Mikroautobusų paslaugos Anglija: kaip siunčiam siuntas artimiesiems

Kartais sesuo paskambina iš Lietuvos ir klausia – o gal gali greitai atsiųsti tuos vaikiškus žieminius batus? Tu sedi Londone galvoji, kaip čia padaryti per kelias dienas. Paštas brangus, o draugai jau kelis metus naudojasi mikroautobusų paslaugos Anglija maršrutais. Aš šitoj srityje dalyvauju jau dvidešimt ketverius metus, mačiau visko – ir kai vežėjas pats supakuoja daiktus, ir kai dėžė atvažiuoja sulamdyta lyg po tanku. Tiesiog papasakosiu, kaip viskas vyksta realybėje, be cukraus ant viršaus, nes dažnai žmonės nori tiesiog numesti daiktus artimiesiems be jokio galvos skausmo.

Kainos, terminai ir kaip tai vyksta

Kiek dabar kainuoja išsiųsti standartinę dėžę su drabužiais į Londoną?

Kaina svyruoja. Standartinė dėžė iki 30 kg kainuoja apie 35–50 svarų sterlingų nuo durų iki durų. Jei gavėjas gyvena Škotijos platybėse, gali užkristi papildomas kuro mokestis. Mačiau, kai vežėjas paėmė dvidešimt penkis svarus už mažą siuntelę, bet važiavo pro namus (čia turbūt pasisekė). Jei reikia skubiai – per dvi dienas – pasiruošk mokėti dvigubai. Pigiausia būna, kai vežėjas surenka pilną krovinį ir važiuoja pagal įprastą maršrutą. Nesitikėk greičio už mažiausią kainą.

Ar mikroautobusai važinėja tik iš Lietuvos į Angliją, ar ir atgal?

Ne, į abi puses. Daugelis vežia iš Lietuvos į Angliją, nes emigrantų srautai didesni, bet antradieniais tušti grįžta atgal. Tuomet pigiau paima siuntas iš Londono į Kauną. Aš pats siunčiau tėvui įrenginių iš Birmingamo – atkeliavo per keturias dienas į Žemaitiją. Atgalinės siuntos kartais laukia ilgiau, nes vairuotojai renka krovinį po visus miestus. Maršrutai veikia abiem kryptimis, tik reikia paklausti iš anksto, nes ne kiekvienas skelbimas iš karto nurodo, kad veža ir iš UK.

Kiek laiko siunta važiuoja nuo Kauno iki Mancesterio?

Paprastai trys–penkios darbo dienos. Jei išvažiuoja sekmadienį vakare, trečiadienį jau gali skambinti gavėjas. Bet mašina stringa pakeliui – sankabos problemos, arba keltas vėluoja dėl rūko. Buvęs kolega pasakojo, kad dėl gedimo sustojo Vokietijoje trims dienoms, nors klientams žadėjo „per tris dienas Londone“. Kur tau. Klausk vežėjo konkrečiai, kada planuoja būti vietoje, nes terminai ant popieriaus ir realybėje skiriasi. Smarkiai.

Kas telpa ir ko geriau neprikrauti

Ar tikrai negalima siųsti maisto – sūrio, lašinių, dešrų?

Techniškai draudžiama, nes muitinės riboja gyvulinės kilmės produktus. Realybėje žmonės siunčia – rūkyti lašiniai, skilandžiai. Bet rizikuoji: muitinė patikrina, konfiskuoja, o jei kvapas stiprus – klausimų kils. Buvo atvejis, kai siunta su varške ir kefyru paprasčiausiai supūdo kelyje, nes mašinoje ne šaldytuvas. Tada viskas išmesta kur nors Lenkijoje. Jei jau siunti – gerai supakuok, bet aš asmeniškai nepatariu. Yra pakankamai lietuviškų parduotuvių Londone – nusipirks ten.

Ar galiu įmesti į dėžę telefoną, planšetę – ar tai saugu?

