Mikroautobusu į Angliją: asmeniniai daiktai saugiai – ką verta žinoti

Jei skaitai šį tekstą, greičiausiai turi prikrautas dėžes svetainėje ir galvoje sukasi vienas didelis klausimas: kaip visą tą šlamštą… nors turiu omeny tavo brangius asmeninius daiktus… saugiai pervežti mikroautobusu į Angliją? Aš šitoje perkraustymų ir pervežimų stadijoj gyvenu jau kokių 23 metus, jei gerai suskaičiavau. Mačiau visko. Mačiau, kaip žmonės per valandą susimetė visą mantą į juodus šiukšlių maišus, ir mačiau, kaip vežėjai elgiasi su daiktų pervežimu lyg jų mašinoje vežtų oro tuštumą. Ne, ne visi tokie, bet būna. Žinok, negaliu taip rašyti kaip iš leidinio. Tiesiog – pakalbėkime kaip žmonės. Tu klausi, aš atsakau. Apie krovinius mikroautobusu į Angliją, apie saugumą, apie kelių dienų kelionės realybę.

Pirmiausia – apie tą mikriuką ir kiek ten realiai telpa

Kiek kubų mano asmeninių daiktų tilps į mikroautobusą važiuojant į Angliją?

Na, standartinis ilgakočių mikroautobusas, tokie kaip Transit ar Sprinter, turi maždaug trylika–penkiolika kubinių metrų krovinio vietos. Bet žinok, tai yra teorinis skaičius. Realiai, jei turi daug kampuotų baldų, tų kubų išeina mažiau, nes lieka tušti tarpai. Aš klientams visada sakau – geriau matuoti savo daiktus, o ne pasitikėti skaičiais lentelėje. Jei turi dviejų vietų sofą, komodą ir keturiasdešimt dėžių, gali ir netilpti, nors skaičiuoklė rodė kitaip. Tokiu atveju tenka lipdyti kaip tetrisą arba kviesti didesnę mašiną. O tada jau kaina visai kitokia.

Ar galiu vežinti tuo pačiu mikroautobusu ir baldus, ir katę, ir keturis krepšius drabužių?

Gali, bet turi pagalvoti, kas kur stovės. Katę reikia vežti ne lagamine, o vežime – žinau, atrodo savaime suprantama, bet yra buvęs atvejis… ne, gal nepasakosiu. Svarbu, kad gyvūnas netrukdytų vairuotojui ir nevažinėtų laisvai. O dėl baldų ir drabužių – dažnai žmonės sudeda dėžes po sofa, ant sofos, šonuose. Tik neuždenk ventiliacijos. Kartą vežėm klientą, kuris užgrūdo daiktus taip, kad per langus nieko nesimatė – vairuotojas vos neapsiverkė bandydamas apžiūrėti aplinką. Planuok sluoksnius. Ir šiaip, jei katė – nepamiršk vandens dubenėlio.

Kas bus, jei mano daiktai sveria daugiau, nei leidžia mikroautobuso rėmas?

Tada turi problemą. Ne aš, o tu. Ne, juokauju – mes abu turim problemą. Jeigu svoris viršija leistiną, pavyzdžiui, privažiavus pasienį arba keltą, gali tekti palikti daiktų arba mokėti antsvorio mokestį. Vieni keltai, ypač Tunnelio, tikrina gana rimtai. Teisingiau būtų pasakyti – pasveria. Jei mašina permesta, baksteli. Ir ne tik baksteli – stabdo, kol sumažinsi svorį. Geriau prieš tai paklausk vežėjo, kiek telpa pagal svorį, o ne tiesiog pripildyk iki lubų su knygomis. Buvęs atvejis – pareikalavo iškrauti penkias dėžes knygų tiesiog Doverio prieigose. Graudu žiūrėti.

Pakavimas – čia visi apsiverkia

Ar tikrai man reikia dvigubų dėžių, kai vežu asmeninius daiktus mikroautobusu į Angliją?

