Mikroautobusų logistika į Angliją visada laiku ir saugiai

Mikroautobusų logistika į Angliją – turbūt vienas dažniausių dalykų, su kuriuo man tenka susidurti jau daugiau nei dešimt metų. Žmonės skambina, rašo, klausia, kaip ten viskas, kiek kainuos, ar sudaužys. Aš jų visiškai suprantu, nes pats daugybę kartų važiavau tuo maršrutu ir mačiau visko – nuo idealių perkraustymų iki situacijų, kai norisi plaukus rautis. Tiesiog bandau paaiškinti, kaip veikia šitas reikalas, be jokių salečių. Kartais geriau mokėti brangiau, nei tikėtis stebuklo už tris skatikus, nes tokie perkraustymai reikalauja ir laiko, ir kantrybės.

Kainos ir kaip ten su ta eile

Kiek maždaug kainuoja visas reikalas – mikroautobusas iš Lietuvos į Angliją?

Šito klausimo gaunu kiekvieną dieną. Maždaug – nuo šešių šimtų iki tūkstančio eurų, priklauso nuo daiktų kiekio, ar reikia krovėjų. Kartais žmonės piktinasi, kad brangu, bet paskaičiuokite: degalai į abi puses, viešbutis, keltas, darbo dienos. Neįmanoma už du šimtus, nebent be draudimo ir su pavogtu dyzelinu. Tada jūsų rizika. Aš už tokį servisą neprisiimčiau atsakomybės.

Ar galiu pats važiuoti kaip keleivis šalia vairuotojo ir sutaupyti skrydžio bilietui?

Jo, dažnai taip darome. Sėdi šalia, kartais vairuotojas nori pokalbio, kartais – miego. Būna, kad atsiveža katę narvelyje, tada erdvės mažai. Svarbu pasitarti iš anksto, nes jei mikroautobusas pilnas daiktų, tetenka sėst ant savo lagamino. Buvo atvejis, kad žmogus važiavo Londono centre tiesiog tarp dėžių. Nepatogu, bet nukeliauja pigiau nei lėktuvas.

Ar galiu užsakyti mikroautobusą paskutinę minutę, tipo rytoj?

Galima, jei pataikysi. Bet geriau prieš savaitę ar dvi. Geri vairuotojai rezervuojami iš anksto. Jeigu skambini vakarui – lieka tie, kurių niekas nenori, arba kaina dvigubai. Kartais pats paskambinu kolegai, o jis sako – nebėr laisvų. Tada tenka rinktis tarp laukimo ir skrydžio. O skrydis rytoj – brangesnis nei visas perkraustymas. Pagalvokit patys.

Ar mokate tik grynais, ar galima atsiskaityti pavedimu?

Pažiūrėkit, pavedimas veikia, tik ne visada iš karto. Kai kurie vairuotojai nori avanso, nes yra degę pirštą su klientais, kurie Anglijoje pabėga. Aš juos suprantu. Grynieji pakeliui – patogu, bet rizikinga. Mes darome pusę pavedimu prieš tai, pusę gavus. Tik checkinkit, ar įmonė turi sąskaitą, o ne kokį atsitiktinį numerį žmogaus vardu.

Daiktų pakavimas – realybė, ne Pinterest'as

Kiek daiktų telpa į tą mikroautobusą? Aš turiu sofą, dvigulę lovą ir tris spinteles.

Standartinis sprinteris – apie trylika keturiolika kubų. Jūsų sofą, lovą ir spinteles tilps, bet reikės sumeistrauti kaip Tetris. Būna, kad klientai sako – tik kelios dėžės, o atvažiavus – šaldytuvas ir keturračiai. Tada jau reikia eurolainerio. Aš visada prašau nuotraukų prieš sutartį. Ne dėl įžūlumo – tiesiog reikia realaus vaizdo. Kitaip vairuotojas žiūri į tave kaip į problemą.

Ar dėžes turiu ruošti pats, ar jūs atsivežate?

Kartais atsivežame, bet kainuoja. Pigiau – jei surenkate dėžes iš parduotuvių. Bet bananų dėžės traškios kaip sausainiai. Buvę, kai dugnas iškrito dar prie laiptų. Turėjome improvizuoti su juostomis. Geriau pirkti dvigubo sluoksnio. Arba klausti mūsų – turime, bet ne nemokamai. O pažymėkite, kas viduje, nes kitaip ieškosite to kavos aparato tris valandas. Rimtai.