Elektronika keliauja dažnai, bet suprask riziką. Mikroautobusai kraunami, perkraunami, paspaudžiami. Jei telefonas be originalios dėžutės, tik į suvyniotą trikotažą – gali atkeliauti su subraižytu ekranu. Buvo toks atvejis: vyrukas siuntė du nešiojamus kompiuterius, bet dėžėje nebuvo oro pagalvių. Atvyko su sulaužytais ekranais. Ką noriu pasakyti – siųsk, bet pats gerai supakuok, nes vairuotojas nėra tavo pakuotojas. Jis turi šimtą siuntų. Verčiausius daiktus apdrausk, jei įmanoma.

Ar galima gabenti dviratį arba vaikišką vežimėlį?

Veža nuolat, tik reikia atsižvelgti, kad jie užima vietą. Gali tekti mokėti už dvi vietas arba didesnį tūrį. Geriausia iš anksto pasakyti matmenis. Kartais vairuotojai surenka du dviračius ir veža juos be kartonų, tik su apsaugomis ant rėmų. Aš pats siunčiau sūnaus dviratį į Peterborough – atkeliavo sveikas, nors be priekinio rato (greičiausiai atsuktas transportavimui, arba gal nukrito – nežinau tiksliai). Ratas buvo atskirai pridėtas. Tai va, pasitikrink visus varžtus atsiimdamas.

Ar leidžiama siųsti vaistus, jei močiutei reikia?

Vaistai – pilka zona. Receptiniai teoriškai be dokumentų negali būti vežami, nors žmonės siunčia nuolat. Aš mačiau, kai vairuotojas pasiima vaistų paketą ir tiesiog padeda salone. Bet jei muitinė randa stiprius vaistus be recepto – aiškinsiesi. Kartą siunta buvo sustabdyta pasienyje, kol atsiuntė dokumentus. Jei jau reikia – siųsk tik asmeniniam naudojimui, ne masinę partiją. Šiaip aš ne teisininkas (gali būti, kad žinau ne viską), bet patarimas – venk rizikingų preparatų. Paprasta.

O jei noriu išsiųsti mažą spintą ar komodą – ar tai skaitosi kaip siunta?

Mikroautobusų paslaugos Anglija dažnai apima ir tokius gabentus, bet tada jau nebe siunta, o krovinys. Baldams reikia deklaruoti, jei vertė didelė, nors mažai spintelei nepamatys. Siunčiau draugei komodą iš Bristolio – sumokėjom papildomai, nes reikėjo dviejų žmonių ją užnešti. Ar tai skaitosi kaip įprasta siunta? Dažniausiai taip, tik didesnės apimties. Svarbu apie matmenis pasakyti iškart, nes mikroautobusas nėra begalinis. Kai kurie vežėjai net atsisako tokių daiktų.

Pakavimas ir tinginystės kaina

Kaip supakuoti daiktus, kad jie nesubyrėtų kelyje?

Apie pakavimą galvojama paskutinė minutė, o tai didžiausia klaida. Paimi panaudotą dėžę, įmeti batus, puodus, ir galvoji – bus gerai. Nebus. Kelyje mašina stringa, stabdo staigiai. Buvau matęs, kaip vairuotojas pasikrauna siuntą ir važiuoja per miegą. Tada netvirtai supakuoti puodai tapo skardos lakštais. Geriausiai tinka dvigubi kartonai, burbulinė plėvelė, ir sagos viduje. Jei dėžėje kažkas barška, vairuotojas padeda po sunkesniais daiktais, ir tada – bum – sulūžta. Pakuok taip, lyg pats mestumeisi žemyn.

Ar reikia būtinai supakuoti į kartono dėžę, ar tinka maišai?

Maišai... jei drabužiai – gal ir praeis, bet aš nemėgstu. Kartonas laikosi standžiau, geriau kraunasi vienas ant kito. Jei neturi dėžės – daugelis vežėjų parduoda ar išnuomoja. Kai kurie terminalai Kaune ar Vilniuje turi pakavimo paslaugas. Nebrangu, o nervus sutaupo. Buvau organizavęs siuntą dideliame šiukšlių maiše. Maišas plyšo kelyje, drabužiai byrėjo kaip konfeti. Vairuotojas surinko, sugrūdo, bet rezultatas buvo liūdnas. Naudok dvigubą dugną, jei sunku. Aš žinau, kad daugumai nesuprantama, kam dvigubas, bet jis labai padeda.