Jei turi kažką trapijo – taip. Jei tik drabužius ir kelis puodukus – gal ir nereikia, bet aš vis tiek siūlyčiau bent jau viengubas stiprias. Kartą vežėm klientę, kuri supakavo viską į senus bananų dėžes nuo turgavietės. Atrodo taupu, ar ne? Nu bet Prancūzijos kelyje dėl vienos duobės tos dėžės tiesiog sprogo. Bananų aromato nebuvo, o jos indai pabiro po visą bagažinę. Po dvidešimt metų dar pamenu tą kriauklę. Taigi – dvigubos dėžės su apsauginiais antspaudais, o dar geriau – su burbuline plėvele viduje. Ypač jei kelionė ilga, o į Angliją tikrai nėra trumpa.

Ką daryti su tuo milžinišku veidrodžiu, kuris netelpa į jokią dėžę?

Veidrodžiai – klaiki bėda. Jei netelpa dėžėn, reikia bent jau apklijuoti kartonu šonus ir pakuotės plėvele visą paviršių. Stiklas labai nemėgsta vibracijos. Statyk vertikaliai, jei tik įmanoma, ir remk į minkštus daiktus – gal čiužinį ar sofą. Nelaikyk horizontaliai, nes kitos dėžės gali ant jo atsigulti. Tokiu atveju gausi gražią daugiakampę dėlionę, kuri tiks tik šiukšlynui. Aš paprastai veidrodžius pervežu tik jei jie gerai apvynioti, kartais net su softinėmis antklodėmis iš mano pačios mašinos. Jei labai didelis – gali tekti surišti diržais prie sienelės. Papildomai apmokestins? Kartais taip, bet geriau sumokėti nei pirkti naują.

Ar drabužius tikrai nepatartina vežti tik maišuose?

Valio, kas čia per klausimas. Aišku, kad nepatartina, bet visi taip daro. Aš ir pats savo daiktus kai vežiau prieš dvidešimt metų – viskas į maišus. Problema ta, kad maišai plyšta, be to juos nepatogu stumti ir fiksuoti mašinoje. Jie rieda kaip balionai. Dėžes gali sustatyti kaip sieną, o maišai – kaip unwelcome sviesto paketai. Nors jei tai tiesiog antklodės ir pūkinės striukės, tuomet maišai netgi geriau, nes prisitaiko prie formų. Tik naudok tuos storokus, ryškius, ne pirmą pasitaikiusį Rimi maišą. Ir surašyk turinį markeriu, nes kitaus po dviejų dienų spėsi pamiršti, kur kas.

Ar reikia žymėti visas dėžes, kad vežėjas žinotų, kas yra viduje?

Ne vežėjui – tau. Jis nelįs į vidų tikrinti, jei tik ne prekės muitinei. Bet jei staiga reikės ištraukti būtent tą dėžę su puodais, kai mašina jau pakrauta, žinosi kur paiškoti. Rašyk trumpai: „virtuvė“, „miegamasis“, „trapi“. Nereikia rašyti romano. Tik turiu pastebėti – nerašyk „brangu“ ar „pinigai“, nes kai kurie darbininkai, kurie krauna keltuose ar uostuose, turi keistą magnetą būtent tokioms dėžėms. Ne visi, bet pasitaiko. Sakykime tiesiog „stiklas“. Ir dar – dėžes su trapiu turiniu žymėk iš visų pusių, ne tik viršų.

Dokumentai, pasienis ir tie džiaugsmai

Ar dabar po Brexit dar reikia kokių popierių vežant asmeninius daiktus mikroautobusu į Angliją?

Žinok, čia aš jau nebe visai tikras dėl naujausių šio mėnesio taisyklių – reikėtų pasitikrinti UK gov puslapyje, nes ten viskas keičiasi kaip orai prie Baltijos. Bet bendrai – taip, geriau turėti gyvenamosios vietos deklaraciją ar nuomos sutartį, kad įrodytum, jog tai tikrai tavo seni daiktai, ne prekyba. Kartais prašo sąrašo su vertėmis. Rašyk neįtikėtinai žemas vertes, nes tai yra naudoti daiktai. Nerašyk, kad tavo sofa kainavo tris tūkstančius, jei nenori sumokėti papildomų mokesčių. Ir dar – atsimenu, kad kanale… (ne, ne kanale, o Doverio uosto teritorijoje) dabar dažnai stabdo tiek lietuviškus, tiek lenkiškus mikroautobusus su asmeniniais kroviniais.

