Mikroautobusu į Angliją – nedidelių krovinių vežimas kasdien: patarimai iš vidaus

Prisipažinsiu, per dvidešimt ketverius metus tarptautinių pervežimų rinkoje mačiau visko. Nuo tokių klientų, kurie bando į mikroautobusą įsprausti šaldytuvą su dviračiu viršuje, iki situacijų, kai žmogus nuleidžia telefoną ir sako – „vežkit mano gyvenimą, aš pavargau“. Kasdien vežame nedidelius krovinius į Angliją ir atgal, todėl mikroautobusu Anglija kryptimi nuolat keliauja dėžės, lagaminai, kartoninės krūvos su vaikystės prisiminimais. Daugelis galvoja, kad tai paprasta kaip du kart du, bet kai pradedi gilintis, išlenda smulkmenos. Paaiškinsiu, kaip viskas yra iš tikrųjų, be cukraus ant viršaus.

Kasdieniai reisai – klausimai, kurie kartojasi kaip echos

Ar tikrai vežate kasdien, ar tai tiesiog gražus šūkis?

Taip, kasdien reiškia kasdien, bet ne visada tuo pačiu mikroautobusu. Kartais vienas važiuoja iš Kauno, kitas iš Panevėžio, ir susitinkam prie Lenkijos sienos. Jei jūsų mieste šiandien neišvažiavo, dar nereiškia, kad nėra reiso – daiktus reikia atgabenti iki artimiausio punkto. Būna gedimų, tada reisas nukeliauja, bet žmogus gauna nuolaidą. Stengiamės, kad mikroautobusu Anglija kryptimi kiltų bent vienas pilnas ar pusiau pilnas transportas. Žiemą per Kalėdas tas „kasdien“ tampa kas antra diena, bet šiaip reisai vyksta nuolat.

Kiek laiko trunka kelionė Vilnius–Londonas mikroautobusu su kroviniu?

Teoriškai – tris paras. Google Maps rodo 24 valandas, bet jis nestovi eilėje prie Doverio ir neremontuoja padangos. Kai vežame nedidelius krovinius mikroautobusu į Angliją, kelias ilgesnis, nes pasiimame siuntas pas kelis klientus. Kartais užstrigstame Krokuvos apylinkėse. Vairuotojas pavargsta, perka nakvynę Tilburge. Pirmadienį išsiuntę galite tikėtis siuntos trečiadienį Londone. Penktadieniui? Nebent labai pasiseks.

Ar galima vairuotojui paskambinti tiesiogiai ir paklausti, kur jis šiuo metu?

Žinoma, bet ar tai geriausia idėja? Vairuotojai važiuoja po dešimt valandų, ir kai penki žmonės per valandą klausia „kur jūs“, jie nervinasi. Geriau žinutė – pamatys kai stabdis. Jei labai rūpi vieta, naudokitės sekimo nuorodomis, bet ne visi tokias turi. Kartais vairuotojas pameta telefoną už sėdynės. Skambinkite tik jei daiktai nepasirodė per tris dienas nuo sutarto termino.

Ar sekmadienį irgi važiuojate, ar tada mikroautobusai stovi?

Didžioji dalis vairuotojų sekmadienį nori pamatyti šeimą, o ne Londone ieškoti adreso su numeriu 12A. Bet prieš šventes sekmadienis lygiai toks pat darbo diena kaip pirmadienis. Aš rekomenduočiau nesitikėti, kad sekmadienį kas nors atvažiuos paimti, nors nedidelių krovinių vežimas kasdien kartais to reikalauja. Randam sprendimus – paliekam raktus kolegai. Standartiškai sekmadienis poilsio diena. Aš juos pasiilgstu vasarą, kai dirbame tris savaites be pertraukos.

Ką daryti, jei mano siunta turi iškeliauti būtent rytoj?

Tada skambinkite šiandien, ne rytoj ryte. Kuo anksčiau, tuo daugiau vilčių. Jeigu skambinsite vakarop, kai vairuotojas jau Krokuvos prieigose, šansų mažai. Bet jei jūsų krovinys telpa į laisvą kampą, o gyvenate Vilniuje arba Kaune – galim sutalpinti. Būna dienų, kai į Angliją išvažiuoja du ar trys autobusai. Jei skambiat sekmadienio vakare, kai aš prie teliko… atleiskit, nepaimsim. Geriau planuotis.

Ar galima vežti daiktus iš Londono į Vilnių, ar tik iš Lietuvos į Angliją?