Kai kelyje nutinka bėdos

Ar siūlyčiau dėti pinigus į siuntą, jei artimiesiems reikia?

NIEKADA. Tai kvailiausia, ką gali padaryti. Pinigų per siuntą nesiunčiame. Mačiau atvejį: moteris įkišo du tūkstančius eurų į batų dėžę, o siunta atėjo tuščia. Kur pinigai – niekas nežino. Kelyje persikrauna daiktai, būna pagundų (taip, yra blogų žmonių tarp vežėjų), o dėžė gali plyšti. Jei reikia pervesti – naudok TransferWise, Revolut. Tai pagrindinė taisyklė. Dar kartą: NESIŲSK PINIGŲ FIZINIŲ per krovinius. Nei svarais, nei eurais. Aš kartoju tai kiekvienam, bet vis atsiranda kas nors, kuris pabando.

Ką daryti, jei siunta vėluoja jau savaitę?

Skambink vežėjui, ne rašyk feisbuke po dviejų savaičių. Būna, kad mašina sugedo, bet dažniausiai tai bloga logistika. Paėmė daugiau siuntų, nei telpa, ir tavo dėžė liko sandėlyje Vilniuje. Reikalaauk grąžinti pinigus bent už vėlavimą, jei buvo garantuotas terminas. Kai kurios įmonės duoda kompensacijas, kitos šypsosi ir sako „tai pirma kartą vėluoja“. Būk atkaklus. Geriau rinktis vežėją, kuris duoda kontaktus, o ne tik slapyvardį su trijų dienų senumo žinutėmis. Rimtai.

Ar siunta gali tiesiog pasimesti, ar tai tik mitas?

Mitas? Ne, realybė. Pasimeta retai, bet pasimeta. Ypač jei blogas adreso lipdukas arba vairuotojas perskaitė indeksą blogai. Buvo: dėžė su žaislais nukeliavo ne tam žmogui, nes gatvių pavadinimai panašūs – Arlo gatvė vietoj Arno. Radom tik po savaitės, kai klientas pats paskambino tam namiškiui. Gerai pažymėk telefoną ant dėžės. Ir žinok – jei vežėjas sako „aš viską žinau iš galvos“, tai raudona vėliava. Aš pats seniai nebemenu indeksų (o gal iš tikrųjų niekada ir nežinojau visų atmintinai).

Kas jei mano dėžė atvažiuoja sulamdyta arba aplūžusi?

Lūžta kelyje – faktas. Svarbu, ar viduje sveika. Jei išorė sugadinta, bet turinys gyvas – gyveni toliau. Jei sudužo – fotografuok iš karto. Problema, kad mikroautobusų pervežimuose retai kas rašo aktus, kaip DHL. Bet geras vežėjas pripažins kaltę, jei matosi, kad dėžė buvo po akmenų maišais. Buvo istorija: vežėjas vežė plytas ir ant viršaus užkrovė drabužių dėžes. Žinoma, tos dėžės atrodė kaip blynai. Čia jau jo kaltė. Kitą kartą reikalauk, kad tavo daiktai būtų ant viršaus, ne apačioje. Dažnai padeda pasakyti tai garsiai.

Kodėl vieni pervežėjai labai pigūs, o kiti dvigubai brangesni?

Kaina atspindi ne tik kurą. Pigus vežėjas gali važiuoti su dvidešimt metų senumo tranzitu, neturėti draudimo, krauti tavo dėžę po šaldytuvu. Kartą mačiau, kaip vyrukas vežėsi pigiai, o siunta guli tarp apipurkštų dažais baldų – drabužiai kvepėjo dažais tris savaites. Brangūs dažnai turi tvarkingą parką, gps, bent minimalią atsakomybę. Bet brangu ne visada reiškia gerai. Būna aferistų visur. Skambink, klausk draudimo, ar bus tikras kontaktinis asmuo. Jei atsako miglotai – bėk. Nėra nemokamų pietų.