Kiek laiko iš tikrųjų trunka kelionė mikroautobusu į Angliją su pilnu kroviniu asmeninių daiktų?

Na, jei gerai pasiseka – dvi dienos. Bet realiai – dažnai trys. Važiuoji per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Prancūziją… žodžiu, kelyje daug kas priklauso nuo vairuotojo poilsio pagal tachografą. Jis negali varyt kaip pašėlęs. Kartais lūžta mašina, kartais – eilės kelyje, nes avarija. Aš pats esu turėjęs reisą, kai dėl vėjo Doveryje keltas vėlavo penkiolika valandų. Taip, penkiolika. Tu planuokis tris dienas ir džiaukis, jei per dvi. O jei vairuotojas sako, kad per vieną parą – meluoja arba pavojingai važiuoja. Aš dabar stengiuosi vengti tų greitųjų maisto pakeliui, bet tai jau kita tema.

Ar pasieniečiai tikrins kiekvieną mano dėžę, jei važiuoju mikroautobusu su daiktais?

Retai taip nutinka. Paprastai paklausia kelių klausimų, pažiūri į veidą, į mašinos vidų pro duris. Bet jei uzuodžia prekybą arba jei mašina perpilna… oi. Buvo toks atvejis prieš trejus metus – stabdė kolegą su pilnai prikrautu Fiat Ducato. Pamatę, kad dėžės žymėtos įvairiomis pavardėmis, suprato, kad tai ne asmeniniai daiktai, o siuntos. Nu ir iškrovė pusę mašinos. Tau taip neturėtų grėsti, jei tik tavo daiktai. Bet būk pasiruošęs atidaryti porą dėžių. Pasieniečiai turi teisę. Ir nebliausk, kad skubu – jie to nemėgsta. Tikrai. Sykį mačiau, kaip dėl tokių verkslenimų tikrino visas dvidešimt tris dėžes.

Pinigai, sutartys ir kaip nepasiklysti tarp sukčių

Kokia reali kaina gabenti asmeninius daiktus mikroautobusu į Angliją?

Žinok, viskas priklauso nuo kur iki kur. Iš Vilniaus į Londoną dažnai matydavau kainas nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų. Kartais daugiau, jei skubu ar reikia dviejų vairuotojų. Pigiau nei krovininis automobilis? Žinoma. Bet jei pigiau negu du šimtai… tada jau baisu. Tokiu atveju be draudimo, be sutarties, be nieko. Ir dažniausiai tie vaikinai dingsta su tavo daiktų puse. Buvau matęs ir po šimtą penkiasdešimt siūlančių. Ne, tiesiog ne. Sakyčiau, sveikas minimumas dabar – kokie keturi šimtai. Plius minus. Ai, ir dar – jei reikia pagalbos kraustantis, t.y. nešimas, tai papildomai. Nepamiršk pasitikrinti ar įskaičiuota kuro kaina. Kartais pamiršta paminėti, o tada pateikia čekį.

Ar su vežėju visada reikia pasirašyti sutartį?

Pagal įstatymus – taip. Realybėj? Pusė mažų vežėjų, ypač rastų per skelbimus, neturi jokių sutarčių šablonų. Nusiunčia sms: „ryt atvažiuosiu, ten tūkstantis“. Ir viskas. Tuomet jei kas nutinka – kreipkis į policiją, o jie klausia, kur sutartis? Nėra. Ir tu be daiktų, be pinigų. Aš asmeniškai niekada nedirbu be raštiško patvirtinimo, nors ir mažas popierėlis. Jei vežėjas atsisako pasirašyti bent jau krovinio važtaraštį – bėk. Rimtai. Yra tokių, kurie turi gražias tempeles, bet nedrausmina. Tada jei muitinė sulaiko – tu mokėk baudas. Tokių istorijų girdėjau daugiau nei norėčiau.

Kas jei vežėjas paprašys visą sumą prieš kelionę?