Kaip supakuoti stiklinius daiktus – reikia specialių medžiagų?

Turėjom klientą, kuris suvyniojo taurės į laikraščius. Atvažiavęs rado dėžę panašią į ledų kokteilį – sniegas iš stiklų. Jei neturite burbulo, naudokite drabužius, rankšluosčius. Bet ne džinsus su sagomis – braižo lyg profesionalu. Nežinau kodėl, būtent sagos taip daro. Reikia minkšto sluoksnio tarp daiktų. Ir dėžių nekrauti iki viršaus – sienos gi ne iš akmens, gali plyšti.

Ar galima įmesti tuos didelius augalus su vazonais? Jie man labai svarbūs.

Techniškai – galima. Praktiškai – rizikinga. Žiemą augalai gali apšalti, vasarą – iškepti. O su muitais po Brexito... čia jau nežinau tiksliai, ar reikia fitosanitarijos. (Aš asmeniškai vengiu vežti orchidėjas.) Jei labai brangūs – geriau dovanoti kaimynams. Buvo atvejis, kai klientė vežė fikusą, pridūrėm šilumą. Turbūt brangiausias augalas maršrute Kaunas–Londonas. Bet nepatariu.

Kelionė per Europą – krantai, keltai ir miegas

Kiek laiko iš tikrųjų trunka kelionė į Londoną su krovininiu mikroautobusu?

Jei nepūtė vėjas ir neužstrigote eilėje prie Kaleso – maždaug trisdešimt valandų vairavimo. Realiai su poilsiais – dvi dienos. Kartais trys, jei vairuotojas pavargsta. Buvome įstrigę prie Dunkerko aštuoniolika valandų dėl streiko. Klientas skambinėjo kas valandą, o aš nežinojau ką pasakyti. Žemėlapyje rašo dvidešimt trys valandos – nepasikliaukit. Tai teorija, o furgonas ne raketa.

Ar dabar dar reikia vizų ar kokio nors leidimo vairuotojui?

Ne, vizų nereikia. Bet reikalinga vežėjo licencija. Jei vairuotojas be dokumentų – bėda, ypač Prancūzijoje. Buvo – sustabdė, pasirodo, licencija pasibaigusi. Grąžino atgal, o ten chaosas – daiktai neperkraustyti, visi niršta. Todėl klauskit iš anksto, ar licencija galioja. Rimtas dalykas. Netikrinkite vien tik gražių nuotraukų feisbuke – turinys svarbesnis nei išorė. Aš taip pat grįžau iš Prancūzijos tuščias.

Kur vairuotojai miega pakeliui? Ar tai saugu daiktams?

Viešbutis prie autostrados su parkingu. Daiktai lieka furgone. Jei geras viešbutis – vairuotojas pro langą padeda akį. Bet pilnos garantijos nėra. Buvę tokių, kurie palieka raktus už žvakidės, o pats eina valgyti. Tos dėžės sukrautos kaip kortų namelis. Rinkitės sąžiningus. O jei labai bijote – drauskitės. Mes rekomenduojam, bet nepriekaištaujam jei atsisakot. Kiekvieno pasirinkimas.

Per keltą ar per tunelį vykstate – ką renkatės?

Dauguma renkasi keltą, nes pigiau. Eurotunelis greitesnis, bet brangesnis ir ne visada praktiškas didesniems mikroautobusams. Mes dažniausiai važiuojam pro Kalesą, keltas trunka apie pusantros valandos. Beje, jei pirmą kartą – viduj didžiulis laivas, restoranai. Nors aš negeriu kavos vakare, nes nemiegu. O miegoti reikia, juolab kad Anglijoj vairuoji kaire puse – galva pradeda painiotis. Kaip lėlė iš filmo.

Muitai, popieriai ir kiti džiaugsmai

Ar po Brexito reikia krūvos dokumentų asmeniniams daiktams perkraustyti?

Reikia, bet ne krūvų. Turto aprašas anglų kalba, pirkimo kvitai vertingesniam daiktam. Jūs turit suprasti, kad Anglijai reikia įsitikinti, jog nepradėsite juodoj rinkoj prekiaut. Oi, kad nekiltų abejonių. Buvo atvejis Londone – muitininkas atidarė dėžę, ten devyni nauji dviračiai. Bauda, konfiskavimas. Tad rašykit sąrašą sąžiningai. Nebandykit išsisukti. Aš ne teisininkas, bet žinau, kad melas paplūsta per kraštus.