Abiem kryptimis. Daug kas galvojo, kad tik surenkančios iš Lietuvos, bet Londone daug lietuvių, kurie kraustosi atgal, parduoda butus. Vežame ir ten, ir atgal. Mikroautobusu iš Anglijos kasdien grįžta ne mažiau pilnas transportas nei į kitą pusę. Būna, klientas siunčia siuntą iš Lietuvos, o iš Londono atgal gražina dviračius. Jei reikia, paimame Londone, nuvežame į Klaipėdą. Tik atminkite – grįžtantys reisai vėluoja dėl muitinių eilių.

Ką galima kišti vidun ir kaip tai supakuoti be katastrofos

Ar tinka paprasti juodi šiukšlių maišai, ar būtinos dėžės?

Viskas tinka, kol neišbyra. Šiukšlių maišai popieriniai linkę įplyšti, plastikiniai geresni, bet prastai suspaudžiami. Aš mėgstu kartonines dėžes iš perpirktuvių – nemokamos, lengvai kraunamos. Jei reikia skubiai vežti nedidelius krovinius mikroautobusu, o dėžių nėra – pakuokite į lagaminus. Svarbiausia pažymėti. Kai maišų rankenos atsiveria kitų svorio, gaunasi neįgalumas. Buvęs atvejis – batų pora išbyrėjo Vokietijoje. Vairuotojas piktinosi, teko stoti rinkti.

Ar mikroautobusu galima vežti šaldytuvą, skalbimo mašiną ar kitus nedidelius baldus?

Jei tikrai nedidelis šaldytuvas – taip, bet stoviniu, ne guliniu. Kompresoriui nereikia nuotykiu. Skalbimo mašina lengviau, tik nebandykite viduje dar prigrūsti skalbinių, kaip kažkuris vilkaviškietis bandė… (na, gal iš Šakių, tiksliai neprisimenu). Baldai imami, jei telpa pro duris. Pavydžiu tiems, kurie siunčia IKEA komodas be instrukcijos. Bet klientas prašo, mes vežam. Pervežimas mikroautobusu apima tokius daiktus, tik ne aštuonių metrų sofą, aišku.

Ar pavojinga vežti stiklines lentynas be medžio rėmo – ar viskas sulūš?

Stiklas yra stiklas. Mačiau, kaip puikiai supakuotas veidrodis tapo dėlionėmis. Kartais dėl duobių Belgijoje, kartais dėl kito krovinio pamušimo. Jei siunčiate lentynas, dėkite kartoną tarpus. Bet nėra šimto procentų garantijos. Vežimas mikroautobusu į Angliją saugesnis nei trys persėdimai, bet kelias ilgas. Aš punktyriškai sakau – saugiai vešiu, bet stiklas nepaklusti gali. Kartais viskas pasiekia sveikai, kartais ne.

Ar galima siųsti dviratį, elektrinį paspirtuką ar žoliapjovę?

Dviratis taip, bet nuleiskite orą iš padangų, nes kitaip kasinėjasi į kitas dėžes. Elektrinis paspirtukas – su akumuliatoriumi, o čia atskiri reikalai muitinėje. Kai kurie atsisako vežti ličio baterijas. Mes vežam, bet reikia žinoti talpą ir turėti dokumentus. Žoliapjovė be benzino – prašom. Su benzinu – varykit iš rankų. Vienas klientas bandė slėpt kanistrą po megztiniais. Kvapas išdavė. Benzino nevežam, mikroautobuse tai pavojinga. Taisyklė griežta.

Koks didžiausias svoris vienam asmeniui, o koks – vienai siuntai?

Na, čia šita vieta, kur aš ne visada tiksliai žinau… (ne, palaukit, tiksliai žinau, bet skirtingi mikroautobusai turi skirtingas galias). Jei vienas klientas ir šimtas dvidešimt kilogramų, bet telpa – imam. Bet jei dar trys po penkiasdešimt, jau problemos su važiuokle. Standartiškai viena siunta iki 40-50 kg yra saugi. Viršijus – kalbam atskirai. Esu matęs, kaip žmonės namie pasveria lagaminą, o pas mus jis sveria dvigubai. Nes dar įgrūdo.

Ar pakavimas skiriasi, jei važiuoja ne į Londoną, o į kurį nors mažesnį Anglijos miestelį?

Skiriasi tuo, kad į Londoną pristatom tiesiai, o į mažesnius dažnai perskirstom. Tada dėžės turi būti atsparesnės pakartotiniam kraipymui. Maišai čia nebe kažkas. Mažų miestelių adresai sunkiai randami, ypač be numerio. Kartą vežėm į kaimą netoli Peterborough – navigacija suko ratuose. Klientas rašė „šeimos namas prie bažnyčios“. Bažnyčios ten buvo dvi. Vairuotojas paskambino ir klausė – prie kurios? Tai toks gyvenimas. Anglija didesnė, nei atrodo.