Tada stenkis derėtis bent jau penkiasdešimt penkiasdešimt. Daugelis dirba avansu, tikrai, bet jei moki viską iš anksto, prarandi svertą. Yra tokių… ne visi, bet yra… kur surinkę visus pinigus nebeatmenu nei adreso, nei tavo vardo. Buvę ir taip. Geriau dešimt procentų palikti atsiskaitymui gavus daiktus sveikus. Bet žinok, vežėjai irgi bijo, kad juos apgrys, todėl tai turi būti abipusis pasitikėjimas. Jei jis rodo įmonės rekvizitus, turi puslapį, atsiliepimus – galima ir avansą. Jei tik telefonas iš skelbimo su dvejomis nuotraukomis… tada pabandyk sutarti kitaip. Aš pats imu keturiasdešimt procentų prieš, likusią dalį gavus. Atrodo sąžininga.

Ar verta drausti daiktus atskirai, jei jie važiuoja mikroautobusu į Angliją?

Čia sunku pasakyti. Teoriškai CMR draudimas turėtų dengti, bet limitai kartais juokingi – tona daiktų, o vienam lagaminui tik simbolinė suma. Jei vežti antikvarinius vaizdus arba prabangią techniką, pagalvok apie atskirą draudimą. Tai kainuos, žinoma. Bet mano nuomone, paprasti buitiniai daiktai… na, kam tos kaitlentės drausti. Geriau rūpinkis, kad jos tinkamai būtų supakuotos. Aišku, jei sofa kainavo tūkstantį, o vežėjas ima du – gal taip, drausk. Kita vertus, daugelis privačių vežėjų neturi normalaus draudimo kroviniams. Patikrink tai prieš pervesdamas pinigus. Paklausk politiškai nekorektiškai tiesiai: „o jei sudegs viskas, kas tada?“

Kaip nepamesti sveiko proto kelyje

Ar mano daiktai bus saugūs, jei mikroautobusas važiuos per tris valstybes?

Saugumas priklauso ne nuo valstybių skaičiaus, o nuo vairuotojo rankų ir galvos. Skirtingos šalys turi skirtingus kelius – Vokietijoje lygu, Lenkijoje kartais duobėta, Prancūzijoje… ten kažkaip visada lyja. Daiktai turi būti pritvirtinti diržais, spaudžiami iš visų pusių. Kitaip kiekvienas viražas supančios tavo sofą. Kartą mašinoje, kurią patikrinome kartu su vairuotoju per techninę, pamatėme, kad krovinio užtvarai buvo surišti paprastu virve. Virve! Kelyje ta virvė nutruko ir dėžės sviro kaip kelmo gabalai. Po to visa kelionė prabėgo sprendžiant, kaip sutraukti atgal. Gerai, kad niekas nesudužė. Bet galėjo.

Kas nutinka, jei pakeliui atsiveria dėžė arba kažkas subyra?

Tada vairuotojas, jei sąžiningas, sustoja ir bando sutvarkyti. Dažniausiai ant automagistralės to padaryti negali, tai tempia lūžusį daiktą iki artimiausios aikštelės. Bet jei atsiveria pačioje kelionės pradžioje – likusi dalis kelionės daiktas trinsis į kitus, braižysis, daušis. Vakar kažkam tokiu būdu susigadino televizoriaus ekranas. Atidarėme mašiną Doverio apylinkėse, o ten – lyg po liūties. Viskas permesta. Vienintelė prevencija – lipni juosta gerai užklijuoti dėžes ir nestatyti sunkių daiktų ant traškių. Ir nepasikliauk vien tik dėžės sandarumu – diržas per vidurį nepamaišys. Kiek kartų sakiau – nepamaišys, bet niekas nesiklauso.

Ar galiu realiai sekti, kur yra mikroautobusas su mano asmeniniais daiktais?

Dabar jau daugelis turi GPS, dalinasi nuorodomis realiu laiku. Bet ne visi – ypač tie, kurie dirba su senesniais modeliais ir senesne logika. Klausyk iš karto: „Ar galėsiu matyti, kur esate?“ Jei atšimpinėja – pats pasidalink savo telefono lokacija, kad žinotum. Aš asmeniškai siunčiu nuotraukas iš sustojimų klientams, ypač jei jie nerimauja. Tai nėra standartas, bet kodėl gi ne. Jei vežėjas sako, kad neturi tokios technikos, tai keista, bet ne mirtina. Tik tuomet dar labiau pasikliauk patikimų rekomendacijų. Aš žinau, kad skamba kaip paranoja, bet kai tavo visas gyvenimas toje mašinoje… na, supranti.

