar turi leidimą. Mažos siuntos irgi klausinėja. Keltuose dabar reikia anksčiau atvykti, nes dokumentų patikrinimas trunka ilgiau. Buvę taip, kad praleidom keltą dėl eilės prie dokumentų. Tada visas maršrutas vėloka. Mikroautobusai vis dar greitesni nei didelės mašinos, nes sparčiau kraunami, bet pasienis sulėtino viską. Ar dar reikia carnet'ų – čia jau nežinau, nes retai su tokiais daiktais vežame, mūsų logistė žino tiksliau.

Daiktai, automobiliai ir kiti niuansai

Ar mikroautobusu galima vežti ir mašiną kartu su baldais?

Ne, mikroautobusas tam per mažas. Yra specialūs autovežiai arba furgonai su priekabomis. Jei reikia ir mašinos, ir baldų – planuojam du transportus arba didesnę priemonę. Kartais klientai galvoja, kad mikroautobusas – kaip Tardis iš Doctor Who, didesnis viduje. Nėra. Matmenys fiksuoti. Aš matęs vairuotojų, kurie bando sutalpinti per daug, tada dury's neužsidaro. O jei dury's neužsidaro – nesaugiai. Geriau jau du reisai nei vienas avarinis.

Ką daryti, jei Londono centre nėra kur sustoti?

Londonas košmaras dėl parkavimo. Ypač Kensington, Chelsea – ten aikštelių nėra, daugiabučiai. Kartais tenka nuleisti daiktus gatvėje, o mašina pavažiuoja apsisukti ratą. Buvę, kad baudą gavom už stovėjimą – šešiasdešimt penki svarai. Klientas geranoriškai padengė pusę. Londono centras tikrai ne draugiškas perkraustymams. Planuojam laiką atsargiai, su leidimais jei reikia. Trumpiausias terminas čia gali išsitampyti per kelias valandas vien dėl to, kad stovi spūstyse Šiaurės žiede arba ieškai parkavimo vietos.

Ar vairuotojas padeda nešti daiktus į antrą aukštą?

Standartiškai – iki durų. Jei be lifto ir antrą aukštą – derinam atskirai. Dauguma vairuotojų padeda, jei daiktai ne milžiniški, bet tai jau ne oficialioji pareiga. Jei trys aukštai be lifto – tenka kalbėti apie papildomas rankas arba kraną. Buvęs atvejis, kai vairuotojas vienas nešė šaldytuvą į trečią aukštą Londone. Grįžo apkrautas, bet klientas buvo laimingas. Aš tokios praktikos nerekomenduoju – sąnariai ne auksiniai. Bet jei reikia – visada galim sureguliuot. Tik ne paskutinę minutę, gerai?

Ar vairuotojai keičiasi pasienyje, ar vienas vairuoja visą kelią?

Paprastai vienas ar du vairuotojai keičiasi. Mikroautobusai nedideli, nesunkiai vairuojami, bet tolimoj kelionėje tikrai reikia dviejų. Vienas kartais vairuoja iki keltų, kitas tęsia Anglijoje. Ai, nors buvo keistas atvejis – vairuotojas vienas nulėkė iki pat Glasgovo. Dvidešimt šešios valandos be pertraukos. Aš to nesuprantu. Bet taip nutiko. Nesaugu, gal ne visai legalu pagal vairavimo laiką, bet žmonės kartais taip daro (čia turėjau galvoje – per daug rizikinga, nerekomenduoju niekam). Standartiškai – du vyrukai, keičiasi kas kelias valandas. Daugiau saugumo visiems.

Kaip rezervuotis ir neapsikvailinti

Kiek iš anksto reikia užsakyti, kad gautum trumpiausią terminą?

Mažiausiai savaitė. Idealu – dvi. Tada galim suplanuoti, kad mikroautobusas važiuoja tiesiogiai tik tau, be papildomų sustojimų. Jei skambini likus dienai – viliokis stebuklą arba mokėk trigubai. Būna žmonių, kurie supranta, kad reikės keltis, likus trims dienoms, tada skambina penkioms įmonėms. Geriausias laikas – kai mes dar turim laisvų vietų tvarkaraštyje. Savaitė leidžia viską sutvarkyti ramiai ir be streso. Be to, turi laiko susikrauti daiktus normaliai, o ne į maišus paskutinę minutę.

Ar sezonas tikrai keičia greitį – vasarą lėčiau?