Kainos, muitai ir kiti nemalonūs dalykai

Kiek kainuoja pervežti dvi standartines siuntų dėžes į Londoną?

Šiai dienai dvi dėžės į Londoną kainuos nuo devyniasdešimt iki šimto keturiasdešimt eurų. Iš Vilniaus ar Kauno pigiau, nes ant kelio. Iš mažesnių miestų – brangiau. Jei dėžės sveria po penkiasdešimt kilogramų, jos jau nebe siuntos, o sunkumai. Žmonės sako – dvi mažytės dėžutės, o parvežus jos didesnės už šaldytuvą. Todėl klausiame matmenų. Kaina apima pristatymą iki durų Londone. Į kitus miestus – kitas skaičius. Su kasdieniu siuntų vežimu taip jau yra.

Kodėl vieni pervežėjai prašo 60 eurų, o kiti – 180 už tą patį?

Šešiasdešimt eurų pervežėjas greičiausiai važiuoja be licencijos, be draudimo, o jei kas nutiks – daiktai dings kaip vaiduoklis. Tas, kuris prašo 180, moka mokesčius, turi CMR ir sąskaitas. Aš neinu pas gydytoją pagal kainą. Blogos įmonės, siūlančios žemiau savikainos, pavasarį atsiranda, rudenį pradingsta su jūsų mantą. Mačiau Šiaulių vaikiną – dingo po dviejų mėnesių. Žmonės be daiktų liko. Geriau permokėti už sąžiningumą, nei verkti paskui.

Ar reikia drausti siuntą atskirai, ar mikroautobuso draudimas dengia ir krovinį?

CMR draudimas turėtų dengti, bet aš ne draudimo agentas. Patikrinkite, ar vežėjas turi galiojantį CMR. Jei taip – siunta apdrausta pagal kilogramą, o tai reiškia, kad už 20 kg gausite… na, ne milijoną. Vertingesnius daiktus siųskite kurjerinei su pilnu draudimu. Mes vežame sofą – CMR pakankamai. Jei siunčiate senelio sidabro šaukštus, geriau nesiųskite per tarpinį. Ne todėl, kad pavogs, bet draudimas ne viską dengia pagal emocinę vertę.

Ką daryti, jei muitininkai kitaip pažiūri į mano daiktus ir pradeda klausinėti?

Muitinė retai kvarina galvą dėl asmeninių daiktų, bet jei dėžėje dvidešimt vienodų telefonų – jie įsijungs. Asmeniniai daiktai paprastai praeina. Jei siunčiate parduoti – jau kita kalba. Patarčiau turėti sąrašelį, kas viduje. Vieną kartą klientas vežė antikvarines lempas – muitininkai užtruko dvi valandas. Vairuotojas paskambino: „stovim“. Nieko nepadarysi. Realybė su mikroautobusais į JK po Brexit yra biurokratiškesnė. Reikia turėti kantrybės. Kartais vėluojame dėl jų, ne dėl mūsų.

Ar mokėjimas grynaisiais vairuotojui yra normali praktika, ar čia jau kažkas įtartino?

Grynieji normalu, bet tik dalinai. Aš duodu sąskaitą faktūrą, pavedimą. Jei vairuotojas paima grynuosius be kvito – jau šešėlis. Suprantu, kai kurie klienantai mėgsta grynuosius, jaučiasi saugiau. Bet po to nėra įrodymo, kad sumokėjote. Todėl prašau arba pavedimo iš anksto, arba pasirašymo ant važtaraščio. Jei atsisako rašyti – bėkit. Geri neturi ko slėpti, blogi bijo popieriaus kaip velnias kryžiaus. Aš čia kategoriškas, bet, manau, teisus.

Ką reiškia „durų iki durų“, kai vairuotojas sako, kad privažiavimas per siauras?

Tai reiškia, kad jūsų nuomonė apie „durų“ apibrėžimą skiriasi. Jei mikroautobusas netelpa į gatvę – tai jau ne durys. Turėjau atvejį Brixtone, gatvė apkrauta automobiliais, sustojom už kampo. Klientas pyko. Ar norit, kad įbraukiu penkias mašinas? Anglijoje daug kur leidimai gyventojams, siauros gatvės. Vairuotojas privalo saugiai sustoti. Jei reikia nešt dėžes tris kvartalus – praneškite iš anksto. Ne visada įmanoma privažiuoti prie pat slenksčio.

Apie sukčius, gedimus ir tai, ko niekas nepasakys

Ar verta rinktis tą pervežėją, kuris neturi nei svetainės, nei sąskaitos faktūros?