Ar vežėjas gali pasiimti dar kažkieno daiktus kartu su manaisiais?

Techniškai – taip, vadinasi dalinis krovinys. Bet etiškai ir saugumo požiūriu – labai nemalonu, jei apie tai nežinojai. Buvę atvejų, kai klientas manė, kad jo daiktai važiuoja vieni, o mašinoje rado dar septynias oranžines dėžes kažkokio kito žmogaus. Daiktai maišosi, atsakomybė blanksta. Aš pats stengiuosi to nedaryti be aiškaus sutikimo, bet kai kurie… na, taupo degalus. Tiesiog paklausk prieš apmokėdamas: „Ar bus tik mano daiktai?“ Jei sumykia – žinok, kad tikriausiai ne. Ypač jei matai, kad maršrutas vingiuoja per penkis skirtingus miestus. Tada tikėkis sesės kaimynės lagamino tavo sofos papėdėje.

Kai jau vietoje – Anglijoj

Ar vairuotojas padės nešti daiktus į butą trečiame aukšte be lifto?

Neprivalgo. Nu tikrai. Jei perkraustymo sutartyje nėra aprašytas iškrovimas ir nešimas – jis gali tiesiog atidaryti duris. Daugelis padeda, jei mato, kad esi vienas ar su vaikais, bet tai nėra savaime suprantamas dalykas. O jei turi ypač sunkų pianiną… oi, pianinų aš nevežu. Nebent su liftu. Apie laiptus pamiršk, nebent samdai papildomai porą vaikinų. Aš pats esu nešęs dėžes į antrą aukštą, nes žmogus pavargęs, bet turiu nugarą per tiek metų jau girgždantį. Tai derėkis dėl iškrovimo atskirai. Nebandyk savo draugų versti, jie vis tiek neatvažiuos.

Ką daryti, jei atvykus pastebiu sulamdytą komodą?

Pirmiausia – fiksuok. Telefonu, prieš iškraudamas, nufotografuok. Jei pasirašei dėl būklės – gerai. Jei ne… tada jau ginčysiesi, lyg šuo dėl kaulo. Parašyk aktą, tegu vairuotojas pasirašo. Jei atsisako, nenuskriausti – turi teisę nepriimti krovinio arba sumokėti tik dalį, bet tada gali nepamatyti savo baldų dar savaitę. Čia toks balansavimas ant dramblio. Geriausias variantas – kad vežėjas fiksuoja būklę prieš pakraunant. Aš darau nuotraukas pakraunamoje patalpoje. Ir žinok, retai kas atsako už kosmetinius įbrėžimus, bet jei koja atšokusi – kita kalba. Sakykim tiesiai, be teisių ten dažniausiai nieko nepeši. Todėl geriau rūpinkis prevencija.

Ar verta tikrinti daiktus iš karto, jei atvažiavom vidury nakties?

Žinok, geriau vidury nakties nei kitą rytą, kai vairuotojas jau bus kitoje apskrityje. Bent jau apžvelk viską žibintuvėlių šviesoje. Jei matai akivaizdžią žalą – nufotografuok, surašyk. Net jei esi pavargęs kaip šuo. Nes rytoj jis pasakys, kad tu pats suplėšei atidarinėdamas, o jis važiavo tiesiogiai. O tu be jokio įrodymo. Aš turėjęs klientą, kuris paliko tai rytojui, o ryte paaiškėjo, kad dėžė subliausta. Negalėjo įrodyti. Tad atsigerk arbatos, apžiūrėk. Jei viskas tvarkinga – miegot. Jei ne – skambink. Ir nepamiršk pasirašyti priėmimo-avanso… (ne, priėmimo-perdavimo akto). Ir neatidėliok kitas dienas, tai per brangi klaida.

Įvairūs, bet svarbūs – apie žmones, o ne tik mašinas

Ar galiu pats važiuoti kartu su vairuotoju ir savo daiktais?