Taip. Birželis, liepa, rugpjūtis – pragaras. Visi kraustosi, tautiečiai važiuoja atgal, studentai persikrausto. Keltuose vietų trūksta. Kainos šoka. Rugsėjis ir gegužė irgi karšti. Žiemą ramiau, greičiau gali rasti tuščių reisų. Bet žiemą problemos su orais – keltai vėluoja dėl audrų. Buvo praėjusią žiemą, kai keltas iš Dunkerque atšauktas – praradom pusdienį. Sezonas yra faktorius, kurį privalai įvertinti. Jei tau reikia greitai – venk liepos vidurio. Rimtai.

Ką reiškia „tiesioginis pervežimas“ ir ar tai visada tiesa?

Turėtų reikšti, kad mašina važiuoja iš taškio A į tašką B be pervežimų į sandėlius. Bet čia irgi būna suktybių. Kartais „tiesioginis“ reiškia tiesioginį maršrutą per kelias savaites, nes laukia kol susirinks daiktai. Aš tuo nesididžiuoju, bet toks jau industry standartas kai kuriose vietose. Mes kai sakom tiesioginis – išvažiuojam per dvidešimt keturias valandas nuo pakrovimo. Jei kas nors sako kitaip – klausinėk. Koks mašinos numeris? Kada tiksliai išvažiuoja? Nes jei atsako „nu, pažiūrėsim“ – tai ne tiesioginis pervežimas į Angliją mikroautobusu.

Galit palyginti mikroautobusą su krovininiu furgonu – kas greičiau?

Greičiau mikroautobusas dėl manevringumo ir krovimo spartos. Furgonas didesnis, bet kartais lėčiau kraunamas, ypač jei reikia liftų arba laiptų. Mikroautobusas gali privažiuoti prie durų, kur furgonas netelpa. Skirtumo nedaug, bet trumpiausi terminai – mikroautobusui. Kai reikia greitai pakrauti ir išvažiuoti – nereikia milžiniškos mašinos. Nors furgonas ekonomiškesnis kuro atžvilgiu ilgu atstumu. Hmm... susidūriau su klausimu – ką pasirinkti – ir atsakymas toks: skubiems perkraustymams – mikroautobusas. Dideliems kroviniams – furgonas. Paprasta.

Ar mikroautobusas važiuoja kiekvieną dieną, ar tik kai susirenka kroviniai?

Nėra tokio kasdienio autobuso kaip FlixBus. Mes važiuojam pagal užsakymus. Kartais būna du reisai per savaitę, kartais – nė vieno savaitę. Bet dažniausiai turim operatyvius variantus, kurie sukasi reguliariai. Jei tau reikia tiksliai ketvirtadienį – užsakai. Negalima tiesiog ateiti į terminalą su dėže. Kažkada seniau buvo tokios linijos, bet nebe. Dabar viskas privatūs pervežimai, individualiai. Bet tarp mūsų – geriau taip, nes daiktai nepūva sandėlyje kaip pašte.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais, jei labai skubu?

Taip, dažnai taip būna. Yra vietų, dažniausiai šalia vairuotojo. Patogu stebėti savo mantą. Bet žinok – kelionė ilga, sėdimos vietos ne visada „business class“. Kartais klientai galvoja, kad važiuos kaip turistinis reisas. Realybė – vairuotojas rūko, klausosi radijo, perka sumuštinius degalinėje. Jei esi pasiruošęs dvidešimt keturias valandas sėdėti – prašom. Kartu esam matę visko. Buvo ir tokių, kurie grįžo atgal skrisdami lėktuvu, nes nenorėjo antrą kartą į keltą. Galimybė yra – bet ar patogu?

Kaip žinoti, kad mano daiktai tikrai išvažiavo tą dieną, kurią žadėjo?

Paprasta – nuotraukos iš kelio, skambučiai, dalinimasis lokacija. Jei įmonė to nedaro – pavojaus signalas. Buvę atvejai, kai klientas skambina: „o kur mano daiktai?“ O jie dar Kaune, nes kažkas ne taip suplanavo. Mes siunčiam nuotrauką, kaip krovinys užkrautas, keltų bilietus, vairuotojo kontaktą. Jeigu jie to nedaro – klausk kodėl. Nebijok būti įkyrus. Tai tavo daiktai. Aš pats nekenčiu, kai man meluoja į akis, todėl su klientais elgiuosi taip, kaip norėčiau, kad elgtųsi su manim.

Mikroautobusų paslaugos Anglijai su trumpiausiais terminais yra įmanomos, bet reikalauja dviejų dalykų – tavo pasirengimo ir sąžiningo vežėjo. Peraukyk laikus, neprisirišk prie nerealių datų ir visada klausk, kaip vyksta procesas. Jei rasi žmogų, kuris nesigiria fintais ir pasako tiesą net tada, kai ji nemaloni – laimėjai. Sėkmės kraustantis, o jei kils klausimų – rašyk bet kada, atsakysiu kaip draugas.