Ne, neverta. Jei radote internete tik numerį ir Google nuotrauką – pagalvokite. Jokių atsiliepimų, jokių sąskaitų reiškia, kad dingus ieškosite adatos šieno kupetoi. Mačiau tokius, kurie pasiima užstatą ir blokiruoja telefoną. Prarandate ir pinigus, ir daiktus. Pervežimas mikroautobusu į Angliją yra verslas, kur pasitikėjimas svarbiau už kainą. Jei negalite surišti veido su atsakomybe – nereikia rizikuoti. Geriau pakalbėti su tuo, kas dirba dvidešimt metų, kaip aš.

Ar vairuotojas turi teisę patikrinti, kas yra dėžėse, ar tai privatumo pažeidimas?

Taip, turi teisę. Ne todėl, kad nori pavogti (nors blogų yra), bet atsako už turinį muitinėje. Jei dėžėje neleistini daiktai – kaltas jis. Todėl prašau atidaryti prieš pakraunant. Ne visi supranta, kai kurie pyksta. Bet mes saugom save ir jus. Buvo atvejis Panevėžyje – po drabužiais radom du dažų balionėlius. Prieš muitinę tai aptikom. Kitaip būtų pasibaigę kaip parduotuvėje prieš naujus metus – bauda, vėlai. Niks gero.

Kaip elgtis, jei siunta atkeliauja pažeista, o vairuotojas sako „aš tik vežiau“?

Žiūrėkite, ką pasirašėte. Jeigu važtaraštyje pažymėta geros būklės, o gavėjas paėmė be pastabų – bejėgiai. Todėl PRIĖMĖS – APŽIŪRĖK. Jei dėžė muškusi, neimkit be akto. Atsakomybė tenka abiem pusėm. Žmonės skuba, pasirašo, paskui skambina vėlai vakare. Blogos įmonės naudojasi – sakys, kad pats pasirašei. Todėl tikrinkite prie durų, neverkite paskui. Atrodo seniai žinoma, bet pamirštama kas antrą kartą. Aš kartoju tai kiekvienam.

Ar galima pasitikėti tuo, kuris žada atvežti per 24 valandas iš Vilniaus į Mančesterį?

Galima, jei tai lėktuvas. Mikroautobusu neįmanoma legaliai. Greičiausias laikas buvo 28 valandos, bet tada vairuotojas beveik be sustojimo ėjo. Tie, kurie žada per 24 valandas, arba meluoja, arba turi teleporterį. Greitas vežimas mikroautobusu vilioja, bet reikia miegoti, valgyti, keltis per kanalą. Jei kas sako rytoj vakare Mančesteryje – klauskite, kur yra Doveris. Neikite į šitą triuką. Kaina bus kosminė, o rezultatas vis tiek vėluos.

Ką daryti, jei persigalvojau ir noriu atsiimti siuntą pakeliui?

Galima, bet sujaukia grafiką. Jei mikroautobusas jau Belgijoje, o jūs norite atsiimti – vairuotojas turi lįsti vidun, iškrauti. Už tai laikas ir nervai. Sutinku tokius prašymus, bet perspėju – gali kainuoti papildomai. Kartą klientas norėjo atsiimti, kai jau supakavo buvusios žmonys daiktus. Apsigalvojo, paliko. Vežimas į Angliją vyksta pagal grafiką, o grafikas kaip traukinys – praleidai, vejies paskui. Jei labai svarbu, derėkimės individualiai.

Ar jūs pats rekomenduotumėte vežti viską vienu kartu, ar geriau skaidyti į dalis?

Priklauso. Jei trys kambariai ir kraustotes – vežkit viską vienu metu fura. Bet jei siunčiate dalimis – susidėliokite terminus. Nuolatiniams kartais darau nuolaidą, bet čia išskirtinumas. Kasdieniai nedidelių krovinių pervežimai sklandžiau vyksta, kai žmogus planuoja du-tris kartus per metus, o ne po lagaminą kas savaitę. Taip jums ramiau, mums laisviau. Nors mes ir imam. Bet mąstykite ekonomiškai – vienas pilnas reisas pigiau nei trys tušti.

Jei skaitėte iki čia, žinote, kad nedidelių krovinių vežimas kasdien mikroautobusu į Angliją yra ne stebuklas, o kasdienis triūsas. Reikia kantrybės, normalaus vežėjo ir žinojimo, kad popierius tvirtas tik tada, kai jį abu pasirašote. Aš dvidešimt ketverius metus važinėju šiuo keliu ir galiu pasakyti – geriau permokėti už sąžiningumą, nei sutaupyti už tuščią pažadą. Renkitės protingai, pakuokit tvirtai, o jei abejojat – skambinkit. Geriau paklausti dabar, nei gelbėtis paskui bandant surasti dingusius daiktus be numerio.