Kas jei muitininkai nusprendžia tikrinti mūsų mikroautobusą pakeliui?

Tikrina retai, bet tikrina. Jei sutvarkyta – užtrunka dvi tris valandas, reikia iškrauti dalį. Kartais vairuotojas paskambina – vyksta patikra, nepergyvenkit, bet neatidarinėkit dėžių vieni. Jis tvarkosi pats. Klientas nemato, bet aš gaunu žinutes – atrodo lyg po uragano. Svarbu turėti sąrašą. Ir nesislėpti. Jeigu slėpsit alkoholį ar cigaretes – baudos didžiulės. Patikėkit, aš mačiau verkiančių vyrų muitinėj.

Ar verta drausti daiktus atskirai, jei jau mokame už pervežimą?

Mes turime draudimą, bet ribotą. Jei sofos verta dvidešimt eurų – kam jaudintis? Jei ten kompiuteriai, meno kūriniai – siūlyčiau papildomai. Buvo klientas, vežė porcelianą iš senelės. Nedraudė. Keltas sudavė į bortą, lėkštės – į šipulius. Nuotraukos gražios, bet kompensacija – keli šimtai. Skaudu. Jei kaina aukšta – drauskite. Nes mūsų draudimas visada turi lubas. O emocijų lubų nėra.

Kai viskas nepasiseka (o taip būna)

Ar daiktai kartais atvažiuoja ne tą dieną? Ką tada daryti?

Nutinka. Vairuotojas susirgo, keltas atšauktas, padanga pradurta. Būna, kad vėluoja pusantros dienos. Jei galit palaukt – sąskaita nesikeičia. Bet jei sutartas butas išeina, o daiktai Belgijoje – bėda. Mes stengiamės pranešti iš anksto. Kartais paskambinu ir pasakau – klausykit, vairuotojas nepasieks šiandien. Žmonės supranta, jei nuoširdžiai. O jei blogai reaguoja... na, aš irgi noriu, kad viskas būtų tobula, bet ne aš valdau orus.

Ką daryti, jei įmonė pakeliui pareikalauja daugiau pinigų, neaiškiai kam?

Čia klasika. Pakelia kainą prieš pat Angliją, nes žino, kad be išeities. Aš tokius laiko nusikalstamais, bet kiti taip dirba. Mes taip neverkiam. Kokia sutarta kaina – tokia ir lieka. Patartina turėti raštu. Jei skambina prašydami dar du šimtus už tariamą muito mokestį – blefas. Nebūkit avinėliai. Skambinkite man, pasitarsim. Rimtai. Geriau ramiai derėtis iš anksto nei verkti pakeliui prie M20 kelio.

Kaip atskirti normalią pervežimo įmonę nuo sukčių?

Jei puslapis padarytas per naktį, nuotraukos iš google, o kaina per maža – suprantat patys. Buvo įmonė, paėmė tris avansus, paskui pradingo. Numeris nebeveikia. Rimti žmonės turi adresą, mašinas su numeriais, sutartis. Ir neprašo visos sumos prieš tai, kai nematė daiktų. Nepasiklyskite dėl kainos. Geriau mokėkite brangiau ir turėkit galvą ant pečių. Arba palikite daiktus, jei variantas per pigus. Sutaupysite nervų.

Kas jei atsitinka avarija ir daiktai sugadinami?

Kaltės klausimas. Mūsų kaltė – draudimas dengia. Kito kaltė – jo draudimas. Force majeure – stringa mėnesiams. Buvę, Prancūzijoje apibraižė šoną, dėžės pasmuko, bet daiktai kentėjo minimaliai. Vairuotojas fiksavo telefonu, parodė policijai, atsiuntė klientui. Jis supyko, pamatė – ne mūsų kaltė. Svarbu fiksuoti viską iš karto. Nuotraukos, aktai. Bezdelniavimas nieko nepagydo. Apmaudu, bet taip jau yra.

Ar visada galima pasitikėti frazėmis "visada laiku ir saugiai"?