Būdai, kaip neiššauti sau į koją

Ar galima kaip nors sekti, kur yra mano siunta?

Daugelis normalių vežėjų dalinasi lokacija realiu laiku – WhatsApp, Signal. Seniau būdavo tik „važiuoja, paskambins rytoj“. Dabar gali matyti. Bet mikroautobusas nėra paštas, neturi indekso kurį įvestum į svetainę. Turi vairuotojo numerį ir skambini. Buvau sutikęs vežėją, kuris kasdien siųsdavo selfy su stovėjimo aikštelės antspaudu. Keista, bet veikė. Jei žadėjo sekimą, o po trijų dienų niekas neatsiliepia – reiškia, mašina dar stovi kaime. Ir nebūtinai Anglijos. Tokių istorijų yra per daug.

Kur geriau palikti siuntą – kurjerui prie durų ar atvežti į terminalą?

Nuo durų iki durų patogiausia, ypač jei gavėjas vyresnio amžiaus. Bet brangiau. Jei gali – atvešk į terminalą, ten pigiau, nes vairuotojui nereikia sukti iš maršruto. Dažnai patariu: siunti iš Lietuvos – palik sandėlyje, gavėjas tegu pasiima iš taško Londone. Būna, kad tas „taškas“ yra lietuvio garažas Harrow rajone, bet veikia. Svarbu tikslus adresas ir kodas. Kartais žmonės atvažiuoja į gatvę, o paskui skambina, kad niekas neatidaro. Pasirodo, reikėjo skambinti iš anksto. Perskaityk instrukcijas, paragink gavėją tai padaryt. Rimtai.

Ar mikroautobusai kursuoja ir per šventes – Kalėdas, Velykas?

Kursuoja, bet retai ir brangiau. Kalėdų metu prašymai išauga trigubai, atsiranda „paskutinės minutės“ vežėjai, kurie pasiima pinigus, bet nebespėja iki Kalėdų. Planuok atvirkščiai – jei reikia iki gruodžio dvidešimt penktos, siųsk bent prieš tris savaites. Kovo–balandžio situacija panaši su Velykom. Be to, keltai per Naujųjų naktį važinėja pagal kitą grafiką, vairuotojai nori namo, gali pristatyti tik po švenčių. Buvo metai, kai dėl bilietų stygiaus mašinos stovėjo Klaipėdoj keturias dienas. Nejuokinga, kai viduje saldūs pyragai.

Ar galiu gabenti kartu su siunta ir savo augintinį?

Šitas klausimas visada glumina. Augintiniai nėra siunta, jie gyvi. Kai kurie vežėjai specialiai veža gyvūnus, bet tai jau kita paslauga. Jei katinas dėžėje... neturėk tokių minčių. Buvo istorija, kai žmogus paslėpė triusį po drabužiais, o pasienyje blogai baigėsi. Gyvūnams reikia paso, skiepų, dokumentų. Tam reikia specializuotų firmų. Aš nesiūlyčiau maišyti siuntų ir gyvūnų. Tiesą sakant, net nežinau, ar turiu teisę čia patarti apie gyvūnus (nes aš krovinių vadybininkas, o ne veterinaras), bet sveikas protas sako – atskirai. Ir legaliai.

Svarbiausi dalykai prieš renkantis vežėją

Kaip atskirti normalų vežėją nuo sukčiaus?

Tai svarbiausia. Normalus vežėjas turi vardą, pavardę, mašinos numerius, socialinį tinklą su realiomis nuotraukomis. Sukčius spaudžia greitai – „pervesk dabar, mes rytoj važiuojam“. Būna, pasiima avansą ir dingsta. Per dvidešimt ketverius metus mačiau dešimtis tokių istorijų. Klausk draugų, skaityk atsiliepimus, bet atsargiai – jie gali būti sukurti. Geriausias būdas – rekomendacija iš pažįstamo. Jei vežėjas atsisako duoti sutartį arba tikrą kontaktą, o ne tik slapyvardį – keista. Ir jei kaina gerokai žemiau rinkos, galvok, kodėl. Nėra nemokamų pietų tarptautiniuose pervežimuose.