Dažnai taip, bet ne visada. Vieni vežėjai veža keleivius, kiti – principingai ne, nes draudimas keleiviams gali būti kitoks. Be to, oficialiai jei mikroautobusas registruotas kaip krovininis, keleiviui sėsti ne visai legalu. Jei važiuoji – turi suprasti, kad vietos mažai, bus nepatogu, gali tekti miegoti sėdint. Ir tikrai neturėsi privatumo – važiuoji su nepažįstamu žmogumi dvi dienas. Bet kainuoja pigiau nei lėktuvas atskirai. Ai, ir dar – nepasiulyk vairuoti pats, jei jis pavargęs. Rimtai. Jie to nemėgsta. Nebent pats esi profesionalus vairuotojas, o tada vis tiek ne.

O kaip augintinis – ar jis gali keliauti mikroautobusu į Angliją tarp dėžių?

Augintiniai nėra asmeniniai daiktai, bet suprantu klausimą. Reikia skiepų paso, mikročipo, ir prieš kelionę privalai pas veterinarą dėl… kaip ten… ektoparazitų? Ne, ne, dėl erkių ir kitų dalykų, kuriuos Anglijos salos labai bijo. Vežk atskirai nuo dėžių, ne maiše. Nors mačiau, kad maiše ir kates veža, bet tai žiauru. Jei vežėjas sutiks – gerai, bet atsargiai, nes kai kuriems gyvūnai kelionės ligą sukuria. O tada dvidešimt keturios valandos kvapų mašinoje. Not fun. Aš pats šunų nepriimu, nes neturiu sąlygų, bet pažįstu tuos, kurie taip vežioja. Paklausk iš anksto, ar neprieštarauja.

Ką dar verta žinoti, kad asmeniniai daiktai mikroautobusu pasiektų Angliją be streso?

Nepasitikėk vien žodžiais. Žmogus gali būti auksinis, bet jei jo mašina tuoj subyrės – blogai. Paprašyk mašinos nuotraukos, tachogramų nuotraukos, jei esi tikras paranojikas. Parašyk daiktų sąrašą. Ir nepamiršk – niekas neatveš daiktų švaresnių negu jie buvo. Iš ryšulių gali pabirti dulkės, pametęs kojinę gali ir nerasti. Tai normalu. Sakyčiau, svarbiausia – surasti normalų žmogų tarp tūkstančio skelbimų. Ir nesakyk, kad tau skubu, jei neskubu. Nes tada kaina šoktels kaip žąsis. Planuok iš anksto. Savaitė prieš – minimumas.

O jeigu vežėjas vėluoja vieną ar dvi dienas – ar tai normalu?

Deja, taip nutinka. Ne dėlto, kad jis blogas, o dėlto, kad kelyje gyvenimas yra nenuspėjamas. Mašina, oras, eilė, klientas prieš tave, kuris pavėlavo išsikraustyti. Viena dvi dienos – dar ne tragedija. Jei vėluoja savaitę – bėda. Tuomet skambink ir grasink policija, nors policija dažniausiai nesiima civilinių ginčų. Geriau iš karto sutarti dėl kompensacijos už vėlavimą, bet žinok, kad maži vežėjai to nedarys. Jie ir taip gyvena nuo reiso iki reiso. Tai jei turi lanksčią datą – pranešk. Jei kietą terminą – ieškok kito. Anglija niekur nedings. O ir daiktai, tikiuosi, irgi ne.

Išvada

Taigi, jei klausiate manęs, ar verta vežti asmeninius daiktus mikroautobusu į Angliją – sakyčiau, taip, jei tik surasi normalų žmogų. Nepasikliauk vien skelbimu, patikrink, pakalbėk telefonu. Saugumas prasideda ne nuo dėžių storio, o nuo to, ar vežėjas žino, ką daro. Aš per dvidešimt trejus metus mačiau visko, bet geriausi reisai būna tada, kai klientas ir vairuotojas kalbasi kaip žmonės. Planuokite, nepūskite į surtį, ir viskas bus gerai. Anglija laukia, o jūsų daiktai ten nuvyks sveiki – pažadu arba beveik pažadu.