Na čia jau... aš pats rašau panašius dalykus skelbimuose, nes reikia kuo nors prisivilioti. Bet realiai visko būna. Saugiai – taip, stengiamės. Laiku – darome, ką galima, bet yra dalykų, kurių nesuvaldysi. Jei kas sako, kad šimtu procentų garantuoja – meluoja. Arba naujokai. Aš jau penkiolika metų ir galiu pasakyti – devyniasdešimt du procentai gerai. Likę aštuoni – velniava. Bet apie tai irgi reikia kalbėti. Atvirai.

Anglija – iškrovimas ir paskutiniai matučiai

Ar galima prašyti išnešti daiktus į butą antrame aukšte be lifto?

Galima, bet papildomai ir reikia pranešti. Vienas negali užkelti šaldytuvo į antro aukšte. Net dviese lūžta rankos. Buvo Mančesteryje – laiptai siauri, lova pasikabino tarp sienų. Teko tempt pro langą. Nuomotojas piktinosi, visi piktinosi. Jei antras aukštas – pasakykit. Mes paskuičiuosim kainą. Nebus staigmenos, bus prakaito. Abiems pusėms. Bet daiktai bus aukštai.

Kas jei Londone nėra kur sustoti prie namų su kroviniu?

Londonas – košmaras vairuotojams. Raudonos linijos, mokami plotai, policija nemėgsta dvigubų statymų. Bandome derinti laiką, kai mažiau mašinų, arba klientas pasirūpina vieta. Buvęs atvejis – bauda keturiasdešimt svarų stovėjimo, nes nebuvo kur. Tiesiog iš biudžeto. Pykstamės su savimi. Geriausia – pasitarti išvakarėse, kur galima sustoti. Ne tik jūsų ramybė, bet ir mūsų. Nes baudos mes nepridarom iš malonumo.

Ar reikia mokėti congestion charge ar kitus mokesčius Londone?

Jei įvažiuojate į centrą – reikia. Vairuotojas moka pats. Jei reikia į patį širdį – tą Westminsterį... oi, ten kur raudona rinkliava, pasitikrinkite, ar įskaičiuota. Kartais įtraukiame į kainą, kartais – ne. Geriau išsiaiškinti, nei gauti sąskaitą vėliau. Aš vengiu centro kaip velnias kryžiaus, bet kai reikia – važiuojam. Tik ne penktą popiet, kai visi klimpsta kaip bitės. Prašykite vengti piko valandų, sutaupysit laiko.

Ar galima daiktus palikti saugojimui Londone, jei dar neturiu buto?

Taip, turime partnerių saugyklų. Kainuoja apie šešiasdešimt svarų per savaitę už kubą maždaug. Nesu tikras dėl šio mėnesio kainų, viskas brangsta. (Paskambinkit, pasitikslinsim.) Normali praktika. Buvęs klientas mėnesį laukė buto, daiktai stovėjo sandėlyje sveikai. Tik nereikia ten kišti maisto, nes pritraukia kenkėjų. Anglijoje pelės protingos kaip lapės. Mačiau Londone žiurkę tokio dydžio... bet čia jau kita tema.

Ką reiškia pasirašyti priėmimo aktą ir ar tai svarbu?

Tai popierius, kuriuo patvirtinate, kad gavote daiktus tokios būklės, kokios buvo. Svarbu, nes jei pamatysite subraižytą stalą kitą dieną – be akto nieko nepadarysi. Aš visiems sakau: tikrinkite vietoje. Nebūkit užjaučiančių, kurie sako "viskas gerai" per dantis, o paskui rašo skundą. Verta atidaryti, peržvelgti. Vairuotojas norės važiuoti, bet jūs turite teisę tikrinti. Pasirašote tik įsitikinę. Buvo atvejų, kai aktas išgelbėjo.

Išvada

Tiek to, viliuosi, kad išsiliejau pakankamai. Mikroautobusų logistika į Angliją nėra raketų mokslas, bet reikalauja kantrybės ir normalaus žmogaus kitoje pusėje. Jei ieškote, kad viskas būtų laiku ir saugiai – pasirinkite tuos, kurie nežada auksinių kalnų, o tiesiog dirba sąžiningai. Skambinkit, klauskit, lyginkit kainas. Nepatikėkit, jei per pigu. Aš čia jau penkiolika metų, žinau, ką sakau. Sėkmės persikraustant, ir mažiau streso jums.