Koks dažniausias klientų nesusipratimas siunčiant daiktus mikroautobusu?

Manymas, jog tai veikia kaip paštas, tik pigiau. Ne. Tai privatus vežimas, dalinasi keli žmonės viena mašina. Terminai lankstūs, vairuotojas žmogus, ne robotas. Žmonės pyksta antrą dieną, kodėl dar neatvežė. Arba mano, kad draudimas padengia šimtą procentų vertės – ne visada. Kartais draudimo nėra. Kitas nesusipratimas – kad mikroautobusas stos bet kurią valandą prie tavo durų. Turi derintis prie grafiko, o ne jis prie tavo. Tai bendras vežimas, ne taksi. Faktas, kurį verta įsisąmoninti prieš skambinant pykti.

Ar vis dar verta siųsti pro kaimynus, kai tą patį galima nusipirkti Londone?

Emociškai – verta. Kai mama siunčia šaldytų bandelių ar močiutės megztų kojinių, tai ne apie pinigus. Tai ryšys. Be to, kai kurie dalykai Lietuvoje pigesni, ypač vaistai, lietuviškas maistas, rankdarbiai. Draugas išsiuntė tėčiui į Bristoliį žoliapjovės peilį – čia to modelio nerado. Taip, daug ką galima nusipirkti Amazon, bet ne viską. Aš pats kiekvieną mėnesį gaunu siuntą su smulkmenom – finansiškai beprasmiška, bet... juk tai mano tėvai. Nu ką aš čia bandau racionaliai aiškinti. Jei nori – siųsk. Nesijaudink.

Ką daryti, jei gavėjas negali būti namuose pristatymo metu?

Derinam iš naujo. Vairuotojai skambina prieš valandą. Jei niekas neatidaro – bando kitą adresą, palieka pas kaimyną, arba grąžina į terminalą. Gerai pasakyti iš anksto, jei žinai, kad motina bažnyčioj. Būna ekstremalių atvejų, kai siunta važinėja po Londoną tris savaites, nes gavėjas dirba pamaininį. Buvo: vyras pamiršo pasakyti žmonai, o ji išvyko aplankyti sesers Atlantoje. Siunta grįžo į Lietuvą. Komunikacija, komunikacija, ir dar kartą komunikacija. Rašyk visus kontaktus, palik atsarginius numerius. Nežalias.

Taškas ant žemėlapio

Koks yra populiariausias maršrutas tarp lietuvių Anglijoje?

Vilnius–Kaunas–Panevėžys ir per Vokietiją, Nyderlandus į Londoną. Dar Peterborough, nes ten didelė lietuvių bendruomenė. Keleiviai ir siuntos dažnai keliauja kartu. Aš būna nustembu, kiek žmonių iš Panevėžio važiuoja į Dagenham arba Bostoną. Siuntoms maršrutai tie patys. Kartais vežėjai surenka siuntas po visą Lietuvą, suveža į didmiesčius, ir tik tada leidžiasi į kelią. Jei gyveni Marijampolėje – tavo siunta gali apsukti ratą per Kauną ir tik tada pajudėti į Angliją. Tai prideda dieną kitą, bet taip veikia logistika. Nieko nepadarysi.

Mikroautobusų paslaugos Anglija – tai ne paštas ir ne stebuklas. Tai žmonių darbas su savo taisyklėmis, rizikomis ir kartais šį bei tą pamirštančiais vairuotojais. Jei nori nusiųsti daiktus artimiesiems – siųsk, tik pirmiausia pagalvok apie pakavimą, apie kontaktus ir apie tai, kad ne viskas visada pagal laikrodį. Surask patikimą vežėją, paklausk kelis kartus, nepasitikėk stebuklingai mažomis kainomis. Imk ir skambink tam vairuotojui – jis greičiausiai jau laukia tavo skambučio.